- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-02
- Bylos Nr.
- ATP-1191-593/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04133-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau Skyrius) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2014-05-14, 16.25 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį ,,Citroen“, valst. Nr. nežinomas, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko važiavimo greičio, susidarius aplinkybėms nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, atsitrenkė į vartus, kuriuos sugadino. Nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, įstatymo numatytų draudimo ir techninės apžiūros dokumentų. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16 p. reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 124¹ str. 7 d.
Administracinis teisės pažeidimo protokolu V. K. buvo inkriminuojamas ir pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., t. y. kad jis, vairuodamas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko važiavimo greičio, susidarius aplinkybėms nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, atsitrenkė į vartus ir juos apgadino, padarydamas žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka, iš įvykio vietos nuvažiavo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133, 231.1 ir 234 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014-09-25 nutarimu V. K. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. – 100 Lt bauda, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. – įspėjimu. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 100 Lt bauda. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teisena prieš V. K. nutraukta, nesant šio pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Skyrius prašo skundžiamą nutarimą pakeisti ir V. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą paskirti 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Skunde teigiama, kad V. K. pažeidimas pagal ATPK 130 str. 1 d. kvalifikuotas teisingai ir pagrįstai, o šio pažeidimo padarymas įrodytas byloje surinktais duomenimis. V. K. neįvykdė pareigos, numatytos Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9 ir 234 punktuose, taip pažeisdama šias normas ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., už kurį turi būti nubaustas. Skunde manoma, kad teismo prielaida, jog V. K. nebuvo motyvo ir pagrindo pasišalinti iš įvykio vietos, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Skunde taip pat manoma, kad V. K. iš eismo įvykio pasišalino tyčia, suvokdamas, jog padarė eismo įvykį ir vengdamas atsakomybės, siekdamas nuslėpti savo neblaivumą. Nors pastaroji aplinkybė nėra konstatuota faktiniais duomenimis, tačiau liudytojo J. J. K. parodymai nebuvo nei paneigti nei patvirtinti jokiais kitais duomenimis, to teismas išsamiau to netyrė, nors tai yra reikšminga nustatant kaltės ir tyčios buvimą. V. K. tyrimo metu savo kaltės neneigė ir padarytą žalą atlygino savanoriškai, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad jo veikime nėra kaltės, nes nesiaiškintas jos turinys. V. K. aiškina, kad spaudžiant stabdžių pedalą koja nuslydo, todėl įvyko eismo įvykis. Tačiau vertinant automobilio pedalų padėtį - jie visi išdėstyti lygiagrečiai vienas kito vienodame aukštyje, todėl kojai nuslydus nuo vidurinio, ji niekaip negalėjo atsidurti ant kito, jį taip paspaudžiant. Be to, turėdamas pakankamą vairavimo patirtį ir suprasdamas, jog padarė eismo įvykį, pažeidėjas apie tai pranešė tik A. L., bet ne policijai, nors tokias galimybes jis turėjo. Skunde teigiama, kad pažeidėjas iškart po įvykio nebuvo rastas, galimai siekiant nuslėpti jo neblaivumą. Skunde pažymima, kad nebuvo nustatyta V. K. vairuota transporto priemonė, ko pasėkoje nebuvo galimybės pareigūnams užfiksuoti po eismo įvykio atsiradusių apgadinimų, jų sulyginti ir nustatyti objektyvią tiesą, o iniciatyva atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą neįrodo tyčios nebuvimo. To pasėkoje nebuvo galimybės paneigti ar patvirtinti V. K. nurodytos aplinkybės, kad automobilis neva buvo apgadintas dar iki įvykio. Be to, automobilį Citroen pažeidėjas įsigijęs jau seniai, tačiau jis negalėjo nurodyti tikslesnės informacijos apie jį, pagal ką būtų galima identifikuoti transporto priemonę. Skunde manoma, kad V. K. skubus pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, nesilaikant KET numatytų pareigų, rodo, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tiesiogine tyčia.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. K. prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.
Apeliaciniu skundu Skyrius teigia, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad V. K. nustatytomis aplinkybėmis padarė eismo įvykį ir iš jo tyčia pasišalino, apie tai nepranešęs policijos pareigūnams, nors tokią galimybę turėjo, kas atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., pažeidimo sudėtį ir už tai jis turi būti nubaustas. Tačiau sutikti su tokiu Skyriaus apeliacinio skundo reikalavimu ir jį pagrindžiančiais motyvais negalima.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis –įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Pagal ATPK 130 str. 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. nustatytu laiku ir vietoje padarė eismo įvykį – atsitrenkė į vartus, kuriuos sugadino, tačiau nesustojęs nuvažiavo pas J. J. K., pasikalbėjęs grįžo namo, o grįždamas apžiūrėjo vartus. Žiūrint formaliai tokie pažeidėjo veiksmai atitinka ATPK 130 str. 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau sprendžiant dėl subjektyviųjų požymių buvimo (kaltės), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą išaiškinęs, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad sukėlęs eismo įvykį – atsitrenkęs į vartus, kuriuos apgadino, V. K. nesustojęs nuvažiavo, tačiau netrukus važiuodamas namo sustojo prie apgadintų vartų, juos apžiūrėjo, ir, įvertinęs apgadinimus, atėjo pas šalimais gyvenantį sodų bendrijos pirmininką A. L. ir informavo jį, kad apgadino sodo bendrijos vartus, bet susitarė, kad juos sutvarkys. Liudytojas A. L. teisme patvirtino, kad V. K. pas jį atėjo blaivus. Šis liudytojas nurodė, kad buvo sulenktas metalinis vartų rėmas, o žalą įvertino apie 60 Lt ir tikrai nebuvo padaryta tokia žala (1000 Lt), kokią nurodė liudytojas J. J. K.. Pažymėtina ir tai, kad V. K. apie eismo įvykio metu jo apgadintus vartus pagrįstai pranešė būtent A. L., nes jis buvo bendrijos, kurios teritorijoje buvo tie vartai, pirmininkas ir, kaip atsakingas už bendrijai priklausančio bendro naudojimo objekto – turto priežiūrą, galėjo susitarti dėl vartų remonto. Beje A. L. patvirtino, kad V. K. vartus sutvarkė, todėl jam neturi jokių pretenzijų. Nors liudytojas J. J. K. parodė, kad pas jį atvažiavęs V. K. buvo neblaivus, tačiau šią aplinkybę paneigė liudytojo A. L. parodymai, kad pas jį atėjęs V. K. buvo blaivus. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad V. K. su J. J. K. nesutaria, todėl pastarasis turėjo pagrindą apkalbėti V. K.. Pažymėtina, kad jei V. K. būtų neblaivus, tai liudytojas A. L. būtų tai tikrai pastebėjęs, nes jie kartu bendravo, tarėsi dėl vartų remonto. Paminėtos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad V. K. iš įvykio vietos pasišalino siekdamas išvengti atsakomybės. Todėl apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė teisingą išvadą, kad įvertinus šioje byloje esančius duomenis, nėra pagrindo kategoriškai teigti, kad V. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, nes jis nuo pat pradžių neneigė įvykio aplinkybių, pripažino, kad vartus kliudė ir, pastatęs automobilį, nuėjo ieškoti sodų bendrijos pirmininko, kurį surado ir su juo sutarė dėl žalos atlyginimo.
Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju V. K. veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinojo požymio – kaltės, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o nustatyta, kad V. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Todėl šioje dalyje skundžiamu nutarimu byla šioje dalyje pagal ATPK 130 str. 1 d. V. K. atžvilgiu nutraukta pagrįstai. Tuo pagrindu Skyriaus apeliacinio skundo motyvai, kad V. K. pažeidimas pagal ATPK 130 str. 1 d. kvalifikuotas teisingai ir pagrįstai, yra atmetami. Remiantis tuo atmetami ir apeliacinio skundo motyvai dėl paties eismo įvykio kilimo aplinkybių, t. y. V. K. vairuojamo automobilio atsitrenkimo į vartus priežasčių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.