- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-18
- Bylos Nr.
- 1A-320-92-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Damanskienė (pirm.), Pavelas Frolovas, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- R. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.
Iš R. V. A. V. naudai priteista 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 1200 Lt už suteiktą advokato teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 27 dieną, apie 14 valandą, paskambinęs telefonu savo žmonai A. V., į namus adresu: Žygio g. 5-49, Vilniuje, grasindamas nužudyti A. V., telefonu sakydamas žodžius: „atsigulsi šalia brolio, atvažiuosiu ir užkaposiu tave gabalais, perspėju tave visam likusiam ateinančiam gyvenimui", tuo patvirtindamas pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais savo veiksmais R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-12 nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė jo atžvilgiu neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad jo žmona, siekdama užvaldyti didesnę dalį santuokoje įgyto turto, draudė bendrauti su jų sūnumi, išprovokuodavo konfliktus. Teigia, jog, žinodamas apie žmonos galimai artimus santykius su liudytoju Petkevičiumi, tą faktą apylinkės teisme pripažino ir Petkevičius, yra jai pasakęs telefonu grubius žodžius, tačiau tai nebuvo grasinimas ją nužudyti ar sukelti fizinį skausmą. Pažymi, jog V., įrašydama jų pokalbį, jo neįspėjo, visą pokalbio laiką (apie valandą), manipuliuodama sūnumi, provokavo išsakyti grasinančio pobūdžio frazes. Apeliantas nurodo, jog jo žodžiuose nebuvo realaus grasinimo nukentėjusiajai, juolab - niekada anksčiau jis nėra prieš ją smurtavęs. Prašo atsižvelgti į tai, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai vadovavosi vien tik V. ir liudytojo P. parodymais, kuriuos paneigia kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai. Nurodo, jog jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d. , sudėties.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras bei nukentėjusiosios atstovė – atmesti. Nukentėjusiosios atstovė prašė priteisti iš nuteistojo 300 Lt už nukentėjusiosios atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Kolegijos nuomone, R. V. nuteistas pagrįstai, jo kaltė įrodyta, nusikalstami veiksmai kvalifikuoti teisingai. Apylinkės teismas, ištyręs bylos įrodymus, juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų bei padarė pagrįstą išvadą, kad R. V. įvykdė nusikaltimą, ikiteisminio tyrimo metu teisingai, kvalifikuotą pagal BK 145 str.
BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia grasinimu asmeniui jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kuris gali būti realizuotas: nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas. Subjektyvioji pusė – tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios būsenos (kasacinė nutartis Nr. 2K-26/2010). Taigi nustatant grasinimo realumą būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį.
R. V. apeliacinio skundo argumentai, jog jis tyčios įvykdyti įraše užfiksuotus veiksmus – sužaloti, nužudyti neturėjo, o žodžiai buvo išsakyti A. V. provokavus bei išvedus jį iš pusiausvyros, nepagrįsti ir vertintini kritiškai kaip siekimas išvengti atsakomybės.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, R. V. nurodė, jog tądien jis grasinti nenorėjo iki to momento, kol nukentėjusioji neliepė pasidaryti DNR dėl vaiko tėvystės, po to jis supyko ant pastarosios (t. 2, b.l.47). Tačiau iš nukentėjusiosios parodymų seka, jog pats R. V. teigė, kad nėra vaiko tėvas ir tuo pastoviai kaltino A. V. ir tik tuomet ši pasakė apie DNR (t. 2, b.l. 50). Be to, nukentėjusioji parodė, jog diktofone įrašyti grasinimai nebuvo vienkartiniai, R. V. visą laiką grasino jai, kad pasiims vaiką, išsiveš, sakydavo, kad su ja susidoros, pagaus, ar ji nebijanti grįžti namo ir pan. Taip pat nukentėjusioji pažymėjo, jog R. V. jai skambindavo būdamas įsiutęs, su grasinimais, todėl ji ir įrašė šį pokalbį, kad turėti tam patvirtinančių įrodymų apie jo elgesį. Kolegija neturi pagrindo netikėti A. V. nuosekliais parodymais, juos patvirtina kiti teisme ištirti ir tinkamai įvertinti įrodymai.
Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog pokalbis buvo įrašinėjamas neteisėtai, apie tai jo neįspėjus, šis argumentas paneigtas nukentėjusiosios duotais parodymais, kuriais ji patvirtino, jog R. V. ji buvo įspėjusi, kad jei šis skambinės ir toliau grasins, ji pokalbius įrašinės, todėl būtent tam tikslui ir turėjo diktofoną (t.2, b.l. 50)
Nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai, patvirtinti ir liudytojų: A. B., A. P. ir G. R., parodymais.
Nors apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teisme liudytojas Petkevičius patvirtino buvęs artimuose santykiuose su apelianto žmona, todėl negalima tikėti jo duotais parodymais, tačiau, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotų parodymų, šis liudytojas patvirtino simpatizavęs nukentėjusiajai, tačiau nurodė, kad pastaroji analogiškų jausmų jam neišreiškė.
Tikslą įbauginti nukentėjusiąją, sukelti jai baimę patvirtina ir teisiamajame posėdyje pateikta antstolio G. Puodžiuko faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagoje užfiksuotos žinutės: “...Nekenčiu tavęs, kad sugadinai man gyvenimą. buvai žiurke ir liksi ja.“; „Bijai???Bijai savęs.bijai teisybes...“, „ Susinervinai? Čia tik dar pradžia (įterptas paveiksliukas šypsenėlė)“ (1 t., b.l. 143-145). Tai, jog nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti realiai, įrodo ir ta aplinkybė, jog jau prieš diktofone įrašytus R. V. išsakytus grasinimus, nukentėjusiajai A. V. 2008-05-13 dėl smurto problemų šeimoje buvo teikiamos konsultavimo paslaugos Motinos ir vaiko pensiono Krizių tarnyboje.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad R. V. suvokė ir žinojo, jog, grasindamas nukentėjusiajai sukels baimę ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, jis suprato, kad tokiu savo elgesiu kelia baimę, ir norėjo taip elgtis, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nutraukdamas santuoką tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios, apylinkės teismas konstatavo, jog santuoka iširo dėl R. V. kaltės. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovė advokatė Z. V. prašė priteisti iš nuteistojo 300 Lt už nukentėjusiosios atstovavimą teisme. Kolegijos nuomone, nukentėjusiosios turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti apeliacinės instancijos teisme – 300 Lt pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš R. V..
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 105 str. 1 d.
nutarė:
nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo R. V. priteisti A. V. naudai 300 Lt už suteiktą advokato teisinę pagalbą.