Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-637-305/2017 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui B. B. dėl skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V. 2016 m. spalio 6 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, pagal kurį 2016 m. spalio 7 d. buvo išduotas teismo įsakymas išieškoti iš skolininko B. B. 3900,00 Eur skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. spalio 7 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 29,00 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorei D. V..2017 m. sausio 9 d. B. B. per įstatymo nustatytą terminą pateikė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, kuriuose nurodė, kad kreditorė reikalavimą teismui kildina iš rankpinigių sutarties, sudarytos tarp jo ir pačios jos dėl ketinamo įsigyti nuosavybės teisėmis jo valdomo gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini). Kreditorė, pasirašydama sutartį, suprato, kad rankpinigiais yra užtikrinamas pagrindinis sandoris, kad jis be jos daugiau niekam kitam neparduos gyvenamojo namo, o ji įsipareigojo šį nekilnojamąjį turtą nupirkti iš jo. Kreditorė dėl jam nežinomų priežasčių atsisakė sudaryti gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį ir sutartimi numatyti rankpinigiai buvo panaudoti jo nuostoliams padengti. Toks ir buvo kreditorės teismui pateikto susitarimo pagrindas susitarti dėl atsakomybės už nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties sąlygos jos šalims turi įstatymo galią. Rankpinigiai yra vienas iš prievolių užtikrinimo būdų. Nurodyta rankpinigių sutartis atitiko visus įstatymo keliamus reikalavimus, taip pat patvirtinta pačios D. V. parašu. Kadangi namo pirkimo-pardavimo sutartis iki sutartyje nurodyto termino ir netgi po jo nesudaryta išimtinai tik dėl pirkėjos D. V. kaltės, preziumuotina kad rankpinigių suma yra ligi jo patirtiems nuostoliams, kadangi dėl neįvykusio sandorio jis prarado galimybę parduoti namą kitiems potencialiems pirkėjams, patyrė jo išlaikymo kaštus, per visą šį laiką jo rinkos vertė sumažėjo (b. l. 28-30).Kadangi B. B. pateikė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, ieškovė D. V., sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 439 straipsnio 3 dalimi, pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo B. B. 3900,00 Eur skolos, 5 proc. metines procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2015 m. vasarą pasiūlė ieškovei iš jo pirkti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas). Kadangi jo prašoma 16000,00 Eur dydžio Namo kaina buvo didesnė už identiško namo rinkos kainą ir ieškovė tokios pinigų sumos sumokėti iš karto negalėjo, ji jam pasakė, kad pagalvos iki pavasario. Tačiau atsakovas neatlyžo. Jis atkakliai stengėsi įkalbėti ieškovę Namą pirkti nedelsiant. Jis ieškovei paaiškino, kad dėl sveikatos būklės jam sunku prižiūrėti Namą, todėl nori jį parduoti ir apsigyventi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat paaiškino, kad jo prašomą Namo kainą ieškovė gali sumokėti per kalis kartus ir pasiūlė į parduodamą Namą įleisti gyventi ieškovės tėvus. Kadangi ieškovės tėvų namas yra avarinės būklės ir prie pat geležinkelio, dėl ko nuolat girdisi didelis triukšmas, ji norėjo jiems nupirkti kitą namą, o atsakovo siūlomas Namas ir jo pardavimo-pirkimo sąlygos atitiko ieškovės tėvų gyvenamos vietos poreikį bei jos mokėjimo galimybes ir lūkesčius dėl tėvų gerovės, ieškovė galiausiai sutiko sumokėti atsakovo paprašytą, Namo vertę viršijančią 16000,00 Eur dydžio kainą. Todėl 2015 m. birželio mėnesio pabaigoje ieškovė ir atsakovas susitarė, kad atsakovas 2015 m. rudenį į Namą įleis gyventi ieškovės tėvus, o ieškovė visą 16000,00 Eur dydžio Namo kainą atsakovui sumokės iki 2016 m. rugsėjo 1 d. dalimis, per tris kartus. Susitarimo dieną, dalyvaujant liudininkei M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui ieškovė sumokėjo 3900,00 dydžio pirmą įmoką už Namą ir jie pasirašė prievolės įvykdymą patvirtinantį raštelį (toliau – Raštelis). Nors ieškovės atsakovui sumokėta 3900,00 Eur dydžio pinigų suma Raštelyje pavadinta rankpinigiais, tačiau jais negali būti, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.98 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas imperatyviai yra nurodęs, kad rankpinigiais negali būti užtikrinta namo pirkimo-pardavimo sutartis, t.y. sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma. Nepriklausomai nuo to, kaip jie pavadino ieškovės atsakovui perduotą 3900,00 Eur dydžio pinigų sumą, šių pinigų perdavimo faktą atsakovui patvirtina jų abiejų pasirašytas Raštelis. Svarbu pažymėti, kad ieškovės bei atsakovo prievolės ir teisės susijusios su atsakovui priklausančio Namo pirkimu-pardavimu kyla tik iš žodinio jų susitarimo. Atsakovas pinigus iš ieškovės 2015 m. birželio mėn. paėmė, bet jos tėvų gyventi į Namą 2015 m. rudenį neįleido, išgalvodamas neįtikinamas, nesvarbias atsisakymo priežastis, o ieškovės sumokėtą kainos dalį pažadėjo sugrąžinti, bet negrąžino nei vienu sutartu terminu. 2015 m. lapkričio mėnesį atsakovas kategoriškai atsisakė įleisti ieškovės tėvus gyventi į Namą, o neįvykdęs savo sutartinės prievolės ir atsisakydamas ją įvykdyti, nepagrįstai vienašališkai nutraukė žodinę preliminarią Namo pirkimo-pardavimo sutartį ir taip iš esmės ją pažeidė. Dėl ko ieškovė atsisakė pirkti Namą už neprotingą kainą ir paprašė sugrąžinti sumokėtą jam įmoką. Atsakovas pareiškęs, „kad ieškovės sumokėtų pinigų neužgina, bet jų dabar neturi, nes išleido“, pažadėjo juos jai grąžinti 2016 m. pavasarį. 2016 m. birželio mėnesio pradžioje jis, vėl pabandęs ieškovei įsiūlyti pirkti namą, paaiškino, kad pinigų skolai grąžinti neturi ir liudininkės akivaizdoje pažadėjo pinigus atiduoti 2016 m. rudenį, bei pažadą patvirtinti rašteliu. Tačiau po to daugiau ieškovės į kiemą neįsileido ir iki birželio mėnesio pabaigos vengė bet kokio kontakto su ja. O 2016 m. birželio mėn. pabaigoje jai pasakė, kad pinigus atiduos kai turės, bet pažadą grąžinti pinigus patvirtinantį raštelį pasirašyti atsisakė. Galiausiai 2016 m. spalio mėn. atsakovas ieškovei pareiškė, kad atiduos tik dalį skolos ir tik, kai parduos namą. Ieškovės žiniomis, atsakovas Namo pirkti niekada niekam nesiūlė, su niekuo apie jo pardavimą nekalbėjo, išskyrus ją ir jos tėvus. Minėtame Name jis gyvena su drauge, o butą (duomenys neskelbtini) nuomoja ir gauna pajamas (b. l. 33-37).2017 m. vasario 28 d. atsakovui buvo tinkamai (asmeniškai) įteiktas ieškinys ir jo priedai, atsakovas įpareigotas per 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo jam dienos privalomai pateikti teismui nustatytos formos ir turinio atsiliepimą į ieškinį, atsakovui išaiškintos atsiliepimo nepateikimo teisinės pasekmės. Teismo nustatytas procesinis terminas atsakovui atsiliepimui pateikti baigėsi, šio termino pratęsti atsakovas neprašė ir atsiliepimo be pateisinamų priežasčių teismui nepateikė. Kadangi ieškovė ieškinyje prašo, kad tokiu atveju byloje būtų priimtas sprendimas už akių, ir teismas turi tokią teisę, ieškovės reikalavimai byloje išspręstini priimant byloje sprendimą atsakovui už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, aplinkybių, kurioms esant sprendimo už akių priėmimas būtų negalimas (CPK 285 straipsnio 2, 3 dalys), nagrinėjamu atveju nenustatyta. Pažymėtina, kad nors atsakovas yra pateikęs prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, kuriuose išdėstė savo faktinių aplinkybių vertinimą, tačiau jokių įrodymų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, pasitarimų kambaryje atlikęs formalų įrodymų tyrimą pagal ieškinį ir ieškovės pateiktus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, nustato, kad ieškovė ir atsakovas 2015 m. birželio mėnesio pabaigoje žodžiu susitarė, kad atsakovas parduos, o ieškovė nupirks atsakovui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), už 16000,00 Eur. Susitarimo dieną ieškovė už ketinamą pirkti gyvenamąjį namą atsakovui sumokėjo dalį kainos – 3900,00 Eur, šį faktą šalys įformino rašteliu, kurį pasirašė ieškovė ir atsakovas. Raštelyje nurodyta, kad ieškovė perduota, o atsakovas paima 3900,00 Eur už namą, esantį (duomenys neskelbtini). Raštelyje taip pat nurodyta, kad atsakovas visus pinigus už namą norėtų gauti iki 2016 m. rugsėjo 1 d., tačiau nei pati raštelio surašymo data, nei konkretus terminas, iki kada gyvenamojo namo pirkimo-pradavimo sutartis turi būti pasirašyta, nei civilinė atsakomybė, jei kuri nors šalis atsisakys pirkimo-pradavimo sutartį sudaryti, minėtame raštelyje nenurodyta. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo iki šiol nesudaryta.Šios aplinkybės nustatytos remiantis ieškovės ieškinyje pateiktais duomenimis, šalių pasirašytu rašteliu. Kaip minėta, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo. Kita vertus, atsižvelgiant į atsakovo prieštaravimuose dėstomus atsikirtimus, spręstina, kad atsakovas minėtų aplinkybių – dėl susitarimo pirkti-parduoti gyvenamąjį namą, 3900,00 Eur sumos už gyvenamąjį namą sumokėjimo, prikimo-pardavimo sutarties nesudarymo – neginčija.Iš teismui pateikto raštelio matyti, jog jame užfiksuotas tik 3900,00 Eur perdavimas už planuojamą pirkti gyvenamąjį namą. Minėtame raštelyje 3900,00 Eur suma įvardinta kaip rankpinigiai, tačiau atsižvelgiant į CK 6.98 straipsnyje pateiktą rankpinigių sampratą, ieškovės atsakovui sumokėta 3900,00 Eur suma negali būti laikoma rankpinigiais. CK 6.98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad rankpinigiai be prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijos atlieka dar dvi kitas svarbias funkcijas – mokėjimo ir įro­domąją. Tik suma, atliekanti šias tris funkcijas, gali būti pripažinta rank­pinigiais. Kitu atveju ją reikėtų pripažinti avansu. Atitinkamai, sutarties, kuriai nustatyta privaloma notarinė forma, nėra, kol ji nėra sudaryta notarine forma. Todėl suma, sumokėta iki notarinės for­mos sutarties sudarymo, negali būti laikoma rankpinigiais, nes ji neat­lieka įrodomosios funkcijos. Tokiu atveju sumokėta suma laikytina avan­su būsimų mokėjimų sąskaita. Kadangi pagal CK 6.393 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, konstatuotina, kad šiuo atveju ieškovės atsakovui perduoti pinigai negali būti traktuojami rankpinigiais (CK 6.98 straipsnis). Kadangi minėtame raštelyje šalys galutinio pirkimo pardavimo sutarties sudarymo termino, sankcijų ar netesybų dėl sandorio nesudarymo neaptarė, minėtas raštelis vertintinas kaip susitarimas dėl avanso ir raštelyje įrašyti kaip perduoti 3900,00 Eur traktuotini kaip avansas (CK 6.309 straipsnio 2 dalis).CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius; laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus. Šios teisės normos vertintinos kaip įstatymų leidėjo įtvirtintas draudimas versti ikisutartinių santykių šalį šiuos santykius tęsti ir įpareigoti ją prisiimti pagrindinę prievolę, tačiau suteikiantis pagrindą reikalauti taikyti civilinę atsakomybę nesąžiningai ikisutartinių teisinių santykių eigoje besielgusiai šaliai. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos apsisprendimą nebesudaryti gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties nulėmė tai, kad atsakovas nesilaikė žodinio susitarimo dar iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo įleisti į gyvenamąjį namą gyventi ieškovės tėvus. Kaip minėta, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir šios ieškovės nurodytos aplinkybės neginčijo. Teismo vertinimu, tas faktas, kad ieškovė sumokėjo avansą už ketinamą įsigyti gyvenamąjį namą, yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, jog ieškovė iš tiesų ketino sudaryti gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kurie akivaizdžiai rodytų ieškovės nesąžiningumą. Taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas dėl neįvykusio sandorio patyrė kokius nors nuostolius.Ikisutartiniams santykiams pasibaigus ne pagrindinės sutarties pasirašymu, nesant pagrindo ieškovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, atsakovo disponavimas ieškovės jam perduota pinigų suma vertintinas kaip nepagrįstas praturtėjimas, o ieškovės reikalavimas šią sumą grąžinti – kaip įstatyme numatytas, faktines bylos aplinkybes atitinkantis teisių gynimo būdas (CK 6.237 straipsnis). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3900,00 Eur vertintinas kaip visiškai pagrįstas ir tenkintinas.CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl, atsižvelgiant į CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatą, konstatuotina, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (3900,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovė dėl savo pažeistų teisių teisminės gynybos patyrė iš viso 417,00 Eur bylinėjimosi išlaidų: sumokėjo valstybei 29,00 Eur žyminį mokestį, paduodama teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (b. l. 7); kadangi skolininkui nepavyko įteikti procesinių dokumentų registruotu paštu nei jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nei kreditorės pareiškime nurodytu adresu (kuris sutampa su paties skolininko prieštaravimuose nurodytu jo gyvenamosios adresu), procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti per antstolį, dėl ko kreditorė (ieškovė) papildomai patyrė 50,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b. l. 25, 26, 27); kadangi skolininkas (atsakovas) pateikė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, ieškovė buvo priversta teikti teismui ieškinį, dėl to papildomai sumokėjo valstybei 88,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 44); taip pat kreditorė/ieškovė turėjo iš viso 250,00 Eur išlaidų už advokato padėjėjos jai suteiktas teisines paslaugas paruošiant teismui teikiamus procesinius dokumentus (b. l.18, 23, 24, 38, 39). Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos visos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 417,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat atsakovui tenka pareiga atlyginti valstybei šioje byloje valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 6,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1, 2 dalimis, 286 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo B. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 3900,00 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus eurų) skolos, 5 (penkių) proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (3900,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 417,00 Eur (keturis šimtus septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo B. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 6,22 Eur (šešis eurus 22 ct) išlaidų valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui motyvuotą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.