- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-05-27
- Bylos Nr.
- 1-1859-1100/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19754-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- V. C.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
V. C. (V. C.), gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. C. 2019 m. gegužės 12 d. apie 20.10 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,26 promilės etilo alkoholio koncentracija.
V. C. šiais savo veiksmas padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
V. C. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 13 d. atliktoje apklausoje parodė, kad jis nuo 2019 m. kovo 7 d. gyvena Lietuvoje, dirba šalia (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 12 d. apie 12 val. jis sėdo prie draugo I. S. (I. S.) automobilio Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, grįžo namo apie 14 val., vartojo alkoholį (degtinę) su K. Y. (K. Y.), O. V. (O. V.) ir N. K. (N. K.). Jis išgėrė apie 300–400 ml alkoholio. Apie 16 val. į duris pasibeldė policijos pareigūnai, kurie paklausė, kas vairavo automobilį Seat Alhambra. V. C. atsakė, kad jis. Po to, policijos pareigūnai nustatė jam 2,26 promilių neblaivumą (b. l. 53).
V. C. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 14 d. atliktoje apklausoje visiškai pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, bylai reikšmingu laiku vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jis vartojo alkoholį nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. gegužės 12 d. Pirmoje apklausoje sumaišė dienas ir nieko neatsiminė (b. l. 56).
Liudytojas S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d. apie 20.14 val. gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), daugiabučių namo kieme, galimai neblaivus asmuo bando pastatyti automobilį Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant šaligatvio, pranešėjas stebi vairuotojo veiksmus. Atvykus į minėtą vietą, policijos pareigūnus pasitiko pranešėjas, kuris nurodė, kad galimai neblaivus asmuo pasišalino iš automobilio, bet nepastebėjo, kur asmuo nuėjo. Pradėjus paiešką ir pasinaudojus duomenų bazėmis, pavyko nustatyti automobilio savininką, kuris yra Z. P.. Jis nurodė, kad automobiliu naudojasi I., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Pasinaudojus registrų duomenimis, išsiaiškinta, kad asmuo galimai gali gyventi (duomenys neskelbtini). Nuėjus iki buto, duris atidarė rusakalbis vyras, kuris nurodė, kad automobiliu naudojasi jo draugas V. C.. Įėjus į butą, asmuo, kuris galimai vairavo automobilį, buvo surastas, jis pateikė savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Nustatyta jo asmenybė (V. C.). Jis paaiškino, kad prieš keturias valandas vartojo alkoholį (degtinę), prisipažino, kad visą aptariamą dieną vairavo automobilį neblaivus, nes tingėjo eiti iki picerijos. Be to, draugai norėjo važiuoti iki maitinimo įstaigos, todėl jis, turintis teisę vairuoti transporto priemones, vežiojo juos po Vilniaus miestą, būdamas neblaivus. Apie 20.24 val. alkotesteriu V. C. buvo nustatytas 2,26 promilių neblaivumas, o apie 21.04 val. – 2,67 promilių neblaivumas (b. l. 13).
Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d. apie 14.30 val. jis, vairuodamas automobilį, bandė įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą, tuo metu iš šio namo kiemo bandė išvažiuoti automobilis Seat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prasilenkdamas su šiuo iš priešpriešos važiuojančiu automobiliu, pamatė, kad automobilio vairuotojas yra visiškai neblaivus. Tokia išvada padaryta dėl vairuotojo veido išraiškos ir akių. Paskambino Bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Po to vakare apie 20.05 val. A. B. dar kartą sėdo prie savo automobilio vairo ir bandė išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo. Jis, išvažiuodamas iš kiemo, prasilenkė su jau į kiemą įvažiuojančiu tuo pačiu automobiliu Seat. Vėl pamatė, kad šio automobilio vairuotojas yra neblaivus, nesugebėjo tiesiai vairuoti transporto priemonės. Paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie neblaivų vairuotoją. Liko stovėti kieme (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Kol jis kalbėjo su policijos pareigūnais, automobilis Seat nuvažiavo į kiemą ir nepastebėjo, kaip transporto priemonės vairuotojas išlipo iš jos ir kur jis nuėjo. Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo automobilį, kažkur paskambinę, išsiaiškino, kur gyvena automobilio Seat vairuotojas ir, nuėję į (duomenys neskelbtini) gatvės namą Nr. (duomenys neskelbtini), atsivedė tą patį neblaivų vyrą, kurį jis matė sėdintį prie automobilio Seat vairo ir važiuojantį į kiemą. Pareigūnams patvirtino, jog tai tas pats neblaivus vairuotojas, kuris vairavo automobilį Seat (b. l. 21).
Liudytojas O. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. S. turi automobilį „Seat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis nusipirko Lietuvoje. I. S. nuo 2019 m. gegužės 3 d. yra išvykęs į Ukrainą, paliko automobilį jam ir kitiems gyvenantiems ukrainiečiams bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kad jie galėtų vykti į darbą. Nagrinėjamą dieną maždaug 14 val. V. C. grįžo į jų namus, buvo blaivus ir nuėjo į kambarį pailsėti. Jis atsikėlė tik tada, kai policijos pareigūnai apie 21 val. atvyko į butą. Jie išsivedė V. C. pasakę, kad šis vairavo neblaivus. Nežino, ar nuo 14 val. iki 21 val. V. C. vartojo alkoholį. Transporto priemonę gali vairuoti tik V. C. ir I. S., nes tik jie turi vairuotojo pažymėjimus (b. l. 26).
Liudytojas K. Y. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena nuomojamame bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dar su trimis asmenimis. Jie į darbą važiuoja automobiliu Seat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kam priklauso ši transporto priemonė, nežino ir niekada nesidomėjo. Automobilį Seat važiuojant į darbą vairuoja V. C.. Nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. gegužės 12 d. jie gėrė degtinę. Nagrinėjamo įvykio dieną, apie pietus, V. C. pasiūlė nuvažiuoti į prekybos centrą „Akropolis“. V. C. sėdo prie automobilio vairo ir nuvažiavo į nurodytą vietą. Ten esančioje kavinėje užsisakė, be kita ko, alkoholio. Po to, V. C. vairavo automobilį, grįžo namo po 20 val., kur toliau vartojo alkoholį. Po tam tikro laiko atvyko policijos pareigūnai ir, pasiteiravę kam priklauso kieme stovintis automobilis Seat, išsivedė V. C. (b. l. 30).
Liudytojas Z. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2018 m. spalio 16 d. savo vardu užregistravo automobilį Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes Ukrainos Respublikos pilietis Igoris pasiūlė jam už tai 50 Eur. Liudytojas neturi vairuotojo pažymėjimo ir niekada neturėjo. Nebendrauja su Igoriu ir nežino, kur šiuo metu yra jo vardu registruotas automobilis (b. l. 34).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. K. 2019 m. gegužės 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 12 d. apie 20.14 val. gautas pranešimas, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), daugiabučių namo kieme, galimai neblaivus asmuo bando pasistatyti automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant šaligatvio, pranešėjas stebi vairuotojo veiksmus. Atvykus į minėtą vietą, juos pasitiko pranešėjas, kuris nurodė, kad galimai neblaivus asmuo pasišalino iš automobilio. Pasinaudojus registrų duomenimis, išsiaiškinta, kad automobilį vairavo V. C., kuris prisipažino, kad visą dieną vairavo automobilį neblaivus. Asmuo, pastebėjęs neblaivų automobilio vairuotoją ir pranešęs apie jį Bendruoju pagalbos telefonu, nurodė, kad sulaikytasis yra tas pats, kuris buvo pastebėtas vairavęs transporto priemonę. V. C. 20.45 val. buvo nustatytas 2,26 promilių neblaivumas, 21.04 val. – 2.67 promilių neblaivumas (b. l. 7).
Pagal BIRT ataskaitų žiūryklę, 2019 m. gegužės 12 d. 20.13 gautas skambutis, kuriuo pranešėjas informavo, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), į kiemą atvažiavo automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 6).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Z. P. (b. l. 9).
Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą vidutinė automobilio „Seat Alhambra“, 1999 m., kaina Lietuvoje be PVM yra 1273 Eur (b. l. 10).
2019 m. gegužės 12 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad V. C. 2019 m. gegužės 23 d. 20.45 val. nustatytas 2,26 promilių neblaivumas, o 21.04 val. – 2,67 promilių neblaivumas. V. C. sutiko su neblaivumo rezultatais (b. l. 36).
Tokie patys kaltinamojo neblaivumo duomenys užfiksuoti alkotesterio Drager Alcotest 6810 Nr. ARZH-0075 kvituose (b. l. 38).
Pagal alkotesterio Drager Alcotest 6810 Nr. ARZH-0075 patikros sertifikato Nr. 0969447 kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 37).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad V. C. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore yra 2,26 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad V. C. vairavo automobilį Seat Alhambra, be kita ko, patvirtina tiesioginio liudytojo A. B. parodymai, kito liudytojo K. Y. parodymai, netiesiogiai – liudytojo S. K. parodymai. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. V. C. neblaivumo požymiai vairuojant transporto priemonę nustatyti ir kitais įrodymais: liudytojų A. B. ir K. Y. parodymais.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi V. C. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. C. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda – ir jos dydžiu, tik prašo leisti išmokėti ją lygiomis dalimis. Be kita ko, neprieštarauja baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui (b. l. 65–66).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. C. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais kėlė pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. V. C. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamais anksčiau neteistas (b. l. 63), vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 64), dirba, byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. C. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
V. C. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis, pasak jo, gauna minimalų atlyginimą, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – šešių mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
V. Baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti V. C. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Seat Alhambra vertę atitinkančios pinigų vertės konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
V. C. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,26 promilės etilo alkoholio koncentracija (gerokai viršija 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė). Jis vairavo automobilį Vilniaus mieste, daugiabučio namo kieme, vakaro metu. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tokios aplinkybės rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas dvejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2019 m. gegužės 14 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje nustatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo V. C., nustatyta, kad jis, nagrinėjamo įvykio metu būdamas neblaivus, vairavo automobilį Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi jis padarė nusikalstamą veiką panaudodamas šį automobilį kaip nusikalstamos veikos priemonę. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis Seat Alhambra nuosavybės teise priklauso Z. P. (b. l. 9). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – Z. P., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (1273 Eur) išieškojimas iš V. C. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. C. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, iš V. C. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio Seat Alhambra – vertę atitinkanti pinigų suma – 1273 Eur (b. l. 10)
VI. Kardomųjų priemonių taikymas
V. C. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58, 60). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Atsižvelgiant į tai, kad V. C. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), iš V. C. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. C. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gegužės 12 d. 21.04 val. iki 2019 m. gegužės 14 d. 12.23 val. (dvi dienos) (b. l. 41, 43). Šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MLG dydžio baudai (BK 66 straipsnis).
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktinių įrodymų ar proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. C. (V. C.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. C. skirti galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių ir penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. C. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 12 d. 21.04 val. iki 2019 m. gegužės 14 d. 12.23 val. (dvi dienos), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 46 MGL, t. y. 2300 (dviejų tūkstančių ir trijų šimtų) Eur, dydžio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti V. C. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Uždraudimo terminą skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2019 m. gegužės 14 d.
– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio automobilį Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1273 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų ir septyniasdešimt trijų eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.
V. C. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, V. C. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo baudžiamojo įsakymo nuorašu VĮ „Regitra“.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per šešis mėnesius – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.