Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-220-836/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-02-24
Bylos Nr.
1-220-836/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34948-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-220-836/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34948-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 24 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui,kaltinamajam A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbininku, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus:

1) 2016 m. vasario 8 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesiams laisvės apribojimo; 2016 m. birželio 23 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę;

2) 2017 m. gegužės 15 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 1 metams laisvės apribojimo;

3) 2017 m. gegužės 25 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 2017 m. liepos 11 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyta bausmių vykdymo tvarka, galutinę subendrintą bausmę paskiriant 1 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

4) 2017 m. spalio 17 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo;

5) 2017 m. spalio 26 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį – 1 metams laisvės atėmimo;

6) 2017 m. lapkričio 14 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 2 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 metams; 2018 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi subendrintos 2017 m. spalio 26 d. ir 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimas;

7) 2018 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį – 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. kovo 28 d. nutartimi subendrinta laisvės atėmimo bausme ir skirta 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo; 2020 m. rugsėjo 24 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 21.16 val., A. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, adresu Kaišiadorys, Gedimino g. 12A, atvirai pagrobė nuo Kaišiadorių geležinkelio stoties pėsčiųjų viaduko laiptų padėtą svetimą, nukentėjusiajam nepilnamečiui A. V. priklausantį turtą – 100 eurų vertės garso kolonėlę „JBL FLIP4“, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. V. 100 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2020-08-28, vakare, jau buvo tamsu, su broliu ėjo Gedimino gatve, Kaišiadoryse, namo. Buvo neblaivus, pasimaišė jam ant laiptų kolonėlė, pasiėmė ją ir nuėjo namo. Kolonėlę atidavė atvykusiems pareigūnams. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Gailisi dėl to, ką padarė. Nukentėjusiojo atsiprašė. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie mėnesį laiko pagal kvitus, gyvena su mama, turi 3 metų vaiką ir su drauge laukiasi dar vieno vaiko. Prašo skirti švelnesnę bausmę. Apie du mėnesius nebegeria ir sutiktų gydytis nuo alkoholizmo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis nepilnametis A. V. parodė, kad jis, M. Š., K. S., R. A. ir M., kurio pavardės jis nežino, sėdėjo ant geležinkelio tilto laiptų, kalbėjosi, klausėsi muzikos per jo brolio K. garso kolonėlę ir laukė ateinančio draugo. Jiems sėdint, nuo miesto pusės atėjo E. ir A., kurių pavardės nežino. Vienas iš jų ėjo pėsčiomis, o kitas pradžioje važiavo dviračiu, o paskui vedėsi jį. E. R. A. draugiškai paklausė, ko šie sėdi, į ką R. A. atsakė, jog laukia L.. Tuomet A. agresyviai paklausė ką jis čia šneka, o R. A. atsakius, jog nieko, A. sėdinčiam R. A. įspyrė keturis kartus į kairį šoną, šlaunį. Kadangi jis nuo R. A. buvo nutolęs apie 2 m, todėl tiksliai nematė į kurią vietą įspyrė. Po suduotų smūgių, nueidamas A. pamatė garso kolonėlę, kurią paėmė ir su ja norėjo išeiti, todėl jis A. pasakęs, jog galima gal draugiškai, muštis jis nenori. Taip pasakius, prie jo priėjęs A. rankomis keturis kartus stūmė jį į krūtinę ir, atsisėdęs ant dviračio, nuvažiavo, o E. nuėjo kartu (1 t., b. l. 49-50).

Liudytojas nepilnametis R. A. parodė, kad vakare jis, A. V., M. Š., M. V., U. T. ir K., kurio pavardės nežino, sėdėjo geležinkelio stoties pėsčiųjų tilto laiptų, vedančių į antrą peroną viršuje bei laukė draugo L. J., kuris turėjo ateiti nuo senamiesčio pusės. Jie buvo pasijungę garso kolonėlę ir klausė muzikos, kuri grojo nelabai garsiai, kad jie girdėtų. Jiems sėdint, nuo miesto pusės atėjo A. G. ir E. G., kuris vedėsi dviratį. Priėjęs E. G. paklausė ko jie čia sėdi, o atsakius, kad laukia L., A. G. jam tris kartus spyrė į kairės pusės žastikaulį. Jam skaudėjo, taip pat nuo smūgio nutirpo ranka. Po to jis paklausė A. G. ką jis čia daro, ko pristojo. Tiksliai neatsimena A. G. atsakymo, bet šis jį pavadino „balvonu“. Po to A. G. nukreipė dėmesį nuo jo ir priėjo prie A. V.. Jis tuomet atsistojo ir nulipo laiptais žemyn, kuo toliau nuo jo. A. G. priėjus prie A. V., šie pradėjo ginčytis - A. G. pradėjo kabinėtis prie A. V. ir pamatęs A. V. garso kolonėlę, ją paėmęs užlipo laiptais į viršų. Jie tuomet sėdėjo viršuje, o kolonėlė buvo padėta penkiais laiptais žemiau. A. V. priėjęs prie A. G., paprašė atiduoti kolonėlę, tačiau A. G., žengęs žingsnį atgal, iškėlė grasinamai ranką, laikydamas kumštį ir reikalaudamas atstoti. A. V. dar kartą paprašė A. G. draugiškai atiduoti kolonėlę, tačiau A. G., pasakęs atstoti, žengė žingsnį atgal. A. V. išsitraukė telefoną iš kišenės ir tuo metu A. G. paklausė ar šis iš bailumo policijai skambins. A. V., pažiūrėjęs į E. G. paprašė ką nors daryti, tačiau šis atsakęs, kad jo nepažįsta. Po incidento, kuris truko iki 4 minučių, A. G. ir E. G. nuėjo į senamiesčio pusę. A. G. nešėsi kolonėlę. Po spyrio į ranką žymių neliko, vaistų nenaudojo, ranką skaudėjo tik po sumušimo apie 20 minučių, vėliau - neskaudėjo (1 t., b. l. 37-38).

Liudytoja N. A., R. A. mama, parodė kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. ji buvo savo namuose, kai apie 21.30 val. į namus grįžo jos sūnus R. A., kuris buvo labai susijaudinęs, drebėjo. Paklausus kas atsitiko, sūnus jai paaiškino, kad jam būnant su draugais, tai yra su A. V., o kitų ji neprisimena, ant Geležinkelio tilto Kaišiadoryse, priėjo du vyrukai, iš kurių vienas vardu Evaldas, su kuriuo dar jie draugiškai pasikalbėjo, o kitas vaikinas, kurio jie nepažįsta, pradėjo prie jų kabinėtis, po ko šis jam koja įspyrė apie 3-4 kartus į kojas, tiksliai į kurias vietas ji pasakyti negali šiuo metu, tačiau tai gali pasakyti pats sūnus. Sūnus sakė, kad jam skaudėjo koją, buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau ant jo kūno jokių mėlynių nebuvo, dėl ko jie ir nesikreipė pas šeimos gydytoją. Po suduotų smūgių sūnui, tas pats vaikinas iš A. V. pavogė garso kolonėlę ir nuėjo. Po įvykio iš karto buvo iškviesti policijos pareigūnai (1 t., b. l. 43-45).

Liudytoja O. A., A. V. mama, nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. ji buvo namie, kai apie 21.50 val. grįžęs jos sūnus A. V. papasakojo, kad jam su draugais R., U., M. ir M. būnant ant Kaišiadorių geležinkelio stoties pėsčiųjų viaduko ir laukiant traukiniu atvažiuojančio draugo, prie jų priėjo nuo miesto pusės atėję du jiems nepažįstami vaikinai, iš pažiūros neblaivūs, vienas iš jų pradėjo kabinėtis, klausinėti, ko čia jie sėdi, elgėsi arogantiškai, įžeidžiančiai, kibo prie jų, vėliau be priežasties, kelis sykius įspyrė draugui R. į šoną, po to tas pats jaunuolis priėjęs prie jos sūnaus jį pastūmė, stumdė kelis sykius, o vėliau, kaip sūnus paaiškino, tas pats jaunuolis pamatęs ant laiptų gulinčią garso kolonėlę „JBL“, kuri priklausė jos sūnui A., pasilenkęs, nieko niekam nesakęs pasiėmė minėtą kolonėlę ir nuėjo link Vytauto Didžiojo gatvės. Sūnus pasakojo, kad jie dar bandė tą jaunuolį sudrausminti bei prašyti, kad jis grąžintų garso kolonėlę, tačiau tas jaunuolis nereagavo ir nuėjo. Pavogtą garso kolonėlę „JBL FLIP4“ ji įvertina 100 eurų, turtas draustas „Lietuvos draudime“. Papildomai liudytoja O. A. parodė, kad jos sūnus A. V. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją sakė, kad garso kolonėlė „JBL“ yra jo brolio K.. Nori paminėti, kad ši garso kolonėlė yra padovanota abiem vaikams, todėl abu ja naudojasi, tačiau dažniausiai pats A. V. (1 t., b. l. 56-58, 59-61).

Liudytojas nepilnametis E. G. parodė, kad A. G. yra jo brolis. Jis ėjo pėsčiomis, dar turėjo dviratį, nuo miesto pusės su broliu per tiltą į kitą pusę ir pamatė, kad sėdi ant laiptų šeši ar penki žmonės, prie kurių jie priėjo ir brolis A. G. priėjęs pasiėmė garso kolonėlę ir nuėjo. Kadangi jis su broliu susitiko mieste, todėl nežino ar A. G. buvo blaivus, o jis buvo išgėręs vieną butelį alaus. Iš tų asmenų jis pažinojo tik Luką, kurio pavardės nežino, kitų asmenų nepažinojo. Jis nežino ar A. G. tuos asmenis pažinojo. Jis taip pat nematė ar A. G. įspyrė. A. G. grįžo su minėta kolonėle namo, o paskui tą pačią dieną atvažiavo policijos pareigūnai ir pasiėmė ją (1 t., b. l. 90-91).

Liudytojas nepilnametis K. S. parodė, kad jis, U. T., M. Š., R. A., M., kurio pavardės nežino ir A. V. buvo ant geležinkelio tilto laiptų ir laukė Luko. Jie klausėsi muzikos, kai prie jų priėjo du jaunuoliai, iš kurių vienas buvo E. G., o kito jis nežinojo. E. G. jų paklausė, ką čia jie veikia, į ką R. A. atsakė, kad laukia L. J.. Po pokalbio, tas pats aukštas vaikinas, palipęs laiptais žemyn, paėmė kolonėlę. A. V. dar prašė grąžinti jam kolonėlę, tačiau jam negrąžino. Tada tas aukštas vaikinas, priėjęs prie A. V., lyg bandė trenkti, tačiau jis nieko nematė, nes buvo palipęs žemiau ir skambino telefonu (1 t., b. l. 93-94).

Liudytoja nepilnametė U. T. parodė, kad ji su draugais R. A., A. V., K., kurio pavardės nežino, M. Š. ir M. V. sėdėjo ant tilto laiptų ir laukė kito draugo, kai iš miesto pusės prie jų priėjo du jaunuoliai, iš kurių vienas vilkėjo tamsiai mėlynos spalvos bliuzoną arba striukę, kitas - vedėsi dviratį. Vaikinas, vilkintis mėlyną striukę, jų paklausė, ką jie veikia, į ką R. A. atsakė, kad sėdi ir laukia „J.“ - tai L. pravardė. Po išgirsto atsakymo, vaikinas mėlyna striuke paklausė R. A., ką šis pasakė ir šiam sėdinčiam kelis kartus koja spyrė į kairį petį bei, atsisukęs į A. V., paklausė ko šis čia stovi ir pasisukęs nuėjo link garso kolonėlės, kuri buvo netoli jo kojų. Matė kaip vaikinas paėmė kolonėlę, priklausiusią A. V.. Tuomet ji paėmė M. Š. už rankos, su kuria kartu užlipo laiptais į viršų bei pasitraukė, nes nežinojo kas gali atsitikti. Atsisukusi matė, kad A. V. bandė pasiimti kolonėlę, tačiau vaikinas jį abiem rankomis stumtelėjo ir išėjo (1 t., b. l. 96-97).

Liudytojas nepilnametis M. V. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie 21.00 val., jis, A., M., U., kurių pavardžių neatsimena, taip pat dar vienas vaikinas, kurio vardo neatsimena, sėdėjo ant tilto nuo miesto pusės, kai prie jų priėjo du nepažįstami žmonės, iš kurių vienas vilkėjo mėlynos spalvos striukę bei vedėsi dviratį, o kitas vilkėjo žalios spalvos striukę. Vaikinas, vilkintis žalios spalvos striukę, išplūdo su juo kartu buvusį vaikiną, kurio pavardės neatsimena. Vaikinas, paklausęs ką šis čia veikia, daugiau nei penkis kartus įspyrė į kairę pusę, į šonkaulį bei stumdė. Vaikinas, kurį skriaudė, sėdėjo, skriaudžiantis vaikinas šį dar pastūmė iš nugaros pusės, vėliau prikibo prie A. V., jį pravardžiavo, tačiau prieš šį nesmurtavo. A. V. stovint, vaikinas, paėmęs kolonėlę, kartu su kitu buvusiu vaikinu, nubėgo stoties pusės link. Įvykio metu jis buvo išsigandęs, sėdėjo ir nieko nedarė (1 t., b. l. 99-100).

Liudytoja nepilnametė M. Š. parodė, kad įvykio datos neprisimena, bet tai galėjo būti rugpjūčio mėnesio pabaiga, vakare, valandos neprisimena, bet jau buvo tamsu, ji, U. T., A. V., R., M. V. ir K. sėdėjo ant geležinkelio tilto ir laukė draugo L. J., kai prie jų priėjo du nepažįstami vaikinai. Vienas iš vaikinų, kuris jai pasirodė agresyvus, paklausė ką jie čia veikia. R. atsakius, kad laukia L. J., vaikinas pradėjo rėkti, o po to pradėjo spardyti R. - daugiau nei du kartus spyrė šiam į kairės pusės viršutinę rankos dalį. Jai pasirodė, kad agresyviai besielgiantis vaikinas norėjo nueiti, tačiau apsisukęs grįžo prie R. ir, nuo žemės paėmęs garso kolonėlę, su ja ketino išeiti. A. prašė, kad vaikinas atiduotų garso kolonėlę, tačiau šis neatidavė - vaikinas pastūmė A. rankomis į krūtinę ir apsisukęs nuėjo (1 t., b. l. 102-103).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje nutrauktas (1 t., b. l. 8-10).

A. G. 2020 m. rugpjūčio 28 d. 21.44 val. nustatytas 1,85 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 112).

Apžiūros protokole nurodyta, kad 2020 m. spalio 8 d. apžiūrėta juodos spalvos, belaidė garso kolonėlė „HBL“, ant kurios pėdsakų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti neaptikta (1 t., b. l. 105-106).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą.

Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje įrodyta paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir kitais anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais. Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remiasi ir pripažįsta, kad A. G. įvykdė minėtą nustatytą nusikalstamą veiką. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 21.16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, adresu Kaišiadorys, Gedimino g. 12A, atvirai pagrobė nuo Kaišiadorių geležinkelio stoties pėsčiųjų viaduko laiptų padėtą svetimą, nukentėjusiajam nepilnamečiui A. V. priklausantį turtą – 100 eurų vertės garso kolonėlę „JBL FLIP4“. Kaltinamasis garso kolonėlę pagrobė matant tiek nukentėjusiajam, tiek kitiems tuo metu įvykio vietoje buvusiems asmenims. Tai, jog kaltinamasis svetimą turtą pagrobė atvirosios vagystės būdu, patvirtina nustatyta aplinkybė, jog nukentėjusiajam bei kitiems asmenims stebint kaltinamojo veiksmus ir nukentėjusiajam reikalaujant grąžinti paimtą daiktą – garso kolonėlę, A. G. į jo reikalavimą nereagavo ir tiek nukentėjusiajam asmeniui, tiek kitiems asmenims matant pasišalino iš įvykio vietos. Tai, kad kaltinamasis viešoje vietoje, atvirai pagrobė svetimą turtą parodo, kad jis suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norėjo taip veikti. Pažymėtina, kad esant atvirai vagystei, pagrobto turto vertė veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jokios reikšmės neturi. Veika baigta. A. G. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalies sudėties požymius.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis anksčiau teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 134-182), baustas už administracinius nusižengimus (t. 1, b. l. 183-188), nedirba (t. 1, b. l. 190), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 192). Teistumas už tyčinį nusikaltimą kaltinamajam neišnykęs, jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, todėl pagal BK 27 straipsnį jis yra laikomas recidyvistu. Nusikaltimų recidyvas yra siejamas su asmeniu, vėl padariusiu tyčinį nusikaltimą ir keliančiu didesnį pavojų visuomenėje, o tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmės rūšis, nustatant žemesnį nei vidurkis laisvės atėmimo bausmės dydį. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Įvertinęs visumą anksčiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių tiek padarytos veikos, tiek ir kaltinamojo pavojingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, teismas sprendžia, jog egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Įvertinus tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino, gailisi, savo veiksmus įvertino savikritiškai, civilinio ieškinio nėra, atsiprašė nukentėjusiojo, grąžino daiktus. Nurodė supratęs, kad netinkamai pasielgė, nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo alkoholis, todėl sutinka gydytis nuo alkoholizmo, kas rodo, jog kaltinamasis adekvačiai įvertino savo neteisėtą, netinkamą elgesį ir imasi priemonių jį keisti, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančio institucijos leidimo.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis sulaikytas nebuvo. Byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 130-132), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – garso kolonėlė „HBL“, 2020 m. spalio 9 d. pakvitavimu grąžinta O. A. (1 t., b. l. 107), paliktina jai disponuoti savo nuožiūra (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams ir skirti A. G. šiuos įpareigojimus:

- per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

- viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančio institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - garso kolonėlę „HBL“, 2020 m. spalio 9 d. pakvitavimu grąžintą O. A., palikti jai disponuoti savo nuožiūra.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Henryta Gerdvilė