- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-01-26
- Bylos Nr.
- A6.-2-999/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00263-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Pažeidėjas
- A. V.
dalyvaujant institucijos, pateikusios pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiajam specialistui O. Č.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio 2 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „Grimeda“ vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2016 m. gegužės 9 d. Šilalės rajono apylinkės teismas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos atliekančios skyriaus vedėjos funkcijas G. V. pareiškimą iškėlė administracinio teisės pažeidimo bylą A. V. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „Grimeda“ vadovu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nevykdė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, tuo pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnis numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Teisės pažeidimas, numatytas ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalyje, atitinka ANK 120 straipsnio 2 dalį. Nuobauda už šį pažeidimą ANK numatyta švelnesnė. Esant šioms aplinkybėms, A. V. administracinio teisės pažeidimo byla perkvalifikuojama pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį ir nagrinėjama pagal 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK.
Šalies argumentai
Institucijos, pateikusios patikslintą pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo atstovas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas O. Č. teismo posėdžio metu palaikė pareiškime ir patikslintame pareiškime išdėstytas aplinkybes bei paaiškino, jog A. V. nuo 2012 m. spalio 31 d. yra UAB „Grimeda“ vadovas. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016 m. vasario 2 d. duomenimis sudaro 94089,94 €. Vykdant valstybinei mokesčių inspekcijai 2016-02-03 operatyvaus patikrinimo pavedimą, siekiant nustatyti bendrovės įsipareigojimų biudžetui vykdymą, mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, mokesčių inspekcija atliko operatyvų patikrinimą. 2016-03-09 surašė operatyvaus patikrinimo pažymą. Patikrinimas atliktas tikrinant bendrovės kasos ir banko sąskaitų lėšų judėjimą, pirkimus, pardavimus, atskaitingus asmenis, kreditorius, debitorius, laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2016-01-31. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui, vykdo atsiskaitymus grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais. Bendrovės vadovas su operatyvaus patikrinimo pažyma susipažino ir jos neginčijo. Nustatyta, kad tikrinimo laikotarpiu pagal trišales tarpusavio skolų užskaitymo sutartis, buvo užskaityta 125174,04 eurų skola tiekėjams. Tuo pačiu laikotarpiu buvo pateikti prašymai didžiausiam bendrovės debitoriui UAB „Kretingalės mėsa“ dėl skolos apmokėjimo, kuri siekė 919981,64 eurų. 130464,15 eurų buvo išmokėti darbo užmokesčiui bei 647070,65 eurų - tiekėjams. Bendrovės vadovas savo pasiaiškinime buvo nurodęs, kad yra pasirašyti suderinimo aktai įrodantys, kad įmonės prievolės yra įvykdytos. Pagal tikrinamojo laikotarpio kasos išrašus, kasos likutis buvo 716,48 eurai, gauta pajamų 744,72 eurų ir išlaidos sudarė 352,30 eurų. Bendrovė būdama skolinga valstybės biudžetui, atliko atsiskaitymus su kitais kreditoriais, todėl bendrovės vadovas pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 40 str. 1 p, 81 str. 1 d., CK 6.930¹ str. nustatytų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Bendrovės vadovas kaip atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, kas pagal LR ATPK 50⁶ str. laikytina kreditorių teisių pažeidimu. Šilalės rajono apylinkės teismas 2015-05-22 nutarimu A. V. pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. jau buvo paskyręs 1448 eurų baudą, o Klaipėdos apygardos teismas 2015-07-31 nutartimi paliko galioti Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimą. UAB „Grimeda“ vadovo A. V. pakartotini ir neteisėti veiksmai, vykdant atsiskaitymus su kitais kreditoriais, esant mokestinei nepriemokai valstybės biudžetui, traktuojami kaip CK 6.930¹ str. pažeidimai. Vadovaujantis ATPK 50⁶ str. 2 d., 262 str. nuostatomis, prašo iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB „Grimeda“ vadovui A. V. ir paskirti šio straipsnio sankcijoje nustatytos baudos vidurkį. Papildomai paaiškino, jog pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarką, jų institucija priklauso trečiajai eilei. Operatyvaus patikrinimo metu tokių dokumentų nebuvo nustatyta, kad UAB „Grimeda“ atsiskaitymai būtų vykdomi pirmesne eile priklausančiai grupei. Žino, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas ir byla dar nėra perduota į teismą. Susipažinęs su pranešimo A. V. apie įtarimą kopija (1 t., b. l. 129) negali pasakyti, ar skola valstybei nurodyta administracinėje byloje ir skola dėl kurios pareikštas įtarimas ikiteisminiame tyrime A. V. nėra viena ir ta pati, tačiau gali būti, kad tam tikra skolos dalis patenka ir į šią administracinę bylą. Skolos dalis yra ta, kuri buvo priminime, siųstame A. V., nes ikiteisminis tyrimas pradedamas tik po to, kai yra pateiktas priminimas mokesčių mokėtojui apie nesumokėtus mokesčius, o nesumokėjus, surinkta medžiaga perduodama FNTT, kuri sprendžia, ar yra nusikalstamos veikos požymių, ar nėra. Patvirtino, jog pagal atliktą operatyvaus patikrinimo medžiagą, vieną pareiškimą išsiuntė į teismą dėl pažeisto CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, o kitą - perdavė duomenis FNTT.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. ir jo atstovas advokatas R. G. į 2017 m. sausio 19 d. teismo posėdį neatvyko. Pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo atstovui (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V., kurio parodymai, duoti teismo posėdžio metu, vykusio 2016 m. rugpjūčio 30 d. metu, buvo pagarsinti, parodė, jog kaltu neprisipažįsta. Nurodė, jog pagrindinis bendrovės debitorius UAB „Kretingalės mėsa“ negalėjo bendrovei duoti grynųjų pinigų, todėl jis, galvodamas kaip išlaikyti verslą, įmonės gamybą, iš kur gauti žaliavas, nusprendė daryti trišales užskaitas ir taip užtikrinti įmonės darbą. Su darbuotojais buvo atsiskaityta. Grynųjų pinigų mokesčiams mokėti bendrovė neturėjo, o iš kasos paimti 350 € buvo skirti „einamiesiems reikalams“. Už juos skolos nebuvo dengiamos, tiesiog buvo įsigyjamos tuo metu reikalingos prekės. Sprendimas daryti trišales užskaitas buvo bendrovės akcininkų sprendimas. Užskaitos buvo daromos ne tik mokant tiekėjams, bet ir į valstybės biudžetą. Įmonė po truputį, pagal galimybes mažina skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai (1 t., b. l. 89-92).
Šalies argumentai
A. V. atstovas advokatas R. G. 2016 m. gruodžio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo. Nurodė, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos valdyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-6-00011-16, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad UAB „Grimeda“ po to, kai 2016 m. vasario 17 d. Valstybinė mokesčių inspekcija įteikė bendrovės direktoriui A. V. priminimą sumokėti mokesčius, nesumokėjo į valstybės biudžetą 70679,04 € mokesčių. Šiame ikiteisminiame tyrime pateikti duomenys, kad 2016 m. kovo 9 d. operatyvaus patikrinimo metu (pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-1874), nustatyta, kad bendrovė vykdė atsiskaitymus pagal trišales tarpusavio skolų užskaitymo sutartis, tačiau vengė atsiskaityti su biudžetu. A. V. yra įteiktas pranešimas apie įtarimą. Atsižvelgiant į tai, jog tiek ikiteisminiame tyrime, tiek administracinio teisės pažeidimo byloje yra reiškiami kaltinimai VMI nesumokėjus mokesčių pagal to paties mokestinio patikrinimo rezultatus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta.
Teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Šis principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Lietuvos Respublikos teisėje principas non bis in idem įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje bei ATPK 250 straipsnio 8 punkte. Tarptautiniu lygmeniu principas non bis in idem įtvirtintas kelių tarptautinių sutarčių normose, tarp kurių nagrinėjamos bylos kontekste svarbiausia yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) protokolo Nr. 74 straipsnis, kuris aiškinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje. Tiek nurodytos teisės normos, tiek Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, jog principo non bis in idem pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2006, Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008, EŽTT sprendimas S. Z. prieš Rusiją (S. Z. v. Russia, no. 14939/03, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 82).
Motyvuojamoji dalis
ANK 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal ANK kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Aplinkybės, darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, reglamentuotos ANK 591 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 8 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, jog VMI specialistai atliko UAB „Grimeda“ mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. ir 2016 m. kovo 9 d. surašė operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (23.30-08) FR1042-1874. Pagal minėtą pažymą VMI specialistai nusprendė kreiptis su pareiškimu į teismą prašant patraukti A. V. administracinėn atsakomybėn bei kreipėsi į FNTT su prašymu spręsti, ar A. V. veiksmuose nėra požymių nusikalstamos veikos. Tokiu būdu VMI specialistai kreipėsi dėl dviejų atsakomybės formų taikymo A. V. atžvilgiu – administracinės ir baudžiamosios atsakomybės. Teismas pradėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal galiojusio ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalį (perkvalifikavus pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį), o FNTT pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalį. Atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00011-16 pradžioje 2016 m. birželio 10 d. A. V. buvo apklaustas spec. liudytoju (1 t., b. l. 71) vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 80 straipsniu, 82 straipsnio 3 dalimi, tai yra, apklaustas liudytoju apie savo paties galimai padarytą veiką, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvusių duomenų nepakako, kad A. V. būtų suteiktas įtariamojo statusas. 2016 m. lapkričio 2 d. A. V. jau buvo pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos BK 219 straipsnio 2 dalį. Iš A. V. pareikšto įtarimo nustatyta, jog pastarajam pareikštas įtarimas už analogišką laikotarpį kaip ir administracinio teisės pažeidimo byloje, skolos valstybei, kurios nurodytos įtarime ir administracinio nusižengimo byloje nurodytos skolos, kurias privalėjo sumokėti trečiąja eile, iš dalies sutampa. Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog A. V. atžvilgiu administracinio nusižengimo byla vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punktu, turi būti nutraukta, nes dėl to fakto ir tuo pačiu pagrindu jam yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. V. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.