- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-05-21
- Bylos Nr.
- e1-504-1023/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13768-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kazlų Rūdos sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Prienų rajono sav., profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) 2012 m. balandžio 11 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį išdirbti po 30 val. visuomenės labui;
2) 2012 m. gegužės 24 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2012 m. liepos 27 d. nutartimi bausmė subendrinta su 2012 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų ir 30 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;
3) 2013 m. spalio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmė subendrinta su 2012 m. liepos 27 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
4) 2014 m. sausio 22 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bausmė subendrinta su 2013 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
5) 2014 m. vasario 20 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu bausmė subendrinta su 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
6) 2014 m. kovo 19 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu bausmė subendrinta su 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2015 m. birželio 11 d. lygtinai paleistas. 2017 m. kovo 13 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. P. 2021 m. gegužės 1 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiuose namuose, tarpusavio konflikto metu su nepilnamečiu sūnumi D. P., gimusiu 2004 m., tyčia mobilaus ryšio telefonu sudavė vieną smūgį D. P. į kairės rankos riešą, taip mušdamas šeimos nariui – nukentėjusiajam D. P., padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiame rieše. Šiais veiksmais J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Apklaustas įtariamuoju J. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. gegužės 1 d. vakare, jis ir jo sūnus D. P. buvo namuose. Daugiau nieko namuose nebuvo. Vienas gėrė degtinę kambaryje. D. P. tuo metu buvo antrame aukšte esančiame savo kambaryje prie kompiuterio. Apie 21 val. ar vėliau, D. į mobilaus ryšio telefoną parašė jo sugyventinė R. R., kuri paklausė D. ar jis nevartoja alkoholio. D. pasakė: „kam tau ta p<....> reikalinga“. Supyko ant D. dėl jo tokio pasakymo, paėmė iš jo rankų jo mobilaus ryšio telefoną, kurį jam už jo pinigus buvo nupirkusi jo motina. Norėjo iš D. telefono atrašyti R. R., bet jo telefonas buvo su slaptažodžiu. D. liepė suvesti slaptažodį ir parašyti R. R., kad jis negeria. D. atsisakė tai padaryti. Tuo metu jis gulėjo ant D. lovos jo kambaryje, D. priėjo prie jo ir norėjo paimti iš jo savo telefoną. Jam paskambino draugė ir jis laikydamas D. mobilaus ryšio telefoną rankoje juo sudavė D. į kairės rankos riešą, kad jis nelįstų prie jo ir paeitų šalin. D. dėl jo suduoto smūgio atsitraukė. Nežino ar jo smūgis D. telefonu buvo stiprus. Išėjo į lauką, D. atėjo paskui. Lauke tarp jo ir D. vyko žodinis konfliktas, kurio metu jis D. telefoną iš pykčio paėmė ir savo rankomis sulaužė. D. supyko, kad jis sudaužė jo telefoną ir nuėjo. Po to, D. sugrįžo ir jie lauko terasoje kalbėjo, daugiau nekonfliktavo. Pripažįsta sudavęs telefonu smūgį savo sūnui D. į ranką, nes supyko dėl jo negražaus išsireiškimo. Šio konflikto tarp D. ir jo niekas nematė, buvo dviese. Buvo šiek tiek išgėręs, bet stipriai apsvaigęs nebuvo. Nepamena, kad D. sudavė smūgį į krūtinę.
Nukentėjusysis D. P. parodė, kad 2021 m. gegužės 1 d., su tėčiu J. P. buvo pas kaimynus, kur jis gėrė. Vakare apie 19 val. buvo namuose. Tėtis J. P. nuėjo miegoti į kambarį namo pirmame aukšte, buvo neblaivus. Jis nuėjo į savo kambarį antrame aukšte. Už kokio pusvalandžio atėjo pas tėtis į kambarį ir paprašė pažiūrėti jam parašytą jo draugės sms pranešimą. Jis net nežiūrėjo ar jam buvo parašyta sms žinutė. Kai tėtis paprašė, tada pasižiūrėjo savo telefone ar gautas sms pranešimas. Buvo gautas sms pranešimas patikrinti tėtį ar jis miega ar geria toliau. Tėtis jam liepė atrašyti, kad jis miega. Jis atrašė tėčio draugei, kad tėtis miega. Tėtis J. P. atsisėdo ant jo lovos, jis sėdėjo prie savo kompiuterinio stalo ir laikė rankoje telefoną. Tėtis staigiai paėmė iš jo rankos telefoną ir paskui atsigulė ant jo lovos. Jis rankoje laikė jo telefoną. Priėjo prie jo gulinčio, atsigulė ant jo ir bandė iš jo rankų paimti savo telefoną, bet nepavyko. Tėčiui tuo metu į jo telefoną, kurį jis laikė kišenėje paskambino jo draugė ir jis tuo momentu jo telefonu jam sudavė vieną smūgį į kairės rankos riešą. Sudavė telefonu per riešą, nes jis bandė jį atsistumti nuo savęs, nes buvo užgulęs. Nuo tėčio jam telefonu suduoto smūgio į rankos riešą skaudėjo tą vakarą ir dar kai palieti tą vietą skausmas yra, žymių neliko. Tėtis atsistojo, jis taip pat atsistojo prie jo ir kumščiu sudavė vieną smūgį jam į krūtinę bei išbėgo iš namų. Nieko tėčiui nesakė, nesiskundė, kad skauda. Į krūtinę suduotas smūgis nebuvo, kad labai stiprus, neskaudėjo taip labai, gal kokią valandą skaudėjo, po to skausmo nejautė. Žymių ant krūtinės neliko, neskauda. Tėtis išbėgo išsinešdamas jo telefoną. Tėtis išėjo prie namų ant kelio, jis išėjo paskui pažiūrėti kur išėjo. Ėjo link tėčio, link kelio ir prašė duoti telefoną. Tėtis eidamas paskui tyčia sulaužė rankomis per kelį perlauždamas jo mobilaus ryšio telefoną ir jį atmetė jam. Jis telefoną metė link jo. Sulaužęs jo telefoną tėtis ėjo link namų, jis ėjo paskui, kad išsikviesti policiją. Tada išėjo kaimynė S. P., jis iš jos telefono išsikvietė policiją. Policiją kvietė dėl to, kad tėtis sulaužė jo telefoną ir jam trenkė. Jis tėčiui smūgių nesudavė. Mano, kad tėtis tyčia jam sudavė telefonu per riešą ir kumščiu sudavė smūgį į krūtinę. Kai kvietė pagalbą nebuvo taip, kad labai skaudėjo, todėl greitosios atsisakė. Tai ne pirmas kartas kada tėtis smurtavo jo atžvilgiu, anksčiau kviesdavosi pagalbą, kad tėtis muša ir skriaudžia.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo J. P. prisipažinimo, jo ir nukentėjusiojo parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 769/2021(02), kurioje nurodyta, kad D. P. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame rieše, padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai vieno trauminio poveikio (kontakto) pasėkoje, daugiau kaip prieš dvi paras iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas;
- 2021 m. gegužės 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). D. P. pateikė apžiūrai judriojo ryšio telefoną REALME C11. Telefono ekranas sudaužytas, dalis ekrano atskilę nuo korpuso. Telefono galinės pusės korpusas sulankstytas;
- 2021 m. gegužės 1 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio D. B. tarnybinis pranešimas dėl alkotesterio naudojimo, kuriame nurodyta, kad 2021 m. gegužės 1 d. alkoholio kiekio matuokliu 22.40 val. patikrinus J. P. girtumą nustatytas 2,05 promilių girtumas, 22.42 val. patikrinus D. P. nustatytas 0,00 promilių girtumas. ?
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis 2021 m. gegužės 1 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiuose namuose, tarpusavio konflikto metu su nepilnamečiu sūnumi D. P., gimusiu 2004 m., tyčia mobilaus ryšio telefonu sudavė vieną smūgį D. P. į kairės rankos riešą, taip mušdamas šeimos nariui – nukentėjusiajam D. P., padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiame rieše. Už J. P. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis J. P. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio.
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš šeimos narį – sūnų. Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo J. P. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis J. P. praeityje teistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, Užimtumo tarnyboje registruotas, psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas. Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, nukentėjusiajam išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausme, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.
Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, J. P. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. P. skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kaltinamajam J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Išaiškinti J. P., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.