- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-08
- Bylos Nr.
- e2A-1315-796/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00385-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kristina Domarkienė, Albina Pupeikienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
- 2.5.29.3Vartojimo kreditas
- 2.5.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.5.1.3.6Piniginės prievolės
- 3.3.1.18Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Pranešėja Kristina Domarkienė Civilinė byla Nr. e2A-1315-796/2016
Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-00385-2016-6)
2016 m. rugsėjo 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Pupeikienės, Alonos Romanovienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-05-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė ieškinyje prašė teismo priteisti iš atsakovo pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 12-051131-GV 1506,11 euro skolą, 972,17 euro palūkanas, 135,55 euro delspinigius, 0,35 euro palūkanų delspinigius, iš viso 2614,18 euro ir sutartines 21 proc. dydžio palūkanas nuo pagrindinės 1506,11 euro skolos; pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 12-051134-GV priteisti 679,81 euro skolą, 508,21 euro palūkanas, 12,96 euro delspinigius, 3,20 euro palūkanų delspinigius, iš viso 1204,18 euro ir sutartines 22 proc. dydžio palūkanas nuo pagrindinės 679,81 euro skolos; 5 proc. metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-10-16 „Swedbank“, AB, ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 12-051131-GV ir 2012-10-16 vartojimo kredito sutartį Nr.12-051134-GV, pagal kurias bankas atsakovui suteikė sutartyje numatytą kreditą, o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti, mokėti palūkanas, delspinigius sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas netinkamai vykdė sutartis, todėl bankas vienašališkai nutraukė sutartis ir įgijo teisę reikalauti sumokėti įsiskolinimą. 2012-12-06 „Swedbank“, AB, ir UAB „Gelvora“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią „Swedbank“, AB, perleido ieškovui visus reikalavimus į atsakovą. Ieškovas atsakovui tinkamai pranešė apie reikalavimo teisės perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus ieškovui. Atsakovas į ieškovo raginimus nereagavo, skolos nesumokėjo. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, nes ieškovas reikalavo didesnės sumos, nei nurodo ieškinyje. Be to, ieškovas jam nepateikė reikalavimo perleidimo sutarties, todėl jis negalėjo mokėti reikalaujamos sumos. Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas jo prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsakovas teismo posėdžio metu ieškinį pripažino iš dalies. Paaiškino, kad ieškiniu prašomą priteisti 3818,36 Eur bendrą skolą jis sutinka mokėti, taip pat sutinka mokėti 5 proc. metines palūkanas, tačiau prieštarauja dėl 21 ir 22 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-05-06 sprendimu (2016-05-24 nutartis dėl klaidos ištaisymo) ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo A. L. pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 12-051131-GV 1506,11 euro skolą, 972,17 euro palūkanas, 135,55 euro delspinigius, 0,35 euro palūkanų delspinigius, iš viso 2614,18 euro; pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 12-051134-GV priteisė 679,81 euro skolą, 508,21 euro palūkanas, 12,96 euro delspinigius, 3,20 euro palūkanų delspinigius, iš viso 1204,18 euro; nuo visų priteistų sumų 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-02-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 86,00 eurus bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) ieškovei UAB „Gelvora“. Kitą ieškinio dalį atmetė.Teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti 21 proc. sutartinių palūkanų nuo 1506,11 Eur skolos ir 22 proc. sutartinių palūkanų nuo 679,81 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. palūkanų už pradinio kreditoriaus – banko suteiktų pinigų naudojimą. Nurodė, kad ieškovės vykdoma veikla yra skolų išieškojimas, skolų pirkimas ir pan., t. y. pajamų iš pinigų skolinimo bendrovė neuždirba, paskolų neišduoda. Ieškovė iš pradinio kreditoriaus perėmė pagrindines skolas, nuo kurių už laiku negrąžintą kreditą skaičiavo ir palūkanas, ir delspinigius. Ieškiniu yra prašoma priteisti nuo visos priteistinos sumos 5 procentus metinių palūkanų, įstatyme įvardijamų kaip minimalūs nuostoliai, todėl reikalavimas dar priteisti 21 ir 22 procentus palūkanų „už naudojimąsi kreditu“ nuo pradinio kreditoriaus suteiktų kredito sumų laikytinas nepagrįstu. Pažymėjo, kad teismui nepateikti ir jokie įrodymai apie patirtus didesnius nei minimalius nuostolius dėl atsakovo prievolės nevykdymo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „Gelvora“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-05-06 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas priteisti 21 proc. dydžio sutartines metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (1506,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 proc. dydžio sutartines metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (679,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir priteisti nurodytas sumas, taip pat bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad pradinis kreditorius bankas AB „Swedbank“ (buvęs „Hansabankas“) su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartis, kuriose susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių metinių palūkanų (atitinkamai 21,0 proc. ir 22,0 proc. dydžio metinių palūkanų) mokėjimo. Sutartyse numatyta, kad paskola gražinama ir palūkanos mokamos pagal numatytus grafikus nuo paskolos likučio už faktinį naudojimosi paskola laikotarpį, o sutartinės atsakovų prievolės dėl paskolos, palūkanų ir netesybų sumokėjimo galioja iki visiško atsiskaitymo.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovas atliko tęstinį prievolės pažeidimą, t. y. neteisėtai naudojosi pinigais, kuriuos privalėjo grąžinti bankui, o po reikalavimo perėmimo – ieškovei, todėl privalo mokėti būtent mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas turi pareigą atlyginti tik nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu, t. y. mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas klaidingai laikė kompensacinę funkciją atliekančiomis palūkanomis. Toks pirmosios instancijos teismo palūkanų aiškinimas pažeidžia ieškovo turtinius interesus, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, paskolos sutarties esmės ir tikslų.Apeliantė pabrėžia, kad ji teismo prašė priteisti sutartines palūkanas, kurios atlieka mokėjimo funkciją, t. y. už naudojimąsi ieškovės pinigais. Taigi, šios palūkanos nagrinėjamu atveju yra mokestis už naudojimąsi paskolos davėjo pinigais ir jos skaičiuojamos nuo paskolos sumos gavimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo.Apeliantė, perėmusi reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus, įgijo visas jam priklausančias reikalavimo teises į atsakovą tokia pačia apimtimi, kokia jos priklausė pradiniam kreditoriui, t. y. įgijo teisę atsakovams pateikti reikalavimą ne nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo datos, bet už visą laikotarpį, kuomet atsakovas naudojosi paskolos pinigais (nuo paskolos gavimo iki paskolos visiško grąžinimo). Todėl apeliantės reikalavimas priteisti mokėjimo palūkanas turėjo būti tenkinamas visa apimtimi.Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka. Nurodo, jog ieškovės reikalavimu yra siekiama didinti jo išlaidas, o tai prieštarauja reikalavimo perleidimo sutarčiai. Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta, kad ieškovė perėmusi reikalavimą iš pirminio kreditoriaus siekdama prisiteisti palūkanas įsipareigoja nenaudoti gerai moralei prieštaraujančių veiksmų bei stengtis skolas išieškoti kuo ekonomiškiau.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo sutartines palūkanas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 12-051131-GV – 21,00 proc. nuo pagrindinės skolos sumos (1506,11 Eur) ir pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 12-051134-GV – 22,00 proc. nuo pagrindinės skolos sumos (679,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, dėl to teisėjų kolegija nagrinėja, vertina ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde apskųstos sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-10-16 AB ,,Swedbank“ ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 07-051131-GV, pagal kurią atsakovui suteikta 1506,11 Eur kredito suma, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti 2015-10-07. Pagrindinėse kredito sąlygose šalys sutarė dėl 21,00 procento metinių palūkanų normos, dėl ko atsakovas buvo supažindintas asmeniškai pasirašytinai. Šios sutarties pagrindu AB ,,Swedbank“ suteikė atsakovui sutartyje numatyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis kreditą grąžinti, sumokėti palūkanas ir įvykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles. Taip pat 2012-10-16 AB „Swedbank“ ir atsakovas A. L. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr.12-051134-GV, pagal kurią atsakovui suteiktas 679,81 Eur dydžio kreditas su fiksuota 22 procentų metine palūkanų norma. Šios sutarties pagrindu AB ,,Swedbank“ suteikė atsakovui sutartyje numatyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis kreditą grąžinti, sumokėti palūkanas ir įvykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles. Nustatyta, jog atsakovui nevykdant prievolės pagal kredito sutartį, pradinis kreditorius išsiuntė atsakovui 2013-03-14 pranešimą dėl sutarties nutraukimo atsakovo gyvenamosios vietos adresu Liepų g. 23-4, Ginduliai, Klaipėdos r. sav., sutampančiu su kredito sutartyse nurodytu adresu. Tačiau atsakovas netinkamai vykdė sutartyse prisiimtus įsipareigojimus, todėl AB ,,Swedbank“ sutartis nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2012-12-06 AB ,,Swedbank“ ir UAB ,,Gelvora“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 12-20-79, pagal kurią AB ,,Swedbank“ perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovą pagal minėtas sutartis. Ieškovė pagal Civilinio kodekso 6.109 straipsnį pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir taip pat pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartis, tačiau duomenų, kad atsakovas reikalavimus įvykdė, nėra.Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė sutartinių metinių palūkanų pagal sudarytas vartojimo kredito sutartis nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., 6.37 str. 1 d., 6.872 str. reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.261 str. nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 str. 2 d. nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-275-248/2015). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas – reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015‑02‑25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015).Ieškovės reikalavimas atsakovui dėl 21 proc. ir 22 proc. dydžio palūkanų sumokėjimo kilęs iš kreditavimo teisinių santykių. Pagal CK 6.881 str. 1 d. įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios bendrosios normos, neprieštaraujančios kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus II skirsnyje įtvirtintoms taisyklėms. CK 6.872 str. 1 d. nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu; jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Nagrinėjamu atveju 2012-10-16 vartojimo kredito sutartyje Nr. 07-051131-GV numatyta 21 proc. metinė palūkanų norma, o vartojimo kredito sutartyje Nr.12-051134-GV – 22,00 proc. metinė palūkanų norma, kurios skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo dienos (2012-10-16 vartojimo kredito sutarties priedai „Standartinė informacija apie vartojimo kreditą“). Vertintina, kad sutarties šalys, įgyvendinusios sutarties laisvės principą, palūkanų dydį nustatė savo susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Šios palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios (pelno) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą, ką neteisingai vertino pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog ieškovė atskiru reikalavimu prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo visos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, įstatyme įvardijamas kaip minimalūs nuostoliai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 21 proc. ir 22 proc. sutartines palūkanas pagal vartojimo kredito sutartis vertino kaip nepagrįstą reikalavimą sugretinęs šias mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas su priteistomis procesinėmis palūkanomis, kurių paskirtis skirtinga. Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Ieškovė reikalavimu priteisti 21 proc. sutartines palūkanas nuo 1506,11 Eur ir 22 proc. sutartines palūkanas nuo 679,81 Eur iš esmės prašė priteisti pradinio kreditoriaus ir atsakovo sutartyse sutartą palūkanų dydį kaip mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuojamąsias palūkanas už ieškovės patirtus būsimus nuotolius dėl atsakovo prievolės nevykdymo. Vadovaujantis CK 6.221 str. 3 d., sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. CK 6.872 str. 2 d. numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Gaudamas kreditą atsakovas įsipareigojo kreditą naudoti pagal nustatytą paskirtį, nuo gautos kredito sumos mokėti palūkanas, vykdyti prievoles bankui pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą bankui bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas (Vartojimo kredito sutarties 5.1 punktas). Vartojimo kredito sutarties 16.1 punkte numatyta, kad sutartys įsigalioja nuo jų pasirašymo dienos ir galioja tol, kol kredito gavėjas įvykdys bankui visus įsipareigojimus pagal sutartis. Šios sutartinės nuostatos patvirtina, kad kredito gavėjo pareiga mokėti pelno palūkanas išliko iki visiško kredito grąžinimo. Atsakovas, prisiėmęs sutartinę prievolę, visos kredito sumos negrąžino, todėl nuo negrąžintos kredito sumos turi pareigą mokėti pelno palūkanas.Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovė paskolų nesuteikia, pajamų iš pinigų skolinimo neuždirba, todėl reikalavimas priteisti 21 ir 22 proc. dydžio palūkanas už naudojimąsi pinigais laikytinas nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė neįrodė patirtų minimalių nuotolių dėl atsakovo prievolės neįvykdymo. CK 6.101 str. 2 d. numato, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Pažymėtina, kad vadovaujantis 2012-12-06 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 12-20-79 pagrindu ieškovė iš pradinio kreditoriaus perėmė reikalavimo teisę į skolininką A. L. pagal pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytas kredito sutartis. Išraše iš AB „Swedbank“ bylų priėmimo–perdavimo akto Nr. 4 prie 2012-12-06 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. ST-12-6162/12-20-79 nustatyta, kad ieškovė iš AB „Swedbank“ perėmė visus iš 2012-10-16 pradinio kreditoriaus ir atsakovo A. L. sudarytų vartojimo kredito sutarčių kylančius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimus dėl sutartinių 21 proc. ir 22 proc. dydžio palūkanų už naudojimąsi kreditoriaus pinigais. Pažymėtina, kad apie reikalavimo perleidimą ir skolos dydį ieškovė 2013-05-09 informavo atsakovą pranešimu, ką nustatė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su apelianto nurodytais motyvais, kad jis perėmęs reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus įgijo visas jam priklausančias reikalavimo teises į atsakovą tokia pačia apimtimi, kokia jos priklausė pradiniam kreditoriui, taigi ir teisę į mokėjimo funkcijas atliekančias palūkanas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo materialinių teisės normų, reglamentuojančių pelno palūkanų priteisimą, taikymo yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, priteisiant iš atsakovo sutartines palūkanas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 07-051131-GV – 21 procentą nuo pagrindinės 1506,11 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 12-051134-GV – 22,00 procentus nuo pagrindinės 679,81 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.). Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista. Ieškovė atskiruoju skundu prašo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį iš dalies priteisė 86,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo ieškovės naudai. Bylos duomenimis, materialinis ieškinio reikalavimas nebuvo sumažintas, todėl ieškovei pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Duomenų, kad ieškovė būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, nenustatyta (žyminio mokesčio už apeliacinį skundą nemokėjo, įrodymų dėl patirtų išlaidų advokato ar advokato pagalbai apmokėti nepateikė), todėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą pakeisti.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl sutartinių palūkanų priteisimo panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą.
Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“ iš atsakovo A. L. 21,00 procento dydžio sutartines palūkanas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 12-051131-GV nuo 1506,11 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-02-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,00 procentų dydžio sutartines palūkanas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 12-051134-GV nuo 679,81 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-02-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.