- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-12
- Bylos Nr.
- II-51-784/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-14096-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Advokatai
- Džigintas Žebelys
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Ingai Krupauskienei, dalyvaujant asmeniui, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, R. R., asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui advokatui Džigintui Žebeliui, Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros, atstovui Vytautui Račkauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos agentūros departamento Vilniaus miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Paulius Rutkauskas 2014 m. lapkričio 17 d. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-333 priėmė nutarimą, kuriuo R. R. pripažino pažeidus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.2 punkto reikalavimus ir tokiais veiksmais padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 51¹³ straipsnio 1 dalyje ir nubaudė jį 500 Lt bauda. Nutarime konstatuota, jog 2014-10-31 patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-613 nustatyta, jog R. R. pastatė tvorą Vilniuje, Kairos upės pakrantės apsaugos juostoje.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėtu nutarimu R. R. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-333 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti bei priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas pažeidė jo, kaip fizinio asmens teises ir įstatymų saugomus interesus. Tvora, dėl kurios jo atžvilgiu yra priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, juosianti sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ ir jo tėvo nuosavybės teise valdytą sklypą (SB „(duomenys neskelbtini)“, skl. Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) šioje vietoje stovėjo nuo 1985 m. 2005-08-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas jam išdavė statybos leidimą Nr. NR/978/05-0876, kuris leido nuosavybės teise priklausančiame sklype, kadastrinis Nr. 0101-0014-0074 (buvusi SB „(duomenys neskelbtini)“, skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) atlikti sodo namo rekonstrukciją. Statybos leidimas išduotas, remiantis B. T. PĮ 2005 m. parengtu architektūrinės – statybinės dalies techniniu projektu Nr. 5/05. Šiame projekte buvo numatyta kiemo tvora, juosianti pareiškėjo valdomą žemės sklypą. Vadovaujantis šiuo projektu buvo atlikta sodo namo rekonstrukcija į gyvenamąjį namą bei rekonstruota buvusi tvora. Taip pat upelio krantas, apsaugant nuo erozijos, užtikrinant pakrančių ekosistemų stabilumą, pakrančių gamtinį kraštovaizdį ir vertybes, buvo išgrįstas akmenimis. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos turi būti nustatytos teritorijų planavimo dokumentuose, tačiau nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiamame nutarime nėra jokių nuorodų į teritorijų planavimo dokumentus, kuriais būtų buvusi nustatyta Kairios upės pakrantės apsaugos juosta, skundžiamame nutarime nėra nurodyta faktinių duomenų ar argumentų, kad ginčo tvora pastatyta būtent pakrantės apsaugos juostoje. Skunde pažymima ir tai, kad ginčo tvora buvo pastatyta dar prieš įsigaliojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintoms Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygoms, todėl, pareiškėjo teigimu, šios Vyriausybės nutarimu patvirtintos sąlygos ir negalėjo būti pažeistos, o kartu ir kilti administracinė atsakomybė už jų pažeidimą. Teisės aktų veikimas atgaline data yra negalimas, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė palikti Vilniaus miesto agentūros 2014-11-17 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-333 nepakeistą ir skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo tinkamai įvertintos ir taikytos teisės normos, reikšmingos aplinkybės, priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygose yra imperatyvus draudimas pakrantės apsaugos juostoje tverti tvoras, išskyrus numatytas išimtis, tačiau priimant skundžiamą nutarimą nebuvo nustatytos išimtys, kurioms esant būtų galima statyti pakrantės apsaugos juostoje tvorą. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta išimčių, leidžiančių R. R. statyti tvorą Kairos upės pakrantės apsaugos juostoje, nepriklausomai nuo to, kad 2005-08-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išdavė statybos leidimą Nr. 978/05-0876, priimant skundžiamą nutarimą buvo pagrįstai vadovautasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintomis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygomis ir konstatuota, kad R. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu asmuo, kurio atžvilgiu priimtas skundžiamas nutarimas, nurodė, kad sklypas, kuris yra apjuostas ginčo tvora, jam priklauso nuo 2004 m., sklypą jam padovanojo tėvai, jis tvorą tik suremontavo, tačiau jos neperstatinėjo, vietos nekeitė. Tvora buvo apjuosta visos sodų bendrijos, o jis tik atnaujino tą tvoros dalį, kuri yra prie jo sklypo.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas, teismo posėdžio metu paaiškino, kad institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, dėl išaiškinimo pateikimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje ATPK normos turi būti taikomos, nes ATPK nenumato, jog administracinė atsakomybė gali būti netaikoma turint projektą, teritorijos schemą ar statybą leidžiantį dokumento. Posėdžio metu institucijos atstovas nurodė, jog dėl ginčo tvoros tik dabar iškilo pretenzijos todėl, kad dėl jos anksčiau nebuvo gauta jokių skundų. Tvora prie vandens telkinio gali būti pastatyta tik tuomet, jeigu ja būtų apjuosta saugoma teritorija, nėra išduodami jokie leidimai, kurie leistų statyti tvorą arčiau vandens telkinio, nei tai yra leidžiama teisės aktais (Vilniaus mieste 10 m atstumas nuo vandens telkinių, rajone – 5 m).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimą ar nevykdymą. Ši norma yra blanketinė, konkrečios specialiosios žemės, miško naudojimo sąlygos numatytos kituose įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126. 2 punkto, kuriame nurodytas draudimas tverti tvoras, išskyrus aplinkos ministro patvirtintuose saugomų rūšių veiksmų planuose numatytų teritorijų, atskirųjų želdynų valstybinėje ir savivaldybių žemėje, botanikos, zoologijos sodų, dendrologinių kolekcijų, paveldo objektų aptvėrimą ir kitus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo, pažeidimas. Byloje esančiu 2014 m. spalio 31 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. R. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatyta tvora iki pat Kairos upės. Aplinkybė, kad ši tvora yra pastatyta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui priklausomame sklype neabejotinai nustatyta ir byloje esančiais kitais rašytiniais įrodymais, tarp jų Geoplanu, paties R. R. parodymais ir kt. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šiuo atveju būtų pagrindas taikyti minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126. 2 punkto išimtis, susijusias su saugomų rūšių veiksmų planuose numatytų teritorijų, paveldo objekto ir kt. aptvėrimu. Taigi pažeidimo padarymo faktas byloje ištirtas ir nustatytas tinkamai.
Byloje ištirtais įrodymais taip pat nustatyta, kad pats R. R. šios tvoros nestatė, ją įsigijo su visu sklypu 2004 metais. Po to remiantis Geoplanu dėl sodo namo rekonstravimo į vienbutį gyvenamąjį namą su priestatu s. b. „(duomenys neskelbtini), skl. Nr. (duomenys neskelbtini) (sudarė B. T. personalinė įmonė) atliekant rekonstrukciją, tvora buvo sutvirtinta. Byloje nustatyta ir tai, kad minėta tvora atsispindi žemės sklypo plane, o minėtas sodo namo rekonstravimas į vienbutį gyvenamąjį namą atliktas su kompetentingų valstybės institucijų žinia, turint visus reikalingus leidimus. Vis dėlto, pastarosios aplinkybės, teismo vertinimu, nešalina R. R. administracinės atsakomybės. Kaip minėta, byloje ištirtais įrodymais specialaus teisės akto – anksčiau išvardintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.2 punkto pažeidimas yra nustatytas tinkamai, o ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje numatyta norma yra blanketinė, šiuo atveju nukreipianti į minėto poįstatyminio teisės akto reikalavimus. Nei ATPK 17 straipsnyje numatyto būtinojo reikalingumo, nei kokių kitų administracinę atsakomybę šalinančių pagrindų byloje nenustatyta. ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo visi būtinieji požymiai R. R. veiksmuose yra nustatyti. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju R. R. nubaustas už trunkamąjį teisės pažeidimą, kurio faktas nustatytas 2014 m. spalio 31 d. patikrinimo aktu. Administracinė atsakomybė šiuo atveju jam taikoma ne atgaline data (kaip argumentuojama skunde), bet už šiuo metu (t. y. patikrinimo metu) nustatytą pažeidimą. Todėl teismas laiko, kad administracinės atsakomybės principai šiuo konkrečiu atveju nepažeisti.
Paskirta R. R. nuobauda yra minimali, laikyti ją aiškiai per griežta nėra pagrindo.
Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindų jį keisti ar naikinti, nenustatyta. Tenkinti prašymą priteisti R. R. atstovavimo išlaidas pagrindo taip pat nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos agentūros departamento Vilniaus miesto agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Paulius Rutkausko 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
R. R. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.