Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-12-11 · Civilinė byla Nr. e2YT-14092-1065/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-11
Bylos Nr.
e2YT-14092-1065/2019
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00668-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Jurevičienė
Pareiškėjas
I. L.
Suinteresuotas asmuo
N, valstybės įmonei T
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-14092-1065/2019Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00668-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.1; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 11 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N ir valstybės įmonei T, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. L. pateiktu teismui pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, I. L., a. k. (duomenys neskelbtini), po motinos J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą - daiktines teises į visą jos turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Ji yra J. R. dukra. Po motinos J. R. mirties palikimas nebuvo priimtas, nes jos vardu nekilnojamojo turto nebuvo, tad paveldėjimo byla neužvesta. J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Po motinos J. R. mirties (duomenys neskelbtini) visą jos palikimą ir daiktines teises į motinos turtą faktiniu valdymu priėmė ji, jos dukra I. L. Motinos J. R. vardu 2009-10-01 buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, kuri buvo įregistruota VĮ Registrų centre. Žemę dirbo ji su vyru, mokėjo mokesčius. Visą motinai priklausiusį turtą, daiktines teises į motinos turtą, ji priėmė, saugojo jį ir naudojosi. Priėmė ir naudojo po mamos mirties namų apyvokos daiktus - baldus, buitinę techniką, įrangą ir pan. Visos šios aplinkybės patvirtina faktą, kad ji po motinos mirties neatsisakė palikimo, o jį priėmė ir valdė kaip savo, taip išreikšdama valią priimti palikimą. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas būtinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Neturint paveldėjimo liudijimo, negali įregistruoti daiktinių teisių paveldėjimo, nes nėra galimybės kitokia tvarka gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo po motinos mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo N pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad skyrius neturi duomenų dėl J. R. palikimo priėmimo, o taip pat nebuvo gavęs galimų šio asmens kreditorių reikalavimų, todėl paveldėjimo procedūrų dėl turto paveldėjimo valstybės vardu nebuvo pradėjęs. Skyrius neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių J. R. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad I. L. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, skyrius neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo patenkinimui. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, N atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė T pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjos I. L. pareiškimą dėl jos motinos turėtos nuomos teisės paveldėjimo klausimą pagal Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir kito pareiškime nurodyto turto, priėmimo faktiniu valdymu, nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgus į N išdėstytą poziciją. Prašo šią civilinę bylą nagrinėti VĮ T atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdyje nedalyvavo. Pateiktas pareiškėjos advokatės prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Bla išnagrinėta pareiškėjai ir jos atstovei nedalyvaujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi.

Atsiliepimas

Suinteresuotų asmenų N ir valstybės įmonės T atstovai į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jų atstovams nedalyvaujant, kadangi apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta teismo šaukimu ir atsiliepimuose buvo išreikštas prašymas dėl bylos nagrinėjimo, nedalyvaujant atstovams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgys tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kurio 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Iš medicininio mirties liudijimo matyti, kad J. R. mirė (duomenys neskelbtini); iš gimimo įrašo ir santuokos liudijimo matyti, kad I. L. yra J. R. ir S. R. dukra. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad J. R. vardu yra registruotas 1,8600 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini), ir 0,14 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini). Iš Pakruojo rajono 2-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po J. R. mirties nebuvo užvesta paveldėjimo byla ir iki 2019 m. kovo 14 d. niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, testamentų registre nėra duomenų apie palikimo priėmimo faktą bei palikimo atsisakymo faktą, taip pat nėra duomenų apie sudarytus ir notarų biure patvirtintus testamentus.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus šioje byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjos I. L. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja I. L., įrodinėdama savo motinos J. R. palikimo priėmimo faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad po motinos mirties dirbo žemės sklypą, dėl kurio motina buvo sudariusi valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, mokėjo mokesčius. Visą motinai priklausiusį turtą, likusius namų apyvokos daiktus, daiktines teise priėmė, saugojo jį ir naudojosi. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Šioje byloje yra įrodyta, kad pareiškėja I. L. po motinos J. R. mirties motinai priklausiusį turtą, daiktines teises į motinos turtą, priėmė ir naudojosi. Priėmė ir naudojo po mamos mirties namų apyvokos daiktus - baldus, buitinę techniką, įrangą ir pan. Visos šios aplinkybės patvirtina faktą, kad ji po motinos mirties neatsisakė palikimo, todėl konstatuotina, jog palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Kristina Jurevičienė