- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-1521-567/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- S. P., A. P.
- Atsakovas
- S. K.
- Trečiasis asmuo
- R. K., D. K.
- Kategorijos
- 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių S. P. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3372-728/2011 pagal ieškovių S. P. ir A. P. ieškinį atsakovei S. K. dėl nuostolių atlyginimo bei savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys R. K., D. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės S. P., A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydamos įpareigoti atsakovę S. K. per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo savo sąskaita nugriauti dėl jos savavališkai atliktos rekonstrukcijos bei neteisėtų statybos darbų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte pastatytus statinius bei jų dalis ir atstatyti iki atsakovės savavališkos rekonstrukcijos buvusią gyvenamojo namo būklę, priteisti iš atsakovės S. K. ieškovių naudai 16504,41 Lt atlikti namo remontą vadovaujantis eksperto A. B. 2010-07-14 atliktos statybos ekspertizės akto lokaline sąmata Nr. 1, kad butų pašalinta atsakovės savavališkais veiksmais padaryta esminė žala, užkirstas kelias tolimesniam žalos darymui bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovės yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Atsakovė S. K. neprižiūri ieškovėms ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, nesirūpina jo saugumu bei priežiūra, sistemingai pažeidinėja namo bendraturčių teises. Ieškovėms nerimą kelia nekontroliuojama atsakovės savivalė, pertvarkant gyvenamąjį namą savo nuožiūra, darant namui esminę materialinę žalą. Dėl atsakovės padarytų pertvarkymų kilo grėsmė visų name gyvenančių asmenų saugumui. Atsakovė ant medinių tam nepritaikytų namo perdengimų, be derinimo su valstybinėmis institucijomis, be jokio projekto, pasistatė didžiulę sunkią vonią. Dėl padidintos ir neapskaičiuotos medinių perdengimų apkrovos papildomu svoriu, ėmė linkti šios patalpos perdengimai, smarkiai suskilo apačioje esančios virtuvės - valgomojo lubos, byra tinkas, gilėja plyšiai lubose, lubos ėmė deformuotis. UAB „Statybų patarimai“ statybų vadovas A. B. ekspertizės defektiniu aktu aiškiai nurodė, jog didžiausia ieškovėms padaryta materialinė žala, t.y. nuostoliai sudaro 18498,62 Lt. Ieškovės pažymėjo, kad VšĮ Statybų projektavimo sisteminimo centro specialistas netinkamai įvykdė, t.y. neįvykdė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-10-11 nutarties pavedimus. 2008-09-19 S. R. PĮ „Skriemulis“ pateikė ieškovėms nekilnojamojo turto, namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal atkuriamosios vertės metodą nustatytos eksploatacinių defektų pašalinimo remonto išlaidų sąmatą 16800 Lt sumai. Eksperto A. B. ekspertizės akte Nr. 2010/07/01 pažymėta, jog apžiūrint virtuvės pirmame aukšte, esančios po naujai įrengta vonios patalpa, lubose yra įtrūkių, tačiau jų atsiradimo laiką nustatyti yra neįmanoma. Ieškovės teigia, jog 2006 m. lubose įrengti žymekliai galėjo atsirasti rekonstrukcijos metu nuo vibracijos ardant stogą, namo sienas ir naujai mūrijant, nes kitose pirmo aukšto patalpų lubose įtrūkių nėra (LR CK 1.8 str., 1.80 str., 4.75 str., 4.76 str., 4.79 str., 4.80 str., 4.81 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė S. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad ieškinio rezoliucinė dalis yra nekonkreti. Vilniaus Gedimino technikos universiteto eksperto prof. I. P. išvadose nurodyta, jog patalpos 1-6 lubų įtrūkiai nesusiję su vonios įrengimu bei jos naudojimu. Tai reiškia, kad lubų įtrūkiai neturi nieko bendro su vonios įrengimu ir naudojimu. Ieškovės kreipėsi į teismą, praleidę ieškinio senaties terminą, kadangi sanitarinis mazgas sandėliuko patalpose įrengtas nuo 2000 m., tuo tarpu ieškovės kreipėsi į teismą 2008-09-24. Ieškovės neprašė atnaujinti senaties terminą, todėl taikytinas ieškinio senaties terminas.
Trečiasis asmuo R. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašydamas jį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-08-02 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovės S. K. 5781,19 Lt nuostolių, įpareigojant atlikti namo remontą pagal 2010-07-14 A. B. ekspertizės lokalinės sąmatos Nr.1 darbo kodus: R11-49, R14-183-1,N15P-1504, N15p-1501-1, priteisti iš atsakovės S. K. 2731,56 Lt advokato išlaidų, 176,50 Lt žyminio mokesčio bei 1320,25 Lt už ekspertizes ieškovių S. P. ir A. P. naudai; priteisti iš atsakovės S. K. 151,25 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą; priteisti iš ieškovių S. P. ir A. P. lygiomis dalimis 1624,50 Lt advokato išlaidų atsakovės S. K. naudai; atmesti reikalavimą įpareigoti atsakovę S. K. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos savo sąskaita nugriauti jos savavališkai atliktos rekonstrukcijos bei dėl neteisėtų statybos darbų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte pastatytus statinius bei jų dalis ir atstatyti iki atsakovės savavališkos rekonstrukcijos buvusią gyvenamojo namo būklę. Teismas nustatė, kad ieškovės S. P., A. P. bei atsakovė S. K. yra gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini), bendraturtės. S. K. priklauso 62/100 pastato (gyvenamojo namo), 62/100 ūkinio pastato bei 62/100 kitų statinių t.y. kiemo statinių (b.l. 21), A. P. priklauso 22/1000 minėtų statinių, bei S. P. priklauso 16/100 minėtų statinių (b.l. 21). Teismas nurodė, jog tarp bendraturčių kilo ginčas dėl to, jog atsakovė S. K. neprižiūri ir netvarko bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo. S. K. atliko savavališką rekonstrukciją, t.y. be bendraturčių leidimo nesutvirtinusi pirmo aukšto perdengimų, įsirengė antrame aukšte vonią virš ieškovių bendros virtuvės, dėl neapskaičiuotos apkrovos ėmė linkti perdengimai, suskilo valgomojo lubos, byra tinkas, plyšiai lubose gilėja. Teismas nurodė, jog A. B. 2010-07-14 ekspertizės išvadoje padaryta prielaida, kad pirmame aukšte esančios virtuvės lubų įtrūkiai galėjo atsirasti nuo vibracijos ardant stogą, namo sienas ir naujai jas mūrijant. Ekspertas konstatavo, kad naujai įrengta išorės sienų dalis nenudažyta, karnizo nauja dalis nenutinkuota, dėl šių defektų pašalinimo buvo sudaryta remonto darbų sąmata. Teismas prielaidas atmetė, o vertindamas įrodymus bei į eksperto konstatuotą aplinkybę, jog po vonios patalpa atsiradusių įtrūkių laiko negalima nustatyti, konstatavo, jog byloje įrodyta tik ta aplinkybė, kad savavališka rekonstrukcija sudarkė fasado išorines sienas, nes dalis jų nenudažyta, karnizo dalis nenutinkuota, todėl būtent šiuos darbus turi atlikti atsakovė už sumą, kuri nurodyta šiems darbams atlikti lokalinėje sąmatoje. Kitoje dalyje atsiradę defektai ieškovių neįrodyti, kaip kad atsiradę dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (CPK 178 str.) ir toje dalyje ieškinys atmestas. Teismas, įvertinęs lokalinėje sąmatoje išvardintų defektų šalinimo kainas ir darbo kainą priteisė viso atlikti darbų už 5781,19 Lt. Ši suma susideda iš fasado tinkavimo ant pastolių (žemės) - 665,77 Lt; anksčiau dažytų fasadų lygių paviršių dažymo emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus, dirbant ant pastolių - 4090,76Lt; pastato atskirų dalių uždengimo polietilenine plėvele (100 m² uždengto ploto - 167,43 Lt paradinių pastolių įrengimo ir išardymo (100 m² vertikalios projekcijos), kai pastolių plotis 0,73 m, pastolių aukštis iki 15 m -1523,32 Lt ( (b.l. 167). Teismas pažymėjo, jog lokalinė sąmata yra preliminari, tai yra ji nurodo, kokios būtinos išlaidos preliminariai turėtų būti investuotos ateityje į išorės defektų padarytos žalos šalinimą. Kitus sąmatoje nurodytus darbus, nesusijusius su atsakovės rekonstrukcijos padariniais, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas atmetė ieškovių reikalavimą įpareigoti atsakovę savo lėšomis nugriauti dėl neteisėtos rekonstrukcijos pastatytus antrame aukšte statinius bei jų dalis, nes reikalavimas yra nekonkretus, nedetalizuojama, kokias konkrečiai namo dalis reikia nugriauti bei kokius statinius antrame aukšte reikėtų įpareigoti nugriauti. Teismas konstatavo, jog, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas yra nekonkretus, toks reikalavimas net jį patenkinus, negalėtų būti įvykdomas. Ieškinio senaties pradžia teismo nuomone skaičiuotina nuo 2000 m., kai atsakovė vietoj savo buvusio sandėliuko įrengė sanitarinį mazgą. Teismas nurodė, jog kitų duomenų apie rekonstrukcijos pradžią byloje nėra, ieškovės jokių duomenų tuo klausimu nepateikė, termino atstatyti neprašė, todėl terminas taikytinas nuo šios datos iki ieškinio padavimo dienos, t.y. 2008-09-24. Teismas konstatavo, kad terminas dėl žalos atlyginimo yra 3 metai, dėl reikalavimo atlyginti žalą jo pradžia pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kai ieškovės sužinojo apie joms padarytą žalą ir jos dydį, t.y. nuo 2008-09-19, kai PĮ ,,Skriemulys“ nustatė žalos dydį, todėl reikalavimui dėl žalos atlyginimo 3 metų ieškinio senaties terminas nepraleistas, o atsakovės prašymas netenkinti reikalavimo tuo pagrindu atmestas (LR CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovės S. P. ir A. P. pateikė apeliacinį skundą, prašydamos 2011-08-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kada atsakovė atliko savavališką pastato dalies rekonstrukciją. Minėta aplinkybė yra svarbi ne nagrinėjant ieškinio senaties termino pradžią, o defektų, sietinų su rekonstrukcijos atlikimu, atsiradimo laiką, priežastis. Atsakovei baigiamųjų kalbų metu nurodžius, jog rekonstrukcija atlikta 2000 m., teismas turėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir papildomai nustatyti šias svarbias bei turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliantės pažymėjo, jog eksperto A. B. 2010-07-14 ekspertizės akto išvadose nurodytos defektų atsiradimo priežastis yra tikėtinos, tačiau pirmosios instancijos teismas jomis nesivadovavo. Minėtas specialistas, atlikęs 2005 m., t.y. prieš kelis metus iki teismo skirtos ekspertizės atsiradimo priežastimis susijusias aplinkybes nustatė bei apibūdino tiksliai ir padarė kategoriškas išvadas, todėl vertinant A. B. 2010-07-14 ekspertizės akto išvadų 6 p. teiginius, jog 2006 m. lubose įrengti žymekliai statinio ekspertizės metu nebuvo įtrūkę, kitose patalpose, išskyrus virtuvę, apskritai nėra įtrūkių, pakartotinai nustatyta užpylimo dėmė virtuvės lubose ties kanalizacijos ir vandens stovu – galima daryti išvadą, jog pastarieji defektai atsirado iki 2005-09-15. Ir nuo minėtos dienos iki 2010 m. nekito, todėl negali būti priskirti natūraliam nusidėvėjimui. Apeliantės teigia, jog, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog pastarieji defektai atsirado iki 2005-09-15. Pirmosios instancijos teismas neaptarė, kodėl tiesioginių defektų šalinimo išlaidos sumažintos nuo 6447,28 Lt iki 5781,19 Lt. Apeliantėms neaišku, ar teismas padarė aritmetinę klaidą, ar dėl kažkokio motyvo. Ekspertas A. B., apskaičiuodamas defektų pašalinimo kainą be tiesioginių išlaidų nurodė ir netiesiogines išlaidas, todėl bendra defektų pašalinimo kaina sudarytų 13165,69 Lt. Savavališka statyba nėra ir negali būti siejama su žalos teisiniais santykiais, kadangi jos esmė yra statinio ar jo dalies pastatymas, perstatymas, nugriovimas, nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Savavališka statyba yra vertinama kaip tęstinis pažeidimas, nes teisės aktuose nėra numatytas joks savavališkos statybos įteisinimas dėl tam tikro praėjusio laiko tarpo, todėl senaties termino pradžia iš naujo prasideda kiekvieną dieną. Atmetus ieškovių reikalavimą dėl atsakovės atliktos savavališkos pastato dalies rekonstrukcijos padarinių šalinimo, teismas neišsprendė jos padarinių pašalinimo klausimo, nors tokia pareigą teismui suponuoja LR CK 4.103 str. 3 d. nuostatos, todėl teismo sprendimas šioje dalyje, net ir iš dalies sutikus su teismo argumentu, kad pastarasis ieškovių reikalavimas nėra tikslus, negali būti vertinamas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (LR CK 1.125 str., 1.127 str., 4.103 str. 3 d.).
Atsiliepimas
Atsakovė S. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas spręsdamas žalos atlyginimo klausimą teisingai nurodė, jog žala gali būti susijusi tik su fasado remontu. Teismas teisingai taikė ieškinio senaties termino eigos pradžią, nes būtent 2000 m. atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose buvo įrengtas sanitarinis mazgas, tuo tarpu ieškovės kreipėsi į teismą 2005 m. rudenį. Ekspertas A. B. teikė teismui ne vieną kartą, t.y. 2005-09-15, 2006-05-16, 2008-05-14 defektų aktus, sąmatas, kurių kaina nuolat didėjo nuo 5000 Lt iki 20000 Lt. Teismas priėmė sprendimą įpareigoti atsakovę S. K. atlikti namo remontą pagal lokalinę sąmatą. Lokalinė sąmata yra preliminari, todėl teismas nurodė, kokios būtinos išlaidos turėtų būti investuotos ateityje preliminariai.
Trečiasis asmuo R. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali pakeisti sprendimą, siekdamas užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Įstatymų leidėjas nustatė, kad statinio projektas, leidimas statybai reikalingi tiek viešajam interesui, tiek privačių asmenų teisėms nuo galimų pažeidimų apsaugoti.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino pateiktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo savavališkos statybos faktą, tačiau netinkamai taikė materialinės teisės normas, nustatančias savavališkos statybos padarinių šalinimą.
Pagal Statybos įstatymo 28 str. 7 d. nuostatas yra galimybė įteisinti savavališką statybą dėl rekonstrukcijos, teisės aktų nustatyta tvarka parengiant reikiamą dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nustatęs, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t.y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjant šią bylą yra taikomos CK 4.103 str. redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-05-07, ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2013-01-01.
Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojanti Statybos įstatymo 28 str. 7 d. numato, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) savo lėšomis per nustatytą terminą:
1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją, <...> gauti statybą leidžiantį dokumentą <...>; arba
2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;
3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;
4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Statybos įstatymo 28 str. 8 d. numato, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį <...>. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti atsakovę nugriauti rekonstruotą gyvenamojo namo dalį, įvertina savavališkos statybos įteisinimo galimybes, nes iš karto griauti savavališkai atliktą gyvenamojo namo rekonstrukciją yra netikslinga ir neprotinga, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei, kaip statytojai, teismo nustatytu terminu nepatvirtinus projektinės dokumentacijos ir negaunant statybos leidimo, neužkertamas kelias ieškovėms kreiptis į statybos valstybinę priežiūrą vykdančią instituciją dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pagal Statybos įstatymą.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal dabar galiojančią Statybos įstatymo redakciją atsakovė turi galimybę per 6 mėnesių terminą atlikti administracinę procedūrą, įteisinant savavališką statybą dėl namo rekonstrukcijos. Teisėjų kolegija 6 mėnesių terminą nustato neteisėtų statybų dėl rekonstrukcijos pasekmėms pašalinti, laikydama jį tikslingu ir veiksmingu, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Ieškinys likusioje dalyje pagrįstai buvo patenkintas iš dalies pirmosios instancijos teisme, nes atsakovė, vykdydama savavališką statybą dėl gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos, padarė žalą atsakovėms, neturėdama rekonstrukcijos darbų projektinės dokumentacijos, statybos leidimo, bendratučių sutikimo, nesikreipdama nustatyta tvarka į statybos valstybinę priežiūrą vykdančią instituciją dėl rekonstrukciją leidžiančių dokumentų įforminimo, įvertinus tai, kad naujai įrengta išorės sienų dalis nenudažyta, karnizo nauja dalis nenutinkuota ir dėl šių neužbaigtų darbų krituliai daro neigiamą poveikį fasado sienos konstrukcijoms. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti pagal pirmosios instancijos teismo 2010-02-04 nutartį (b.l. 152) atliktos 2010-07-14 eksperto A. B. ekspertizės (b.l. 162-167) išvadomis, nes jos yra pagrįstos ir atitinkančios byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 185 str., 216 str., 218 str.).
Tai, kad savavališka statyba dėl namo dalies rekonstrukcijos buvo pradėta ir vykdoma savavališkai, nederinant su valstybinėmis institucijomis projektinės dokumentacijos ir negaunant bendraturčių sutikimo ir tuo tikslu statybos leidimo, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus dėl žalos padarymo, priežastinį ryšį tarp šių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kuri nustatyta pagal 2010 m. liepos 14 d. eksperto A. B. ekspertizės lokalinės sąmatoje Nr.1 (b.l. 167) nurodytus darbo kodus: R11-49, R14-183-1, N15P-1504, N15P-1501-1, bendrai 6447,28 Lt sumai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė atliktinus darbus ekspertizės lokalinės sąmatoje Nr.1 (b.l. 167) nurodytus darbo kodus: R11-49, R14-183-1, N15P-1504, N15P-1501-1, bet, skaičiuodamas bendrą sumą, padarė aiškią skaičiavimo klaidą, įvardindamas 5781,19 Lt sumą, nes teisinga bendra suma yra 6447,28 Lt.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra teisinio pagrindo priteisti visą 2010 m. liepos 14 d. eksperto A. B. ekspertizės lokalinės sąmatoje Nr.1 (b.l. 167) nurodytą sumą, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių teisinį pagrindą keisti kanalizacijos vamzdynų atskirus ruožus pastato viduje, įrengti pakabinamas lubas, lubų karkasą aptaisant gipso kartono plokštėmis, apglaistant du kartus, lubas gruntuojant, paruoštas lubas dažant, atsižvelgiant į tai, kad nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp šių darbų atlikimo būtinumo ir atsakovės atliktos savavališkos rekonstrukcijos darbų. Tarp ant atsakovėms priklausančios gyvenamojo namo dalies lubų atsiradusių dėmių, įtrūkimų ir atsakovės atliktos savavališkos rekonstrukcijos darbų nėra nustatytas priežastinis ryšys. Teisėjų kolegija nesiremia apeliacinei instancijai pateiktu antstolio faktinių aplinkybių 2012-02-06 protokolu (b.l. 266-269), nes jis neįrodo lubų dėmių atsiradimo laiko ir kilmės, bei priežastinio ryšio, todėl apeliantėms nėra priteisiamos 121 Lt bylinėjimosi išlaidos (b.l. 270) už antstolio faktinių aplinkybių protokolo surašymą. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., 1.138 str., 4.103 str. 3 d., Statybos įstatymas; CPK 2 str., 5 str. - 8 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Bylą iš esmės laimėjus ieškovėms, teisėjų kolegija nepriteisia atsakovės naudai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovių, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CPK 3 str. 1 d.), atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, kai gyvenamojo namo dalies savininkė, vykdė statybos darbus dėl rekonstrukcijos, neturėdama projektinės dokumentacijos, kitų namo bendraturčių sutikimo ir statybos leidimo, nesikreipdama nustatyta tvarka į statybos valstybinę priežiūrą vykdančią instituciją.
Atsakovė turi sumokėti 151,25 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 1a) dėl procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme valstybės naudai, nes bylą iš esmės laimėjo ieškovės.
Teisėjų kolegija priteisia ieškovių naudai iš atsakovės 800 Lt bylinėjimosi išlaidų už eksperto A. B. ekspertizę pagal jos kainą (b.l. 245), kurią ieškovės apmokėjo 2010-01-21 (b.l. 143, 176). Teisėjų kolegija nepriteisia ieškovių naudai 580 Lt, 590 Lt ir 600 Lt bylinėjimosi išlaidų už ekspertizę, nes šios išlaidos (b.l. 177 - 182, 198) buvo patirtos 2006-10-16, 2007-05-24, 2008-04-26, vedant kitą civilinę bylą (Vilniaus m. 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2111-619/2008, 1 t., 242, 282; 2 t., b.l. 4), užbaigtą įsiteisėjusiu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-12-06 sprendimu Nr. 2-2111-619/2008. Teisėjų kolegija nepriteisia ieškovių naudai 1200 Lt (b.l. 30) už S. R. PĮ „Skriemulys“ remonto išlaidų nustatymą, nes nesiremia S. R. PĮ „Skriemulys“ remonto išlaidų nurodytų dydžiu, priteisiant žalos dydį.
Teismas konstatuoja, jog ieškovių naudai priteisiamas žyminis mokestis už ieškiniu pareiktų reikalavimų, kurie buvo apmokėti žyminiu mokesčiu (b.l. 14), patenkinimą, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 193,42 Lt žyminio mokesčio (6447,28 Lt x 3 %) ir 144 Lt dėl neturtinio pobūdžio įpareigojimą, bei ta pati suma žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kuris buvo apmokėtas žyminiu mokesčiu (b.l. 254), nes teismo sprendimas pagal ieškovių apeliacinį skundą keičiamas ieškovių naudai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės dėl šios bylos vedimo pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 7300 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas: 2000 Lt (b.l. 31), 800 Lt (b.l. 68), 4500 Lt (b.l. 183). Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovių naudai iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų maksimalus dydis gali būti iš viso 5470 Lt:
- 3000 Lt (3 x 1000 Lt (MMA)) už ieškinį (b.l. 15-19, 43-44, 46-50);
-1750 Lt (1,75 x 1000 Lt) už dubliką (b.l. 64-67);
- 120 Lt (0,12 x 1000 Lt) už pareiškimą dėl klausimų ekspertizei;
- 600 Lt (apskaičiuota 4 val. x 150 Lt (0,15 x 1000 Lt=150 Lt)) už advokato atstovavimą teismo posėdžiuose (b.l. 82-83, 98-99, 114-118, 218-220). Nagrinėjamu atveju ieškovės patyrė už advokato teisines paslaugas 7300 Lt išlaidų, kurių dydis viršija maksimalų dydį, todėl priteisiamas sumažintas nuo 7300 Lt iki 5470 Lt. Ieškovės dėl šios bylos vedimo apeliacinės instancijos teisme patyrė 2904 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas (b.l. 262, 263), nes jos neviršija maksimalių dydžių, kurie nagrinėjamoje byloje gali būti iš viso 3120 Lt:
- 3000 Lt (3 x 1000 Lt (MMA)) už apeliacinį skundą (b.l. 246-251);
- 120 Lt (0,12 x 1000 Lt) už prašymą (b.l. 261), įvertinus tai, kad teismo sprendimas keičiamas apeliančių naudai (LR CPK 3 str. 1 d., 7 str., 79 str., 80 str., 82 str., 88 str., 92 str., 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8.2 p., 8.3 p., 8.9 p., 8.16 p., 8.18 p., 9 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 3 p., teismas
nutarė:
Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę S. K. per šešis mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyta tvarka patvirtinti projektą ir gauti statybos leidimą dėl (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr.1095-8012-8014, kurio 62/100 dalys nuosavybės teise priklauso S. K., rekonstrukcijos.
Priteisti iš atsakovės S. K. 6447,28 Lt žalai atlyginti ieškovių S. P. ir A. P. naudai, įpareigojant per 6 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovę S. K. atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus už 6447,28 Lt priteistą ieškovėms S. P. ir A. P. žalos atlyginimą pagal 2010 m. liepos 14 d. eksperto A. B. ekspertizės lokalinės sąmatoje Nr.1 (b.l. 167) nurodytus darbo kodus: R11-49, R14-183-1, N15P-1504, N15P-1501-1.
Priteisti iš atsakovės S. K. 337,42 Lt žyminio mokesčio, 5470 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas, 800 Lt už ekspertizę ieškovių S. P. ir A. P. naudai.
Priteisti iš atsakovės S. K. 151,25 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovės S. K. 337,42 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 2904 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas ieškovių S. P. ir A. P. naudai.