Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-1728-473/2009

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2009-11-26
Bylos Nr.: I-1728-473/2009
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Atsakovas: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Polivektris“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Šalčininkų rajono savivaldybės tarybai, Vilniaus
Pareiškėjas: Generalinio

Kategorijos

Administracinė byla Nr. A502- 2433/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1; 2.4; 2.5; 37.1 (S) (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius2011 m. vasario 18 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei prok. Silvai Mickutei,atsakovo atstovams Ž. T., T. K., M. P.,

trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams R. S., E. G., V. V., A. B., adv. Natalijai Filipovai, adv. Adomui Kunčiui, adv. Albinui Januičiui, P. J., M. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Polivektris“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo Generalinio prokuroro prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Polivektris“, Šalčininkų rajono savivaldybės tarybai, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, Šalčininkų rajono (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės centrui, Aplinkos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) direktoriaus 2006 m. lapkričio 16 d. išduotą uždarajai akcinei bendrovei „Polivektris“ (toliau – ir UAB „Polivektris“, Bendrovė) ir 2007 m. gruodžio 18 d. koreguotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašyme ir patikslintame prašyme (b. l. 2-5, t. 1; b. l. 104-112, t. 7; b. l. 47-58, t. 11) nurodė, kad išnagrinėjus 2007 m. rugpjūčio 13 d. gautą kolektyvinį Šalčininkų rajono (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės centro (toliau – ir (duomenys neskelbtini) bendruomenė) skundą nustatė, kad Vilniaus RAAD, 2006 m. lapkričio 16 d. išduodamas Bendrovei TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pirmajai ir antrajai antrinio granulato gamybos linijai, pažeidė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. DI-330, reikalavimus. Nurodė, kad prokuratūroje 2008 m. sausio 7 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) bendruomenės nario P. J. prašymas dėl kreipimosi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kadangi Vilniaus RAAD, nesuderinęs paraiškos TIPK leidimui koreguoti su Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, 2007 m. gruodžio 18 d. išdavė UAB „Polivektris“ koreguotą TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) trečiajam antrinio granulato ir pakavimo juostos gamybos linijos įrenginiui, taip pat pateikė rašytinius įrodymus, liudijančius tai, kad ginčijamas leidimas išduotas UAB „Polivektris“ neturtint nustatytų Sanitarinių apsaugos zonų (toliau – ir SAZ). UAB „Polivektris“ Valstybinės įmonės registrų centro Vilniaus filialo juridinių asmenų registre registruota 1999 m. liepos 3 d. Nurodė, kad Vilniaus RAAD, vadovaudamasis aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 387 patvirtintų Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarkos LAND 32-99 (toliau – ir GIN Taisyklės) 2 p. ir 4. 3 p. UAB „Polivektris“ 2001 m. gegužės 18 d. išdavė Gamtos išteklių naudojimo leidimą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir GIN leidimas), kuris galiojo iki 2003 m. gruodžio 31 d. Leidimas buvo išduotas pirmajai antrinio poliamido PA 6 gamybos linijai. UAB „Polivektris“ 2003 m. kovo 17 d. pateikė Vilniaus RAAD paraišką dėl GIN leidimo koregavimo naujai (antrajai) antrinio granulato gamybos linijai. Vilniaus RAAD 2003 m. liepos 25 d. išdavė pakoreguotą GIN leidimą (duomenys neskelbtini) bei nustatė jo galiojimą iki 2007 m. gruodžio 31 d. Nuo 2004 m. vasario 1 d. įsigaliojo aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. 80 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“. Nurodė, kad Vilniaus RAAD 2004 m. rugsėjo 1 d. ir 2005 m. balandžio 28 d. koregavo GIN leidimus (duomenys neskelbtini), nors jau galiojo TIPK Taisyklės. Kadangi 2003 m. liepos 25 d. GIN leidimo (duomenys neskelbtini) galiojimo terminas buvo nustatytas iki 2007 m. gruodžio 31 d., keisti jau nustatytos galiojimo datos ir 2006 m. lapkričio 16 d. išduoti naują leidimą nebuvo pagrindo. Nurodė, kad tokią tvarką reglamentuoja ir aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. Dl-330 „Dėl aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 patvirtintų „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ 2.2 p. nuostata nustatanti, kad nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos nauji gamtos išteklių leidimai neišduodami, išduotieji koreguojami jų galiojimo laikotarpiu, nekeičiant juose nustatytos galiojimo datos, išskyrus šio įsakymo 2.4 p. nurodytą atvejį (2007 m. spalio 31 d. redakcijos Taisyklių 1 priede nurodyti įrenginiai negali būti eksploatuojami be pagal šias taisykles išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo galiojimo laiko). Teigė, kad atsakovas, išduodamas ir koreguodamas leidimus, pažeidė GIN ir TIPK Taisyklėse numatytas išdavimo ir koregavimo procedūras. Nurodė, kad atsakovas, išduodamas ginčijamą leidimą pirmajai ir naujai antrajai antrinio granulato gamybos linijai, neatsižvelgė į TIPK Taisyklių 17 p. bei 22 p. nuostatas ir išdavė leidimą UAB „Polivektris“ neturint įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų SAZ ribų bei neatlikus poveikio aplinkai vertinimo. Nurodė, kad Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 22 str. nustatyta, kad įmonės, projektuojančios, statančios, valdančios ar turinčios nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia aplink šiuos statinius sanitarines apsaugos zonas. SAZ įgyvendinimo kontrolę vykdo savivaldybių institucijos, valstybės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba ir kitos valstybės valdymo institucijos (įstatymo 22 str. 3 d.). Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymo (2001 m. sausio 5 d. Nr. 10 redakcija) „Dėl sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos patvirtinimo“ 6 p., SAZ ribos (aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą taršos šaltinių esantis žemės plotas, kuriame galioja nustatytos specialios sąlygos) turi būti nustatomos objektams ir teritorijoms, nurodytoms šios SAZ tvarkos priede ir objektams, kurie teršia aplinką kenksmingomis sveikatai cheminėmis, biologinėmis, radioaktyviosiomis medžiagomis, skleidžia pašalinius kvapus. Šio įsakymo 8 str. numatyta, kad įgaliotos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, vykdydamos statybos specialiųjų reikalavimų ir poveikio gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai valstybinės priežiūros, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, subjekto funkcijas, pagal savivaldybės ar ūkinio veiklos organizatoriaus paraišką pateikia specialiąsias SAZ projektavimo, rajono savivaldybių, miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo, specialiojo planavimo, detaliojo planavimo projektuotojams, statomiems ir rekonstruojamiems objektams (8 str. 1 p.). Analogiška SAZ ribų nustatymo tvarka reglamentuota ir Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr.V-586, 11, 12 ir 16 punktuose. Teigė, kad Šalčininkų rajono savivaldybės 2007 m. gruodžio 28 d. raštas Nr. PAPS (5.32)-1398, Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų filialo vedėjo D. P. 2008 m. sausioi 28 d. raštas Nr. (21)-22.2.4-34 patvirtina, kad nei UAB „Polivektris“, nei Šalčininkų rajono savivaldybės administracija į Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų filialą dėl SAZ ribų nesikreipė. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos teritorijų planavimo dokumentų registre nėra įregistruota teritorijų planavimo dokumentų, kuriais būtų nustatytos SAZ prie UAB „Polivektris“, esančios (duomenys neskelbtini) k., Šalčininkų raj. Nurodė, kad Vilniaus RAAD 2007 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. VK-1.7-2356 nurodė, kad leidimas GIN (duomenys neskelbtini) antrajam antrinio granulato gamybos linijos įrengimui 2003 m. liepos 25 d. išduotas atsižvelgus į suderintą techninio projekto apsaugos dalį ir į Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus filialo pritarimą techninio projekto sprendiniams bei nustatytai 100 m SAZ ribai. Generalinėje prokuratūroje 2008 m. vasario 6 d. apklaustas Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų filialo vedėjas D. P. paaiškino, kad UAB „Polivektris“ 2003 m. buvo pateikęs susipažinti antrinio granulato gamybos linijos techninį projektą, kuriam buvo pritarta su sąlyga, kad tolimesnei veiklai būtų užtikrintas sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 10 „Dėl Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos patvirtinimo“ vykdymas, bei nurodyta, jog pagal pateiktus dokumentus UAB „Polivektris“ priklausytų išlaikyti 100 m SAZ (sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 10 „Dėl Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos patvirtinimo“). Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų filialo 2008 m. sausio 28 d. rašto Nr. (21) 22.2.4-34 ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų filialo vedėjo D. P. 2008 m. vasario 6 d. paaiškinimo matyti, kad prašymas ir įsakymuose išvardinti dokumentai Šalčininkų filialui pateikti nebuvo, todėl UAB „Poliverktris“, sprendžiant leidimo išdavimą antrajai antrinio granulato gamybos linijai, neturėjo įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų SAZ ribų. Nurodė, kad UAB „Ekopulsas“ pateikė Vilniaus RAAD derinimui UAB „Polivektris“ antrinio granulato gamybos linijos techninio projekto aplinkos apsaugos dalį, kuri 2003 m. liepos 4 d. buvo suderinta. Pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2003 m. lapkričio 12 d. aktą Nr.100-104 įrenginiai priimti naudoti, tačiau, vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo 1996 m. rugpjūčio 15 d. įstatymo Nr.1-1495 2 priedo 11 p. (statinių ar įrengimų, skirtų nepavojingoms atliekoms šalinti ar naudoti, statyba ar įrengimas), prieš išduodant ginčijamą leidimą turėjo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Teigė, kad iš Vilniaus RAAD pateiktų dokumentų matyti, kad ginčijamas leidimas UAB „Polivektris“ planuojamai ūkinei veiklai buvo išduotas neturint atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo. Nurodė, kad Vilniaus RAAD 2006 m. spalio 20 d. gavo UAB „Polivektris“ planuojamos ūkinės veiklos – antrinio granulato ganybos linijos ir pakavimo juostos gamybos linijos įrengimo informaciją atrankai, pagal kurią UAB „Polivektris“ planuoja plėsti savo gamybinę veiklą ir papildomai įrengti naują trečiąjį antrinio granulato ir pakavimo juostos gamybos įrenginį. Vilniaus RAAD 2006 m. spalio 26 d. raštu Nr. 1.7-2938 priėmė sprendimą, kad planuojamai ūkinei veiklai vykdyti poveikio aplinkai vertinimo atlikti nereikia. Gavus nusiskundimų iš (duomenys neskelbtini) k. visuomenės, 2006 m. gruodžio 4 d. buvo priimtas sprendimas dėl būtino poveikio aplinkai vertinimo. Vilniaus RAAD, vadovaudamasis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo 1996 m. rugpjūčio 15 d. įstatymo 2 priedo 14 p., kuriame nurodyta, jog prieš plečiant nepavojingų atliekų tvarkymo veiklą privalo būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, 2007 m. liepos 5 d. raštu Nr. VR-1.7-1896 pateikė pastabas dėl šios programos. Poveikio aplinkai vertinimo programa buvo pradėta. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, nagrinėdama (duomenys neskelbtini) k. bendruomenės pareiškimą, 2007 m. gegužės 8 d. nustatė, kad UAB „Polivektris“ vykdo trečiosios pakavimo juostos gamybos įrengimo paleidimo-derinimo darbus, nors nėra baigtas poveikio aplinkai vertinimas. Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūra, vadovaudamasi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. 2 p. ir 19 str., 2007 m. gegužės 9 d. privalomu nurodymu Nr. VR-9.2-1 sustabdė trečiosios pakavimo juostos gamybos įrenginio paleidimo-derinimo darbus, kol nebus baigta poveikio aplinkai vertinimo programa. Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūros 2007 m. gegužės 9 d. privalomajame nurodyme Nr. VR-9.2- 1 įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimai nenurodyti. Pagal šį nurodymą UAB „Polivektris“ turėjo iki 2007 m. rugsėjo 1 d. koreguoti TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau paraišką TIPK leidimui koreguoti pateikė tik 2007 m. spalio 1 d. Teigė, kad pateikta TIPK paraiška neatitiko 2003 m. liepos 4 d. Vilniaus RAAD suderinto techninio projekto aplinkos apsaugos dalies sprendinių ir realios situacijos įmonėje (2.2 p., 2.3 p.). Nurodė, kad UAB „Polivektris“ privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų iki nustatyto termino neįvykdė, t. y. paraiškos TIPK leidimui koreguoti nepateikė laiku, pavėluotai pateikta paraiška neatitiko realios situacijos įmonėje, terminas paraiškai pratęsti nebuvo pratęstas, tačiau atsakovas Vilniaus RAAD, kuris, kaip to reikalaujama aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr.717 patvirtintų RAAD nuostatų 8.6 punkte, privalo vykdyti leidimuose nustatytų sąlygų kontrolę, netaikė įstatymuose numatytos atsakomybės, TIPK Taisyklių 61.1 p., 65 p. reikalavimų ir leidimo nepanaikino. UAB „Polivektris“ 2007 m. gruodžio 18 d. buvo išduotas koreguotas TIPK leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytas jo galiojimo terminas iki 2011 m. gruodžio 31 d. Ginčijamu leidimu UAB „Polivektris“ suteikta teisė eksploatuoti ir trečiąjį antrinio granulato gamybos ir pakavimo juostos gamybos įrenginį. Manė, kad 2007 m. gruodžio 18 d. UAB „Polivektris“ išduotas koreguotas leidimas Nr.(duomenys neskelbtini), yra neteisėtas, kadangi ūkinės veiklos vykdytojas UAB „Polivektris“ neturi - įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų SAZ ribų; paraiška TIPK koreguotam leidimui gauti nebuvo suderinta su Šalčininkų rajono savivaldybe; nebuvo atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atsakovui apie naują UAB „Polivektris“ planuojamos ūkinės veiklos - antrinio granulato ganybos linijos ir pakavimo juostos gamybos linijos įrengimą buvo žinoma 2006 m. spalio 20 d., tačiau UAB „Polivektris“ iki šiol neturi statybos leidimo pakavimo juostos gamybinei linijai įrengti. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba 2007 m. gruodžio 13 d. raštu Nr.S-1974 pasiūlė Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai nepritarti UAB „Polivektris“ pakavimo juostos gamybinės linijos įrengimo techniniam projektui, kol nebus įvertintas poveikis aplinkai ir įteisinta SAZ, tačiau atsakovas Vilniaus RAAD, neįvertinęs TIPK Taisyklių (2005 m. birželio 29 d. Nr. DI-330 redakcija) 11 p., 11.2 p. rekomenduojamų nurodymų, t. y. veiklos vykdytojo UAB „Polivektris“ techninio ir ekonominio pasirengimo saugiai eksploatuoti įrenginį, kitų reikalavimų, pažeisdamas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 11 p. bei aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. Dl-370 patvirtintos Tvarkos 1 p., 2 p. ir 3 p. reikalavimus, nepagrįstai nutraukė poveikio aplinkai vertinimo atrankos procesą. TIPK Taisyklių 33 p. numatyta, kad jeigu paraiška neatitinka šių Taisyklių reikalavimų ar nepakanka duomenų paraiškai įvertinti ir leidimo sąlygoms nustatyti, RAAD raštu nurodo pareiškėjui trūkumus ir nustato terminą, jiems pašalinti. Atsakovas šių reikalavimų nevykdė, paraiškos UAB „Polivektris“ trūkumams šalinti negrąžino ir nepagristai 2007 m. gruodžio 18 d. išdavė koreguotą TIPK leidimą Nr.(duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę UAB „Polivektris“ eksploatuoti trečiąjį antrinio granulato gamybos ir pakavimo juostos gamybos įrenginį.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas su prašymu ir patikslintais prašymais nesutiko ir prašė atmesti juos kaip nepagrįstus.

Atsiliepime į skundą (b. l. 98-109, t. 4; b. l. 104-112, t. 11) nurodė, kad UAB ,,Polivektris“, vadovaujantis 1999 m. lapkričio 30 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. 387 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ patvirtinimo 4.9 punktu, pateikė Vilniaus RAAD paraišką GIN leidimui koreguoti 2003 m. liepos 11 d., t. y. dar nepasibaigus GIN galiojimo laikui. 2003 m. liepos 11 d. paraiškoje GIN leidimui koreguoti buvo įtraukta antrinio granulato gamybos linija, kurios techninio projekto aplinkos apsaugos dalį 2003 m. liepos 4 d. suderino Vilniaus RAAD. Paraiška, kaip to reikalauja GIN taisyklės, buvo suderinta su Šalčininkų rajono savivaldybe. Atsižvelgiant į tai, kad pateikta paraiška atitiko GIN taisyklėse numatytus paraiškos GIN leidimui gauti reikalavimus, buvo suderinta su Šalčininkų rajono savivaldybe, Vilniaus RAAD 2003 m. liepos 25 d. pakoregavo GIN leidimą, paliekant ankstesnįjį registracijos numerį – (duomenys neskelbtini) ir pratęsiant galiojimo terminą iki 2007 m. gruodžio 31 d. GIN taisyklių 4.8 punkte numatyta, kad naujas GIN leidimas yra išduodamas tik pasibaigus leidimo galiojimo laikui. Vilniaus RAAD, vadovaujantis GIN taisyklių 4.9 punkte numatytais reikalavimais, 2003 m. liepos 25 d., t. y. dar nepasibaigus GIN leidimo (duomenys neskelbtini) galiojimo laikui (galiojo iki 2003 m. gruodžio 31 d.), išdavė koreguotą GIN leidimą, kurio galiojimo laikas buvo pratęstas iki 2007 m. gruodžio 31 d. Teigė, kad teisės aktai nedraudė koreguojant pratęsti termino. GIN leidimų pratęsimai koregavimo metu negalimi nuo 2005 m. birželio 25 d., įsigaliojus aplinkos ministro įsakymui Nr. Dl-330 (2.2 p.). Nurodė, kad GIN taisyklėse nėra numatytas reikalavimas prie paraiškos pateikti pripažinimo tinkamu naudoti aktą ar statybos leidimą, todėl Vilniaus RAAD turėjo teisę išduoti GIN leidimą pagal suderintą Techninio projekto aplinkos apsaugos dalį be minėtų dokumentų. Pagal TIPK leidimų išdavimo aktualią redakciją (aplinkos ministro 2006 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. Dl-503, 1.1.4.12 punktas) TIPK leidimai, naujiems įrenginiams išduodami su sąlyga, per 6 mėnesius nuo leidimo išdavimo dienos pateikti statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto kopiją. Teigė, kad TIPK taisyklės įsigaliojo nuo 2004 m. sausio 1 d., todėl Vilniaus RAAD, 2003 m. liepos 25 d. išduodamas UAB „Polivektris“ GIN leidimą (duomenys neskelbtini), vadovavosi GIN taisyklėmis. Kadangi paraiška atitiko GIN taisyklių reikalavimus, pagrindo ją atmesti nebuvo. Teigė, kad išduodant GIN leidimus TIPK taisyklių reikalavimai netaikomi. Šiuo metu galiojantis TIPK leidimas išduotas ne GIN (duomenys neskelbtini) pagrindu, o remiantis bendrovės pateikta TIPK paraiška, kuri parengta pagal suderintą Techninio projekto Aplinkos apsaugos dalį. Nurodė, kad po 2003 m. liepos 25 d. pakoreguoto GIN leidimo (duomenys neskelbtini) (kuris galiojo iki 2007 m. gruodžio 31 d.) GIN leidimas (duomenys neskelbtini) papildomai 2004 m. rugsėjo 1 d. ir 2005 m. balandžio 28 d. buvo koreguojamas. Paskutinio 2005 m. balandžio 28 d. koreguoto GIN leidimo (duomenys neskelbtini) galiojimo terminas buvo nustatytas iki 2006 m. gruodžio 31 d., dėl to iki šios datos išduoti koreguoti GIN leidimai netenka galios. Pagal TIPK taisyklių 62 p. UAB „Polivektris“ paraišką TIPK leidimui gauti privalo pateikti Vilniaus RAAD ne vėliau kaip 2 mėnesius iki turimo leidimo galiojimo termino pabaigos. Tikslus terminas, kada įmonės privalo pateikti TIPK paraišką, TIPK taisyklėse yra nereglamentuotas. Manė, kad 2006 m. lapkričio 16 d. išduodamas UAB „Polivektris“ TIPK leidimą (Vilniaus RAAD paraiška TIPK leidimui gauti buvo pateikta 2006 m. spalio 4 d.) nepažeidė TIPK taisyklėse numatytų reikalavimų. Manė, kad UAB „Polivektris“ paraiškos TIPK leidimui gauti pateikimas Vilniaus RAAD dar nepasibaigus GIN leidimo galiojimo laikui, yra privalomas, kadangi TIPK leidimų išdavimo procedūros užtrunka iki 60 dienų nuo TIPK paraiškos priėmimo dienos, o laiku negavus TIPK leidimo, atsakingiems asmenims yra taikomos administracinės nuobaudos, juridiniams asmenims teikiami bendros kompetencijos teismams ieškiniai dėl žalos atlyginimo už darbą be leidimo. UAB „Polivektris“ paraiškoje TIPK leidimui gauti buvo numatytas stiklo atliekų tvarkymas (surinkimas, rūšiavimas, laikinas saugojimas iki pridavimo atliekas tvarkančioms įmonėms), todėl 2006 m. lapkričio 16 d. išduotame TIPK leidime, buvo numatytos aplinkosauginės sąlygos stiklo atliekų tvarkymui. Manė, kad UAB „Polivektris“ išduotas TIPK leidimas suteikia teisę, o ne įpareigojimą tvarkyti stiklo atliekas. Jei įmonė dėl tam tikrų priežasčių stiklo atliekų tvarkymo veiklos nevykdė, negalima traktuoti kaip pažeidimą ar melagingos informacijos pateikimą. 2007 m. spalio 1 d. UAB „Polivektris“ pateikė paraišką TIPK leidimui koreguoti, prašydama sumažinti numatytų naudoti plastiko atliekų kiekius iki 10 000 tonų per metus bei išbraukti numatytą stiklo atliekų surinkimą, laikiną saugojimą ir rūšiavimą įmonėje. Vilniaus RAAD, vadovaudamasis TIPK taisyklėmis, 2007 m. spalio 31 d. išdavė pakoreguotą TIPK leidimą Nr.(duomenys neskelbtini). Kadangi koreguotu TIPK leidimu Vilniaus RAAD nustatė didžiausią leidžiamą naudoti plastmasės atliekų kiekį – 10 000 tonų per metus, kaip yra numatyta techninio projekto aplinkos apsaugos dalyje, manė, kad pareiškėjo teiginys, jog TIPK leidimas išduotas remiantis melagingais parodymais, netenka prasmės. Pareiškėjo teiginys, jog UAB „Polivektris“, prieš pateikiant antrinio granulato gamybinės linijos techninio projekto aplinkos apsaugos dalį Vilniaus RAAD derinimui, reikėjo atlikti atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 14 punktą yra nepagrįstas. Vilniaus RAAD, kaip atsakinga institucija, planuojamos ūkinės veiklos procese, gavęs Antrinio granulato gamybinės linijos techninio projekto aplinkos apsaugos dalį ir ją išnagrinėjęs, turėjo teisę nuspręsti, ar planuojamai antrinio granulato gamybos veiklai taikomi poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimai, t. y. ar planuojama veikla yra poveikio aplinkai vertinimo objektas, ir ar reikalinga atlikti atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo. Vilniaus RAAD, 2003 m. birželio 2 d. išnagrinėjęs UAB „Polivektris“ pateiktą Techninio projekto aplinkos apsaugos dalį, kurioje buvo įvertinta esama aplinkos būklė ir planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai, nusprendė, kad pagal pateiktus parametrus reikšmingas poveikis aplinkai nebus daromas, ši veikla nėra Poveikio aplinkai vertinimo objektas ir poveikio aplinkai vertinimo procedūros įmonei atlikti nereikia. Manė, kad SAZ nustatymo teisėtumo klausimai neturėtų būti nagrinėjami šioje byloje, kadangi SAZ ribų nustatymas yra Visuomenės sveikatos centro kompetencijoje. Nurodė, kad Vilniaus RAAD atlikti laboratoriniai tyrimai patvirtino, kad į aplinkos orą išmetamų teršalų koncentracijos yra pakankamai mažos ir realaus poveikio aplinkai nedaro. Laboratorinių tyrimų metu nustatytos išmetamų teršalų koncentracijos taršos šaltinyje yra pakankamai mažos, palyginus su galiojančiomis normomis, todėl įmonė nedaro reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai. Pagal TIPK taisyklėse numatytus kriterijus, TIPK leidimas (ar jo dalis) privalomas ūkinės veiklos vykdytojams, kurių vykdomos ūkinės veiklos metu, į aplinkos orą išmetama 10 ar daugiau tonų teršalų per metus. Tik šį kriterijų atitinkančioms įmonėms yra normuojamos išmetamų teršalų koncentracijos, vykdomas monitoringas, laboratorinė kontrolė, privalomas kasmetinis ataskaitų pateikimas bei oro taršos mokesčiai. UAB „Polivektris“ ūkinės veiklos metu į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis yra 20 kartų mažesnis, negu nustatyta TIPK taisyklių kriterijuose. Tyrimų rezultatai įrodo, kad UAB „Polivektris“ vykdomos ūkinės veiklos metu susidariusi tarša yra nereikšminga, neviršija teisės aktuose nustatytų normatyvų, todėl vykdoma veikla yra nepavojinga, nesukelia pavojaus (duomenys neskelbtini) gyvenvietės gyventojų, įmonės darbuotojų sveikatai bei kitiems aplinkos komponentams, triukšmo lygis atitinka Lietuvos higienos normos 11N 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ reikalavimus, naudojamos medžiagos negali būti priskiriamos prie pavojingų medžiagų. Nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos 2007 m. birželio 25 raštas Nr. 4-1497 patvirtina, kad pažeidimų, susijusių su UAB „Polivektris“ vykdoma veikla, nustatyta nebuvo. Tą patį patvirtino Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba 2007 m. balandžio 26 d. raštu Nr.S-681.

Šalies argumentai

Tretysis suinteresuotasis asmuo UAB „Polivektris“ su prašymu ir patikslintais prašymais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose į skundą (b. l. 179-182, t. 3; b. l. 113-118, t. 11) nurodė, kad bendrovė nuo 1999 metų užsiima pramoninių plastikų perdirbimu. Žaliavos, kurias naudoja gamybiniame procese, yra švarios postpramoninės medžiagos, susidariusios kitose įmonėse ir gamyklose kaip brokuotos prekės, ar kaip šių įmonių gamybos proceso atliekos. Plastiko perdirbimo procesas – tik fizinis medžiagų apdorojimas ir jokie cheminiai procesai nėra įmanomi ir nedaro jokio neigiamo poveikio aplinkai ir tuo labiau žmonių sveikatai. Nurodė, kad bendrovė turi leidimus dviems granuliavimo linijoms. Gamyboje naudojamas plastikas nėra plaunamas, gamyboje atvežtų iš sąvartyno, cheminių ar kaip kitaip žmogui ir aplinkai kenkiančių žaliavų nenaudoja. Naudojamos medžiagos yra visiškai saugios ir jų niekaip negalima pavadinti atliekomis. Nepagrįstai teigiama, jog UAB „Polivektris“ cheminėm medžiagom teršia šalia tekančios upės vandenį. Vandens cheminė analizė buvo atlikta ne vieną kartą. Išvadose nurodyta, kad cheminio užteršimo neaptikta. Teiginiai, jog bendrovė teršia orą, taip pat nepagrįsti. Oro taršos lygį matavo ir tikrino kelios laboratorijos ne vieną kartą, visų matavimų rezultatai parodė, kad oro tarša neviršija normatyvų ir nekenkia žmonių sveikatai. (duomenys neskelbtini) miestelio visuomenė su tyrimų rezultatais buvo supažindinta. Sveikatos ir higienos centras, atlikęs matavimus garso lygiui nustatyti, nei pačioje bendrovėje, nei aplinkinėse teritorijose nukrypimų nuo normos neaptiko.

Tretysis suinteresuotasis asmuo (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės centras atsiliepime į prašymus (b. l. 86 – 89, t. 7) nurodė, kad tam, kad gyvenamoje vietovėje galima būtų pradėti polimerinių atliekų perdirbimą, kurio metu į orą išmetami teršalai (virš 40 t per metus), kenkiantys žmonių sveikatai ir teršiantys gyvenamąją aplinką, pagal LR aplinkos apsaugos įstatymo 15 str. juridiniai ir fiziniai asmenys, planuojantys užsiimti ūkine veikla, savo lėšomis nustato, apibūdina ir įvertina planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai, parengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentaciją ir teikia ją proceso dalyviams. Tretysis asmuo UAB „Polivektris“ poveikio aplinkai vertinimo iki šiol neatliko. Minėto įstatymo 16 str. nustato, kad juridinių ir fizinių asmenų ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikį aplinkai, teritorinis organizavimas ir aplinkos tvarkymo valstybinis reguliavimas vykdomas pagal bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentus. Šalčininkų rajono savivaldybės 2008 m. vasario 7 d. raštas patvirtina, kad Teritorijų planavimo registre UAB „Polivektris“ teritorijos detaliojo ir specialiojo planavimo dokumentas nėra registruotas. Bendrovė negali vykdyti jokių projektinių sprendimų, todėl Šalčininkų rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2007 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 165 projektą atmetė, nes nėra įteisinta pagrindinė, pagal LR sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ būtina sąlyga – įmonės sanitarinės apsaugos zona. Nurodė, kad Vilniaus RAAD 2006 m. spalio 26 d. Atrankos išvada dėl planuojamos antrinio granulato gamybos linijos ir pakavimo juostos gamybos linijos įrengimo poveikio aplinkai vertinimo, kuria nuspręsta, kad UAB „Polivektris“ antrinio granulato linijos ir pakavimo juostos gamybos linijos įrengimo ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nes artimiausi gyvenamieji namai nuo objekto nutolę 900 metrų atstumu, nepagrįsta. Teigė, kad pirmas gyvenamasis namas nuo gamyklos yra nutolęs apie 50 metrų atstumu, už 70 metrų yra (duomenys neskelbtini) gyvenvietės vandenvietė, už 135 metrų prasideda gyvenamųjų namų masyvas, o į 900 metrų zoną pakliūna bene visa pagrindinė (duomenys neskelbtini) miestelio dalis. Nurodė, kad atsakovas neatsižvelgė į Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos pranešimus apie suklastotus duomenis ir 2006 m. lapkričio 16 d. ginčijamą leidimą išdavė, nors pagal nustatytą tvarką nebuvo pasibaigęs 10 darbo dienų terminas (turėjo baigtis 2006 m. lapkričio 24 d.), skirtas viešam projekto svarstymui. Vėliau išvados neteisėtumą pripažino, tačiau leidimo nepanaikino. 2006 m. gruodžio 13 d. rašte Nr.1.7-3526 atsakovas kaltę dėl suklastotų duomenų verčia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui UAB „Aplinkos projektai“. Teigė, kad atsakovo darbuotojai ne vieną kartą yra lankęsi įmonėje, puikiai žino faktinę situaciją, turi visą kartografinę medžiagą ir pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 str., vykdydami savo funkcijas privalo kontroliuoti ir tikrinti jiems pateikiamą informaciją. Nurodė, kad 2007 m. gruodžio 18 d. koreguoto leidimo 19 skyriuje taršos leidžiami parametrai nustatyti pagal 2007 m. parengtą Pakavimo juostos gamybos linijos techninio projekto aplinkos apsaugos dalies duomenis, kuriuose nurodyta, kad bus naudojama tik sertifikuota žaliava. Tačiau leidimas išduotas ne tik pakavimo juostos gamybai, bet ir 10 000 tonų per metus plastiko atliekų (iš esmės šiukšlių, nes atliekos nerūšiuotos ir nėra europinių etikečių) perdirbimui. Manė, kad tuomet kiekvieną įmonės darbo dieną bus perdirbama apie 35 tonas plastiko atliekų, nežinant kokį poveikį aplinkai tai daro. Teigė, kad išduodant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, reikia vertinti ūkinės veiklos visumą, t.y. kad antrinio granulato gamybos ir pakavimo juostos gamybos linijos per veiklos metus į aplinką išmeta 31,5 t ir 11,4 t teršalų. Nurodė, kad Pakavimo juostos linijos projekto aplinkos apsaugos dalyje yra atsakovo 2007 m. lapkričio 7 d. pritarimas projekto sprendiniams, o projekto dalies aiškinamojo rašto skyriuje 1.12 punkte nurodyta, kad įmonei nustatytas 100 m sanitarinė apsaugos zona (SAZ), tačiau Šalčininkų rajono savivaldybės registre nėra įregistruota jokių dokumentų dėl sanitarinės zonos įteisinimo prie UAB „Polivektris“. Manė, kad SAZ nustatymas yra aplinkos apsaugos, plačiąja prasme, sudedamoji dalis. Aplinkos apsaugos institucijos, išduodamos leidimus aplinkai poveikį darančiai ūkinei veiklai, SAZ nustatymą ir įteisinimą turi laikyti kaip vieną iš privalomųjų sąlygų leidimui gauti. Toks reikalavimas nurodytas ir Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakyme Nr.80 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, kur VI skyriaus „Paraiškos leidimui gauti reikalavimai“ 16.2 p. tarp kitų paraiškoje nurodomų duomenų įvardija ūkinės veiklos padėtį schemoje su gyvenamųjų namų, mokyklų, ligoninių, gretimų įmonių, vandenviečių, saugomų teritorijų bei apsaugos zonų ir juostų išsidėstymu. Nurodė, kad schemose apsaugos zonos nebuvo nužymėtos nei ginčijamo leidimo paraiškoje, nei 2007 m. gruodžio 18 d. išduoto koreguoto leidimo paraiškoje. Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ 1 priedo 22 p. nustatyta, kad antrinio granulato gamybos linijai SAZ lygi 500 m., o pakavimo juostos gamybos iš sertifikuotų medžiagų linijos SAZ pagal 13.5 p. lygi 300 m. Nurodė, kad koreguotas leidimas išduotas nesuderintas su savivaldybės institucija paraiškos pagrindu ir neaptartas su (duomenys neskelbtini) visuomene įstatymų nustatyta tvarka. Prie gamyklos gyvenantys gyventojai pradėjo sirgti sukiomis ligomis. Oras pastoviai blogo kvapo, todėl negali pradaryti langų. Bendrovė prieš atliekant kompetentingoms institucijoms oro taršos patikrinimą, sumažindavo arba sustabdydavo gamybą, todėl tyrimai nėra patikimi, neatspindi tikrosios oro užterštumo padėties.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras atsiliepime (b. l. 81, t. 7) teismui paaiškino, kad kilusiame ginče neturi teisinio suinteresuotumo, todėl prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo prašymus (b. l. 120-122, t. 11) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į prašymus nurodė, kad TIPK taisyklių 16.2 ir 16.6 p. nebuvo pažeisti, nes UAB „Polivektris“, teikdamas paraiškas TIPK leidimui gauti ir koreguoti, pateikė schemą, kurioje buvo nurodytos gretimybės, atstumai iki jų. Paraiškoje nurodė naudojamas technologijas, planuojamų naudoti žaliavų ir pagalbinių medžiagų sąrašus, kiekius ir kt. Pareiškėjas painioja dvi skirtingas procedūras – planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrą (pradėta 2006 m., vėliau nutraukta įmonei atsisakius plėtimosi planų) ir TIPK leidimo koregavimo procedūrą. PAV procedūros metu pateikti netikslūs duomenys negali būti pagrindas su šiuo procesu nesusijusio TIPK leidimo naikinimui. Be to, pareiškėjas painioja du įrenginius – antrinio granulato gamybos įrenginį su pakavimo juostos gamybos linija. Koreguotu TIPK leidimu įmonei suteikta teisė papildomai eksploatuoti tik pakavimo juostos gamybos įrenginį, o papildomas granulato gamybos įrenginys nebuvo įrengtas ir eksploatuojamas. SAZ klausimai nėra priskirti Vilniaus RAAD kompetencijai, o TIPK taisyklių 22 p., kuriuo remiasi pareiškėjas, yra dispozityvi teisės norma, nustatanti viešojo administravimo institucijos teisę, bet ne pareigą. Išduodant TIPK leidimą, įmonė naujų statinių statyba ar naujų technologijų diegimu neužsiėmė, todėl įmonės ūkinė veikla į poveikio aplinkai vertinimo reglamentavimo sritį nepateko, o pakavimo juostos gamybos linijai šios procedūros netaikomos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareiškimą tenkino, panaikino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus išduotą UAB „Polivektris“ 2006 m. lapkričio 16 d. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. gruodžio 18 d. koreguotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas nustatė bylos faktines aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus RAAD sprendimų, kuriais UAB „Polivektris“ 2006 m. lapkričio 16 d. išduotas ir 2007 m. gruodžio 18 d. koreguotas TIPK Nr. (duomenys neskelbtini) leidimas antrinio granulato gamybos linijos ir pakavimo juostos linijos įrengimui, pagrįstumo bei teisėtumo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Polivektris“ įregistruota 1999 m. liepos 3 d., vykdoma veikla – plastikinių pakuočių atliekų ir plastikinių atliekų tvarkymas, antrinio granulato gamyba. Ūkinė veikla vykdoma pastatuose, pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) kaime, Šalčininkų rajone. 2001 m. gegužės 18 d. Vilniaus RAAD UAB „Polivektris“ išdavė Gamtos išteklių naudojimo leidimą (duomenys neskelbtini) (toliau - GIN leidimas), kuris galiojo iki 2003 m. gruodžio 31 d. Leidimas buvo išduotas pirmajai antrinio poliamido PA 6 gamybos linijai (b. l. 25-33, t. 3). 2003 m. kovo 17 d. UAB „Polivektris“ pateikė Vilniaus RAAD paraišką dėl GIN leidimo koregavimo naujai (antrajai) antrinio granulato gamybos linijai ir Vilniaus RAAD 2003 m. liepos 25 d. išdavė pakoreguotą GIN leidimą (duomenys neskelbtini) bei nustatė jo galiojimą iki 2007 m. gruodžio 31 d. (b. l. 173-189, t. 5). 2003 m. liepos 24 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų filialo raštu Nr. 20.1.07-31 pritarta 100 m sanitarinei apsaugos zonai, su sąlyga, kad tolimesnei įmonės veiklai būtų užtikrintas sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 10 „Dėl Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos patvirtinimo“ vykdymas (b. l. 190, t. 5). 2003 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Polivektris“ gavo antrinio granulato gamybos linijos statybos leidimą, o pati linija pripažinta tinkama naudoti 2003 m. lapkričio 13 d. aktu Nr. 100-104 (b. l. 68-69, t. 5). 2006 m. spalio 4 d. UAB „Polivektris“ pateikė Vilniaus RAAD paraišką TIPK leidimui gauti, nurodant, jog bus vykdoma ūkinė veikla: plastikinių pakuočių atliekų ir kitų įvairių plastikinių atliekų perdirbimas, antrinio granulato gamyba; stiklo pakuočių atliekų surinkimas, rūšiavimas ir eksportas (b. l. 32-61, t. 2). 2006 m. spalio 26 d. Vilniaus RAAD priėmė išvadą Nr. 1.7-2938, kad planuojamai antrinio granulato gamybos linijos ir pakavimo juostos gamybos linijos įrengimo poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (b. l. 36-37, t. 10). 2006 m. lapkričio 16 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija raštu Nr. SR-2-2210 (b. l. 95, t. 11) kreipėsi į Vilniaus RAAD su pasiūlymu pripažinti, kad UAB „Polivektris“ antrinio granulato gamybos linijos ir pakavimo juostos linijos įrengimo poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. 2006 m. lapkričio 16 d. Vilniaus RAAD išdavė TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-31, t. 2). 2006 m. gruodžio 4 d. Vilniaus RAAD priėmė galutinę atrankos išvadą Nr. 1.7-3422 (b. l. 69-70, t. 11), kad planuojamai antrinio granulato gamybos linijos ir pakavimo juostos gamybos linijos įrengimo poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas, todėl turi būti atliktas pagal Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų reikalavimus. 2007 m. rugpjūčio 26 d. Šalčininkų rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-167 (b. l. 101, t. 11) nusprendė inicijuoti UAB „Polivektris“ sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo dokumento rengimą pagal teisės aktų nustatytus SAZ ribų dydžius. 2007 m. spalio 1 d. įmonė pateikė Vilniaus RAAD paraišką 2006 m. lapkričio 16 d. išduotam TIPK leidimui Nr. (duomenys neskelbtini) koreguoti, prašant sumažinti numatytų naudoti plastiko atliekų kiekius iki 10 000 tonų per metus bei išbraukti numatytą stiklo atliekų surinkimą, laikiną saugojimą bei rūšiavimą įmonėje (b. l. 111-114, t. 4). 2007 m. spalio 29 d. Vilniaus RAAD patikrinimo akte Nr. 616 (b. l. 49-53, t. 5) nustatė, kad UAB „Polivektris“ ūkinė veikla neatitinka TIPK leidimo sąlygų ir reikalavimų. 2007 m. gruodžio 18 d. Vilniaus RAAD išdavė UAB „Polivektris“ koreguotą TIPK leidimą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame numatoma, jog bendrovė vykdys ūkinę veiklą: plastikinių pakuočių atliekų ir kitų įvairių plastikinių atliekų perdirbimas, antrinio granulato gamyba, plastikinės pakavimo juostos iš sertifikuotų granulių gamyba (b. l. 59-75, t. 8). 2007 m. gruodžio 19 d. Šalčininkų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisija posėdyje dėl pakavimo juostos gamybinės linijos statybos leidimo UAB „Polivektris“ išdavimo, atsižvelgus į Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų filialo 2007 m. gruodžio 14 d. išvadą Nr. (21)-22.24-231 ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2007 m. gruodžio 13 d. išvadą Nr. S-1974, rekomendavo neišduoti statybos leidimą (b. l. 99-100, 102-103, t. 11). 2008 m. birželio 27 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų filialas priėmė sprendimą Nr. (21)-22.2.4-60, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimas privalomas, pateikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų filialas nurodė, kad pateiks išvadas dėl siūlomos sanitarinės apsaugos zonos dydžio (b. l. 22-23, t. 10).

Teismas įvertino teisinį reglamentavimą ir padarė išvadas. Teismas nurodė, kad 1999 m. lapkričio 30 d. LR aplinkos ministro įsakymo Nr.387 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ patvirtinimo (toliau – ir GIN taisyklės) 1.2 p. nustatyta, kad gamtos išteklių naudojimo reguliavimas vykdomas išduodant gamtos išteklių naudojimo leidimus, o pagal 4.2 p., leidimus privalo gauti asmenys, valdantys ūkinės veiklos objektus, atitinkančius šios Tvarkos 4.16 p. ir 4.17 p. nustatytus kriterijus ir sąlygas. GIN taisyklių 4.8 punkte nustatyta, kad pasibaigus leidimo galiojimo laikui leidimas, pateikus paraišką leidimui atnaujinti kartu su suinteresuotų institucijų išvadomis, suderintas su savivaldos institucija, atnaujinamas – išduodamas naujas, paliekant ankstesnįjį registracijos numerį. Įvykus pasikeitimams leidimo galiojimo laikotarpiu, leidimas turi būti koreguojamas. Nuo 2004 m. sausio 1 d. GIN taisyklės netenka galios, įsigaliojus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėms (toliau – ir TIPK taisyklės), patvirtintoms LR aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80. Šis normatyvinis dokumentas privalomas visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kuriems pagal šiose Taisyklėse nustatytą tvarką būtina gauti TIPK leidimą. TIPK taisyklės nustato, kad TIPK leidimas - rašytinis sprendimas arba jo dalis (arba keli tokie sprendimai), suteikiantis teisę eksploatuoti visą įrenginį arba jo dalį pagal sąlygas, atitinkančias šių Taisyklių reikalavimus. LR aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. Dl-330 „Dėl aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 patvirtintų „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ 2.2 p. nustato, kad nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos (įsakymas įsigaliojo 2005 m. rugpjūčio 26 d.) nauji gamtos išteklių leidimai neišduodami, išduotieji koreguojami jų galiojimo laikotarpiu, nekeičiant juose nustatytos galiojimo datos, išskyrus šio įsakymo 2.4 p. nurodytą atvejį (po 2007 m. spalio 31 d. Taisyklių 1 priede nurodyti įrenginiai negali būti eksploatuojami be pagal šias taisykles išduoto TIPK leidimo).

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus RAAD 2003 m. liepos 25 d., t.y. dar nepasibaigus GIN leidimo (duomenys neskelbtini) galiojimo laikui (galiojo iki 2003 m. gruodžio 31 d.), išdavė koreguotą GIN leidimą, kurio galiojimo laikas buvo pratęstas iki 2007 m. gruodžio 31 d. Teisės aktai nedraudė koreguojant pratęsti termino. Nustatyta, kad Vilniaus RAAD 2004 m. rugsėjo 1 d. ir 2005 m. balandžio 28 d. koregavo GIN leidimus (duomenys neskelbtini), 2005 m. balandžio 28 d. koreguoto GIN leidimo (duomenys neskelbtini) galiojimo terminas buvo nustatytas iki 2006 m. gruodžio 31 d. GIN leidimų pratęsimai koregavimo metu negalimi tik nuo 2005 m. rugpjūčio 26 d., įsigaliojus LR aplinkos ministro įsakymui Nr. Dl-330 (2.2 p). TIPK taisyklių 18 p. nustato, kad paraiškai rengti gali būti naudojami duomenys ir informacija, panaudoti nustatant leistinos taršos normatyvus, duomenys ir informacija (planai, schemos, ištraukos, išrašai ir kt.) iš teritorijų planavimo dokumentų, parengtų ir patvirtintų vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų, parengtų vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, statinio projekto aplinkos apsaugos dalies dokumentų, parengtų pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.05.05:2004. Pagal TIPK taisyklių 39.4. p., RAAD leidimui parengti naudoja planuojamos ūkinės veiklos aplinkai vertinimą. LR aplinkos apsaugos įstatymo 15 str. nustato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, planuojantys užsiimti ūkine veikla, savo lėšomis nustato, apibūdina ir įvertina planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai, parengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentaciją ir teikia ją proceso dalyviams. LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) 3 str. 1 p. nurodoma, kad poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Ši veikla yra įrašyta į: 1) planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 priedas); 2) planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas). Vadovaujantis PAV įstatymo 3 str. 2 d., poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą, kai planuojamos ūkinės veiklos atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, arba šio įstatymo 7 str. 1 d. 3 p. nurodytu atveju. PAV įstatymo 2 priedo 14 p. nurodoma, kad į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar į planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą ir kitus pakeitimus, galinčius daryti neigiamą poveikį aplinkai, išskyrus 1 priedo 10 punkte nurodytus atvejus. PAV įstatymo 2 str. 8 d. nurodoma, kad reikšmingas poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti būtina numatyti atitinkamas priemones. Pagal PAV įstatymo 2 priedo 11 p., statinių ar įrenginių, skirtų nepavojingoms atliekoms šalinti ar naudoti, statybos ar įrengimo atveju turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Pagal šio priedo 14 p., į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar į planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą ir kitus pakeitimus, galinčius daryti neigiamą poveikį aplinkai, išskyrus 1 priedo 10 punkte nurodytus atvejus. Ūkinei veiklai, įrašytai į PAV įstatymo 2 priedą, nėra privalu atlikti PAV, tačiau pažymėtina, kad tokiai veiklai privalu atlikti atranką dėl PAV.

Teismas nustatė, kad UAB „Ekopulsas“ pateikė Vilniaus RAAD UAB „Polivektris“ antrinio granulato gamybos linijos techninio projekto aplinkos apsaugos dalį (b. l. 198, t. 10), kurią 2003 m. liepos 4 d. Vilniaus RAAD suderino. Pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2003 m. lapkričio 12 d. aktą Nr. 100-104 įrenginiai buvo priimti naudoti (b. l. 68-69, t. 5). Pažymėtina, kad UAB „Polivektris“ veikla atitinka poveikio aplinkai vertinimo sąrašo 2 priedą, tą atsiliepime pripažino ir atsakovas, tačiau atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikta nebuvo. Atsižvelgiant į 2006 m. gruodžio 4 d. Vilniaus RAAD raštą Nr. 1-7-3422, kuriame buvo pažymėta, kad planuojamai UAB „Polivektris“ antrinio granulato gamybos linijos ir pakavimo juostos gamybos linijos įrengimo ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas privalomas, nes artimiausi gyvenamieji namai nuo objekto yra nutolę 40 metrų atstumu, įdiegus papildomą atliekų perdirbimo liniją padidės triukšmas bei poveikis aplinkos orui, įvertinus (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pareiškimus, tai, kad UAB „Polivektris“ ne visada pateikdavo tikslius duomenis, darytina išvada, kad atsakovas neteisėtai išdavė ginčijamą leidimą, neatlikus atrankos dėl PAV.

Teismas nurodė, jog bylos įrodymai patvirtina, kad 2003 m. liepos 25 d., t. y. Lietuvos Respublikai dar neįstojus į Europos Sąjungą, išduodant pakoreguotą GIN leidimą (duomenys neskelbtini) pirmajai ir naujai antrajai antrinio granulato gamybos linijai nebuvo atlikta atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas laikosi nuostatos, kad remiantis Direktyva 85/337 dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo su pakeitimais, padarytais Direktyva 97/11, poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas net ir tiems projektams, kurie buvo įgyvendinti prieš pasibaigiant šios direktyvos įgyvendinimo terminui, jeigu leidimai šiems projektams buvo išduoti prieš tai neatlikus tokio vertinimo ir jeigu jiems taikoma nauja leidimų išdavimo procedūra, pradėta po šios datos (2005 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Ispanijos Karalystę C 416/02). Šios bylos situacija yra tapati situacijai, kai GIN leidimas nagrinėjamai veiklai buvo išduotas pagal teisės aktus, kuriems nebuvo taikomos ES teisės normos, o vėliau šiai veiklai išduodamas TIPK leidimas pagal teisės aktus, kuriems taikomos ES teisės normos. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamai veiklai nebuvo taikomi reikalavimai dėl poveikio aplinkai vertinimo, tai yra pirminei veiklai nebuvo atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, todėl minėta procedūra turėjo būti atlikta, išduodant UAB „Polivektris“ 2006 m. lapkričio 16 d. TIPK leidimą.

Teismas nurodė, kad LR aplinkos apsaugos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370 patvirtinto Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 1 p. nustatyta, jog šis aprašas reglamentuoja visuomenės informavimą apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą ir jos dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese, nustato visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūras, atsakingus už visuomenės informavimą asmenis, jų funkcijas. Aprašu vadovautis privaloma visiems planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams. Konstatavus, kad išduodant ginčijamą leidimą buvo pažeista atrankos dėl PAV procedūra, pripažintina, kad atsakovas atitinkamai pažeidė visuomenės informavimo ir dalyvavimo vertinant poveikį aplinkai reikalavimus. Vadovaujantis TIPK taisyklių 25 p., parengtą paraišką TIPK leidimui gauti ar atnaujinti veiklos vykdytojas suderina su įgaliota savivaldybės institucija. Pagal 26 p., veiklos vykdytojas, eksploatuojantis Taisyklių 2 priede nurodytus įrenginius, paraišką RAAD turi pateikti prieš 2 mėnesius iki planuojamos veiklos pradžios, Leidime nustatyto atnaujinimo termino ar turimo gamtos išteklių naudojimo leidimo galiojimo pabaigos. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija 2007 m. gruodžio 19 d. gavo UAB „Polivektris“ paraišką TIPK leidimui gauti. Pagal Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo (toliau - Aprašymas), patvirtinto Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 728, 4.5 p. nuostatas Vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus kompetencijai priskirtas įmonių paraiškų gamtos išteklių naudojimo leidimui gauti arba atnaujinti derinimas. Kadangi pagal Aprašymo 4.5 p. ir TIPK Taisyklių 25 str. reikalavimus paraiška privalo būti suderinta, o ne peržiūrėta, darytina išvada, jog UAB „Polivektris“ paraiška koregavimui dėl trečiojo antrinio granulato gamybos ir pakavimo juostos gamybos įrenginio eksploatavimo su Šalčininkų rajono savivaldybe suderinta nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2008 m. sausio 3 d. raštas Nr. S(5.23)-14. LR visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 22 str. nustatyta, kad įmonės, projektuojančios, statančios, valdančios ar turinčios nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia aplink šiuos statinius sanitarines apsaugos zonas. Pagal to paties straipsnio 3 d., sanitarinių apsaugos zonų įgyvendinimo kontrolę vykdo savivaldybių institucijos, valstybės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba ir kitos valstybės valdymo institucijos. LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių (toliau – ir SAZ taisyklės) 2 p. nustatyta, kad šios taisyklės privalomos teritorijų planavimo organizatoriams ir planavimo dokumentų rengėjams, specialiąsias sąlygas rengiančioms bei valstybinės priežiūros institucijoms, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, vykdantiems ūkinę komercinę veiklą pagal rūšis, kurioms LR sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti įrengtos sanitarinės apsaugos zonos. Sanitarinė apsaugos zona – tai aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą taršos šaltinių esantis žemės plotas, kuriame galioja nustatytos specialiosios sąlygos. Pagal LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. V-586 „Dėl Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ 2.2 p., sanitarinės apsaugos zonos įrengiamos ūkinės komercinės veiklos rūšims, įrašytoms į planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo, rūšių sąrašą, pateiktą PAV įstatymo 2 priedą. SAZ taisyklių 6 p. nurodoma, kad sanitarinės apsaugos zonos nustatomos: atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, sanitarinės apsaugos zonos tikslingumas ir ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės sveikatai ataskaitoje, kuri gali būti atskira arba poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dalis arba pagal teisės aktų nustatytus ribų dydžius. Vadovaujantis SAZ taisyklių 12.2 p., sanitarinės apsaugos zonos ribas atitinkamos apskrities ir savivaldybių detaliesiems ar specialiesiems planams nustato visuomenės sveikatos centrai apskrityse, o pagal 16 p., ribų nustatymo procesas pradedamas savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl ribų nustatymo dokumento rengimo. Pagal SAZ taisyklių 18 p., planavimo organizatorius pradėtą rengti SAZ ribų nustatymo dokumentas registruoja Teritorijų planavimo dokumentų registre.

Teismas pažymėjo, jog Šalčininkų rajono savivaldybės taryba tik 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr.T-167 „Dėl UAB „Polivektris“ sanitarinių apsaugos zonos ribų nustatymo dokumentų rengimo“ nutarė inicijuoti UAB „Polivektris“ SAZ ribų nustatymo dokumentų rengimą. Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų filialas 2007 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (21)-22.24-232 kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją ir UAB „Polivektris“ dėl UAB „Polivektris“ SAZ ribų nustatymo dokumentų rengimo. Tai, kad UAB „Polivektris“ neturi Taisyklių reglamentuota tvarka nustatytų ir įteisintų SAZ ribų, patvirtina ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2007 m. gruodžio 13 d. raštas Nr. S-1974. Pareiškėjas pripažino, kad SAZ ribų nustatymas Vilniaus RAAD kompetencijai nepriklauso, tačiau, vadovaujantis TIPK taisyklių 8 str. 1 p., kuriame numatyta, kad išduodant leidimus, įvertinamas įmonių techninis pasirengimas saugiai eksploatuoti įrenginius bei vadovaujamasi numatytais aplinkosaugos principais, taip pat TIPK taisyklių 22 p., suteikiančiu RAAD teisę pareikalauti iš veiklos vykdytojo pateikti daugiau oficialių duomenų ir informacijos negu reikalauja Taisyklės, darytina išvada, kad ginčijamas leidimas išduotas pažeidus teisės aktų reikalavimus.

Dėl nurodytų motyvų, teismas padarė išvadą, kad UAB „Polivektris“ TIPK leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus RAAD 2006 m. lapkričio 16 d. išduotas ir 2007 m. gruodžio 18 d. koreguotas pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus ir sąlygas, yra neteisėtas, todėl naikintinas.

III.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmetant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patikslintą prašymą kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su 2006 m. lapkričio 16 d. išduotu bei 2007 m. gruodžio 18 d. koreguotu TIPK leidimu. Teismo sprendime klaidingai konstatuojama, jog 2006 m. lapkričio 16 d. TIPK leidimas išduotas dviem antrinio granulato gamybos linijoms. 2006 m. lapkričio 16 d. TIPK leidimu buvo suteikta teisė eksploatuoti tik vieną antrinio granulato gamybos liniją.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 25 punktą bei, neištyręs bylos esminių faktinių aplinkybių, konstatavo klaidingas išvadas, jog UAB „Polivektris“ 2007 m. lapkričio 27 d. paraiška TIPK leidimui koreguoti nebuvo suderinta su Šalčininkų rajono savivaldybės administracija. Vadovaujantis TIPK taisyklių 25 punktu, paraiškų TIPK leidimui koreguoti derinti su savivaldybės institucija nereikalaujama ir neprivaloma, šis klausimas neturi juridinės reikšmės, todėl vertinant ar paraiška TIPK leidimui koreguoti buvo suderinta su savivaldos institucija ar ne, tiek vienu, tiek kitu atveju negali būti pagrindas ar motyvas naikinti TIPK leidimą.

3. Teismas sanitarinių apsaugos zonų klausimus be teisinio pagrindimo priskyrė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento kompetencijai bei netinkamai aiškindamas TIPK taisyklių 22 punktą, juridiškai nepagrįstai konstatavo, jog TIPK leidimas išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teismas sprendime nenurodė nei vieno teisės akto, kuris SAZ klausimus priskirtų Vilniaus RAAD kompetencijai. SAZ klausimai nėra priskirti Vilniaus RAAD kompetencijai, todėl išduodant TIPK leidimus Vilniaus RAAD negali vertinti SAZ reikalingumo, detaliojo bei specialiojo planavimo dokumentų, kuriais nustatomos SAZ. Vadovaujantis TIPK taisyklėmis, SAZ nebuvimas - tai nėra pagrindas TIPK leidimui neišduoti arba jam panaikinti. Vilniaus RAAD, prieš išduodant koreguotą TIPK leidimą, vadovaujantis TIPK taisyklių 28 punktu, kreipėsi į Šalčininkų rajono visuomenės sveikatos centrą, su prašymu suderinti paraišką TIPK leidimui koreguoti, tačiau Šalčininkų visuomenės sveikatos centras 2007 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (21) 22.2.4-233 atsisakė derinti paraišką, motyvuojant kad tai nėra visuomenės sveikatos centro kompetencija. Tai dar kartą patvirtina, jog nėra jokio ryšio tarp TIPK leidimo išdavimo procedūros ir SAZ ribų kontrolės ar nustatymo. Teismas sprendime konstatavo, kad Vilniaus RAAD, išduodant TIPK leidimą, pažeidė TIPK taisyklių 8 str., 1 p., tačiau toks straipsnis ir punktas TIPK taisyklėse neegzistuoja, todėl Vilniaus RAAD jo pažeisti negalėjo.

4. Teismas, nenustatęs bylos faktinių aplinkybių, nes buvo suklaidintas pareiškėjo, neteisingai taikė Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą. 2006 m. lapkričio 16 d. išduodant TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Polivektris“ nei naujų statinių statyba, nei naujos technologijos įgyvendinamos nebuvo, todėl UAB „Polivektris“ ūkinė veikla į PAV įstatymo bei šio įstatymo 2 priedo 11 ar 14 punkto reglamentavimo sritis nepateko.

5. Teismas, nagrinėdamas PAV klausimą, visiškai nepagrįstai vertino 2006 metais vykdytos, bet su 2006 m. lapkričio 16 d. TIPK leidimu visiškai nesusijusios, PAV procedūros dokumentus (pvz., Vilniaus RAAD 2006 m. gruodžio 4 d. raštą Nr. 1.7-3422). 2006 metų PAV procedūra buvo vykdyta dėl planuojamos naujos antrinio granulato gamybos linijos, kuriai TIPK leidimas niekada nebuvo išduotas. Planuojama dar viena antrinio granulato gamybos linija, dėl kurios 2006 metais buvo pradėtos PAV procedūros, UAB „Polivektris“ niekada nebuvo įrengta ir eksploatuojama, todėl nesuprantama kodėl šios procedūros dokumentais remėsi teismas, vertindamas 2006 m. lapkričio 16 d. TIPK leidimo teisėtumą. Teismas neteisingai nustatė, jog TIPK leidimas buvo išduotas planuotai trečiajai antrinio granulato gamybos linijai. Šiai linijai 2006 metais buvo tik pradėtos PAV procedūros, kurios buvo nutrauktos UAB „Polivektris“ atsisakius įrengti ir eksploatuoti trečiąją antrinio granulato gamybos liniją. 2006 metais PAV procedūromis planuotos trečiosios antrinio granulato gamybos linijos eksploatacijai TIPK leidimas niekada nebuvo išduotas.

6. Teismas netinkamai taikė Europos Sąjungos teisę šioje byloje. Akcentuotina, jog UAB „Polivektris“ vykdoma nepavojingų plastiko atliekų perdirbimo veikla nepatenka į 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, iš dalies pakeistos 1997 m. kovo 3 d. Tarybos direktyva 97/1l/EB taikymo sritį, nes ši veikla nėra įrašyta į šios direktyvos I ar II priedus. 2006 m. lapkričio 16 d. išduodant TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Polivektris“ vykdomai nepavojingų plastiko atliekų perdirbimo veiklai, nebuvo teisinio pagrindo reikalauti atlikti planuojamo ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras nei pagal nacionalinius teisės aktus, nei pagal Europos Sąjungos teisę.

7. Atkreipia dėmesį į tai, jog 2008 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos įstatymo 2, 3, 5, 6, 8, 9, 10, 11 straipsnių ir Įstatymo 1, 2 priedų pakeitimo ir papildymo įstatymas ypatingai reikšmingas šios administracinės bylos aspektu. Šiuo įstatymu pakeistas PAV įstatymo 2 priedas, pašalinant iš 2 priedo įrenginius, susijusius su nepavojingų atliekų tvarkymu. Vadovaujantis švelnesnio įstatymo galiojimo atgal, teisingumo ir protingumo principais, PAV klausimas šioje byloje netenka juridinės reikšmės ir prasmės. Pagal šiandien galiojančią PAV įstatymo 2 priedo 11 punkto redakciją, nebeliko tų teisės normų, kuriomis remiasi pareiškėjas, motyvuodamas tariamą TIPK leidimo neteisėtumą.

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-531/2009 grąžino bylą pirmos instancijos teismui naujam nagrinėjimui, akcentuodamas naujų įrodymų surinkimo ir vertinimo svarbą nustatant UAB „Polivektris“ vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkai reikšmę. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas šiuo aspektu visiškai netyrė ir nevertino įrodymų, susijusių su UAB „Polivektris“ vykdomos ūkinės veiklos reikšmingumo įvertinimu.

9. Teisme, nagrinėjant administracinę bylą, buvo pažeistos procesinės, administracinių bylų teiseną reglamentuojančios, teisės normos. Teismas neatliko byloje esančių įrodymų teisinio vertinimo. Visiškai nevertinti liudytojų paaiškinimai, kurie liudijo atsakovo naudai.

10. Pareiškėjas nepateikė, jokių duomenų apie UAB "Polivektris" vykdomos ūkinės veiklos metu daromą neigiamą poveikį aplinkos orui, vandens telkiniams, gruntui ar žmonių sveikatai, kurie būtų paremti akredituotų laboratorijų tyrimų duomenimis, todėl visiškai nepagrįstas ir neįrodytas viešojo intereso egzistavimas šioje byloje.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Polivektris“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1. kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus nutarimo, siekiant išsiaiškinti, ar Lietuvos Respublika tinkamai perkėlė į nacionalinę teisę direktyvą 857337/EEB ir ją iš dalies keičiančią direktyvą 97/U/EB ta apimtimi, kad perkėlus minėtas direktyvas į nacionalinę teisę, joje papildomai buvo nustatyti griežtesni nei minėtose direktyvose įtvirtinti reikalavimai subjektams, planuojantiems ūkinę veiklą, nustatant jiems pareigą atlikti poveikio aplinkai vertinimą (ar atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo) planuojant tokias ūkines veiklas, kurios nepateko į minėtose direktyvose veiklų, kurioms privaloma (I priedas) ar galėtų būti privaloma (II priedas) atlikti poveikio aplinkai vertinimą, sąrašus; 2. panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmetant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėjas ginčijo TIPK leidimo išdavimą ir jo koregavimą, nes jis neva buvo išduotas ir koreguotas pažeidžiant teisės normas. Teismas visiškai sutiko su pareiškėjo argumentais, pasirėmė pareiškėjo pateiktu situacijos vertinimu bei teisine argumentacija, nevertindamas tiek atsakovo, tiek Bendrovės pateiktų argumentų. Teismo motyvai bei teisės aktų vertinimas yra netinkami. Teismo sprendimas surašytas ne pagal nustatytas taisykles, todėl pažeidžia tiek materialines, tiek procesines teisės normas (ABTĮ 142 str., 143 str.). Pažymi, kad Bendrovėje veikė tik viena antrinio granulato gamybos linija nuo 2001 m. iki 2003 m. - taip vadinama „pirmoji“ linija, o ją pakeitus kita nuo 2003 m. iki dabar -taip vadinama „antroji“ linija. Bendrovė ketino įdiegti dar vieną antrinio granulato gamybos liniją (taip vadinama „trečioji“ linija) bei polipropileno (PP) ir polietilenteraftalato (PET) pakavimo juostos liniją, tačiau atsisakius tokių planų, taip vadinama „trečioji“ antrinio granulato linija niekada ir nebuvo įdiegta. Pasikeitus teisinei aplinkai, vadovaujantis TIPK Taisyklėmis, Bendrovė kreipėsi į Vilniaus RAAD dėl TIPK leidimo išdavimo. Vilniaus RAAD nurodė, kad atrankos dėl PAV atlikti neprivaloma, jei bus pateikta statinio projekto aplinkos apsaugos dalis. Pateikus šį ir visus kitus reikiamus dokumentus, UAB „Polivektris“ buvo išduotas TIPK leidimas. TIPK Taisyklių 20.2 p. aiškiai nustato, kad pateikiant paraišką dėl TIPK leidimo išdavimo, reikia pateikti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu arba statinio projekto aplinkos apsaugos dalį. Taigi, UAB „Polivektris“ pateikė visus būtinus dokumentus TIPK leidimui gauti. TIPK leidimui gauti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau — ir PAV) atlikti nereikėjo. Teismas sprendime padarė klaidingą išvadą, kad atsakovas leidimą išdavė neteisėtai, nes nebuvo atlikta atranka dėl PAV.

2. Išduodant TIPK leidimą, nei PAV, nei atrankos dėl PAV UAB „Polivektris“ atlikti nereikėjo, todėl ir atsakovas neturėjo nei pareigos, nei teisės iš Bendrovės reikalauti atrankos dėl PAV jau veikiančiam įrenginiui. UAB „Polivekttis“ jau vykdomai antrinio granulato perdirbimo veiklai, prieš gaunant TIPK leidimą, atrankos dėl PAV atlikti nereikėjo, nes tokia veikla jau buvo vykdoma iki įsigaliojant TIPK Taisyklėms, o PAV įstatymas numato pareigą atlikti atranką dėl PAV tik planuojant statinių ar įrenginių, skirtų nepavojingoms atliekoms šalinti ar naudoti, statybą ar įrengimą. Teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl pažeidė ABTĮ 86 str. 2 d., kuri įpareigoja teismą konstatuoti kuris įstatymas turi būti taikomas byloje.

3. Pagal Europos Sąjungos teisę bei aktualius Lietuvos Respublikos norminius aktus UAB „Polipektris“ vykdoma veikla nepatenka i teisės aktų dėl PAV reguliavimo sritį. Mano, kad Lietuvos Respublika, ginčijamo TIPK leidimo išdavimo metu (išduotas 2006 m. lapkričio 16 d.) buvo netinkamai perkėlusi direktyvą 85/337/EEB ir ją iš dalies keičiančią direktyvą 97/11/EB į nacionalinę teisę, t.y. buvo nustačiusi griežtesnes aplinkos apsaugos normas nei leidžia minėtos direktyvos, todėl PAV įstatymo 2 Priedo 11.2 p. įtvirtinta norma, galiojusi TIPK leidimo išdavimo metu, laikytina pažeidžiančia minėtas direktyvas, todėl atsiranda pagrindas prašyti teismo kreiptis į Europos Teisingumo Teismą (toliau – ir ETT) dėl preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimu (ABTĮ 4 str. 3 d.).

4. Teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai pritaikė 2005 m. rugpjūčio 8 d. ETT sprendimo byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Ispanijos Karalystę C416/02 išaiškinimus.

5. Teismo sprendimo argumentai, kodėl atsakovas neva neteisėtai išdavė ginčijama leidimą Bendrovei yra nepagristi. Teismas visiškai neįsigilino į bylos esmę, nepagrįstai rėmėsi nesusijusiais su ginčo dalyku įrodymais, netinkamai aiškino teisės aktus ir juos netinkamai taikė, todėl akivaizdu, kad teismo sprendime padarytos išvados yra neteisėtos ir nepagrįstos.

6. Teismas sprendime nurodo, kad paraiška dėl TIPK leidimo išdavimo suderinta nebuvo. Tokia teismo pozicija yra nepagrįsta, nes teismas painioja skirtingas procedūras, netinkamai aiškina teisės aktus. Paraiška dėl TIPK leidimo išdavimo (išduotas 2006 m. lapkričio 16 d.) buvo suderinta su savivaldybe 2006 m. spalio 4 d., to neginčija nei pareiškėjas, nei kvestionuoja teismas. Neaiškumai kyla dėl TIPK leidimo koregavimo. Šiuo atveju vienareikšmiškai galima teigti, kad TIPK leidimo koregavimas (nors tam ir nėra nustatyta pareigos) buvo suderintas su įgaliota savivaldybės institucija.

7. Teismas sprendime nepasisakė dėl Bendrovės vykdomos veiklos reikšmingo poveikio aplinkai, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-531/2009, kuria grąžino šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, akcentavo, jog „ypatingai yra svarbu nustatyti faktines aplinkybes, įrodančias, kad konkrečiu atveju veikla nedarė neigiamo poveikio ir kad nebuvo būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimo atranką“. Bendrovė į bylą pateikė daugybės tyrimų duomenis, iš kurių matyti, kad Bendrovės vykdoma veikla nedaro reikšmingo poveikio aplinkai.

8. Teismas sprendime nurodė, kad Vilniaus RAAD pagal TIPK Taisyklių 22 p., kuris suteikia teisę RAAD reikalauti iš veiklos vykdytojo daugiau duomenų ir informacijos, nei reikalaujama pagal TIPK Taisykles, turėjo iš UAB „Polivektris“ pareikalauti SAZ ribų nustatymo. Pažymėtina, kad tai yra Vilniaus RAAD teisė, bet ne pareiga, todėl nesuprantama, kodėl teismas kaip argumentą dėl neva netinkamo Vilniaus RAAD veikimo nurodė nepasinaudojimą savo teise. Be to, tokia teise RAAD turi galimybę pasinaudoti tik tuo atveju, jei pateiktų duomenų nepakanka leidimo sąlygoms nustatyti. Šiuo atveju Vilniaus RAAD turėjo pakankamai duomenų, kad išduoti TIPK leidimą ir papildomų duomenų reikalauti nebuvo pagrindo.

9. Nesutinkame su teismo sprendime išdėstyta nuomone, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. Dl-370 patvirtintą Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašą.

10. Teismas nevertino tiek atsakovo, tiek bendrovės pateiktų įrodymų, nepateikė argumentų, dėl kurių atmetė šiuos įrodymus.

11. Teismas sprendime privalėjo pasisakyti, ar pareiškėjo ginamas interesas yra laikytinas viešuoju. Tokios motyvacijos teismo sprendime nėra, todėl laikytina, kad buvo grubiai pažeistos procesinės teisės normos ir yra neginčijamas pagrindas sprendimą panaikinti, nes dėl šios pažaidos byla yra išspręsta neteisingai (ABTĮ 142 str.). Pareiškėjas, gavęs suinteresuotų asmenų skundą, iš pradžių privalėjo išsiaiškinti aplinkybes ir tik nustatęs, kad yra galimi pažeidimai, bei konstatavęs, jog yra pažeistas viešasis interesas ir asmenims nėra galimybės tokį interesą apginti savarankiškai, galėjo kreiptis į teismą su prašymu jį ginti. Tokių veiksmų jis neatliko. TIPK Taisyklių 87 punktas nustato, kad suinteresuota visuomenė gali apskųsti RAAD veiksmus ar neveikimą, susijusius su leidimo išdavimu, atnaujinimu, koregavimu arba panaikinimu, teismui įstatymų nustatyta tvarka. Ši teisės norma leidžia visuomenei ginti savo interesus tiesiogiai kreipiantis į teismą. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gavęs kolektyvinį (duomenys neskelbtini) gyvenvietės visuomenės narių pareiškimą dėl TIPK leidimo išdavimo panaikinimo, nesivadovavo teisės normomis ir neinformavo suinteresuotų asmenų apie galiojančią RAAD veiksmų apskundimo tvarką. UAB „Polivektris“ vykdoma ūkinė veikla nedaro jokio neigiamo poveikio aplinkai, todėl, nepasitvirtinus (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės įtarimams dėl galimai daromo neigiamo poveikio aplinkai, nėra pagrindo ginti viešąjį interesą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmetant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patikslintą prašymą kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai ginčo teisiniam santykiui pritaikė PAV reglamentuojančias teisės normas.

2. Teismas sprendime nurodydamas, kad UAB „Polivektris“ vykdoma veikla atitinka PAV įstatymo 2 priedo 11 punkte nurodytą veiklą, nepagrįstai neatsižvelgia į tai, kad pagal šiuo metu galiojančią PAV įstatymo redakciją (galioja nuo 2008 m. birželio 30 d.) UAB „Polivektris“ vykdoma veikla nepatenka į šio įstatymo taikymo sritį, todėl panaikinus ginčijamą TIPK leidimą, naujas TIPK leidimas UAB „Polivektris“ būtų išduodamas, neatliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, nes to nenumato galiojantys nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniai teisės aktai. Teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė ir nenagrinėjo šios aplinkybės, kurios tinkamas įvertinimas leistų išvengti tik formalaus viešojo intereso gynimo šioje bylos dalyje.

3. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų filialas, vadovaudamasis tuo metu galiojusia LR sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 10 patvirtinta SAZ nustatymo tvarka, 2003 m. liepos 24 d. raštu Nr. 20.1.07-31 „Dėl sąlygų tolimesnei veiklai“ pritarė 100 m SAZ ribų dydžiui.

4. Teismas neteisingai aiškino TIPK Taisyklių 25 punktą, todėl padarė neteisingą išvadą dėl šio punkto pažeidimo.

5. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A822-531/2009, kuria ši byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodymų.

Atsiliepimas

6. Teismas sprendime nepasisako dėl atsakovo atsiliepimuose išdėstytų argumentų, pagrinde vertindamas tik pareiškėjo į bylą pateiktus įrodymus ir argumentus, tokiu būdu darydamas klaidingas išvadas ir priimdamas neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas taip pat pateikė atsiliepimą į trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Polivektris“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinius skundus, kuriame nurodo, kad sutinka su abiejų proceso dalyvių apeliaciniais skundais ir prašo juos tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Polivektris“ taip pat pateikė atsiliepimą į atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinius skundus, kuriame nurodo, kad sutinka su abiejų proceso dalyvių apeliaciniais skundais ir prašo juos tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija taip pat pateikė atsiliepimą į atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Polivektris“ apeliacinius skundus, kuriame nurodė, jog sutinka su apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais, išskyrus UAB „Polivektris“ prašymą kreiptis į Europos Teisingumo Teismą. Paaiškina, kad Europos Bendrijų Komisija, išnagrinėjusi Lietuvos teisės aktus, kuriais PAV direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, savo iniciatyva buvo pradėjusi procedūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Apie tai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija buvo informuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2006 m. spalio 25 d. raštu Nr. 38-6804. Pažymi, kad po vykusio susirašinėjimo su Europos Bendrijų Komisija, pradėta pažeidimo procedūra dėl PAV direktyvos perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę buvo nutraukta. Apie tai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija buvo informuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2009 m. sausio 30 d. raštu Nr. 38-642. Taigi atsakinga Europos Bendrijų institucija, išnagrinėjusi nacionalinius teisės aktus ir nutraukusi pradėtą pažeidimo procedūrą, pripažino, kad Lietuva Respublika PAV direktyvą į nacionalinę teisę perkėlė tinkamai. Todėl mano, kad UAB „Polivektris“ apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl tinkamo PAV direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti.

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras atsiliepimu į atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, trečiųjų suinteresuotų asmenų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir UAB „Polivektris“ apeliacinius skundus prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog išduodant ginčijamą leidimą turėjo būti atlikta poveikio aplinkai vertinimo atranka, nes UAB „Polivektris“ statybų nevykdė ir naujų technologijų neįgyvendino, todėl prašyme nurodyti ir teismo pripažinti PAV įstatymas pažeidimai nepagrįsti. Su šiais apeliantų argumentais nesutinka, kadangi tai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Remiantis pateiktais byloje dokumentais darytina išvada, kad išduodant 2006 m. lapkričio 16 d. ginčijamą leidimą antrinio granulato gamybos linijai, vadovaujantis PAV įstatymo 11.2 p., turėjo būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. PAV įstatymo 2 priedo 14 p. numatyta, prieš plečiant nepavojingų atliekų tvarkymo veiklą, privalo būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovas 2006 m. gruodžio 4 d. rašte Nr. 1-7-3422 pripažino, jog planuojamai UAB „Polivektris“ ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas privalomas, nes artimiausi namai nuo objekto yra nutolę 40 metrų atstumu, o įdiegus papildomą atliekų perdirbimo liniją padidės triukšmas bei poveikis aplinkos orui. Be to, teismas, spęsdamas dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos atlikimo klausimą, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį ir šios procedūros būtinumą vertino Direktyvų 85/337, 97/11 kontekste. Atsakovas Vilniaus RAAD, remdamasis 2007 m. įvairių institucijų tyrimo protokolais, nurodė, kad UAB „Polivektris“ vykdoma ūkinė veikla nedaro reikšmingo poveikio aplinkai, todėl poveikio aplinkai atlikti nereikėjo ir nereikia. Tačiau atkreiptinas dėmesį į tai, kad nagrinėjamo ginčo objektas yra 2006 m. lapkričio 16 d. išduoto leidimo teisėtumas.

2. Teismui konstatavus, kad išduodant ginčijamą leidimą buvo pažeista atrankos dėl PAV procedūra, pagrįstai pripažino, jog atsakovas pažeidė visuomenės informavimo ir dalyvavimo vertinant poveikį aplinkai reikalavimus.

3. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas Vilniaus RAAD nesivadovavo TIPK Taisyklių 8.1 p. ir 22 p. jam suteiktomis teisėmis, t y. pareikalauti iš veiklos vykdytojo daugiau oficialių duomenų, kad saugiai būtų eksploatuojami įrenginiai bei įgyvendinti aplinkosaugos principai.

4. Teismas, tenkindamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą, kuriuo buvo siekiama apginti viešąjį interesą, įgyvendino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str., kuriame be kita ko numatyta, kad kiekvienas žmogus turi turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Aplinkos apsauga yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 str.).

Atsiliepimas

5. Atsakovo Vilniaus RAAD teigimu liudytojo V. G. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, kadangi jie neparemti jokiais akredituotais tyrimais. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šį ekspertą pats atsakovas buvo pakvietęs į savo organizuotą studiją dėl plastikų atliekas perdirbančiose įmonėse naudojamų technologijų vertinimo aplinkosauginiu požiūriu ir kurios išvadomis remiantis teigia, jog UAB „Polivekris“ vykdoma ūkinė veikla nedaro reikšmingo poveikio aplinkai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šalčininkų rajono (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės centras atsiliepimu į atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Polivektris“ apeliacinius skundus prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodo, kad apeliantų teiginiai yra prieštaringi ir neatitinkantys bylos medžiagoje surinktiems duomenims, todėl jų pagrindu negali būti panaikintas teismo sprendimas. Vilniaus apygardos administracinis teismas pilnai ir nešališkai ištyrė ir objektyviai įvertino surinktus įrodymus, susijusius su ginčijamų TIPK leidimų išdavimu ir UAB „Polivektris“ vykdomos ūkinės veiklos pobūdžiu ir mastu. Remdamasis surinktų įrodymų visuma, teismas pagrįstai konstatavo, jog UAB „Polivektris“ ūkine veikla dėl savo pobūdžio (išmetamų teršalų į aplinką kiekio) greta gyvenamųjų namų kvartalo, mokyklos, vaikų darželio, (duomenys neskelbtini) miestelio centrinės vandenvietės, gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, todėl poveikio aplinkai vertinimas pripažintas būtinu. Tokią teismo išvadą patvirtina Aplinkos apsaugos įstatymo konkrečios nuostatos (visi įstatymo straipsniai nurodyti ir išanalizuoti sprendime) bei Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas ir šio įstatymo priedų nuostatos (nurodyto įstatymo konkretūs straipsniai, o taip pat 2 priedo atskiri punktai išanalizuoti teismo sprendime).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šalčininkų rajono savivaldybės taryba atsiliepimu į atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Polivektris“ apeliacinius skundus prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, nes juose išdėstyti teiginiai yra prieštaringi ir neatitinka realios situacijos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras atsiliepime į atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, trečiųjų suinteresuotų asmenų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir UAB „Polivektris“ apeliacinius skundus nurodo, kad šioje byloje neturi teisinio suinteresuotumo, todėl apeliacinės instancijos teismo prašo nagrinėti bylą bei priimti sprendimą savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Polivektris“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliaciniai skundai tenkintini.

Administracinis ginčas kilęs dėl atsakovo Vilniaus RAAD išduotų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės 2006 m. lapkričio 16 d. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007 m. gruodžio 18d. pakoreguoto leidimo tuo pačiu numeriu. Taigi, nagrinėjant bylą turėjo būti tikrinami sprendimų išduoti šį leidimą ir jį koreguoti teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Ši veikla yra įrašyta į: 1) planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 priedas); 2) planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas). Pagal to paties straipsnio 2 d. poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą, kai planuojamos ūkinės veiklos atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, arba šio įstatymo 7 str. 1 d. 3 p. nurodytu atveju.

Tarp PAV įstatymo 2 priedo 11 p. planuojamos ūkinės veiklos rūšių numatyta statinių ar įrenginių, skirtų nepavojingoms atliekoms šalinti ar naudoti, statyba ar įrengimas (11.2.), o 14 p. nustatyta, kad į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar į planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą ir kitus pakeitimus, galinčius daryti neigiamą poveikį aplinkai, išskyrus 1 priedo 10 punkte nurodytus atvejus.

Byloje surinktų ir įvertintų įrodymu pagrindu daroma išvada, kad 2006 m. lapkričio 16 d. TIPK leidimu UAB “Polivektris” buvo leista eksploatuoti vieną antrinio granulato gamybos liniją, o tai reiškia, kad ūkinė veikla nebuvo keičiama ar plečiama, nebuvo numatytas statinių ar įrenginių, skirtų nepavojingoms atliekoms šalinti ar naudoti, statyba ar įrengimas. Ūkinės veiklos tęstinumas pripažintas ir Lietuvos vriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje A822-531/209. Nėra duomenų, kad UAB “Polivektris” veikla patenka į PAV įstatymo 1 priede išvardintą veiklų sąrašą. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad išduodant ir koreguojant 2006 m. lapkričio 16 d. TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas neprivalėjo taikyti PAV įstatymo 2 priedo 11 ar 14 punktų reikalavimų, t.y. neturėjo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo.

PAV įstatymo 2 str. 8 d. nurodoma, kad reikšmingas poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti būtina numatyti atitinkamas priemones. Pažymėtina, kad PAV įstatymo taikymui (3 straipsnio 1 punktas) bei jo pažeidimui pagrįsti pareiškėjas įrodymų nepateikė. Priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas, įvertinęs nepavojingų atliekų tvarkymui naudojamą technologinę įrangą, jos techninę dokumentaciją, 2006 m. rugsėjo 12 d. tyrimų protokolą Nr. 3AT-361 neturėjo pagrindo abejoti UAB „Polivektris“ eksploatuojamo įrenginio saugumu aplinkai. Tai patvirtinta ir vėliau atliktais tyrimais, tame tarpe Viniaus visuomenės sveikatos centro ir UAB “AV Consulting”, pateiktais apeliacinės instancijos teismui.

TIPK leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 25 punktas nustato, kad parengtą paraišką Leidimui gauti ar atnaujinti veiklos vykdytojas suderina su įgaliota savivaldybės institucija. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad paraiška buvo pateikta TIPK leidimui koreguoti, todėl aptartas derinimas nebuvo būtinas. Be to byloje nustatyta, kad paraiška buvo suderinta su Šalčininkų rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriumi (t.7, b.l. 132). Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato atsakovo pareigos reikalauti iš ūkio subjekto, teikiančio paraišką, informacijos dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo. TIPK taisyklių 22 punktas numato atsakovo teisę reikalauti papildomos informacijos, kai pripažįstama, jog pateiktų duomenų Leidimo sąlygoms nustatyti nepakanka. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad aptarta taisyklių nuostata pažeista ir kad nustatyti kiti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, dėl kurių 2006 m. lapkričio 16 d. TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) būtų galima panaikinti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas pažeidė Aplinkos ministro įsakymu patvirtintą Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašą. Tačiau šis aktas taikytinas atliekant poveikio aplinkai vertinimą, o nagrinėjamu atveju nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimas nebuvo atliekamas ir neturėjo būti atliekamas.

Pripažintinas svarbiu atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad šiuo metu galiojančios redakcijos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priede nėra numatyti įrenginiai, susiję su nepavojingų atliekų tvarkymu, todėl jų eksploatavimo atveju atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimas tampa nebeaktualus. Pažymėtina, kad situacijos ir atsakovo veiksmų iki pradedant ginčijamo leidimo išdavimo procedūrą vertinimas nėra reikšmingas nagrinėjamam admnistraciniam ginčui.

Pažymėtina, kad Šalčininkų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) gyvenvietės visuomenės narių kreipimasis (t. 1, b.l. 39-46) su argumentacija, panaudota kreipiantis į teismą, Generalinėje prokuratūroje buvo gautas 2007 m. rugpjūčio 13d., o prašymas teismui pateiktas 2007 m. spalio 29 d., t.y. praleidus įstatymo (ABTĮ 33 straipsnis) nustatytą kreipimosi į teismą terminą. Duomenų, kad buvo sprendžiamas termino atnaujinimo klausimas, byloje nėra.

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o nauju sprendimu prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Polivektris“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinius skundus tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroro prašymą panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2006 m. lapkričio 16 d. išduotą uždarajai akcinei bendrovei „Polivektris“ ir 2007 m. gruodžio 18 d. koreguotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė