Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant J. M., dalyvaujant ieškovei S. J., jos atstovui advokatui A. D., dalyvaujant atsakovui D. J., jo atstovei advokato padėjėjai D. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui D. J. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškinio pareiškimu prašė nutraukti jos ir atsakovo 2009-12-31 įregistruotą santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti santuokines pavardes, priteisti jai iš atsakovo 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė, paaiškino, kad su atsakovu susituokė 2009-12-31, o jau 2010 m. sausio 2 d. atsakovas išvažiavo pas savo mamą, po to buvo grįžęs sausio 4 d. naktį, permiegojo, pasakė, kad skiriasi ir išvažiavo pats, ieškovė jo neišvarė. Po to į sms žinutes, skambučius nebeatsiliepė. Dėl to, kad buvo palikta, jaučiasi įskaudinta ir pažeminta. Ieškovė aiškino, kad sutuoktiniui buvo žinoma apie jos teistumus, nes pati jam rodė laikraščių iškarpas, ieškovas jai sakė, kad tai nesvarbu, nes myli ją ir nori tuoktis. Vestuvėms trūko pinigų, ieškovės mama paskolino atsakovui 350,00 Lt pagal paskolos raštelį, paėmė užstatu banko kortelę ir fotoaparatą. Atsakovas atsiimti kortelės ir fotoaparato atvyko su policija, anksčiau policija jos gyvenamoje vietoje nesilankė, tai matė kaimynai, todėl mano, kad toks vizitas taip pat ją pažemino, pablogino reputaciją kaimynų akyse. Atsakovo mama ir artimieji nenorėjo, kad tuoktųsi, nedavė pinigų, vestuvėse nedalyvavo. Vestuvės turėjo įvykti gegužės mėnesį, tačiau abu paprašė sutuokti juos anksčiau, nes buvo susitarę iki vestuvių neturėti lytinių santykių, be to bijojo, kad atsakovo mama nesutrukdytų susituokti. CMS pasakė, kad nori susituokę išvykti dirbti į užsienį. Tuokėsi, nes norėjo turėti šeimą, vyrą, vaikų. Iki vestuvių gaudavo 315 Lt socialinę pašalpą, nes mokosi suaugusių mokykloje, 10 kl. ir yra registruota darbo biržoje, susituokusi pašalpos nebegauna, todėl materialiai nukentėjo, pati nedirbo, mokėsi. Tuoj po vestuvių vaikų turėti neplanavo, buvo susitarę, kad atsakovas iki pavasario pagyvens pas savo mamą, kol susitaupys pinigų, pavasarį planavo išsinuomoti butą.

Ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad tam, kad santuoka būtų pripažinta fiktyvia, turi būti įrodytas neteisėtas ar priešingas teisės normoms tikslas. Ieškovė nesiekė paveldėti turto ar gauti pilietybę. Mano, kad ieškovės noras turėti santuokinę pavardę yra natūralus, įstatymas to nedraudžia. Ir ieškovė, ir atsakovas tuokėsi laisva valia, norėjo susituokti. Mano, kad teisme nebuvo patvirtintas faktas, kad atsakovas po vestuvių buvo išvarytas, matyt abu buvo nepasirengę santuokai, todėl prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bei priteisti ieškovei neturtinę žalą, dėl kurios dydžio palieka spręsti teismui

Atsakovas D. J. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinį, pripažinti jo, D. J. a.k(duomenys neskelbtini) ir S. J. a.k(duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2009 m. gruodžio 31 d. Šiaulių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 275) negaliojančia, po santuokos pripažinimo negaliojančia atsakovui palikti jo pavardę-(duomenys neskelbtini) , ieškovei- (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad jis turi neįgalumą, serga epilepsija, kuri nepasiduoda gydymui, gauna neįgalumo pašalpą- 540,00 Lt. Po nepavykusios santuokos ženkliai pablogėjo sveikata. Mano, kad ieškovė jį apgavo, jo nemylėdama tuokėsi ne dėl šeimos sukūrimo, o tik norėjo pakeisti pavardę, nes yra teista, be to, siekė materialinės naudos.

Atsakovas teismui paaiškino, kad tuokėsi su ieškove, nes ją mylėjo, tačiau 2010 m. sausio 2 d. sutuoktinė pasakė jam, kad jei neturi pinigų, tai turi išeiti ir sugrįžti, kai jų turės. Visus turėtus pinigus buvo išleidęs vestuvėms, kadangi prieš vestuves trūko pinigų, pasiskolino 350 Lt pagal paskolos raštelį iš ieškovės mamos, iš tų pinigų 50 Lt turėjo būti palūkanos, tačiau jam davė tik 100 Lt, o kitus panaudojo pati ieškovės mama. Galvojo, kad po vestuvių gyvens pas ieškovę, ten, kur jos gyvena ir prižiūri sodybą, tačiau apie tai nekalbėjo, jų santuokai priešinosi mama. Gal būt būtų važiavę dirbti į užsienį, tačiau rimtai dėl to nesitarė. Kai ieškovė su savo mama atėjo pas atsakovą į namus ir paprašė vestuvėms duoti 1000 Lt, atsakovo mama duoti pinigų nesutiko, ieškovė pylė kavą atsakovo sesei į veidą, įvyko konfliktas. Po vestuvių ieškovė jam pasakė, kad jei neturi pinigų, tai ji neturi iš ko jo išlaikyti, liepė išeiti ir sugrįžti tik kai turės pinigų.

Atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinį. Atstovės manymu, sudaryti santuoką buvo abiejų sutuoktinių noras, tačiau jų tikslai buvo skirtingi. Atsakovas norėjo normalaus šeimyninio gyvenimo su visomis jo pasekmėnis- norėjo gyventi kartu, susilaukti vaikų, o ieškovė tik siekė naudos, paaiškėjus, kad atsakovas pinigų neturi, jis tuoj po santuokos buvo išvarytas. Nors abu sutuoktiniai neturi jokio registruotino turto, šalių turtinė padėtis žymiai skiriasi, ieškovė gyvena skurdžioje šeimoje, neturi nuosavo būsto, gyvena prižiūrimoje sodyboje, atsakovo padėtis žymiai geresnė- jis gauna nors ir nedideles, bet pastovias pajamas, gyvena motinos bute. Atsakovas dėl savo sveikatos būklės bei sulėtėjusio mąstymo negalėjo tinkamai įvertinti aplinkybių, juo buvo lengva manipuliuoti bei užvaldyti jo gaunamas pajamas. Santuokinės pavardės ieškovė siekė, nes jos mergautinė pavardė siejama su jos kriminaline praeitimi. Tai, kad ieškovė tuojau po santuokos atsakovą išvarė nes jis neturėjo pinigų, parodo, kad tikrasis tikslas buvo pakeisti pavardę ir gauti materialinės naudos, o ne sukurti šeimos teisinius santykius.

L. V. Š., ieškovės mama, paaiškino teismui, kad būsimas dukters vyras, atvyko susipažinti 2009 m. lapkričio mėnesį, kalbėjo, kad myli dukrą, nori turėti vaiką. V. Š. paaiškino, kad jauniesiems rūbus pirko ji, po vestuvių jaunieji žadėjo pagyventi iki pavasario atskirai, pasitaupyti pinigų. Dukra savo sutuoktinio neišvarė, jis išėjo pats, nieko nepaaiškino. Prieš vestuves buvo su dukra nuvykę prašyti pinigų vestuvėms pas atsakovo mamą, tačiau ši pinigų nedavė, susipyko. Prieš vestuves būsimam žentui skolino pinigų pagal raštelį, tačiau iš nurodytos 350 Lt sumos davė jam tik 100 Lt, už kitus pati pirko, ko reikėjo vestuvėms.

L. S. Š. paaiškino, kad jis yra Sandros tėvas, kodėl dukra su vyru negyvena, nežino, dalyvavo vestuvėse, tuo metu viskas buvo gerai, dukra pinigų iš jo vestuvėms neprašė.

Liudytojai L. U. ir V. S., Kužių policijos nuovados pareigūnai, paaiškino, kad į nuovadą kreipėsi D. J. artimieji, kurie paaiškino, kad po neįvykusios santuokos neatgauna daiktų, tačiau pareiškimo nerašė, pareigūnai buvo nuvykę į nurodytą sodybą kartu su atsakovo artimaisiais tik dėl viešosios tvarkos palaikymo, daiktus atsiėmė gražiuoju, konflikto nebuvo.

Liudytoja D. J. paaiškino, kad ji yra atsakovo mama, sūnus yra silpnos sveikatos, sulėtintos orientacijos, mano, kad tuo pasinaudojusi ieškovė siekė ne santuokos ir šeimos, o materialinės naudos, dėl to skubėjo tuoktis, paankstino vestuvių datą. Sūnus jau sausio 3 d. grįžo namo nusiminęs, pasakė, kad Sandra jį išvarė, nes neturi pinigų. Donatas labai norėjo tuoktis, turėti šeimą, prieš vestuves visiškai klausė būsimos sutuoktinės, net grasino motinai, yra labai patiklus.

Liudytoja J. B. paaiškino, kad ji yra D. J. sesuo, pirmą kartą pamatė S., kai lapkričio mėn, buvo atėję prašyti pinigų vestuvėms, tuomet įvyko konfliktas, nes motina atsisakė duoti pinigų. Po vestuvių namo grįžęs D. sakė, kad jį S. išvarė, kad nemaitins. Savo pašalpą D. gali leisti savo reikmėms, nes namuose yra pilnai išlaikomas, pirko iš savų pinigų S. sužadėtuvių žiedą, vestuvių žiedą. D. tikėjosi po vestuvių su savo žmona gyventi pas mamą, bet mama nesutiko. Anksčiau D. yra turėjęs draugių, tačiau dažniausiai sužinoję apie jo ligą, draugės jį palikdavo. Po nepavykusių vestuvių D. sveikata labai pablogėjo. Mano, kad S. nenorėjo šeimos, tik norėjo Donatu pasinaudoti, išvilioti pinigų, gauti pavardę.

Liudytoja D. V. paaiškino, kad yra D. J. kaimynė, D. pažįsta nuo vaikystės, S. su D, niekada kartu nebuvo mačiusi. Donatas prieš vestuves prašė ją su vyru buti liudininkais vestuvėse, bet ji atsisakė, nes iš D. J. pasakojimų manė, kad S. D. netinkama pora. Po vestuvių užėjusi pas kaimynę, pamatė Donatą gulintį lovoje, Donatas pasakė, kad Sandra jį išvarė, nes neturi pinigų, sakė, kad gali vėl ateiti, kai turės pinigų.

L. T. S. paaiškino, kad jis yra D. J. draugas nuo vaikystės, Sandrą matė pas Donatą prieš Naujuosius metus, iš jų bendravimo jam atrodė, kad Sandra ir Donatas nemyli vienas kito, nes labai šaltai bendravo, Donatas prašė jo būti liudytoju vestuvėse, tačiau jis nesutiko. Netrukus po vestuvių Donatas jam paskambino, kvietė ateiti, pasipasakojo, kad žmona jį išvarė, nes nebeturi pinigų, liepė ateiti, kai vėl turės. Donatas yra sakęs, kad Sandrai pinigų skolindavo ir anksčiau, tačiau ji neatiduodavo.

Liudytoja B. B. paaiškino, kad ji dirba Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, prisimena, kaip Sandra ir Donatas 2009-11-20 kreipėsi dėl santuokos registravimo, buvo numatyta data 2010-05-29, po kiek laiko kreipėsi dėl datos paankstinimo, Sandra sakė, kad Naujuosius metus nori sutikti susituokę. Sandra buvo aktyvesnė, domėjosi teisės aktais, klausinėjo. Taip pat dar prieš vestuves į skyrių kreipėsi Donato mama, kuri prašė santuokos neregistruoti arba atidėti jos registravimą. Santuokos registruoti pora atvyko su liudininkais, buvo gražiai pasipuošę, linksmi, abu išreiškė norą tuoktis.

Ieškinys atmestinas, o priešieškinys tenkintinas.

Iš šalių bei jų atstovų paaiškinimų, liudytojų parodymų, byloje esančių dokumentų nustatyta, kad D. J. a.k(duomenys neskelbtini) ir S. Š. a.k(duomenys neskelbtini) santuoką įregistravo 2009 m. gruodžio 31 d. Šiaulių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 275) (b.l. 2). Abu sutuoktiniai jokio nekilnojamojo turto santuokoje neįgijo, neturi jokio nekilnojamo turto, įregistruoto iki santuokos (b.l.3-4). S. J. deklaruota gyvenamoji vieta yra Lukošaičių k., Gruzdžių sen., Šiaulių r. (b.l.7). S. J. (Šapkutė) Kelmės rajono apylinkės teismo buvo teista 2 kartus- (b.l.19,32-39), pirmą kartą 2007-03-13 pagal LR BK 284 str 1 d. už tai, kad viešoje vietoje užpuolė giminaitę, papurškė dujomis, tampė už plaukų ir stumdė, antrą kartą- 2007-09-13 pagal LR BK 145 str. 2 d.- už tai, kad giminaičius apipurškė benzinu ir grasino juos padegti. Už šiuos padarytus nusikaltimus jai buvo skirta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė bei 750 Lt bauda, bausmę S. Š. atliko pataisos namuose.

Atsakovas D. J. yra neįgalus, iš dalies darbingas- 40 proc. (b.l.18), serga epilepsija, pasireiškiančia dažnais priepuoliais, jam yra sulėtėjęs mąstymas, sutrikusi orientacija, ryškūs elgesio sutrikimai (b.l.20). 2009-12-29 D. J. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl to, kad sūnus D. J. jai grasino, pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta (b.l.49-50). 2009-12-15 D. J. iš V. Š. pasiskolino 350 Lt pagal paskolos raštelį, palikdamas užstatu Swedbank kortelę, iš skolinamų pinigų jam buvo duota 100 Lt (b.l.40). Kortelę ir kitus jam priklausančius daiktus D. J. atsiėmė iš ieškovės atvykęs kartu su policijos pareigūnais.

Iš antstolės G. V. 2010-02-08 surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b.l.21-23) matyti, kad jau 2010-01-05, t.y. kitą dieną po to, kai atsakovą išvarė, ieškovė jam siuntė sms žinutę, klausdama, ar jis sutinka draugiškai išsiskirti, vėliau žinutėse siūlė surasti sutuoktiniui meilužę (2010-01-10), grasino prisiteisti iš jo išlaikymą (2010-01-07), moralinę žalą (2010-01-12), reikalavo palikti jai santuokinę pavardę (2010-01-16). Ieškovė neneigė, kad tos žinutės yra siųstos iš jai priklausančio telefono numerio.

Kadangi iš liudytojų parodymų nustatyta, kad ieškovė pati išvarė atsakovą iš savo gyvenamosios vietos bei jau sausio 5 d. sms žinute klausė jo ar sutinka skirtis, teismas mano, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovas paliko šeimą ir nustatyti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str., 3 d.).

Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokias ji išmokas ar pašalpas gavo ar gauna, todėl teismas laiko jos teiginius apie galimai patirtą materialinę žalą nepagrįstais. Taip pat nepagrįstu teismas laiko ieškovės reikalavimą priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes ieškovė neįrodė, kad tokią žalą patyrė, negalėjo pagrįsti jos paskaičiavimais. Teismas kritiškai vertina teiginius ieškinyje, kad ieškovė vyro palikta patyrė didžiulį moralinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus bei turi vartoti vaistus, nes šie teiginiai neparemti jokiais įrodymais, be to, ieškovė nebandė su atsakovu taikytis, priešingai, pati siūlė kuo greičiau išsituokti.

Ieškovė S. J. buvo du kartus teista, atliko bausmę pataisos namuose. Nors bausmė jau yra atlikta, tačiau minėti teismo nuosprendžiai liudija, kad S. Š.- mergautinė pavardė yra siejama su jos kriminaline praeitimi. S. Š.- asmens tapatybės kortelė išduota 2010-01-19 (b.l.6), t.y jau negyvendama kartu su atsakovu ir planuodama skyrybas, ieškovė kreipėsi dėl asmens dokumento su nauja pavarde įgijimo. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovei S. J. turėti santuokinę pavardę buvo ypač svarbu, svarbiau nei pati santuoka, kurią nutraukti ji pati siūlė ir sutiko.

Ta aplinkybė, kad būsimam dukros vyrui pinigų, kurie buvo reikalingi kartu ir dukters vestuvėms, V. Š. skolino pagal paskolos raštelį, paėmė užstatą, be to, atsakovui davė tik dalį pinigų, teismo manymu patvirtina, kad iš atsakovo buvo siekiama gauti materialinės naudos.

Iš abiejų šalių skirtingų parodymų apie tai, kaip jie planavo bendrą gyvenimą susituokus ir bendrą ateitį, teismas sprendžia, kad ieškovė tokios bendros ateities su atsakovu neplanavo, iš karto, tik susituokusi siekė gyventi atskirai, praėjus vos 5 dienoms po santuokos įregistravimo pasiūlė sutuoktiniui išsiskirti, teismas daro išvadą, kad tikrasis ieškovės tikslas buvo ne sukurti šeimos santykius, bet pakeisti pavardę bei gauti materialinės naudos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.37 str. 1- 3 d. nustato, kad santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu buvo pažeistos šio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos, taip pat šio kodekso 3.21 straipsnio 3 dalyje, 3.39 ir 3.40 straipsniuose numatytais pagrindais. Santuoką negaliojančia pripažįsta tik teismas. Santuoka negaliojančia pripažįstama nuo jos sudarymo momento.

Įstatymas (CK 3.39 str.) numato, kad fiktyvi santuoka, t.y. santuoka, sudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, gali būti pripažinta negaliojančia pagal vieno iš sutuoktinių arba prokuroro ieškinį.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, teismas laiko, jog šalių santuoka buvo sudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, t.y. ieškovė S. J., pasinaudodama atsakovo D. J. neįgalumu, jo išreikšta valia sukurti šeimą ir gyventi santuokinį gyvenimą, pati šeimos teisnių santykių sukurti nesiekė, iš tikro siekė visai kitokių tikslų- t.y. pakeisti savo su kriminaline praeitiimi siejamą mergautinę pavardę bei gauti kuo daugiau materialinės naudos. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad šalys sudarė fiktyvią santuoką, kurioje viena šalis- S. Š. buvo nesąžininga. Fiktyvi santuoka pripažintina negaliojančia.

Teismas nenustatė aplinkybių, naikinančių santuokos negaliojimą (CK 3.41 str.). CK 3.42 str. 3 d. numatytas vienerių metų senaties terminas nuo santuokos sudarymo dienos nėra suėjęs.

Pripažinus santuoką negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nustatytina, kad S. J. negali būti palikta santuokinė pavardė, nes teisę pasirinkti sutuoktinio pavardę įstatymas suteikia tik asmenims, kurie sudaro santuoką (CK 3.31 str.). Teisė į pavardę yra asmeninė neturtinė teisė, santuoką pripažinus negaliojančia sutuoktinio teisės išlieka tik sąžiningam sutuoktiniui (CK 3.46 1 d.). Teismo manymu byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad S. J. sudarydama santuoką buvo nesąžininga, pripažinus santuoką negaliojančia nuo jos sudarymo momento yra laikoma, kad tokia santuoka nebuvo sudaryta, todėl S. J. po teismo sprendimo dėl santuokos pripažinimo negaliojančia įsiteisėjimo paliktina jos iki santuokos turėta pavardė- Š.

Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, o atsakovo priešieškinys tenkintinas, iš ieškovės atsakovui priteistinos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.) – 121,00 Lt žyminio mokesčio ir 1400,00 Lt išlaidų už teisinę pagalbą, kurios patvirtintos rašytiniais įrodymais (b.l.14,15,16,67,68).

Ieškovei Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr.SP-19-(7.0007) skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l.5,10), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteistinos (LR CPK 88 str. 1 d., 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio P. K. 259-270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovės ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinį.

Pripažinti D. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. Š. a.k(duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia.

Nustatyti, kad po teismo sprendimo dėl santuokos pripažinimo negaliojančia įsiteisėjimo, ieškovei paliekama jos iki santuokos turėta pavardė- S. Š.

Priteisti iš S. Š. 1521.00 Lt (tūkstantį penkis šimtus dvidešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų D. J. naudai.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių rajono CMS.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.