Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisejas Leonas Jachimavicius, sekretoriaujant G. V.-Putnikienei, dalyvaujant ieškovo „Swedbank“, AB atstovui M. Puikiui, atsakovo E. B. atstovui advokatei Aušrai Veselovaitei, viešame teismo posedyje išnagrinejes civiline byla pagal ieškovo „Swedbank“, AB ieškini atsakovui E. B. del skolos priteisimo, tretysis asmuo bankrutuojanti UAB „Skarotoji eglute“,

Aprašomoji dalis

nustate:

2011m. gegužes 20 d. ieškovas „Swedbank“ dokumentinio proceso tvarka kreipesi i teisma, prašydamas priteisti iš atsakovo E. B. 300 000 Lt skola, 5 procentus kompensacine funkcija atliekanciu istatyminiu palukanu už priteista suma , skaiciuojant nuo bylos iškelimo teisme dienos, bylinejimosi išlaidas.

UAB „Skarotoji eglute“ isipareigojimu ieškovui pagal Kredito linijos sutarti ivykdymas buvo užtikrintas ir E. B. laidavimu pagal 2007 m. gegužes 2 d. laidavimo sutarti Nr. 06-051767-LA1, pagal kuria laiduotojas isipareigojo ivykdyti UAB „Skarotoji eglute“ neivykdytas ar netinkamai ivykdytas prievoles, prisiimtas pagal Kredito linijos sutarti.

Ieškovas ir UAB „Skarotoji eglute“ 2008 m. liepos 18 d. sudare Overdrafto sutarti Nr. 08-078005-OJ, kurios salygos buvo pakeistos 2008 m. lapkricio 7 d. susitarimu Nr. 08-078005-OJ-1 del 2008 m. liepos 18 d. Overdrafto sutarties Nr. 08-078005-OJ salygu pakeitimo, remiantis kuria UAB „Skarotoji eglute“ buvo suteiktas 100 000 Lt kreditas. Galutinis Overdrafto sutartyje nustatytas kredito gražinimo terminas buvo 2009 m. liepos 18 d.

UAB „Skarotoji eglute“ isipareigojimu ieškovui pagal Overdrafto sutarti ivykdymas buvo užtikrintas ir atsakovo E. B. laidavimu pagal 2008 m. liepos 18 d. laidavimo sutarti Nr. 08-078005-LA. UAB „Skarotoji eglute“ nevykde pagal Kredito linijos sutarti bei pagal Overdrafto sutarti prisiimtu isipareigojimu, todel ieškovas nuo 2009 m. gegužes 29 d. nutrauke Kredito linijos ir Overdrafto sutartis. Ieškovas pareikalavo, kad prievoles pagal laidavimo sutartis ivykdytu laiduotojas E. B.. Nei UAB „Skarotoji eglute“, nei E. B. savo isipareigojimu neivykde.

UAB „Skarotoji eglute“ skolos dalis už kuria laidavo E. B., 2010m. birželio 10 d. nutarties iškelti bankroto byla UAB „Skarotoji eglute“ isiteisejimo dienai buvo 1 147 141, 85 Lt, iš ju pagal Kredito linijos sutarti skola buvo 1 041 123, 15 Lt, pagal Overdrafto sutarti-106 018, 70 Lt. Ieškovas praše priteisti tik dali skolos-300 000 Lt, iš ju :

-pagal Kredito linijos sutarti: 128 088, 16 Lt negražinto kredito; 94 940, 77 Lt priskaiciuotu , bet nesumoketu palukanu.

-pagal Overdrafto sutarti: 64 631, 09 Lt negražinto kredito; 12 339, 98 priskaiciuotu, bet nesumoketu palukanu.

2011 m. gegužes 25 d. teismas preliminariu sprendimu ieškini patenkino pilnai.

2011 m. birželio 13 d. gauti atsakovo E. B. prieštaravimai. Atsakovas E. B. prašo panaikinti 2011 m. gegužes 25 d. preliminaruji sprendima ir ieškini atmesti.

Nurodo, kad ieškovas teismui nepateike jokiu irodymu, kuriais butu galima konstatuoti, kad išieškojimas iš hipoteka apsunkinto bendrovei (UAB „Skarotoji eglute“) nuosavybes teise priklausancio turto yra baigtas ir, kad ieškovas kreipiasi i teisma del likusios neišieškotos skolos priteisimo pagal bendrasias ieškinines teisenos taisykles. Ieškinys pareikštas nepagristai, nepateikus irodymu del to, kad išieškojimas iš bankui ikeisto turto yra baigtas.

Jei prievole yra užtikrinta ikeitimu (hipoteka), tai skolininkui neivykdžius tokios prievoles kreditorius igyja teise savo reikalavimus patenkinti iš ikeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei pardavus ikeista turta gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito turto (CK 4. 192 str.1d., 4. 193 str.1 d., 4. 212 str. 1 ir 6 dalys). Teismu praktikoje taip pat pripažistama, kad skolininko teise i reikalavimo patenkinima bendra tvarka iš kito, t. y. neikeisto turto atsiranda tik tada, kai realizavus ikeista turta jo nepakanka reikalavimui patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6. 87 straipsnio 4 dali laidavimas baigiasi, jei iš esmes pasikeicia prievole ir del to be laiduotojo sutikimo padideja jo atsakomybe arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmes.

Po to, kai tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašytos laidavimo sutartys, net keleta kartu buvo keiciamos prievoliu, už kuriu ivykdyma bendrove buvo laidavusi salygos. Bankas ir bendrove, po to, kai 2007 m. gegužes 2 d. buvo pasirašyta Laidavimo sutartis Nr. 06-051767-LA1 net kelis kartus, 2007 m. liepos 21 d.bei 2008 m. liepos 18 d., be laiduotojo sutikimo keite Kredito linijos sutarti. Analogiškai ir del Overdrafto sutarties, 2008 m. liepos 18 d. pasirašius Laidavimo sutarti Nr. 08-078005-LA1, be laiduotojo sutikimo-2008 m. lapkricio 7 d. buvo pakeista Overdrafto sutartis. Atsakovo, kaip laiduotojo valia prisiimti prievolinius isipareigojimus pagal minetas sutartis buvo aiškiai išreikšta tik pagal salygas, aptartas iki papildomu susitarimu del Kredito linijos ir/ar Overdrafto sutarciu pasirašymo.

Kiekvienas veiksmas del sutarties, kurios ivykdymas yra užtikrinamas laidavimu, turi juridine galia laiduotojui tik tuo atveju, jei atitinkamiems sutarties pakeitimams laiduotojas pritare, nes atsiradus nepageidaujamoms salygoms laiduotojo atžvilgiu, pastarasis turi teise ir galimybe atšaukti savo duota isipareigojima kreditoriaus ir skolininko atžvilgiu. Kitaip sakant, Bankas ir pagrindinis skolininkas vienašališkai susitare del teisiu ir pareigu apimties laiduotojo atžvilgiu. Del tokio susitarimo padidejo laiduotojo atsakomybe pagal prievoles.

Tokiu budu, vadovaujantis CK 6.87 str. nuostatomis, laidavimo sutartys, pasirašytos su Banku ir E. B. yra pasibaigusios. Prievolei pasibaigus, kreditorius nebeturi teises i reikalavimo patenkinima.

CK 6.88 str. numato, kad esant terminuotai prievolei, laidavimas baigiasi, jei per tris menesius, kai suejo laidavimo terminas ar prievoles ivykdymo terminas, kreditorius nepareiškia ieškinio laiduotojui. IBI 16 str. numato, kad nuo bankroto bylos iškelimo dienos laikoma, jog visi mokejimo terminai yra sueje. Nagrinejamoje byloje kredito gavejui bankrutuojanti UAB „Skarotoji eglute" iškelus bankroto byla ir nutarciai iškelti bankroto byla isiteisejus, prievoliu ieškovui mokejimo terminai suejo tiek pagal Kredito linijos sutarti, tiek pagal Overdrafro sutarti 2010 birželio 10 diena ir butent nuo šio dienos skaiciuotinas CK 6.88 str. numatytas triju menesiu terminas, per kuri ieškovas turejo pareikšti ieškini laiduotojui del skolos. Be to, šis triju menesiu terminas yra naikinamasis ir negali buti atstatomas. Atsižvelgus i tai, darytina išvada, kad Laidavimo sutartis 1 yra pasibaigusi ne tik CK 6.87 str. bet ir CK 6.88 str. pagrindu. Todel ieškovas neturi galiojancios reikalavimo teises.

Ieškovas, samoningai neatskleisdamas aplinkybes, jog treciajam asmeniui yra iškelta bankroto byla ir šiuo metu vykdomos bankroto proceduros, suklaidino teisma ne tik neteisingai nurodydamas Bendroves juridinius duomenis, bet ir neinformuodamas teismo ir proceso dalyviu, kam pavesta administruoti bankrutuojancia UAB „Skarotoji eglute", del ko ieškinys neatitinka CPK 135 str., 111 str. 2d. 2p. reikalavimu.

Dar 2009m. rugpjucio 27d. ieškovas kreipesi i Kauno apygardos teisma su ieškiniu del skolos iš UAB ,Skarotoji eglute" ir laiduotojo E. B. priteisimo Kredito linijos ir Overdrafto sutarciu pagrindu (civ. byla Nr. 2-936-601/2010, teisejas E. Burdzikas). Ieškovo materialinis reikalavimas pagal 2009-08-27 Ieškini buvo 1 554 722,12 Lt. 2010m. sausio 18 d. Kauno apygardos teismo teisejas E. Burdzikas prieme nutarti ieškovo ieškini palikti nenagrinetu (civ. byla Nr. 2-936-601/2010). Akivaizdu, kad praejus daugiau nei vieneriems metams ieškovo reikalavimai, šaliu procesine padetis ir statusas pasikeite, todel nepagristai ieškovas aplinkybes, jog laiduotojas E. B. buvo informuotas apie isipareigojimu nevykdyma ir po ispejimu nevykde skoliniu isipareigojimu grindžia 2009 m. rengtais ieškovo pranešimais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po to, kai 2010m. sausio 18 d. ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinetu, UAB „Skarotoji eglute" buvo iškelta bankroto byla, ieškovas nei karto nepareiške kokios nors pretenzijos laiduotojui E. B. ir jokia forma nereiške reikalavimo, kad laiduotojas skola padengtu. Akivaizdu, jog ieškovas piktnaudžiauja teise, be to, tokiais savo veiksmais akivaizdžiai klaidina tiek teisma, tiek ir proceso šalis.

Istatymas numato, kad sutartis, esant standartinems salygoms, sudaroma prisijungimo budu (CK 6.160 str. 2d.). Bankas turejo pareiga laiduotojui tinkamai atskleisti ir išaiškinti standartines laidavimo sutarciu salygas. Tuo tarpu laidavimo sutarciu teksta (salygas) parenge ieškovas, jokios derybos del šiu sutarciu standartiniu (šabloniniu) ieškovo pateikto projekto salygu pakeitimo i individualias nevyko. Atvirkšciai, atsakovas buvau priverstas pasirašyti iš anksto Banko parengta, neindividualizuojant sutarties salygu, šablonine ir formalia laidavimo sutarti, kuri realiai neatspindejo mano tikrosios valios ir ketinimu. Todel E. B. laikytinas silpnesne laidavimo sutarciu šalimi ir jo teises bei interesai turetu buti ginami prioritetiškai, siekiant apsaugoti ji nuo galimu nesažiningu standartiniu sutarties salygu bei užtikrinti nelygiaverciu šaliu interesu pusiausvyra.

Laidavimo sutartys ir ypac ju salygos, akivaizdžiai primestos laiduotojui bei pažeidžiancios jo, kaip silpnesniosios šalies teises bei teisetus interesus (Laidavimo sutarties 7.1., 7.2 p.), turi buti aiškinamos ir taikomos atsakovo, kaip sutarti prisijungimo budu pasirašiusios bei silpnesniosios sandorio šalies naudai. Vadovaujantis CK 6.187, 6.193 str. itvirtinta contra proferentem taisykle ir sažiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), visi laidavimo sutarciu neaiškumai, laiduotojui primestos šablonines sutarciu salygos turi buti aiškinamos laiduotojo naudai, kitaip sakant salygas pasiuliusios šalies (ieškovo) nenaudai ir jas priemusios šalies (laiduotojo) naudai (CK 6.193 str.).

Objektyviais irodymais nepagristas yra ieškovo reikalavimas del skolos ir palukanu priteisimo.

Akcesorinei prievolei budinga tai, kad ji priklauso nuo pagrindines prievoles ir negali šios viršyti, t.y. šios prievoles prieš kreditoriu masta paprastai nulemia skolininko atsakomybes už prievoles pažeidima mastas. Ieškovas nepateike irodymu, kad Banko BUAB „Skarotoji eglute" bankroto byloje pareikštas finansinis reikalavimas yra patvirtintas; nepateike jokiu duomenu, koks yra pagrindinio skolininko bankrutuojancios UAB „Skarotoji eglute" skolos likutis ir, kad skola ieškinio pareiškimo dienai nera pilnai/iš dalies padengta; ieškovas tai pat nepateike jokiu irodymu, pagrindžianciu reikalavima del priskaiciuotu palukanu dydžio ir jo apskaiciavimo pagrindo bei tvarkos (skaiciuote nepateikta). Kitaip sakant, ieškovo reikalavimo teise ieškinio sumai yra nepagrista jokiais objektyviais rašytiniais irodymais. Todel kyla pagristas klausimas, ar Bankas turi neabejotina reikalavimo teise laiduotojui ir kokia šio reikalavimo apimtis (skolos suma ir jos pagrindai), juolab, kad pagal IBI bankroto bylos nagrinejimo laikotarpiu netesybu ir palukanu skaiciavimas yra neatliekamas.

Iškelus skolininkui (imonei) bankroto byla, jeigu del Imoniu bankroto istatymo itvirtinto teisinio reglamentavimo modifikuojasi (sumažeja) laidavimu užtikrinta skolininko prievole, tai atitinkamai modifikuojasi (sumažeja) ir solidarioji laiduotojo akcesorine prievole, kylanti iš laidavimo sutarties, nes laiduotojas negali buti atsakingas didesniu mastu negu skolininkas (CK 6.76 str., 6.78 str. 2 d., 6.81 str. 2 d.). Iškelus bankroto byla UAB „Skarotoji eglute" ir nutraukus netesybu ir palukanu už skolininko prievoles pagal kredito sutarti skaiciavima ir taip užfiksavus skolininko isipareigojimu kreditoriui masta, be to, vykdant bankroto proceduras gavus dalini finansinio reikalavimo patenkinima, didesnis prievoles (isipareigojimu) mastas negali buti taikomas ir laiduotojui.

Ieškovas „Swedbank", AB nesutinka su atsakovo prieštaravimais.

CK 6.81 str. nustato, kad kai prievole neivykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidaria prievole turintys bendraskoliai. Tiek 2007 05 02 laidavimo sutarties Nr. 06-051767-LA1 (toliau - Laidavimo sutartis KL), tiek ir 2008 07 18 laidavimo sutarties Nr. 08-078005-LA1 (toliau - Laidavimo sutartis OJ) 3.1 ir 3.2 punktai nustato, kad laiduotojas (atsakovas) ir kredito gavejas (tretysis asmuo) atsako „Swedbank", AB kaip solidarus skolininkai, bei ta pacia apimtimi - už kredito gražinima, už palukanu bei netesybu sumokejima, už nuostoliu atlyginima bei kitu tiek 2006 m. liepos 21 d. Kredito linijos sutartyje Nr. 06-051767-KL, su visais jos salygu pakeitimais ir papildymais, tiek ir 2008 m. liepos 18 d. Overdrafto sutartyje Nr. 08-078005-OJ, su visais jos salygu pakeitimais ir papildymais, (toliau vadinama - Overdrafto sutartis), numatytu mokejimu sumokejima.

Atitinkamai CK 6.6 str. 4 d. nustato, kad jeigu skolininku pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teise reikalauti, kad prievole ivykdytu tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš ju skyrium, be to, tiek ja visa, tiek jos dali. Solidariosios atsakomybes esme ta, kad abu bendraskoliai atsako visa skolos suma (CK 6.6. str. 6 d.). Todel ieškovas turi teise pasirinkti iš kurio solidaraus bendraskolio ar iš abieju ir kokiomis dalimis reikalauti prievoles ivykdymo.

Taip pat Kredito linijos sutarties 8.5 punkte, Overdrafto sutarties Bendrosios dalies 8.3 punkte, Laidavimo sutarties KL 7.1 punkte ir Laidavimo sutarties OJ Bendrosios dalies 7.1 punkte yra nustatyta, kad šalys susitaria, kad „Swedbank", AB turi teise pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievoliu ivykdymo užtikrinimo priemones realizuoti. Tokia kredito sutartyse nustatyta salyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teiseta, todel, atsižvelgiant i sutarties laisves ir šaliu dispozityvumo principa, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136 str., 6.3 str., 6.156 str. 4, 5 dalys).

Sisteminis CK 6.81 str., 6.82 str., 6.6 str. 4 d., 6.6. str. 5 d. ir 6.6. str. 6 d. aiškinimas leidžia teigti, kad kreditorius, esant solidariajai skolininku atsakomybei, turi teise iš karto reikšti reikalavimus laiduotojui, net jei pagrindinio skolininko prievoles tam paciam kreditoriui yra užtikrintos hipoteka ir/ar ikeitimu, ir kreditoriaus reikalavimai nera dar patenkinti iš ikeisto turto vertes. Tai nedviprasmiškai patvirtina ir CK 6.83 str. 4 d., kuri sako, kad kai laiduotojas ivykdo prievole, kreditorius privalo perduoti jam reikalavima skolininkui patvirtinancius dokumentus, taip pat ši reikalavima užtikrinancias teises. Viena iš prievoliu užtikrinimo priemoniu yra laidavimas, o šalys yra susitare, kad kreditorius turi teise pasirinkti, kokia užtikrinimo priemone ir kokiu eiliškumu realizuoti, kreditorius turi teise nukreipti išieškojima pirmiau i laiduotoja, nes jo atsakomybe yra solidari.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija 2010 m. lapkricio men. 23 d. nutartimi civilineje byloje Nr. 3K-7-364/2010 akcentavo: „Šios bylos kontekste išplestine teiseju kolegija konstatuoja, kad hipoteka ir laidavimas, kaip sutartiniu prievoliu ivykdymo užtikrinimo budai, taikomi pagal istatymu normose ir civiliniu teisiniu santykiu subjektu sutartyse nustatytas ju taikymo salygas. CK normos šiuos prievoliu ivykdymo užtikrinimo budus reglamentuoja netapaciai, taciau ju vienas kitam nepriešpastato, neitvirtina ju tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininku pareigai, materialiosios teises normos suteikia kreditoriui teise pasirinkti ne tik savo pažeistu teisiu gynybos buda, reikalavimo dalyka, bet ir nuspresti, iš kokiu asmenu reikalauti prievoles ivykdymo, jeigu prievoliu užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Tokiu, kaip šios bylos atveju, kai pagrindinio skolininko atsakovo R. K. prievoles, kilusios iš kredito sutarties, ivykdymas yra užtikrintas jo (R. K.) nekilnojamojo turto ikeitimu bei atsakoves D. K. laidavimu pagal sutarti, itvirtinancia jos solidariaja prievole, kredito bei laidavimo sutartyse yra nustatyta kreditoriaus teise pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievoliu ivykdymo užtikrinimo priemones realizuoti, ieškovas (kreditorius) turi teise reikalauti, kad prievole (jos dali) ivykdytu tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir ikaito davejas, tiek laiduotojas." Kolegija taip pat akcentavo, kad: „Išplestine teiseju kolegija pripažista pagristu kasacinio skundo argumenta, kad byla nagrineje teismai laiduotojo prievole nepagristai susiejo su ikeisto turto pardavimo varžytynese momentu, taip iškreipdami solidariosios prievoles samprata bei sumenkindami laidavimo instituta. Taip pat pagristu pripažintinas ir kasacinio skundo argumentas, jog tai, kad teismas neturi duomenu, koks skolos likutis bus pardavus ikeista turta, neturi prejudicines reikšmes, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teise reikalauti, kad prievole ivykdytu tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš ju skyrium, be to, tiek ja visa, tiek jos dali (CK 6.6 straipsnio 4 dalis)".

Pamineta nutartis patvirtina ieškovo teise reikšti ieškini laiduotojui, ir paneigia atsakovo argumentus, kad kreditorius gali pareikalauti prievoles vykdymo iš laiduotojo tik po to, kai išnaudojo galimybes patenkinti savo reikalavimus iš ikeisto turto.

Taip pat pažymetina, kad atsakovo nurodytos teises normos (CK 4.192 str. 1 d., 4.193 str. 1 d.) kalba apie kreditoriaus vykdoma išieškojima iš skolininko, kuris yra ikeites kreditoriui nekilnojamaji daikta, turto, o ne apie išieškojimus iš treciuju asmenu turto. I kita (neikeista) skolininko turta hipotekos kreditorius gali nukreipti išieškojima tik tuomet, kai realizavo ikeista turta, bet šios nuostatos nereglamentuoja išieškojimo iš laiduotojo tvarkos ir salygu.

Atsakovas taip pat nepagristai remiasi ir CK 6.86 straipsniu, nes šis straipsnis gali buti taikomas tik tuo atveju, kai kreditorius atsisako savo teisiu, kuriomis pasinaudodamas butu realiai galejes patenkinti savo reikalavimus. Taigi, šiuo pagrindu laiduotojas gali buti atleistas tik tuo atveju, jei irodo kad egzistuoja visos šios aplinkybes kartu: kad kreditorius turejo pirmumo teise visiškai patenkinti savo reikalavima; buvo reali galimybe patenkinti reikalavima pasinaudojant kitomis teisemis; kreditorius šiu teisiu atsisake (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievoliu teise (I). P. - 127). Ieškovas nera atsisakes savo teisiu pagal kitas užtikrinimo priemones. Kaip jau buvo mineta, Kredito linijos sutarties 8.5 punkte, Overdrafto sutarties Bendrosios dalies 8.3 punkte, Laidavimo sutarties KL 7.1 punkte ir Laidavimo sutarties OJ Bendrosios dalies 7.1 punkte taip pat yra nurodyta, kad ieškovas turi teise pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kurias užtikrinimo priemones realizuoti, todel atsakovo teiginiai, kad ieškovas pirmiau turejo nukreipti išieškojima i ikeista turta, yra nepagristi.

Atsakovas teigia, kad sutinkamai su CK 6.87 straipsnio 4 dalimi, yra pagrindas pripažinti, kad tiek Laidavimo sutartis KL, tiek Laidavimo sutartis OJ pasibaige, nes po paminetu laidavimo sutarciu pasirašymo buvo keistos Kredito linijos ir Overdrafto sutartys. Tokie atsakovo argumentai nepagristi, nes, pirma, del šiu aplinkybiu šalys iš anksto susitare laidavimo sutartyse. CK 6.87 straipsnio 4 dalis aiškiai nustato, kad šiuo pagrindu laidavimas baigiasi tik tada, kai iš esmes pasikeicia prievole ir del to be laiduotojo sutikimo padideja jo atsakomybe ar atsiranda kitos nepalankios laiduotojui pasekmes, bet ši salyga netaikoma, kai laidavimo sutartis nustato kitaip. Laidavimo sutarties KL 7.3 punkte ir Laidavimo sutarties OJ Bendrosios dalies 7.2 punkte yra nustatyta, kad laiduotojas sutinka, kad visos kredito sutarciu salygos butu keiciamos be atskiro laiduotojo sutikimo ir toks kredito sutarciu salygu pakeitimas netures jokios itakos laiduotojo laidavimo sutartimis prisiimtu isipareigojimu vykdymui. Tokia laidavimo sutartyse nustatyta salyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teiseta, todel, atsižvelgiant i sutarties laisves ir šaliu dispozityvumo principa, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136 str., 6.3 str., 6.87 str. 4 d., 6.156 str. 4, 5 dalys).

Laiduotojas neirode, kad jo atsakomybe padidejo ar atsirado kitos nepalankios pasekmes, nes jis laidavo už skolininka iki visiško skolininko prievoliu kreditoriui ivykdymo, o prievoles nebuvo ivykdytos, todel net ir nepratesus dalies kredito sumos gražinimo terminu pagal Kredito linijos sutarti, laiduotojas lieka atsakingas kreditoriui iki visiško prievoles ivykdymo kreditoriui (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo išplestines kolegijos 2009 05 18 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

Pratesus dalies kredito pagal Kredito linijos sutarti gražinimo termina laiduotojo atsakomybe kaip tik sumažejo, nes jei kredito dalies gražinimo terminas nebutu pratestas, laiduotojui tektu papildomai sumoketi netesybas, ko, šiuo atveju buvo išvengta, tuo tarpu Overdrafto sutarties pakeitimas taip pat iš esmes pagerino laiduotojo padeti, nes buvo trecdaliu (50 000 Lt) sumažinta prievoles, už kuria laidavo laiduotojas, suma.

Laiduotojas E. B. žinojo apie visus prievoliu pakeitimus ir jiems pritare, nes pats pasiraše visus susitarimus tiek del Kredito linijos sutarties, tiek ir del Overdrafto sutarties pakeitimu.

Pagal bendraja taisykle laidavimas pasibaigia tuo paciu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievole (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 straipsniu nustatyti terminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK nedraudžiama šaliu susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Del to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievole neivykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitare, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos gražinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Šiuo atveju šalys ir yra susitare butent del tokios salygos, konkreciai tai ivardinat Laidavimo sutarties KL ir Laidavimo sutarties OJ 10.1 punktuose -laidavimo sutartis galioja iki visiško prievoliu „Swedbank", AB, atitinkamai - pagal Kredito linijos sutarti ir pagal Overdrafto sutarti, ivykdymo. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta salyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teiseta, todel, atsižvelgiant i sutarties laisves ir šaliu dispozityvumo principa, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136 str., 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievoles ivykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorines (papildomos, šalutines ir nuo pagrindines prievoles priklausancios) prievoles pobudi. Aptariama sutarties salyga vertintina kaip istatymo neuždraustas kitoks šaliu susitarimas. Šiuo atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalimi nustatytas prievoles pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievoles ivykdymo užtikrinimo priemone galios tol, kol bus gražinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia sieke tokiu teisiniu padariniu.

Prievoles pagal Kredito linijos sutarti ir pagal Overdrafto sutarti ivykdymo iki šiol nera ivykdytos, Laidavimo sutartis KL ir Laidavimo sutartis OJ galioja toliau iki visiško prievoliu ivykdymo pagal sutartis, iš kuriu kylancius isipareigojimus jos užtikrina.

Atsakovas nepagristai teigia, kad ieškovas klaidina teisma, nes neatskleidžia aplinkybes, kad treciajam asmeniui yra iškelta bankroto byla. Iš byloje esancios rašytines medžiagos matyti, kad treciajam asmeniui iškelta bankroto byla.

Atsakovas teigia, kad jis sudare laidavimo sutartis prisijungimo budu ir jis del to turetu buti laikomas silpnesne šalimi, jo interesai turi buti ginami prioritetiškai. Taciau šie atsakovo teiginiai yra deklaratyvus ir nepagristi jokiais irodymais. Pirma, atsakovas vadovavo bendrovei, vykde ir organizavo jos veikla, todel teigti, kad jis nesuprato, ka pasirašineja, kai sudare laidavimo sutartis, nera jokio pagrindo.

Laidavimas kreditavimo santykiuose yra iprastas sandoris, tokia praktika visuotinai pripažistama ir netgi yra sažininga - laiduotojas papildomai parodo, kad tiki verslo perspektyvomis, yra suinteresuotas jo sekme, todel bus suinteresuotas, kad skolininkas atsakingai naudotu gauta kredita ir ji kontroliuotu. O kai dar laiduotojas yra ir bendroves vienintelis akcininkas bei vadovas - tai yra logiškas žingsnis. Verslininkai veikia savo rizika ir privalo buti apdairus. Atsakovas buvo bendroves savininkas ir vadovas, vykde veikla ir organizavo bei vadovavo imones verslui, naudojosi iš to gautu pelnu, todel teiginiai, kad jis nesuprato sudaromu sutarciu salygu ar pasekmiu, kažkaip priklause nuo ieškovo, yra neinformuotas ir nepatyres, yra neteisingi ir deklaratyvus.

Atkreiptinas demesys, kad ieškovas nera vienintele bendrove suteikianti kreditus Lietuvos Respublikoje. Jei atsakovo netenkino šios kredito istaigos siulomos salygos, jis turejo teise kreiptis finansavimo, paskolu i kitas finansu istaigas, fizinius ar juridinius asmenis, naudotis kitomis finansavimosi priemonemis - papildoma akciju emisija, obligacijomis ir kitais instrumentais. Atsakovas nesinaudojo šiomis galimybemis, ji tenkino salygos, del kuriu susitardavo su ieškovu, todel neteisingi ir nepagristi teiginiai, kad jis buvo priverstas pasirašyti laidavimo sutartis.

Taip pat svarbi ir aplinkybe, kad atsakovas pasiraše daugybe dokumentu tiek imones vardu, tiek prisiimdamas isipareigojimus kaip fizinis asmuo. Gincyti veiksmus asmens, kuris yra toks aplaidus ir nerupestingas, kad nesupranta kokius dokumentus pasirašineja, ir dar tai daro daugybe kartu keleta metu, galima tik tokiu atveju, kai asmuo nera veiksnus. Irodymu, kad atsakovas nebuvo veiksnus, kai pasirašinejo laidavimo sutartis, nera pateikta. Sutinkamai su LR CK 1.6 str. istatymu netinkamas suvokimas neatleidžia istatymu reikalavimu nevykdymo ar netinkamo ju vykdymo.

Atsakovas nepagristai teigia, kad nera pagristas jo skolos ieškovui dydis. Pirma, ieškinyje nurodytas tiek skolu susidarymo pagrindas, tiek aplinkybes, tiek dydis. Kaip apskaiciuojamos palukanos, t.y. principas, yra nurodytas tiek Kredito linijos sutartyje (2.1 p., 5.1 p.), tiek ir Overdrafto sutartyje (Specialios dalies Pagrindines kredito salygos, Bendrosios dalies 1.8 - 1.17 p., 5.1 p.). Visos skolos dydis nurodytas ieškinio 4 p. Iš ieškovo reikalaujamos priteisti skolos visas dydis ir detalizacija pateikti kaip ieškinio 8 priedas.

Atkreiptinas demesys, kad ieškovas šiuo ieškiniu prašo priteisti net ne visa treciojo asmens skola ieškovui, o tik jos dali, taip siekiant mažinti atsakovo nuostolius (nes bus priteistos mažesnes bylinejimosi išlaidos), taciau atsakovas to nevertina ir toliau stengiasi vilkinti atsiskaityma su ieškovu bei piktnaudžiaudamas teise teismui teikia nepagristus ir deklaratyvius prieštaravimus, taip siekiant užvilkinti byla. Ieškovo finansinis reikalavimas yra patvirtintas Kauno apygardos teismo 2010 09 22 d. nutartimi ir yra 1 842 005,96 Lt (3 priedas). Atsakovas yra apie tai informuotas, kadangi pats dalyvauja BUAB „Skarotoji eglute" bankroto byloje kaip kreditorius. Iki šios dienos BUAB „Skarotoji eglute" bankroto administratorius ieškovui yra pervedes tik 31 500 Lt (4 priedas).

Atsakovo E. B. prieštaravimai netenkintini, preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginima ar neatlygintinai isipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kuri laiduojama, neivykdys visos ar dalies savo prievoles(CK 6.76 straipsnio 1 dalis). CK 6.81 straipsniu nustatyta, kad kai prievole neivykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidaria prievole turintys bendraskoliai. Tiek 2007m. gegužes 2d. laidavimo sutarties Nr. 06-051767-LA1, tiek ir 2008m. liepos 18d. laidavimo sutarties Nr. 08-078005-LA1 3.1 ir 3.2 punktai nustato, kad laiduotojas (atsakovas E. B.) ir kredito gavejas (tretysis asmuo UAB „Skarotoji eglute“) atsako „Swedbank", AB kaip solidarus skolininkai, bei ta pacia apimtimi - už kredito gražinima, už palukanu bei netesybu sumokejima, už nuostoliu atlyginima bei kitu tiek 2006 m. liepos 21 d. Kredito linijos sutartyje Nr. 06-051767-KL, su visais jos salygu pakeitimaisi papildymais, tiek ir 2008 m. liepos 18 d. Overdrafto sutartyje Nr. 08-078005-OJ, su visais jos salygu pakeitimais ir papildymais, numatytu mokejimu sumokejima.

Laidavimas pasibaigia tuo paciu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievole (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6. 87 straipsnio 1 dalis).

Tretysis asmuo UAB „Skarotoji eglute“ prievoles neivykde, jam iškelta bankroto byla. 2010 m. rugsejo 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi treciojo asmens bankroto byloje patvirtintas ieškovo 1 842 005, 96 Lt finansinis reikalavimas. Ši aplinkybe neatleidžia atsakovo E. B. nuo solidarios atsakomybes ieškovui.

Atitinkamai CK 6.6 str. 4 d. nustato, kad jeigu skolininku pareiga yra solidari, todel kreditorius turi teise reikalauti, kad prievole ivykdytu tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš ju skyrium, be to, tiek ja visa, tiek jos dali (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) Abu bendraskoliai atsako visa skolos suma. (CK 6.6. str. 6 d.). Todel ieškovas turi teise pasirinkti iš kurio solidaraus bendraskolio ar iš abieju ir kokiomis dalimis reikalauti prievoles ivykdymo.

Hipoteka ir laidavimas, kaip sutartiniu prievoliu ivykdymo užtikrinimo budai, taikomi pagal istatymu normose ir civiliniu teisiniu santykiu subjektu sutartyse nustatytas ju taikymo salygas. CK normos šiuos prievoliu ivykdymo užtikrinimo budus reglamentuoja netapaciai, taciau ju vienas kitam nepriešpastato, neitvirtina ju tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininku pareigai, materialiosios teises normos suteikia kreditoriui teise pasirinkti ne tik savo pažeistu teisiu gynybos buda, reikalavimo dalyka, bet ir nuspresti, iš kokiu asmenu reikalauti prievoles ivykdymo, jeigu prievoliu užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Aplinkybe, jog teismas neturi duomenu, koks skolos likutis bus pardavus ikeista turta, neturi prejudicines reikšmes, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teise reikalauti, kad prievole ivykdytu tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš ju skyrium, be to, tiek ja visa, tiek jos dali (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, Aukšciausiojo Teismo 2010 m. lapkricio 23 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Del ko nepagristi atsakovo atsikirtimai, kad ieškovas pirmiau turejo nukreipti išieškojima i ikeista turta.

Iš išdestyto sprestina, jog atsakovo prieštaravimai del 2011 m. gegužes 25 d. preliminaraus sprendimo yra nepagristi, todel netenkintini.

Iš atsakovo E. B. valstybei priteistina 18, 16 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu(b.l. 3, CPK 88, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

2011m. gegužes 25 d. Kauno apygardos teismo preliminaru sprendima palikti nepakeista.

Priteisti iš E. B. valstybei 18, 16 Lt (biudžeto pajamu surenkamoji saskaita Nr.(duomenys neskelbtini), imokos kodas 5660) išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo gali buti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma..