- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-20
- Bylos Nr.
- 2-13534-800/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07393-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės, „Lopšelis“
- Atsakovas
- D. K.
dalyvaujant ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P.,
trečiojo asmens Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ atstovei J. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškinį atsakovei D. K., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo lėšų tvarkytojo skyrimo, trečiasis asmuo byloje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo: 1) neterminuotai apriboti atsakovei D. K. motinos valdžią į nepilnametį sūnų T. K., gimusį (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti nepilnamečiui T. K., gim. (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1702 nustatytą laikinąją globą ir nustatyti nuolatinę globą; 3) nepilnamečio T. K. gyvenamąją vietą nustatyti Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“, kodas 302585979; 4) priteisti iš atsakovės D. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės; 5) paskirti Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninę „Lopšelis“ nepilnamečiui T. K. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovė D. K. turi nepilnametį sūnų T. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio tėvystė nėra nustatyta. Atsakovė nuo 2015-07-17 Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-815 yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Nuo vaiko gimimo nuolat keitė gyvenamąją vietą, neturėjo reikiamų daiktų kūdikio auginimui (lovytės, vežimėlio, užkloto), gyveno (duomenys neskelbtini) kartų namuose, sunkiai adaptavosi aplinkoje, veldavosi į konfliktus su ten gyvenančiais asmenimis. Vėliau buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose, kadangi pajamos siekė tik 116,25 eurus, kurių nepakanka būstui išsinuomoti ir užtikrinti tinkamas sąlygas sūnui auginti, buvo siūloma organizuota D. K. šeimos peržiūra spręsti klausimą, dėl laikinosios globos nustatymo T. K.. 2015 m. gegužės 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1702 nustatyta laikina globa nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. nepilnamečiui T. K., laikinu globėju buvo paskirta Kauno klinikų filialo Vaikų rebilitacijos ligoninė „Lopšelis“. 2015 m. liepos 28 d. buvo pradėtos teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos atsakovei. Visu laikotarpiu teikiant paslaugas atsakovė nuolat keitė gyvenamąsias vietas, kuriose nebuvo sudarytos sąlygos auginti vaiką, trūko kūdikiui skirtos lovytės, rūbelių žaislų, higienos priemonių ir kitų kūdikio auginimui reikalingų daiktų. Vaikui apsigyvenus „Lopšelis“ kūdikių namuose, mama sūnų lankydavo vieną - tris kartus į mėnesį, pabūdama tik po vieną valandą, mažai domėjosi sūnaus sveikata ir ugdymu. T. K. tėvystė nenustatyta, nors buvo kreiptasi į teismą, D. K. ieškinį atsiėmė. 2016 m. birželio 07 d. Kauno m. VTAS vykusioje atvejo peržiūroje buvo nuspręsta tęsti T. K. globą „Lopšelis“ kūdikių namuose ir tęsti socialinį darbą, nes esama padėtis nepasikeitė, atsakovė nuolat keitė gyvenamąsias vietas, pastovių pajamų neturėjo, motinystės įgūdžiai silpni. Dirbant socialinį darbą su atsakove išryškėjo tokios problemos: nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas, nedarbas, pastovių pajamų neturėjimas, motinystės ir socialinių įgūdžių stoka, polinkis meluoti ir manipuliuoti. Socialinio darbo metu pastebėta, jog moteris neturi vidinės motyvacijos keisti gyvenimo būdą bei siekti susigrąžinti vaiką į šeimą. Atsakovė dėl jauno amžiaus nepajėgi susikurti stabilumo, užtikrinti sūnaus saugumo ir fiziologinių poreikių patenkinimo. Asmeniniame gyvenime nėra pastovumo, beveik kas mėnesį keičia partnerius, negeba išlaikyti nuomojamo buto, konfliktuoja su aplinkiniais, iš darbo biržos ieškančiųjų sąrašo pašalinta kelis kartus, dėl nesugebėjimo atvykti paskirtu laiku. Socialinių paslaugų teikimo metu, lankantis namuose atsakovė nei karto nebuvo juose rasta. Paskyrus psichologo konsultaciją, dėl emocijų valdymo ir savęs pažinimo, rodė nepagarbą, nebendravo su psichologe, išreiškė tiesioginį nenorą jose lankytis, todėl konsultacijos buvo nutrauktos. Kaip Vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinoma atsakovė buvo išvykusi į užsienį, šiuo metu yra grįžusi, tačiau pastoviai keičia gyvenamąsias vietas, todėl socialinis darbas yra neefektyvus, nes negalima teikti socialinių paslaugų atsakovei. Atsakovė nekeičia savo gyvenimo būdo, nesikreipė į Kauno m. VTAS dėl nepilnamečio sūnaus susigrąžinimo iš laikinosios globos. Nesikeičiant situacijai atsakovės D. K. šeimoje, buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl jos motinos valdžios neterminuoto apribojimo.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes.
Atsakovė D. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“, atsiliepime į ieškinį (b. l. 52) nurodė, kad T. K. gyvena LSMU ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ nuo 2015-09-01. Motina D. K. visiškai nesidomi vaiko sveikatos būkle, ugdymu. Kūdikių namuose motina vaiką aplankydavo 1-3 kartus per mėnesį, su vaiku bendraudavo apie 1 val. Nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. kovo mėnesio sūnaus nelankė nei vieno karto. Nuo 2017 m. kovo mėnesio pas sūnų buvo atvykusi tik 3 kartus, vaikas mamos nebepažįsta. Nėra duomenų, kad mamos požiūris ir elgesys sūnaus atžvilgiu gali pasikeisti. Kiti giminaičiai ar asmenys berniuko nelankė, nesidomėjo, nepareiškė noro globoti ar įsivaikinti. Sutinka su pateiktais ieškinio reikalavimais. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Civilinio kodekso 3.155 straipsnis).
Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio antroji dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovė D. K. turi nepilnametį vaiką T. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 9).
Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-17 įsakymo Nr. A1-815 (b. l. 14), nustatyta, kad atsakovė nuo 2015-07-17 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos.
Nuo 2015-09-01 be tėvų globos likusiam nepilnamečiui T. K. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju skirtas Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“ (Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2015-09-08 įsakymas Nr. A1-988) (b. l. 10).
Byloje surinkti duomenys – atsakovės D. K. paaiškinimai Kauno miesto socialinių paslaugų centro Socialinių paslaugų šeimai skyriui, dėl situacijos šeimos, gyvenamosios vietos (b. l. 16-20), socialinių darbuotojų informacija apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą (b. l. 23-25, 26-27, 28-30), 2016-07-28 Kauno miesto socialinių paslaugų centro psichologo informacija apie D. K. (b. l. 31), Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2015-08-18, 2016-01-12, 2016-02-12 informacija apie D. K. (b. l. 32, 33, 34-35), 2016-06-07 atvejo peržiūros protokolas (b. l. 36), Kauno savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko globos peržiūros aktai (b. l. 39-40, 41-43, 44-47), Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2016-09-28 raštas ir sprendimas dėl socialinių paslaugų nutraukimo (b. l. 21, 22) patvirtina ieškinyje ieškovo išdėstytas aplinkybes, kad atsakovė neatliko ir neatlieka motinos pareigų, numatytų Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, iki šiol savo veiksmais darė ypatingą žalą nepilnamečiui vaikui, nesugeba pasirūpinti vaiku, jo auklėjimu, priežiūra, vaiko ryšys su motina yra visiškai nutrūkęs, nes atsakovė su vaiku nebendrauja, paliko jį institucijos darbuotojų priežiūrai.
Atsakovei teiktos socialinės paslaugos nedavė teigiamų rezultatų. Taip pat matyti, jog šiuo metu atsakovė nėra pakeitusi savo gyvenimo būdo ir sąlygų tiek, kad galėtų auginti nepilnametį vaiką ir visapusiškai juo rūpintis, nepažeidžiant vaiko teisių ir interesų, suteikiant jam saugią aplinką ir būtinas gyvenimo sąlygas.
Teismas daro išvadą, jog šiuo metu nėra jokių duomenų, pagrįstai leidžiančių tikėtis, kad atsakovės gyvenimo būdas iš esmės pasikeis, atsakovė susitvarkys buitį, todėl nei atskyrimas nuo motinos ir tėvo, nei laikinas motinos ir tėvo valdžios apribojimas negali būti taikomi. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas motinos valdžios apribojimas atsakovei. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią (Civilinio kodekso 3.180 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 178, 185, 186, 197 straipsniai).
Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).
Atsakovei išaiškintina, jog vadovaujantis Civilinio kodekso 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams, tačiau tėvų valdžios paribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovei tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Ieškovas nurodė, kad kiekvieną mėnesį nepilnamečio vaiko T. K. išlaikymui iš atsakovės, atsižvelgiant į vaiko amžių yra reikalinga 130,00 Eur suma.
Pažymėtina, kad ieškovui nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.
Atsakovė byloje neginčijo ieškinio reikalavimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio.
Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė visiškai neteikia išlaikymo nepilnamečiui vaikui.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovė neteikia išlaikymo nepilnamečiui vaikui, ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo tenkintini visiškai, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (t.y. nuo 2015-09-01, kuomet buvo nustatyta laikinoji globa) iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).
Nepilnamečio vaiko T. K. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas laikinasis globėjas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“.
Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).
Dėl nuolatinės vaiko globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo.
Teismui išnagrinėjus bylą nustatyta, jog ieškovas nesuformulavo tikslaus ieškinio reikalavimo dėl nuolatinio globėjo nepilnamečiui vaikui T. K. paskyrimo, nepateikė dokumentų patvirtinančių globėjo tinkamumą globoti nepilnametį vaiką, bei globėjo sutikimo tapti nuolatiniu T. K. globėju.
CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.
Esant nustatytoms aplinkybėms, jog šiuo metu T. K. yra nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“ (b. l. 10), nepilnamečio vaiko T. K. gyvenamoji vieta iki vaiko teisių apsaugos institucijos dokumentų dėl nuolatinės vaiko globos nustatymo paruošimo, pateikimo teismui ir teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina dabartinėje T. K. buvimo vietoje - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“.
Nesant pateiktų pakankamų duomenų apie nuolatinį galimą T. K. globėją ir tikslaus ieškinio reikalavimo dėl nuolatinio globėjo T. K. paskyrimo, ieškovo prašymas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-09-08 įsakymu Nr. A1-988 nustatytą laikinąją globą, nustatyti nuolatinę globą atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Patenkinus reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 41,00 Eur žyminio mokesčio už motinos valdžios apribojimą, 47,00 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymą, 6,95 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 80 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 402, 406 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2015-09-01 iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečio T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti laikiną globėją Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninę „Lopšelis“, juridinio asmens kodas 135163499, adresas Lopšelio g. 10, 47179 Kaunas.
Nepilnamečio T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti pas laikiną globėją Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“, juridinio asmens kodas 135163499, adresas Lopšelio g. 10, 47179 Kaunas.
Priteisti iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 94,95 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 95 ct) valstybei.
Bylinėjimosi išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.