Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą teikiančios institucijos atstovui Laimonui Gaubiui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų - A. S., V. S., pareiškimą dėl įvaikinimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėjai kreipėsi į teismą pareiškimu dėl įvaikinimo, prašydami: 1) leisti jiems įvaikinti vaiką J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu V. S., motina – A. S.; 3) pakeisti J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pavardę iš „Š.“ į „S.“, kitų vaiko individualybę išsaugančių duomenų – vardo, gimimo datos, gimimo vietos, nekeisti.

2. Pareiškime nurodoma, kad bendrų vaikų neturi. Yra tvirtai apsisprendę įsivaikinti J. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), sprendimas buvo priimtas tarpusavio sutarimu. 2023-11-06 buvo įrašyti į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąrašą (šeimos kodas (duomenys neskelbtini)). Yra sveiki ir darbingi, abu pripažinti galinčiais globoti vaiką. J. Š. nuo (duomenys neskelbtini) yra jų globojamas vaikas pagal (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-2497-1028/2018. Šia nutartimi yra paskirti J. Š. globėjais ir turto administratoriais. J. Š. motinai R. Š. 2017-12-12 teismo sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia. Vaiko kilmė iš tėvo nenustatyta, gimimo liudijime nėra duomenų, kas yra tikrasis vaiko J. Š. tėvas. J. į galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašytas (duomenys neskelbtini). Yra pasirengę įvaikinti ir auginti J. Š. savo šeimoje. Gyvena nuosavybės teise priklausančiame nuosavame name. Šeimos name yra įrengtas atskiras kambarys J. Abu dirbantys, gaunantys pastovias pajamas, šeimos pajamos yra pakankamos. Yra neteisti, administracine tvarka nebausti.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjai pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais. Prašo pareiškimą tenkinti.

4. Nepilnametis vaikas J. Š., išklausius jo nuomonę teismo posėdžio metu, nurodė, kad nori būti įvaikintas pareiškėjų šeimos, nori turėti jų pavardę.

5. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas sutiko su pareikšto pareiškimo reikalavimais. Nurodė, kad nėra Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų kliūčių pareiškėjams įvaikinti be tėvų globos likusį vaiką, nes tai geriausiai atitiktų vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. Š. yra R. (E.) Š. vaikas. Duomenų apie vaiko tėvą gimimo liudijime nėra. Šio vaiko atžvilgiu 2014-06-19 teismo sprendimu motinai motinos valdžia apribota laikinai, o 2017-12-12 teismo sprendimu – neterminuotai.

7. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi (duomenys neskelbtini), buvo atleista nuo J. Š. nuolatinio globėjo ir globotiniui priklausančio turto administratoriaus pareigų. J. Š. nuolatinės globos forma pakeista iš nuolatinės globos institucijoje į nuolatinę globą A. S. ir V. S. šeimoje. A. S. ir V. S., paskirti J. Š. nuolatiniais globėjais ir turto administratoriais. J. Š. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta globėjų A. S. ir V. S. gyvenamojoje vietoje. Duomenų, kad R. E. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas sūnaus J. Š. atžvilgiu būtų panaikintas, arba ji būtų kreipusi į teismą dėl jo panaikinimo, byloje nėra. Nepilnametis vaikas yra įrašytas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą.

8. CK 3.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. CK 3.211 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamo vaiko turi būti ne mažesnis kaip aštuoniolika metų. Pareiškėjai yra sutuoktiniai, santuokoje gyvena nuo 2017-09-30, yra įrašyti į norinčių įvaikinti sąrašą. Pareiškėjai A. S. yra suėję 48 metai, o V. S. 46 metai. Pareiškėjų šeima vaikų neturi. Sutuoktiniai gyvena bendros nuosavybės teise priklausančiame 200 m² dviejų aukštų name, kuriame įrengti 5 kambariai. Namas įrengtas šiuolaikiškai, yra visi patogumai ir komunikacijos. Pareiškėjai yra dirbantys, jų finansinė padėtis stabili, o pajamos pakankamos įvaikintam vaikui išlaikyti.

9. Vadovaujantis CK 3.210 straipsnio 4 dalimi, įvaikintojai negali būti asmenys, nuteisti už tyčinį nusikaltimą žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimą, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai, sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, informacijos apie A. ir V. S. teistumą nėra. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, A. ir V. S. neturi administracinių nuobaudų, kurios neleistų jiems įsivaikinti J. Š..

10. UAB (duomenys neskelbtini) 2023-09-07 A. S. išduotame medicininiame pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad pareiškėja pagal sveikatos būklę įsivaikinti vaiką gali. UAB (duomenys neskelbtini) 2023-09-07 V. S. išduotame medicininiame pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad pareiškėjas pagal sveikatos būklę įsivaikinti vaiką gali.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos piliečiai A. ir V. S. atitinka CK 3.210 straipsnyje įvaikintojams keliamus reikalavimus.

12. Vaiko teisių konvencijos preambulėje teigiama, kad vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje, jausdamas laimę, meilę ir supratimą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad likęs be tėvų vaikas turėtų sąlygas augti šeimos aplinkoje, jis gali būti įvaikinamas. CK 3.209 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įvaikinimas galimas tik vaiko interesais. Pareiškėjai su J. Š. susipažino (duomenys neskelbtini), kai tapo vaiko globėjais. Vėliau priėmė sprendimą vaiką įvaikinti. Bendraujant tarp vaiko ir būsimų įtėvių užsimezgė glaudus emocinis ryšys. J. Š. nuolat gyvena pareiškėjų šeimoje. Į bylą pateiktas vaiko J. Š. rašytinis sutikimą būti įvaikintu (CK 3.215 straipsnio 1 dalis), taip pat buvo išklausyta vaiko nuomonė teismo posėdžio metu, vaikas sutinka ir nori būti įvaikintas pareiškėjų šeimos.

13. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, vaiko interesus atstovaujančių ir ginančių institucijų pateiktas išvadas, teismo nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti, kad įvaikinimas nepažeis vaiko J. Š. interesų, pareiškėjai turi tinkamas sąlygas ir yra deramai pasirengę įvaikinti. Pareiškėjai yra tvirtai apsisprendę, nori materialiai įvaikinamąjį išlaikyti bei auklėti kaip savo vaiką, šeimoje vyrauja geranoriški ir šilti santykiai. Įvaikinamasis yra įtrauktas į galimų įvaikinti asmenų sąrašą, yra tinkamo įvaikinti amžiaus, pareiškėjai turi teisę įvaikinti, todėl yra pagrindas pareiškėjams leisti įvaikinti J. Š. bei jį pripažinti pareiškėjų sūnumi, o pareiškėjus jo tėvais (CK 3.209 - 3.211 straipsniai, 3.214 straipsnis, 3.217- 3.221 straipsniai).

14. Pareiškėjams išaiškintinos įvaikinimo pasekmės, tai yra įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę, įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (CK 3.227 straipsnio 1, 2 dalys).

15. Pagal CK 3.228 straipsnio 1 dalį, CPK 487 straipsnio 3 dalį įvaikintam vaikui gali būti suteikiama įtėvių pavardė, o kiti vaiko individualybę išsaugantys duomenys: vardas, gimimo vieta ir gimimo data, paliekami nepakeisti. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, pareiškėjų prašymas dėl įvaikinamo vaiko pavardės pakeitimo tenkintinas.

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 265, 268, 270, 487 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų A. S. ir V. S. pareiškimą dėl įvaikinimo tenkinti.

Leisti pareiškėjams A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) įvaikinti J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Pripažinti A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), motina, V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), A. S. ir V. S. sūnumi.

Pakeisti J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pavardę iš „Š.“ į „S.“, kitų vaiko individualybę išsaugančių duomenų – vardo, gimimo datos, gimimo vietos, nekeisti.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad būtų įregistruotas įvaikinimas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.