- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-02
- Bylos Nr.
- I-736-815/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04579-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- I. L., E. K., E. M., G. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūrai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. L., E. K., E. M., G. V. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūrai dėl sprendimų panaikinimo, neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai I. L., E. K., E. M. ir G. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami (b. l. 1-4): priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra, atsakovė) neišmokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio (pareiginę algą (koeficientą) ir priedą už kvalifikacinę klasę) dalį: I. L. nuo (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; E. K. nuo (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; E. M. nuo (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; G. V. nuo (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; panaikinti Generalinės prokuratūros sprendimus „Dėl darbo užmokesčio dalies grąžinimo“: 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 17.10.-1347, 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 17.10.-1349, 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 17.10.-1343, 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 17.10.-1345.
Pareiškėjai skundą iš esmės grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, skunde, be kita ko, nurodo, kad I. L. paskirta į (duomenys neskelbtini) pareigas A lygis 13 kategorija (pareiginės algos koeficientas – 6,2); (kvalifikacinė klasė 3) (procentinis priedas prie pareiginės algos 10 proc.). E. K. paskirta (duomenys neskelbtini) pareigas A lygis 13 kategorija (pareiginės algos koeficientas – 6,2); (kvalifikacinė klasė 2); (procentinis priedas prie pareiginės algos 20 proc.). E. M., (duomenys neskelbtini) paskirta į (duomenys neskelbtini) pareigas, A lygis, 13 kategorija, (pareiginės algos koeficientas 6,2); (kvalifikacinė klasė – 3) (procentinis priedas prie pareiginės algos 10 proc.). Nuo (duomenys neskelbtini) skirtas 6 proc. priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus (ištarnautas laikas 6 metai). Nuo (duomenys neskelbtini)suteikta antra kvalifikacinė klasė – 20 proc. priedas prie pareiginės algos. G. V. paskirtas į (duomenys neskelbtini) pareigas A lygis, 14 kategorija (pareiginės algos koeficientas 6,86), (kvalifikacinė klasė – 3), (procentinis priedas pareiginės algos – 10 proc.).
Atsiliepimas
2. Pateiktame atsiliepime į pareiškėjų skundą atsakovė nurodo, kad ji nesutinka su pareiškėjų skundu. Pažymėjo, G. V. per visą laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nepriskaičiuota darbo užmokesčio dalis sudaro – (duomenys neskelbtini) Lt, E. M. per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Lt. E. K. per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Lt. I. L. per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Lt. Generalinė prokuratūra, apskaičiuodama ir mokėdama prokurorų darbo užmokestį, vadovavosi galiojančiais įstatymais, t. y. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu. Mano, kad Generalinės prokuratūros veiksmai nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas perskaičiuojant ir išmokant sumažintą pareiginę algą, yra teisėti, nepažeidžiantys pareiškėjų teisių ir (ar) teisėtų interesų. Atsakovė prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nusprendus tenkinti skundą, mokėjimus išdėstyti proporcingomis dalimis, priteistą sumą išmokant per vienerius metus (b. l. 11-15).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. L., E. K., E. M., G. V. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjams neišmokėtas tarnybinio atlyginimo dalis (Apskaičiavimo lentelė, b. l. 16-23). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.
Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime taip pat konstatuota, kad tinkamas atsakovas yra institucija, kurioje pareiškėjas ėjo pareigas, todėl iš Lietuvos valstybės priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį negalima dar ir dėl šio motyvo.
Remiantis tais pačiais argumentais, taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimo dėl Generalinės prokuratūros sprendimų „Dėl darbo užmokesčio dalies grąžinimo“: 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 17.10.-1347, 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 17.10.-1349, 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 17.10.-1343, 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 17.10.-1345 panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų I. L., E. K., E. M., G. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.