- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-25
- Bylos Nr.
- A-469-943-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Taminskas (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Sigita Rudėnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- E.B.
- Atsakovas
- Šalčininkų rajono policijos komisariatui
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Nijolės Piškinaitės, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant pareiškėjui E.B.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E.B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-11-17 sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E.B. skundą atsakovui Šalčininkų rajono policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu (b.1.2-5) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. 97-TE-32, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda - papeikimas. Pareiškėjas paaiškino, kad 2005-05-27, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 2005-05-13 Šalčininkų rajono policijos komisariato tarnybinio patikrinimo išvada Nr.2-18-27, Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininkas įsakymu Nr. 97-TE-32 skyrė jam papeikimą. Pareiškėjo manymu, drausminė nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, tarnybinis patikrinimas atliktas šališkai ir nesilaikant „Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos" (toliau - Tvarka) reikalavimų, buvo pažeistos jo, kaip statutinio vidaus reikalų sistemos pareigūno, teisės. Pareiškėjas nurodė, jog tarnybinio patikrinimo išvados yra prieštaringos, neatitinka faktinių aplinkybių, tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti ne visi pareiškėjo ikiteisminio tyrimo byloje Nr.97-1-00059-05 atlikti procesiniai veiksmai (be joje nurodytų veiksmų pareiškėjas sudarė fotolentelę prie įvykio vietos apžiūros protokolo, sulaikė įtariamuosius, išaiškino įtariamiesiems teisę turėti gynėją, nustatė įtariamųjų asmens duomenis, teistumo duomenis, išsiuntė paklausimus Šalčininkų rajono apylinkės teismui, Varėnos rajono apylinkės teismui, Pabarės seniūnijos seniūnui, Valstybės įmonei Registrų centrui ir gavo atsakymus, liudytojais apklausė I. R., A.Z., A.P., L.P.). Pareiškėjas paaiškino, kad nors atskiri minėti procesiniai dokumentai buvo surašyti pareigūnų, kurie kartu su juo buvo įvykio vietoje, vardu, tačiau kiekvienas dokumentas ikiteisminio tyrimo byloje surašytas bei kiekvienas procesinis veiksmas atliktas jam dalyvaujant, pareiškėjo pavedimu bei asmenine iniciatyva. Pareiškėjo teigimu, nepagrįstai konstatuota, jog nebuvo imtasi priemonių aptikti įtariamosios K.P. namuose maisto produktus (aliejaus butelį, 2 makaronų pakelius ir muilą), kurie buvo pagrobti iš nukentėjusiojo namų, bei pastaruosius apžiūrėti (nurodyti daiktai jokiais individualiais požymiais nėra apibrėžti (nukentėjusysis apklausos metu negalėjo nurodyti individualių pagrobtų daiktų požymių), todėl, pareiškėjo manymu, jie nusikaltimo atskleidimui jokios įtakos neturi). Be to, pareiškėjas nesutiko su tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta aplinkybe, kad jis pažeidė Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininko 2004-03-29 įsakymu Nr.V-30 patvirtintos „Šalčininkų rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo bei nusikalstamų veikų tyrimo paskirstymo Šalčininkų rajono policijos komisariato padaliniams bei pareigūnams tvarkos" 25 punkto reikalavimą. Pareiškėjas pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodant, kad prokurorui nebuvo pateiktas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo eigą, visiškai nenurodyta, kokiu būdu pastarasis turėjo būti pateiktas, kai ikiteisminio tyrimo byla buvo prokuroro žinioje nuo 2005-02-18 ir iš prokuratūros į Šalčininkų rajono policijos komisariato raštinę byla gražinta tik 2004-03-04 (neturint savo žinioje ikiteisminio tyrimo bylos, surašyti procesinį dokumentą yra neįmanoma). Pareiškėjas nesutiko su patikrinimo metu nustatyta aplinkybe, kad jis nesiėmė jokių įstatyme numatytų priemonių tam, kad atlikti parodymų patikrinimą vietoje su įtariamaisiais V.P. ir K.P., kad atlikti akistatas, šalinant prieštaravimus tarp jų parodymų, įtariamųjų atpažinimus su nukentėjusiuoju, kad užtikrinti liudytojos A.Z. ir kitų liudytojų parodymus, kad atlikti būtinas akistatas, nustatyti kitus liudytojus. Pareiškėjo paaiškinimu, minėti teiginiai prieštarauja surinktai ikiteisminio tyrimo medžiagai, pagal kurią ikiteisminio tyrimo byloje 2005-01-23 su įtariamaisiais V.P. ir K.P. buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Jam neaišku, kokiu tikslu tarp įtariamųjų K.P. ir V.P. reikėjo atlikti akistatas ir kokius prieštaravimus reikėjo pašalinti, nes pastarieji visiškai prisipažino įvykdę nusikaltimą ir jų parodymai apie nusikaltimo aplinkybes buvo vienodi, kam buvo reikalingas įtariamųjų atpažinimas su nukentėjusiuoju, jei abu įtariamieji yra gretimo kaimo gyventojai ir nukentėjusysis juos pažįsta. Pareiškėjas nurodė, kad tuo metu, kai jis atvyko į įvykio vietą, įtariamieji buvo sulaikyti Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnų ir laikomi, kol atvyks operatyvinė grupė, nukentėjusiojo I.R. namuose, todėl atpažinimo metu gauti duomenys būtų šališki (nuketėjusysis vizualiai matė sulaikytuosius asmenis). Be to, pareiškėjo teigimu, 2005-04-20 KP NTS viršininko N.Voinov pateiktos ataskaitos duomenys visiškai neatitinka tikrovės, nes pagal ją 2004 m. spalio-gruodžio mėnesių laikotarpyje į prokuratūrą sprendimo priėmimui pareiškėjas pateikė tik 2 bylas, o 2005 m. sausio-balandžio mėnesių laikotarpyje - tik vieną bylą, tuo tarpu pagal lydraščius 2004 m. spalio-gruodžio mėnesių laikotarpyje Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūroje buvo priimti procesiniai sprendimai 6 pareiškėjo pateiktose ikiteisminio tyrimo bylose, o 2005 m. sausio-balandžio mėnesiais - procesiniai sprendimai 8 pateiktose ikiteisminio tyrimo bylose. Pareiškėjui kelia abejonių išvadoje esantis teiginys, kad iš bylos Nr. 97-1-000263-04 matyti, jog daugelį veiksmų atliko tyrėjas R.Miloš. Pareiškėjui neaišku, kodėl tyrėjas pats neperdavė bylos prokuratūrai procesinio sprendimo priėmimui, o tai padaryti buvo pavesta jam. Pareiškėjas nurodė, jog pagal tarnybinio patikrinimo išvadą 2002-09-30 Tardymo departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – TD) buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl jo padarytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, jis buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn už aplaidumą tarnyboje ir gavo pastabą, tačiau 2002-12-20 nuobauda panaikinta.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu skundą (b.l. 23-25) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas teigė, kad skunde išdėstyti faktai neatitinka tikrovės. Atsakovas paaiškino, kad Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininkas, gavęs prokuroro nutarimą dėl drausminės bylos E.B. iškėlimo bei baudžiamąją bylą Nr. 97-1-00059-05, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymo Nr. IV-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos" 6 punkto reikalavimais, nurodė atlikti tarnybinį patikrinimą. 2005-03-24 Šalčininkų rajono policijos komisariate pradėtas tarnybinis patikrinimas. Atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo vertinamas tik toks tyrėjo E.B. veikimas ar neveikimas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki drausminės bylos jo atžvilgiu iškėlimo, kaip prokuroro teisėtų reikalavimų ir nurodymų vykdymas, prokuroro nustatytų terminų laikymasis, ar per prokuroro nustatytą terminą buvo atliekami procesiniai veiksmai ir jeigu nebuvo - ar tai neigiamai įtakojo tolimesnį tyrimo atlikimą, nes vienam iš įtariamųjų buvo paskirta kardomoji priemonė (suėmimas). Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad prokuroras S.Korotčenka, gavęs iš Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau - PK) pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 97-1-00059-05, pavedė tyrimą atlikti Šalčininkų rajono PK ir nustatė ikiteisminio tyrimo terminą iki 2005-03-21. Pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą bei bylą Nr. 97-1-00059-05 prokuroras pavedė pateikti iki 2005-02-21. 2005-02-18 E.B. pagal prokuroro S.Korotčenkos žodinį reikalavimą pateikė jam bylą Nr. 97-1-00059-05, bet nustatyta tvarka nesurašė ir nepateikė kartu su ja pranešimo apie ikiteisminio tyrimo eigą, tuo pažeisdamas Šalčininkų rajono PK viršininko 2004-03-29 įsakymo Nr. V-30 „Dėl Šalčininkų rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo bei nusikalstamų veikų tyrimo paskirstymo tvarkos patvirtinimo" 25 punkto reikalavimus, pagal kuriuos komisariato tyrėjas privalo nurodytu terminu pateikti prokurorui baudžiamąją bylą kartu su surašytu pranešimu apie ikiteisminio tyrimo eigą (su įsakymu patvirtinta tvarka tyrėjas E.B. pasirašytinai susipažino 2004-04-02). Jis, neįvykdydamas prokuroro reikalavimo kartu su baudžiamąja byla pateikti pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą, taip pat pažeidė savo pareigybių aprašymo 13 punkte nustatytą pareigą atlikti ikiteisminį tyrimą, asmeniškai atsakant už prokurorų reikalavimų bei nurodymų vykdymą (su pareigybės aprašymu tyrėjas E.B. pasirašytinai susipažino 2004-02-12). Atsakovas nurodė, jog pagal Baudžiamojo proceso kodekso 172 straipsnio 2 dalies 2 punktą ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas privalo prokuroro nustatytu laiku pranešti jam apie ikiteisminio tyrimo eigą.
Atsakovo teigimu, tarnybinio patikrinimo metu buvo objektyviai ir visapusiškai patikrinti ir išanalizuoti tyrėjo E.B. veiksmai atliekant tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 97-1-00059-05 nuo 2005-01-21 iki 2005-03-23 (procesinių veiksmų intensyvumas, terminų laikymasis, kiti prokuroro S.Korotčenko nutarime išvardinti pažeidimai). Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, kad pats asmeniškai atliko beveik visus procesinius veiksmus (jis atliko tik 7 veiksmus, o įtariamųjų sulaikymą, liudytojų apklausą, parodymų patikrinimą vietoje su įtariamuoju K.P., įtariamojo V.P. suėmimą, įtariamojo K.P. paleidimą iš areštinės atliko kiti komisariato pareigūnai bei prokuroras, nuo 2005-01-23 iki 2005-04-08 baudžiamojoje byloje tyrėjas E.B. asmeniškai jokių veiksmų neatlikinėjo). Atsakovas nurodė, kad, kaip nustatyta, visus kitus veiksmus tyrėjas E.B. atliko tik po drausminės bylos iškėlimo ir tarnybinio patikrinimo jo atžvilgiu pradėjimo ( 2005 m. balandžio mėn.), todėl prokuroras, iškėlęs drausmės bylą, ir pareigūnas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, teisingai konstatavo, kad tyrėjas E.B. vilkino ikiteisminį tyrimą, pagal savo kompetenciją nesiėmė visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Atsakovo manymu, savo neveikimu tyrėjas E.B. pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 1, 2, 172 ir 176 straipsnių reikalavimus. Atsakovas paaiškino, jog 2005-03-21 nutarimu Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras iškėlė drausmės bylą Šalčininkų rajono PK KP NTS tyrėjui E.B. dėl baudžiamosios bylos Nr.97-1-00059-05 tyrimo. Nutarime konstatuota, jog ikiteisminis tyrimas byloje vilkinamas, kadangi nuo kardomosios priemonės (suėmimo) paskyrimo įtariamajam V.P. dienos, t.y. nuo 2005-01-23, iki medžiagos prokuratūrai (2005-03-17) spręsti klausimą dėl V.P. atžvilgiu paskirtos kardomosios priemonės (suėmimo) pratęsimo pateikimo nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. Nustatyta, jog tyrėjas E.B. nesiėmė jokių įstatyme numatytų priemonių atlikti įtariamųjų parodymų patikrinimo vietoje, akistatų, asmenų atpažinimų ir kitų procesinių veiksmų. 2005-03-24 Šalčininkų rajono policijos komisariate dėl E.B. atlikto baudžiamosios bylos tyrimo buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris baigtas 2005-05-13 surašius tarnybinio patikrinimo išvadą. Tyrėjui E.B. pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą - konstatavus, jog jis, atlikdamas ikiteisminį tyrimą byloje Nr.97-1-00059-05, pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 1, 2, 172, 176 straipsnių reikalavimus bei Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininko 2004-03-29 įsakymu Nr.V-30 patvirtintos „Šalčininkų rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo bei nusikalstamų veikų tyrimo paskirstymo Šalčininkų rajono policijos komisariato padaliniams bei pareigūnams tvarkos" 25 punkto reikalavimus. 2005-05-17 Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininkas įsakymu Nr.97-TE-32 paskyrė pareiškėjui už minėtų reikalavimų, atliekant ikiteisminį tyrimą, pažeidimą tarnybinę nuobaudą - papeikimą (b.l.26).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimu skundą atmetė. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, būdamas ikiteisminio tyrimo įstaigos tyrėju, Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1, 2 straipsnių nesilaikė. Nustatyta, jog 2005-01-21 pagal I.Rožanovskio pareiškimą Šalčininkų rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje (2005-01-19, įsibrovus į I.R. priklausantį gyvenamąjį namą, grasinant panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, iš jo pagrobta 130 litų bei maisto produktai). Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti tyrėjui E.B.(baudžiamosios bylos lapas 3). 2005-01-26 prokuroro pavedimu ikiteisminio tyrimo terminas nustatytas iki 2005-03-21, o pranešimo apie ikiteisminio tyrimo eigą bei medžiagos (bylos) Nr.97-1-00059-05 pateikimui - terminas iki 2005-02-21. Tyrėjas E.B. laikotarpyje nuo 2005-01-21 iki 2005-01-23 atliko šiuos ikiteisminio tyrimo veiksmus – 2005-01-21 surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, atliktas daiktų paėmimas, 2005-01-22 įtariamiesiems V.P. ir K.P. surašytas pranešimas apie įtarimą, atlikta įtariamųjų apklausa, 2005-01-23 nukentėjusiojo I.R. parodymai patikrinti vietoje (b.1.131). Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2005-01-23 nutartimi įtariamajam V.P. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas - iki 2005-03-22. 2005-03-18 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi įtariamajam V.P. kardomoji priemonė - suėmimas - pratęsta iki 2005-04-22. Teismo konstatavimu, paskyrus įtariamajam įstatyme numatytą griežčiausią kardomąją priemonę, faktiškai ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nevyko, įtariamojo suėmimo laikotarpiu nuo sausio 23 d. iki kovo 22 d. nei vienas procesinis veiksmas nebuvo atliktas. Nustatyta, jog tyrėjas E.B. savo žinioje bylą turėjo iki 2005-02-18 dienos. Iš įtariamųjų apklausų protokolų matyti, jog įtariamieji V.P. ir K.P. prieštaringai aiškino nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau tyrėjas nesiėmė procesinių veiksmų prieštaravimams pašalinti, t.y. neatliko įtariamųjų akistatos, jų parodymų patikrinimo vietoje. Įtariamoji K.P. nurodė iš nukentėjusiojo pavogtų daiktų buvimo vietą, tačiau tyrėjas neatliko procesinių veiksmų, kad nustatyti pagrobtus daiktus, juos apžiūrėti ir atpažinti. Kaip nustatyta iš baudžiamosios bylos medžiagos, šie procesiniai veiksmai buvo atlikti vėliau (2005 m. balandžio mėnesį), tyrėjui E.B. iškėlus drausmės bylą ir prokurorui davus nurodymus. Pareiškėjo teiginys, jog jis neprivalėjo atlikti šių procesinių veiksmų, kadangi laikė juos netikslingais, o rašytinio prokuroro pavedimo neturėjo, įvertintas kritiškai. Teismas nurodė, jog pagal BPK 172 straipsnį ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, turi teisę atlikti visus šiame kodekse numatytus veiksmus, išskyrus tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas. Be to, BPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad tyrėjas E.B., atlikdamas ikiteisminį tyrimą, nesiėmė visų priemonių greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamą veiką bei pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, kaip to reikalauja BPK 1, 2 straipsniai. Teismas nepagrįstais pripažino ir pareiškėjo argumentus, jog jis nepažeidė BPK 172 straipsnio, reglamentuojančio, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo prokuroro nustatytu laiku pranešti jam apie ikiteisminio tyrimo eigą. Byloje nustatyta, kad 2005-02-18 pagal prokuroro paklausimą baudžiamoji byla išsiųsta į Šalčininkų rajono prokuratūrą (tarnybinio patikrinimo medžiaga, l.14), persiunčiant ją Vilniaus apygardos teismui suimtojo apeliacinio skundo nagrinėjimui. Byla grąžinta 2005-03-04. Perduodant bylą prokurorui, pavedimas (baudžiamosios bylos lapas 3) iki vasario 21 dienos pateikti pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą tyrėjo E.B. nebuvo įvykdytas. Teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjo teiginį, jog jis neprivalėjo 2005-02-18, pateikdamas bylą prokurorui, kartu pateikti ir pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą, kadangi dar nebuvo suėjęs pavedimo terminas. Nustatyta, jog data įvykdyti rašytinį prokuroro pavedimą, t.y. pateikti pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą, buvo vasario 21 diena (pirmadienis), o bylą tyrėjas perdavė prokurorui vasario 18 d. (penktadienį). Nedarbo dienomis byla negalėjo būti grąžinta tyrėjui pranešimo surašymui, tokiu būdu, tyrėjas, siekdamas įvykdyti rašytinį prokuroro pavedimą, privalėjo kartu su byla pateikti ir minėtą pranešimą. E.B. argumentai, jog jis 2005-02-03 siuntė užklausimus įvairioms institucijoms su tikslu surinkti charakterizuojančią medžiagą apie įtariamuosius, o nuo 2005-03-07 iki 2005-03-22 sirgo (tarnybinio patikrinimo medžiaga, l.22), kaip nurodyta sprendime, negali pateisinti ikiteisminio tyrimo vilkinimo, esant bylai jo žinioje nuo 2005-01-21 iki 2005-02-18 dienos. Teismo konstatavimu, atsakovas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog pareiškėjas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, pažeidė BPK 1, 2, 172, 176 straipsnių nuostatas, pagrįstai paskirdamas jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Pareiškėjas teigia, jog teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytos aplinkybės dėl BPK 1 ir 2 straipsnių nesilaikymo neatitinka administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatytų bylos aplinkybių. Pareiškėjas pažymi, kad nors atskiri procesiniai dokumentai baudžiamojoje byloje Nr.97-1-00059-05 buvo surašyti pareigūnų, kurie kartu su juo buvo įvykio vietoje, vardu, tačiau už jų darbo atlikimą buvo atsakingas jis, nes būdamas operatyvinės grupės vadovu, ne tik organizavo ir vadovavo jų darbui, bet ir vertino jų atlikto darbo rezultatus, duodamas patarimus ir nurodymus, kiek tai buvo susiję su medžiagos surinkimo išsamumu, laikęsis Šalčininkų rajono PK viršininko įsakymu patvirtintos „Šalčininkų rajono PK operatyvinių grupių ir policijos patrulių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius tvarkos" reikalavimų (tai gali paliudyti pareigūnai, atlikę nurodytus veiksmus, šios aplinkybės teismo posėdžio metu nepaneigė ir atsakovas). Pareiškėjas remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsniu ir nurodo, jog neatitinka faktinių bylos duomenų ir teismo nurodytos aplinkybės, kad paskyrus įtariamajam įstatyme numatytą griežčiausią kardomąją priemonę (suėmimą), faktiškai ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nevyko, įtariamojo suėmimo laikotarpiu nuo 2005-01-23 iki 2005-03-22 nei vienas procesinis veiksmas nebuvo atliktas. Apeliantas nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 127 straipsnio 7 dalį teisėjas priima nutartį nepratęsti suėmimo termino, jei nustato, kad per paskutinius du kardomosios priemonės (suėmimo) taikymo mėnesius jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami ir prokuroras nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių tai nebuvo daroma. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje metu Šalčininkų rajono apylinkės teismo teisėjas, 2005-03-18 pratęsdamas įtariamajam V.P. kardomosios priemonės-suėmimo terminą, minėtų aplinkybių nenustatė (tai patvirtina baudžiamojoje byloje Nr.97-1-00059-05 esanti 2005-03-18 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartis).
Apelianto teigimu, teismas teiginio, kad įtariamieji V.P. ir K.P. prieštaringai aiškino nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau tyrėjas nesiėmė procesinių veiksmų prieštaravimams pašalinti, nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, tuo tarpu baudžiamojoje byloje Nr.97-1-00059-05 bei Šalčininkų rajono apylinkės teismo byloje Nr. l-96-75/2005, prijungtoje prie administracinės bylos Nr.I-1639-19/05, esantys rašytiniai įrodymai liudija, kad jokių prieštaravimų tarp įtariamųjų V.P. ir K.P. parodymų nebuvo, todėl nebuvo reikalo atlikti akistatų tarp įtariamųjų (akistatos tarp įtariamųjų nebuvo atliktos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo Šalčininkų rajono apylinkės teisme metu). Apeliantas pažymi, jog baudžiamojoje byloje Nr.97-1-00059-05 yra rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys aplinkybę, kad su įtariamaisiais V.P. ir K.P. iki 2005 m. balandžio mėnesio buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje (2005 m. sausio 23 d. parodymų patikrinimo vietoje surašyti protokolai, prijungti prie baudžiamosios bylos). Tai, kad parodymų patikrinimą vietoje jo prašymu atliko kitas Šalčininkų rajono PK pareigūnas, kaip pažymi pareiškėjas, nesuteikia teisės teigti, kad parodymų patikrinimas su įtariamaisiais atliktas nebuvo. Nieko bendro su BPK 1 bei 2 straipsnių pažeidimu, pareiškėjo manymu, neturi ir teismo sprendime nurodyta aplinkybė, jog „tyrėjas neatliko procesinių veiksmų tikslu nustatyti iš nukentėjusiojo namų pagrobtus daiktus, juos apžiūrėti ir atpažinti". Apeliantas pažymi, kad nurodytų daiktų nepaėmimas neturėjo jokios įtakos užbaigti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą, tuo labiau, kad daiktai, turintys reikšmės bylai (pinigai, kuriuos pagrobė įtariamieji), buvo surasti ir prijungti prie bylos medžiagos. Apeliantas paaiškina, jog ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis protingumo kriterijumi, atsižvelgta į tai, kad nurodyti daiktai (aliejaus butelis, makaronų pakeliai, muilas) jokiais individualiais požymiais nėra apibrėžti, todėl neturi jokios įrodomosios reikšmės nusikaltimo atskleidimui (tai pasitvirtino ikiteisminio tyrimo metu). Apeliantas pažymi, jog daiktų apžiūra jokių rezultatų tyrimui nedavė, nes nukentėjusysis apklausos metu negalėjo nurodyti individualių pagrobtų daiktų požymių. Skunde akcentuojama, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta, kokią įtaką baudžiamosios bylos tyrimo sėkmei turėjo aplinkybė, kad nurodyti produktai nepaimti bei nepateikti nukentėjusiajam atpažinti, teismui atsakovas taip pat nepateikė jokių dėl pastarųjų veiksmų neatlikimo sukeltų neigiamų pasekmių. Kadangi jokių neigiamų pasekmių nebuvo, pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai įvertino veiksmų neatlikimą kaip BPK 1 bei 2 straipsnių pažeidimą.
Apeliantas pažymi, jog pagal BPK 172 straipsnį ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, turi teisę, o ne privalo atlikti kodekse numatytus veiksmus (jeigu prokuroras nesutinka su tyrėjo atliekamais veiksmais, jis pagal BPK 172 straipsnio 2 dalį privalo duoti nurodymus). Kadangi jokių prokuratūros rašytinių nurodymų nebuvo (tai patvirtino ir atsakovas teismo posėdžio metu), apelianto manymu, prokuroras sutiko su jo byloje atliekamais veiksmais. Be to, kaip pažymi apeliantas, byloje Nr. l-96-75/2005 (bylos lapas 44-45) esanti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2005-09-19 nutartis patvirtina, kad jis įvykdė BPK 1 bei 2 straipsnių reikalavimus, susijusius su greitu ir išsamiu nusikalstamų veikų atskleidimu, nes joje užfiksuota, kad pagrindinis ikiteisminis tyrimas atliktas nuo 2005-01-21 iki 2005-01-23, visi neatidėliotini veiksmai atlikti per dvi dienas, todėl tolimesni klausimai, susiję su padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacija, ikiteisminio tyrimo užbaigimu ir pan., turėjo būti sprendžiami vadovaujantis BPK 170 straipsniu. Apeliantas nurodo, jog byloje Nr.1-96-75/2005 (bylos lapas 44-45) esančioje Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2005-09-19 nutartyje konstatuota, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo tyrėjas nesiėmė pagal savo kompetenciją visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas, todėl byla perduota į teismą tik gegužės mėnesį (nutarta apie tai informuoti Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūrą). Todėl pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnį Vilniaus apygardos administracinis teismas privalėjo pareikalauti iš Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros informacijos apie tai, koks priimtas procesinis sprendimas dėl prokuroro padarytų įstatymų pažeidimų, ir patikrinti, ar dėl šių prokuroro veiksmų nebuvo pažeisti BPK 1 ir 2 straipsniai.
Apelianto manymu, Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai pripažino ir kad jis pažeidė BPK 172 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimą laiku pranešti prokurorui apie ikiteisminio tyrimo eigą. Apeliantas paaiškina, jog Šalčininkų rajono prokuroras S.Korotčenka pavedė atlikti tyrimą Šalčininkų rajono PK, nustatydamas ikiteisminio tyrimo terminą iki 2005-03-21, o terminą pateikti pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą bei medžiagą Nr.97-1-00059-05 - iki 2005-02-21. Todėl 2005-02-18 jis nepareikalavo, kad su bylos medžiaga apeliantas pateiktų ir pranešimą apie tyrimo eigą, vykdydamas BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, apeliantas jam pateikė tik bylą. Apeliantas pažymi, kad nuo 2005-02-18 (lydraščio Nr.97-1-4-1451) iki 2005-03-04 (registracijos Nr.97-1-3- 1984) ikiteisminio tyrimo byla buvo Šalčininkų rajono prokuroro S.Korotčenkos žinioje, todėl neturėdamas savo žinioje ikiteisminio tyrimo bylos, surašyti procesinį dokumentą jis negalėjo (tai paaiškina, kodėl prokurorui nebuvo pateiktas pranešimas apie tyrimo eigą 2005-02-21). Skunde teigiama, jog tiek Šalčininkų rajono prokuroras S.Korotčenka, tiek ir Šalčininkų rajono PK viršininkas nuo 2005-02-18 iki 2005-03-21 dėl tokių jo veiksmų niekur nesikreipė, jokių nurodymų, pavedimų jam nedavė (tai patvirtino teismo posėdžio metu atsakovas). Apeliantas pažymi, jog siunčiant ikiteisminio tyrimo bylą prokurorui S.Korotčenkai, komisariato viršininkas jokio tarnybinės drausmės pažeidimo fakto nebuvo nustatęs (teismui atitinkami įrodymai nepateikti).
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, 2005-04-20 KP NTS viršininko N.Voinov pateiktos ataskaitos duomenys visiškai neatitinka tikrovės (pastarojoje nurodyta, kad 2004 m. spalio-gruodžio mėnesiais prokuratūrai sprendimui priimti jis pateikė tik 2 bylas, o 2005 m. sausio- balandžio mėnesių laikotarpyje - tik vieną bylą). Apeliantas pažymi, jog pagal lydraščius (kopijos pridėtos prie skundo, adresuoto Vilniaus apygardos administraciniam teismui) 2004 m. spalio-gruodžio mėnesiais Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūroje buvo priimti procesiniai sprendimai 6 jo pateiktose ikiteisminio tyrimo bylose, o 2005 m. sausio -balandžio mėnesiais - procesiniai sprendimai 8 jo pateiktose ikiteisminio tyrimo bylose. Apeliantas nurodo, kad vadovaujantis teismui pateiktais rašytiniais įrodymais, kurių atsakovas neginčijo, jo darbo krūvis laikotarpyje nuo 2004 spalio mėnesio iki 2005 balandžio mėnesio buvo 29 bylos, o tai dvigubai viršijo Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų darbo krūvį. Be to, laikotarpiu nuo 2005-01-21 iki 2005-02-18 apeliantas nurodo dirbęs pagal penkias baudžiamąsias bylas (teismui pateikta bylos Nr.97-1-00263-04 ataskaitos ištrauka, kurioje nurodyti kitų baudžiamųjų bylų numeriai), neįskaitant bylos Nr.97-1-00059-05. Apelianto manymu, Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai pripažino, kad jis tyčia vilkino ikiteisminį tyrimą byloje Nr.97-1-00059-05, neišanalizavęs jo darbo apimties ir sudėtingumo kitose baudžiamosiose bylose, kuriose minėtu laikotarpiu vyko ikiteisminis tyrimas.
Atsiliepimas
Šalčininkų rajono policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su skundo reikalavimais nesutinkąs. Atsakovo teigimu, skunde išdėstyti kai kurie faktai neatitinka tikrovės. Atsakovas pažymi, jog konstatuoti ar komentuoti tokius faktus kaip daiktinių ir kitų įrodymų pripažinimas ar nepripažinimas byloje, konkrečių įvykdytų ar neįvykdytų procesinių veiksmų atlikimo būtinumas ir jų vertinimas, galimos pasekmės dėl kai kurių procesinių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, nėra tikrintojo kompetencija. Atsakovo teigimu, E.B. šiurkščiai vilkino tyrimą, nuo 2005-01-23 iki 2005-04-08 baudžiamojoje byloje Nr. 97-1-00059-05 asmeniškai jokių veiksmų neatlikinėjo. Atsakovas pažymi, jog Šalčininkų rajono policijos komisariato operatyvinių grupių ir policijos patrulių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius tvarka buvo patvirtinta tik 2005 m. spalio 14 d. Šalčininkų rajono PK viršininko įsakymu Nr. 97-V-259, todėl E.B. negalėjo vadovautis įsakymu, kurio dar nebuvo. Atsakovas nurodo, kad tarnybinė nuobauda apeliantui paskirta pagrįstai, atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, teisės aktus, nustatančius pareigūnų pareigas, į sumažinimą pasitikėjimo vidaus reikalų sistemos pareigūnais, padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą, ankstesnę E.B. tarnybą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimo, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo.
Kartu teisėjų kolegija pripažįsta, kad vertindamas įrodymus bylos dalyje dėl prokuroro nurodymų nevykdymo pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, todėl skundžiamo sprendimo motyvai iš dalies pakeičiami. Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo išvados NR.2-18-27 ir atsakovo 2005m. gegužės 27 d. įsakymo Nr.97-TE-32 turinio, vienu iš pareiškėjo padarytų tarnybinių nusižengimų pripažinta tai, kad jis neįvykdė 2005m. sausio 25d. Šalčininkų rajono apylinkės prokuroro nurodymo iki 2005m. vasario 21d. pateikti jam pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą baudžiamojoje byloje Nr.97-1-00059-05. Kartu bylos medžiaga nustatyta, kad 2005m. vasario 18d. baudžiamoji byla iš pareiškėjo buvo išreikalauta prokuroro tikslu pateikti ją Vilniaus apygardos teismui įtariamojo apeliacinio skundo nagrinėjimui. Nepateikdamas pranešimo apie ikiteisminio tyrimo eigą anksčiau prokuroro nustatyto termino pareiškėjas nepažeidė jo duoto nurodymo, kadangi paskutinė šio nurodymo įvykdymo diena - 2005m. vasario 21d. – dar nebuvo sukakusi. Bylą išreikalavus iš pareiškėjo ir grąžinus jo žinion tik 2005m. kovo 3d., jis neturėjo galimybės įvykdyti minimo prokuroro nurodymo laiku, t.y. surašyti ir pateikti parnešimo apie tyrimo eigą iki 2005m. vasario 21d. Iš nurodytų aplinkybių išplaukia išvada, kad pareiškėjas neįvykdė savo tarnybinės pareigos ne dėl savo kaltės, todėl jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties ir už tai jis negali būti baudžiamas.
Kitoje bylos dalyje pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad pareiškėjas įvykdė tarnybinį nusižengimą, t.y. vilkino tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.87-1-00059-05 ir nesiėmė priemonių laiku surinkti bei užfiksuoti visus reikalingus įrodymus, todėl skundžiamu atsakovo įsakymu nubaustas pagrįstai. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia ir nepateisina tos aplinkybės, kad nuo 2005m. sausio 23d. iki 2005m. vasario 18d. jo tiriamojoje byloje nebuvo atliekami būtini tinkamam nusikaltimo išaiškinimui procesiniai veiksmai, tuo pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso 2 ir 176 straipsniuose įtvirtintas įstatymines pareigas pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Apeliaciniame skunde pareiškėjo išvardinti procesiniai veiksmai buvo atlikti pačioje tyrimo pradžioje- 2005m. sausio 21-23d.d. ir nepaneigia pareiškėjui pareikšto kaltinimo nevykdžius tarnybinių pareigų vėlesniu laikotarpiu.
Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta apelianto poziciją, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo netikslinga atlikti kitus procesinius veiksmus, įvardintus atsakovo tarnybinio tyrimo išvadoje ir teismo sprendime. Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnis įpareigoja ikiteisminio tyrimo subjektus kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Kodekso 18 straipsnis apibrėžia ikiteisminio tyrimo pareigūną kaip ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantį asmenį, kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo pavedimu atlieka šio Kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes. Taigi įstatymas įpareigoja baudžiamosios bylos tyrėją imtis visų teisėtų priemonių, kad kuo tiksliau ir teisingiau būtų nustatytos tikrosios nusikaltimo aplinkybės. Siekdamas įvykdyti šią pareigą tyrėja turi surinkti ir užfiksuoti visus duomenis, kurie gali būti įrodymais baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 20 straipsnis apibrėžia įrodymus kaip įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai bei nustato, kad, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Iš nurodytų įstatymo nuostatų teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokie tyrėjo veiksmai, kai jis apsiriboja tik dalies prieinamų bylos aplinkybes patvirtinančių duomenų surinkimu ir užfiksavimu negali būti pripažinti tinkamu ikiteisminio tyrimo atlikimu.
Niekuo nepagrįstas apelianto teiginys, kad iš nukentėjusiojo pagrobti daiktai: makaronai, butelis aliejaus ir muilo gabaliukai buvo nereikšmingi bylai, todėl nereikėjo jų paimti iš įtariamosios ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka. Baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsnyje yra nustatyta, kad daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra laikomi ir materialūs objektai, kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais. Visi nurodyti daiktai yra apibrėžti individualiais, o ne rūšiniais požymiais, todėl neteisingas apelianto teiginys, kad jų parodymas atpažinti nukentėjusiajam buvo netikslingas.
Iš 2005m. sausio 22d. įtariamųjų apklausos protokolų matyti, kad tarp šių asmenų parodymų prieštaravimų buvo- įtariamasis V.P. parodė, kad nukentėjusysis nematė, kaip jis pagrobė piniginę, kadangi tuo metu žiūrėjo, ką virtuvėje veikia K.P.; tuo tarpu K.P. aiškino priešingai- kad nukentėjusysis nuėjo į kambarį, kur buvo V.P., ir nematė, kaip ji iš virtuvės pagrobė maistą ir daiktus. Be to ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga patvirtina, kad 2005m. sausio 21-22d.d. duoti nukentėjusiojo ir įtariamųjų asmenų parodymai yra prieštaringi, t.y. nukentėjusysis teigė, kad nusikaltėliai jam grasino, vyriškis pastūmė, kad jis netrukdytų paimti pinginę, tuo tarpu įtariamieji aiškino, kad piniginę paėmė vienas V.P., nematant nei nukentėjusiajam, nei K.P. Esant šiems prieštaravimams, reikšmingiems nusikaltimo kvalifikavimui, pareiškėjas privalėjo imtis įstatyme nustatytų priemonių teisingam įvykio aplinkybių išaiškinimui, tačiau to nedarė iki drausminės bylos iškėlimo 2005m. kovo 21d. apylinkės prokuroro nutarimu.
Apeliantas teigia, kad apylinkės teismo teisėjas nebūtų priėmęs nutarties 2005m. kovo 18 d. pratęsti kardomosios priemonės- suėmimo- terminą įtariamajam, jeigu iš tikrųjų baudžiamojoje byloje du mėnesius nebūtų atlikti jokie procesiniai veiksmai, tačiau neįvardija, kokius konkrečius procesinius veiksmus atliko, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad kardomosios priemonės pratęsimo faktas neįrodo, jog pareiškėjas tinkamai vykdė ikiteisminį tyrimą.
Pareiškėjo atsakomybės už padarytą tarnybinį nusižengimą nepaneigia ta aplinkybė, kad galimai tarnybines pareigas pažeidė ir ikiteisminį tyrimą prižiūrėjęs prokuroras.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, apibūdinančios jo tirtų bylų skaičių nepakankamos, kad pripažinti, jog tinkamai atlikti ikiteisminį tyrimą jam trukdė per didelis darbo krūvis.
Pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda- papeikimas- atitinka padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumo laipsnį, todėl nekeistina net vienam iš inkriminuotų nusižengimų nepasitvirtinus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005m. lapkričio 17d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.