Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – O. J. K. (O. J. K.), skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini), taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi O. J. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini). To paties teismo 2016 m. balandžio 15 d., 2016 m. spalio 12 d., 2017 m. balandžio 11 d. bei skundžiama 2017 m. spalio 17 d. nutartimis O. J. K. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis taikymas buvo tęsiamas.Skundu O. J. K. prašo dar kartą peržiūrėti bylą ir leisti jam toliau gydytis (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje Lenkijoje. Jis nurodo, kad jo psichinė sveikata gerėja, šiuo metu jaučiasi pasveikęs, o jo frustracija ir pyktis buvo kilę dėl sprendimo byloje. Pasak jo, šias aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini) Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių panaikinimo (toliau – Komisija) 2017 m. spalio 13 d. medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Akcentuoja, kad labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Skundas atmetamas. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nutartis yra skundžiama dviem esminiais argumentais : O. J. K. yra įsitikinęs, kad jo psichikos būklė pagerėjo tiek, kad jau nebėra pagrindo jam taikyti priverstinį gydymą stacionare; kita vertus, skunde jis teigia, kad gali tęsti gydymą (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje Lenkijoje. Taigi, apeliantas skunde kelia klausimą dėl jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės pagrįstumo, tuo pačiu pabrėždamas, kad gali gydytis savarankiškai. Šiuo metu sutikti su tokia jo pozicija skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Kaip visiškai teisingai nurodoma skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant jam medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Pagal BK 98 straipsnio 6 dalį ir BPK 405 straipsnio 1 dalį, priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, ir 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.Dėl pirmojo kriterijaus įvertinimo teismui reikalingos specialios žinios. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šiuo klausimu yra pateiktos dvi Komisijos išvados, tačiau jose išdėstyti visiškai skirtingi duomenys apie O. J. K. psichikos būklę. O būtent, 2017 m. rugsėjo 18 d. Komisijos išvadoje nurodoma, kad stebėjimo laikotarpiu ligonio psichikos būklė išlieka nestabili; klinikoje išlieka psichozinė simptomatika – įtampa, įtarumas, pykčio protrūkiai, interpretacinio pobūdžio santykio kliedesiai prieš gydytoją, kritikos savo būsenai nebuvimas; ligoniui tęsiamas aktyvus gydymas; rekomenduojama pratęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis (3-4 b. l.). Apylinkės teismo posėdyje, vykusiame 2017 m. spalio 12 d., O. J. K. gydanti gydytoja H. B. pritarė ligoninės teikimui, papildomai paaiškino, kad pacientas kliedesių aktyviai neišsako, jo psichinė būsena pagerėjusi, tačiau nėra stabili; pacientui skiriamas aktyvus prailginto veikimo gydymas, skiriama didesnė nei vidutinė vaistų dozė; pacientui gydymas yra būtinas (37 b. l.). Iš to seka, kad tiek Komisija, tiek O. J. K. gydanti gydytoja buvo vieningos nuomonės ir kategoriškai rekomendavo tęsti priverstinį jo gydymą stacionare dėl vis dar nestabilios jo psichikos būklės, kritikos stokos savo ligai bei nusikalstamam elgesiui. Nežiūrint į tai, jau kitą dieną, t. y. 2017 m. spalio 13 d., Komisija pateikė kitą išvadą, kurioje teigiama, kad O. J. K. psichikos būklė gerėjanti ir stebimuoju laikotarpiu buvusi paciento psichozinė simptomatika vertinama kaip protestas prieš buvusią teisiškai ir mediciniškai neišspręstą situaciją; jis kliedėjimo idėjų, suvokimo sutrikimų nei spontaniškai, nei kryptingai klausiamas neišsako, ligonio mąstymas pakankamai nuoseklus, emocijos blausios, ligonis hipomimiškas; jis sutinka toliau būti gydomas Lenkijoje; rekomenduojama panaikinti priverstinį gydymą Lietuvos Respublikoje, toliau tęsiant gydymą psichiatrijos ligoninėje Lenkijoje (43-44 b. l.). Apklausta teismo posėdyje gydytoja H. B. paaiškino, kad tokį esminį Komisijos išvadų skirtumą nulėmė tai, kad paskutinio Komisijos posėdžio metu pacientas jau bendravo su jos nariais, atsakinėjo į klausimus. Ji paaiškino, kad O. J. K. kliedesius prieš ją išreiškė dėl per ilgo jo laikymo ligoninėje. Taip pat ji nurodė, kad pasikeitė ir socialinė situacija, nes O. J. K. gali būti toliau gydomas Lenkijoje. Pažymėjo ir tai, kad toliau gydyti Lietuvoje paciento nebegali, nes jis visada skundžiasi ir ruošia dokumentus tarptautiniam teismui dėl per ilgo jo laikymo ligoninėje (54 b. l.). Įvertinus aptartų Komisijos išvadų prieštaringumą bei (duomenys neskelbtini) atstovės, O. J. K. gydančios gydytojos nenuoseklią poziciją aptariamu klausimu, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad 2017 m. spalio 13 d. Komisijos išvada rekomenduojama panaikinti O. J. K. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę ne dėl to, kad esmingai (ir per vieną dieną) pagerėjo jo psichikos būklė, o todėl, kad jį norima perkelti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę Lenkijoje. Iš tiesų, aptarti gydytojos argumentai grindžiami tik tuo, kad pacientas kelia dideles problemas jį gydančioje įstaigoje ir reiškia priekaištus ligoninės personalui. Tačiau, priešingai nei mano tiek pats O. J. K., tiek iš esmės ir jį gydanti gydytoja, tai tikrai nereiškia stabilios ligonio psichikos būklės, kas sudarytų pagrindą jam sušvelninti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę arba netgi ją panaikinti. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad gydytojos akcentuojamų prieš ją išreikštų O. J. K. kliedesių motyvavimas tuo, kad tokiu būdu pacientas išreiškia savo protestą prieš jo priverstinį ir per ilgą laikymą ligoninėje, yra labai formalus. Minimi teiginiai apie ligoninėje buvusius konfliktus tarp O. J. K. ir jį gydančio personalo rodo, kad O. J. K. savo elgesio dar nevertina neigiamai ir kaip savo netinkamo elgesio priežastis įvardina aplinkinius, jų netinkamą elgesį prieš jį. Apygardos teismo vertinimu, tai tėra tik kritikos savo ligai stoka, ką Komisija 2017 m. spalio 13 d. išvadoje interpretuoja neteisingai ir nepagrįstai sumenkina. Čia pažymėtina, kad Komisija, teikdama išvadą tokio pobūdžio bylose, privalo ypatingai kruopščiai įvertinti ligonio psichikos būklę, kad teismas, ja remdamasis, galėtų padaryti faktines aplinkybes atitinkančias ir pagrįstas išvadas dėl asmeniui taikomos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo. Dėl išdėstytų priežasčių, apygardos teismas 2017 m. spalio 13 d. Komisijos išvadoje deklaruojamą žymų O. J. K. psichikos būklės pagerėjimą vertina pernelyg skubotą ir stokojantį objektyvumo. Todėl pripažintina, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai vadovavosi išvada, kuria buvo rekomenduojama tęsti O. J. K. priverstinį gydymą stacionare. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, jog paciento psichikos būklė šiuo metu nėra pakankama taikomą priverčiamąją medicinos priemonę keisti į švelnesnę ar apskritai ją naikinti. Skundą nagrinėjantis teismas su šiais motyvais visiškai sutinka. Pirmiau nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog O. J. K. psichikos būklė pagerėjo tiek, kad išnyko jo pavojingumas ir dėl padarytų veikų pavojingumo bei psichikos sutrikimo O. J. K. nebereikia stebėti ir gydyti stacionare. Kaip tik, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pastarojo ligonio esminio psichinės sveikatos pagerėjimo nėra, kas nereiškia jo pasveikimo, o kritikos stoka dėl savo sveikatos būsenos bei nusikalstamų veikų rodo, kad O. J. K. socialinis pavojingumas dar yra išlikęs. Tai patvirtina ir 2017 m. spalio 13 d. O. J. K. smurto rizikos įvertinimas, iš kurio matyti, kad jo smurto rizika yra vidutinė bei dar kartą pabrėžiama ligonio savivokos stoka ligai bei įstatymo uždraustai veikai (51 b. l.). Pažymėtina, kad priverčiamąja medicinos priemone užtikrinama pavojingą veiką padariusio asmens sveikatos apsaugos, gydymo bei kiti svarbūs interesai. Be to, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kad ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. O. J. K. skunde akcentuojamos aplinkybė – jo manymu, žymiai pagerėjusi jo psichikos būklė, nėra patvirtinama byloje esančiais duomenimis. Kita vertus, jo paties pozicija apie savo psichikos būklę šiuo atveju negali būti laikoma objektyvia, kadangi ji prieštarauja specialistų 2017 m. rugsėjo 18 d. išvadoje nustatytam jo sveikatos būklės įvertinimui. Apygardos teismui nekelia abejonių ši 2017 m. rugsėjo 18 d. Komisijos išvada, jos kompetencija ir objektyvumas. Visuma pirmiau aptartų aplinkybių patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu O. J. K. dar reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas, kas darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Apeliacinės instancijos teismui duomenys, paneigiantys minimos Komisijos išvados pagrįstumą, taip pat nėra pateikti, todėl ir nėra pagrindo abejoti šia Komisijos išvada bei apylinkės teismo sprendimu. Pažymėtina, kad esant akivaizdžiam O. J. K. psichikos būklės pagerėjimui, Komisija spręs dėl reikalingų medicinos priemonių. Skundą nagrinėjantis teismas kritiškai vertina ir galimybę O. J. K. panaikinti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę bei leisti jam savanoriškai gydytis (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje Lenkijoje. Visų pirma, dėl pirmiau nurodytų priežasčių nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo O. J. K. panaikinti jam taikomą stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini). Svarbu ir tai, kad priverstinio gydymo panaikinimas reiškia viena – kad O. J. K. galės laisva valia nuspręsti gydytis jam, ar ne. Prieš tai jau pripažinus, kad jo priverstinis gydymas yra būtinas dėl kritikos stokos savo ligai bei nusikalstamam elgesiui, jo psichikos būklės nepakankamo stabilumo, apygardos teismas sprendžia, kad tokia galimybė apskritai nėra įmanoma, kadangi, kaip pagrįstai nurodoma apylinkės teismo nutartyje, nebūtų užtikrintas O. J. K. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės vykdymas, kurio tęstinumas, atsižvelgiant į O. J. K. dabartinę psichikos būklę, yra būtinas. Dėl to visiškai pagrįstai ir teisingai apylinkės teismas nutartyje pažymėjo, kad vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu spendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo Europos Sąjungoje, gali būti sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria O. J. K. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, pripažinimo ir perdavimo vykdyti Lenkijos Respublikai. Šio klausimo sprendimas apeliacinės instancijos teismo, tikrinančio pirmos instancijos teismo nutarties dėl priverčiamos medicinos priemonės taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, kompetencijai nepriskiriamas, todėl dėl šio bei su tuo susijusių apelianto skundo argumentų apygardos teismas išsamiau ir nepasisako.Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji priimta tinkamai įvertinus visas svarbias aplinkybes. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis visiškai sutinka apygardos teismas, nepaneigia, todėl naikinti O. J. K. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atmesti O. J. K. (O. J. K.) skundą ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis neskundžiama.