Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

trečiajam asmeniui A. B., trečiojo asmens atstovei advokato padėjėjai Gitanai Griškėnienei,

išvadą teikiančios institucijos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei B. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. S. ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui A. B., išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą raštu ir teismo posėdžio metu, kad pritaria ieškovės pareikštam ieškiniui (b.l. 14), G. S. išreiškė norą gyventi su mama, skyriaus specialistams G. S. paaiškino, kad su tėvu A. B. bendrauja dažnai, nuvažiuoja tėvo aplankyti į jo namus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinėse bylose dėl tėvystės nustatymo atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Išimtiniais atvejais teismas turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui. (LR CPK 388 str. 2 d.). Ieškinyje nurodyta paskutinė žinoma atsakovo A. B. gyvenamoji vieta Lietuvoje –(duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu atsakovas nebegyvena. Ieškovė nurodė atsakovo gimimo datą – 1979-07-11. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-31 nutartimi teismas nutarė išreikalauti duomenis iš Gyventojų registro tarnybos apie tai, ar yra registruotas asmuo, vardu A. B., gim. 1979-07-11, bei ar yra asmuo vardu A. B., kurio galima gimimo data 1976-07-11, nustačius asmens kodą, pateikti duomenis apie A. B. tėvus, gyvenamąją vietą. Asmens A. B., gim. 1979-07-11, nenustatyta (b.l. 33). Gyventojų registre registruotas A. B., gim. 1976-07-11, jo motina – A. B., kuri teismo iniciatyva įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu (b.l. 51-52). Duomenų apie A. B. nėra įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, nekilnojamojo turto registre, A. B. neregistruotas Panevėžio teritorinėje darbo biržoje, nesikreipė į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių (b.l. 35-36, 39-40). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-24 nutartimi atsakovui buvo paskelbta paieška (b.l. 42). 2015-10-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovo paieška nutraukta, atsižvelgiant į tai, kad paieška buvo atliekama ilgą laiką, nedavė jokių rezultatų bei atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (b.l. 51-52). Teismas užklausė Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos DNR laboratorijos, ar laboratorijoje yra saugomas atsakovo A. B. DNR kodas ir gavo atsakymą, iš kurio matyti, kad duomenų apie A. B. DNR ėminius Serologijos ir DNR laboratorijoje nėra (b.l. 58). Ieškovės prašymu Panevėžio apylinkės teismas 2015-11-05 nutartimi paskyrė atsakovo A. B. kuratore advokatę Zinaidą Aksionovą (b.l. 60,62-63). Esant nustatytoms aplinkybėms byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovui A. B.. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. B. patvirtino, kad A. B. apie žinoma apie nagrinėjamą bylą, jis dirba ir gyvena užsienio valstybėje, tikslaus adreso nežino.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Byloje nustatyta, kad ieškovei Ž. S. 1999-12-21 gimė dukra G. S., vaiko tėvu įrašytas A. S. (b.l. 6). Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė su atsakovu A. B. artimai bendravo bei susilaukė dukters G. Kad ieškovė bendravo su A. B., gimus dukrai kartu gyveno patvirtino trečiasis asmuo A. B.. Trečiasis asmuo A. B., liudytoja G. S. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, kad atsakovas pripažino G. kaip savo dukrą, kad G. S. žino A. B. kaip vienintelį savo tėvą, su juo nuolat bendravo, jis teikė išlaikymą dukrai. Iš trečiojo asmens A. B., liudytojos G. S. parodymų taip pat nustatyta, kad G. S. su atsakovo motina A. B. bendrauja kaip su močiute, nuolat palaiko ryšius, A. B. remia G. S. savo lėšomis. Be to, nurodytas aplinkybes patvirtino ir rašytiniai įrodymai: iš fotonuotraukos (b.l. 92) matyti atsakovas kartu su G. S. Iš fotonuotraukos (b.l. 93) matyti, kad G. S. rankose laiko atsakovo sūnų A. bei sėdi kartu su atsakovu ir savo broliu A. S. Ištirti byloje įrodymai leidžia pripažinti, kad atsakovas A. B. yra G. S. tėvas (CK 3.146 – 3.148 str.), todėl A. B. tėvystė G. S. nustatytina.

Teismui nustačius atsakovo tėvystę, yra laikoma, jog vaiko kilmė iš atsakovo patvirtinama nuo pat vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 str.). Įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams (CK 3.192 str. 1d.). Pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalį nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Taip pat ir nacionaliniame įstatyme – CK 3.192 straipsnio 2 dalyje – nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (LAT 2005-03-30 nutartis Nr. 3K-3-176/2005; 2008-10-22 Nr.3K-3-506/2008 ir kt.). Taigi, nustatydamas priteisiamo išlaikymo dydį, teismas atsižvelgia į tėvo (motinos) darbo užmokestį, turimas santaupas, nekilnojamąjį turtą ir pan. Be to, sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (LAT 2004-04-19 nutartis Nr. 3K-3-286/2004; 2008-10-22 nutartis Nr.3K-3-506/2008 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas gimus dukrai, prisidėjo prie jos išlaikymo, tačiau šiuo metu neprisideda prie vaiko išlaikymo, nedalyvauja dukros auklėjime. Atsakovas pareigos išlaikyti vaiką nevykdo, todėl išlaikymas iš atsakovo priteistinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė Ž. S. gauna 270,53 Eur – 293,15 Eur darbo užmokestį per mėnesį (b.l. 95-96), registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (b.l. 8,9), turi vieną išlaikytinę G. S. Atsakovas A. B. nekilnojamojo turto, registruotino kilnojamojo turto neturi, VSDFV duomenimis pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikoje nedirba, jam pensijos, pašalpos, kompensacijos nėra mokamos (b.l. 75-81). Ieškovei Ž. S., trečiajam asmeniui A. B. nėra žinoma, kokios atsakovo A. B. pajamos. Bylos duomenimis atsakovas gyvena ir dirba užsienio valstybėse, 2014 m. gyveno ir dirbo Norvegijoje, sukūrė kitą šeimą, augina mažametį sūnų. Byloje nėra kitų objektyvių duomenų apie atsakovo darbovietę ir gaunamų pajamų dydį bei registruotą turtą užsienyje, nes atsakovas jų nepateikė, tačiau, atsižvelgiant į bylos duomenis, kad atsakovas kvietėsi vaikus svečiuotis pas jį Norvegijoje, kad grįžta į Lietuvą aplankyti motinos, sukūrė kitą šeimą, pripažintina, kad atsakovas turi pragyvenimo šaltinį.

Bylos medžiagoje esantys įrodymai – ieškovės paaiškinimai, prekių pirkimo kvitai (b.l. 97-99), trečiojo asmens paaiškinimai patvirtina ieškinio aplinkybes apie G. S. išlaikymui reikalingas patirti išlaidas, bei aplinkybę, kad ieškovės gaunamų pajamų nepakanka G. S. poreikiams patenkinti. G. S. yra šešiolikos metų amžiaus, moksleivė, todėl įprastines vaiko išlaikymo išlaidas sudaro ne tik išlaidos maistui, aprangai, sveikatos, higienos priežiūrai, vaikui tenkančios gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, tačiau ir išlaidos lavinimui. Ieškovės nurodyta vaiko poreikių suma per mėnesį 180 Eur yra minimaliai užtikrinanti būtiniausius vaiko poreikius. Byloje nėra duomenų apie ribotą ieškovės ir atsakovo darbingumą. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra jauni, sveiki, darbingo amžiaus žmonės, todėl pripažintina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas privalo pagal savo galimybes dirbti, turėti pastovų pajamų šaltinį ir užtikrinti tinkamą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Įvertinus vaiko tėvų turtinę padėtį, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas yra darbingo amžiaus žmonės, byloje nėra duomenų apie ribotą vienos iš šalių darbingumą, nepilnametis vaikas auga ir jo poreikiai didėja, ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, atsakovas gera valia prie vaiko išlaikymo neprisideda, ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas išlaikymas G. S. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos 2015-01-23 iki G. S. pilnametystės (CK 3.200 str.). Teismas, nustatydamas nurodyto dydžio išlaikymo prievolę atsakovui pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (LAT 2004-04-26 nutartis civ.b. Nr. 3K-3-259/2004). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sąžiningai siekęs užtikrinti G. S. turtines teises į išlaikymą, pagal išgales prisidėtų prie vaiko kasdieninių ir atsiradusių nenumatytų poreikių tenkinimo. Trečiojo asmens A. B. parama nėra susijusi su atsakovo prievolės vykdymu ir nesudaro pagrindo mažinti atsakovo pareigos dydį. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas teikė išlaikymą vaikui bylos nagrinėjimo metu.

Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Nepilnametės G. S. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė Ž. S. (CK 3.190 str.).

Ieškinys tenkinamas iš dalies (66 proc.), todėl iš atsakovo valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 77,88 Eur žyminis mokestis, 82,27 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidos (b.l. 83) bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 25,40 Eur (b.l. 1) (CPK 88, 92, 93, 96 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2d. 1p).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) G. S., gim. 1999-12-21, a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu, o G. S., gim. 1999-12-21, a.k. (duomenys neskelbtini) – A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiku.

Nustatyti nepilnametės G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina Ž. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2015 m. sausio 23 d.) iki G. S. pilnametystės.

Nepilnametės G. S. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti motiną Ž. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 103,28 Eur (vieną šimtą tris eurus 28 centus) žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5660 bei 82,27 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 27 centus) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, įmokos kodas 5630.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.