- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-27
- Bylos Nr.
- P-261-32-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Atsakovas
- Alytaus apskrities viršininko administracijai, Varėnos rajono savivaldybei
- Kategorijos
- 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje A14-1564/2006 pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovėms Alytaus apskrities viršininko administracijai ir Varėnos rajono savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas (b.l. 5-7, 37, 47-48, 62, 100-101):
1. Panaikinti Varėnos rajono Merkinės apylinkės tarybos 1993 m. gegužės 16 d. protokolo Nr. 16 išrašo dalį, kuria M. R. Varėnos rajone, Vilkiautinio kaime, suteikta 3,00 ha asmeninio ūkio žemės.
2. Panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 38-7614, kuriuo M. R. atkurtos nuosavybės teisės į 4,93 ha žemės.
3. Panaikinti Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 38-1297 dalį, kuria patvirtintos žemės sklypų Nr. 34, 34-1, 34-3, 291, 292 ribos kadastrinėje vietovėje Nr. 3880.
4. Panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 38-20129, kuriuo pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į 2,45 ha žemės.
5. Įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją atkurti jam nuosavybės teises į 3,46 ha žemės Vilkiautinio kaime, Merkinės seniūnijoje, Varėnos rajone, A. Ž. žemėvaldoje, natūra ir į 1,53 ha lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje.
6. Atnaujinti praleistą terminą Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 16 d. sprendimui Nr. 38-7614 apskųsti.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 20 d. sprendimu administracinę bylą reikalavimų dalyje dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio mėn. 16 d. sprendimo Nr. 38-7614, kuriuo M. R. atkurtos nuosavybės teisės į 4,93 ha žemės, nutraukė, o kitoje dalyje skundą atmetė. Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 1 dalimi, nurodydamas, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje išdėstyta teisės norma yra speciali Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies atžvilgiu. Teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo asmeniui neturėjo būti įteiktas, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą dienos (bylos Nr. AS4 -439-2004, Nr. AS7-407-2004, Nr. AS8-50-2004, AS6-158- 2004 ir kitos). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu pripažįstama, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į senaties termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Aukščiausiojo Teismo senatas 2002-12-20 nutarime Nr. 39 dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgoje pažymėjo, jog sprendžiant ieškinio senaties atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per savo atstovą ginti pažeistas teises, nepriklausiusios nuo šio asmens valios. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad terminą Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 16 d. sprendimui Nr. 38-7614, kuriuo M. R. atkurtos nuosavybės teisės į 4,93 ha žemės, apskųsti, jis praleido dėl svarbių priežasčių. Iš prijungtos administracinės bylos Nr. 1(7K)-321-2004 (toliau tekste - prijungta byla) nustatyta, kad jam apie skundžiamą sprendimą buvo žinoma jau nuo 2002 m. sausio mėn. ( b.l. 14 ), šias aplinkybes A. Ž. patvirtino 2004 m. birželio 16 d. paduodamas skundą administraciniam teismui dėl įpareigojimo atkurti jam nuosavybės teises (b.l. 5-6). Todėl prašymas dėl termino atnaujinimo nepatenkintas ir byla reikalavimų dalyje dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 38-7614 panaikinimo nutraukta (ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas).
Nustatyta, kad žemė, kurią natūra nori susigrąžinti pareiškėjas, yra užimta M. R. nuosavybės teise grąžinta ir kitiems asmenims (J. K., J. V. ir A. D.) suteikta asmeninio ūkio žeme (prijungtos bylos l.11-13, 31-37, 53, 66). Dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. R. bylą nutraukus, o žemės suteikimo kitiems asmenims teisėtumo neginčijant, skundo 1 ir 3 reikalavimai atmesti kaip išvestiniai, kadangi jų patenkinimas nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Pažymėta, kad pats pareiškėjas sutiko, jog į prašomą grąžinti natūra žemės kiekį jam nuosavybės teisės negali būti atkurtos ir prašė grąžinti laisvą 2,95 ha dydžio tėvų žemę (prijungtos bylos l. 54). Teismo konstatavimu, vykdydamas teismo įpareigojimą (ten pat, b.l. 78-80), atsakovas skundžiamu 2005 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 38-20129 atkūrė pareiškėjui nuosavybės teises į 2,45 ha žemės sklypus natūra, iš esmės patenkindamas pareiškėjo 2003 m sausio 20 d. prašymą. A. Ž. motyvai dėl žemės kiekio ir matavimo duomenų neatitikimo tikrovei atmesti kaip neparemti juokiais objektyviais įrodymais, nurodant, jog atsakovo 2005 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 38-20129 naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Šalies argumentai
A. Ž. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Pakeitė Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 20 d. sprendimą – nutraukė administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Varėnos rajono Merkinės apylinkės tarybos 1993 m. gegužės 16 d. protokolo Nr. 16 išrašo dalį, kuria M. R. Varėnos rajone, Vilkiautinio kaime, suteikta 3,00 ha asmeninio ūkio žemės, nutraukė administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 38-7614, kuriuo M. R. atkurtos nuosavybės teisės į 4,93 ha žemės, kitoje dalyje teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad prie nagrinėjamos administracinės bylos yra prijungta Kauno apygardos administracinio teismo byla Nr.I-7k-321-2004, kurioje yra reikšmingi pareiškėjo reiškiamų reikalavimų sprendimui rašytiniai įrodymai. Iš prijungtoje byloje (b.l.14) esančio Alytaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. sausio 8 d. rašto pareiškėjui A. Ž. turinio matyti, kad jau šiuo raštu pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad 1993 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr.16 M. R. paveldimoje žemėje buvo suteikta 3 ha asmeninio ūkio žemės, o 1999 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr.38-7614 M. R. atkurtos nuosavybės teisės į asmeniniam ūkiui suteiktą žemės plotą bei į 1,93 ha kitų savininkų valdytoje žemėje. Teismas padarė išvadą, kad šis rašytinis įrodymas pakankamas pripažinti, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą skundui paduoti ne tik dėl pirmosios instancijos teismo nurodyto reikalavimo ginčyti 1999 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr.38-7614, bet ir dėl reikalavimo panaikinti Varėnos rajono Merkinės apylinkės tarybos 1993 m. gegužės 16 d. protokolo Nr. 16 dalį, kuria M. R. Varėnos rajone, Vilkiautinio kaime, suteikta 3,00 ha asmeninio ūkio žemės. Dėl nurodytos aplinkybės teismas administracinę bylą nutraukė ir dalyje dėl šio reikalavimo.
Prijungtoje administracinėje byloje esantys procesiniai dokumentai patvirtina, kad joje pareiškėjas reiškė reikalavimą, kuris yra tapatus vienam iš jo skundo reikalavimų šioje byloje: jis prašė įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją atkurti jam nuosavybės teises į 3,4 ha žemės Vilkiautinio kaime, Merkinės seniūnijoje, Varėnos rajone, A. Ž. žemėvaldoje, natūra ir į 1,53 ha lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje. Šis pareiškėjo reikalavimas buvo išnagrinėtas ir iš dalies patenkintas įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. sprendimu, todėl negalėjo būti nagrinėjamas iš naujo. Administracinė byla šioje dalyje nutrauktina Administracinių bylų teisenos 101 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.
Pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie būtų pakankami pripažinti, kad Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 38-1297 dalis, kuria patvirtintos žemės sklypų Nr. 34, 34-1, 34-3, 291, 292 ribos kadastrinėje vietovėje Nr. 3880 yra neteisėta ir naikintina. Teismas pažymėjo, kad skundo reikalavimo panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 38-20129, kuriuo jam atkurtos nuosavybės teisės į 2,45 ha žemės, pareiškėjas iš viso nemotyvavo, t. y. nepagrindė. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria šie pareiškėjo reikalavimai atmesti, teismas paliko nepakeistą.
IV.
A. Ž. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 20087 m. vasario 27 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje A14-1564/2006.
Šalies argumentai
Prašyme nurodė, kad buvo atlikti nusižengimai ir klastotės Alytaus apskrities Viršininko administracijos, kurie tapo visiškai aiškūs praėjus daug instancijų ir permatavus žemę. Paaiškino, kad 1991 metais žemės reforma vyko sklandžiai, buvo atlikti visi paruošiamieji darbai žemės grąžinimui. Nuosavybės teisės į žemę Alytaus apskrityje, Varėnos rajone, Vilkiautinio kaime, atkurtos A. Ž. ir seseriai M. R.. Sukomplektuotas iki šių dienų išlikęs sklypas 9,86 ha tėvams priklausančios žemės. Jis buvo permatuotas 2 kartus keturių Alytaus apskr. specialistų. Buvo surašyta sutartis tarp brolio ir sesers, pasidalinta žemė lygiomis dalimis po 4,93 ha 1994 m. birželio 16 d. Anksčiau dirbę žemėtvarkininkas Pautienius ir geodezininkas Stašinskas atleisti. Baigęs darbą komisijoje, likviduojant kolūkio turtą, P. Balkė tapo žemėtvarkininku 1995 m. P. Balkė anksčiau atliktus darbus paneigė, žemės grąžinimą sustabdė. P. Balkė slapta nuo pareiškėjo vykdė nesuderintus veiksmus, suklastojo Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 1997 m. liepos 2 d. Nr. VIII-370 19 straipsnio 2, 3 punktus ir nubraižė tik rytinės grąžinamos žemės abrisą. Linijų ilgiai neatitiko vykdant kontrolinius matavimus 2007 m. Pagal Varėnos žemėtvarkos vedėjos O. Savickienės pristatymą M. R., žemė buvo grąžinta vienam iš paveldėtojų, 1999 m. gruodžio 16 d. Alytaus apsk. viršininko įsakymu: 3,0 ha tėvų žemėje ir 1,93 ha kitų valdytojų žemėje. Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas - 4,93 ha iš apyskaitos dingo. Pareiškėjui pranešta, jog žemė buvo užlieta vandeniu, užimta statybomis, valdoma K., V., G., D. Tačiau pareiškėjo manymu, tai netiesa. Minėti asmenys valdo savo žemę ir pareiškėjo tėvų 9,86 ha sklypo pašaliniai nevaldo. Ribos nurodytos 1999 m. abrise. Sklypo 9,86 ha žemės geodezinių išmatavimų privalomas planas nepateikiamas. Kviečiant į Merkinę ir Varėną, reikalaujama atsisakyti pareiškėjui priklausančios žemės ir rašyti pareiškimą. Teko išklausyti neblaivių valdininkų daužant kumščiu į stalą ir šaukiant. O. Savickienės išvados: arba nederina klausimų, arba neatvyksta - yra melagingos.
Paaiškėjo, kad pareiškėjo žemė yra valdininkų žinioje, nes yra prie ežero - tvenkinio. 2004 m. pareiškėjas kreipėsi į Kauno administracinį teismą, prašė nutraukti vilkinimą ir grąžinti žemę tėvų žemėje ir likusioje kitų piliečių valdomoje žemėje, t. y., 3,4 ha tėvų žemės ir 1,53 ha kitų piliečių valdomos žemės. Alytaus apskrities įgaliotas asmuo A. Čiūnys tvirtino, kad gali grąžinti tėvų žemėje prie ežero esantį 2,7 ha sklypą. Buvo pateiktas 1999 m. rytinės žemės dalies abrisas. Privalomas viso sklypo geodezinis planas nepateiktas. Teismas šios klastotės nepastebėjo, o pareiškėjas vadinamo abriso nežinojo. 2004 m. rugsėjo 20 d. buvo priimtas sprendimas grąžinti žemę tėvų žemėje ir likusią žemę kitoje vietoje.
2005 m. balandžio 16 d. pareiškėjui atsiuntė vienapusiškai atliktą P. Balkės brėžinį ir Alytaus apskrities viršininko sprendimą. Grąžinama pareiškėjui 1,7 ha pelkių tėvų žemėje ir 0, 43 ha kitų piliečių valdomoje žemėje. Viso - 1, 90 ha pelkių, vietoje žadėtų 2,7 ha.
Pareiškėjas buvo priverstas kreiptis vėl į teismą.
P. Balkė, O. Savickienė, G. Ilgūnaitė Garliauskienė 2003 m. pateikė kitą abrisą. Nurodoma, kad M. R. grąžinta tėvų žemėje 4, 08 ha (vietoje 3,0 ha), kitų piliečių žemėje tik 0, 85 ha. 2,55 ha (3,4 - 0,85=2,55) žemės dingo. Nurodoma žemė vėl valdoma K., V., D. Šią klastotę 2006 m. byloje pripažino ir teismas. Kad būtų aiškus įrodymas, jog žemės nėra, G. Ilgūnaitė Garliauskienė pateikė vadinamą Merkinės Tarybos nutarimą 1993 m. gegužės 16 d. Šio nutarimo 1994 m. pasidalijant žemę tarp A. Ž. ir M. R. nebuvo, nes žemės 9,86 ha užteko abiem.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad buvo rastas senas sąrašas asmenų, kuriems buvo paskirta po 3,0 ha žemės sklypai. Jų tarpe buvo ir Rapšio pavardė išbraukta, vos įskaitoma. M. R. pavardės nebuvo. Toliau senas sąrašas buvo perrašytas, Rapšio pavardė palikta, tačiau dar nebuvo nutarimo. G. Ilgūnaitė Garliauskienė tvirtino, kad tai yra archyve, o iš archyvo gauti atsakymai, kad tokio nutarimo nėra. Vėliau buvo atspausdintas nutarimas, pasirašytas P. Balkės ir vedėjos O. Savickienės 2005 m. spalio 19 d. Taip Rapšys 2006 m. tapo 3,0 ha savininku. Anksčiau visą laiką buvo minima M. R. pavardė.
Pareiškėjas sprendimo neskundė, kadangi apie jį nežino. Teismo procesas dėl šio sprendimo užtruko apie pusę metų. Dėl šių visų klastočių 2006 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos administracinio teismo ir 2006 m. spalio 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai negalėjo būti teisingi. Teismas pareiškėjui paliko 1,90 ha pelkių ir 0,55 ha D. žemės.
2007 m. gegužės 2 d. ir 2007 m. rugpjūčio 18 d. buvo atlikti pradinis ir kontrolinis matavimai prokurorės ir Alytaus apskrities viršininko įsakymu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašydavo permatuoti suformuotą tėvų žemės sklypą.
Pareiškėjo tėvų žemėje rasta 6,18 ha kitų piliečių žemės: iš pietų pusės - 2,2 ha, iš šiaurės - 1,20 ha. , viso - 9,58 ha. 0,28 ha žemės užsemta ežero-tvenkinio. (Nuotraukoje matoma upelio vaga kerta per kalniuką). M. R. grąžinta 3,0 ha tėvų žemėje ir 1,93 ha kitų piliečių buvusioje žemėje. Viso - 4, 93 ha. Lieka 9,58 ha-4,9$ ha = 4,65 ha. Grąžinama 1,90 ha, lieka 2,75 ha žemės plotas tarp M. R. iš rytų pusės ir pareiškiam priklausančių pelkių.
Grąžinama 1,90 ha pelkių,o dokumentuose rašoma, kad grąžinama žemės ūkio paskirties žemė, pasisavinant 2,75 ha žemę.
Abu matavimus atliko Alytaus apskrities kvalifikuoti specialistai, jiems padėjo išmatuoti linijų ilgius ir posūkio kampus naujausia technika Infrastruktūra „Lietuvos geležinkeliai“ du inžinieriai. Šiuo metu Varėnos žemėtvarkos vedėja O. Savickienė nepasitiki jos vadovaujamais specialistais, nepateikia 9,58 ha ploto geodezinio plano pagal matavimus. per 17 metų vadovaujant O. Savickienei, nebuvo išmatuotas 9,58 ha sklypas ir nubraižytas geodezinis planas.
Alytaus apskrities vadovai pareiškėjui paaiškino, kad gal 2008 m. bus vykdoma žemės reforma, gal ras dar pelkių. Čia O. Savickienės darbo metodai. Laikraštyje rašė, kad iš perlojiškių paimama gera žemė, o grąžinama pelkė. Taip ir pareiškėjui žadama jau nuo 2002 m. vykdoma žemės reforma.
Prie pareiškėjui grąžinamų pelkių nėra jokio privažiavimo, nes sklypas yra pusiasalyje. Reikia pravažiuoti M. R. sklypą, 2,75 ha niekam negrąžintos žemės ir tuomet galima patekti į pelkę. Kelio nėra.
P. Balkė, O. Savickienė, G. Ilgūnaitė Garliauskienė grąžino pareiškėjui 1,90 ha pelkių, o pasiėmė 2,75 ha žemės. Pareiškėjo sūnus gynė Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Dėl padarytos klastotės, įstatymų nesilaikymo, pablogėjo pareiškėjo sveikata, jam pakenkta morališkai ir materialiai.
2008 m. gruodžio 17 d. ir 2009 m. sausio 27 d. pareiškėjas pakartotinai pateikė prašymus atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A14-1564/2006.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Procesą atsisakytina atnaujinti.
Teismo sprendimu, išsprendus šalių ginčą, įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Tačiau ABTĮ 153 straipsnis numato specialią teismo sprendimo revizavimo procedūrą, tai yra proceso atnaujinimą. Tačiau šis institutas yra ribojamas tam tikrais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas esant šioje normoje nurodytiems pagrindams. ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi būti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).
ABTĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduotas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.
Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo kaip pagrindą procesui atnaujinti nurodo savo faktinių aplinkybių vertinimą, tačiau tai nelaikytina proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagrindu.
Pareiškėjas nenurodė jokių ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų procesui atnaujinti, nepateikė ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje pagrindų buvimą patvirtinančių įrodymų, nenurodė konkretaus termino, kada jis sužinojo apie aplinkybes, kurios jo manymu yra proceso atnaujinimo pagrindas, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas nėra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, dėl ko jis netenkintinas ir procesas šioje byloje neatnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija.
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą pagal A. Ž. prašymą.
Nutartis neskundžiama.