Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-06-01 · Byla Nr. 1N-25/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-01
Bylos Nr.
1N-25/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aloyzas Kruopys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1N-25/2007 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.2.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. birželio 1 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriausteisėjas Aloyzas Kruopys

išnagrinėjo įtariamojo V. Č. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria nutarta perduoti Belgijos Karalystei Lietuvos Respublikos pilietį V. Č. , (duomenys neskelbtini), pagal 2006 m. spalio 23 d. Lježo pirmosios instancijos teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Mireille Julemont išduotą Europos arešto orderį baudžiamajam persekiojimui vykdyti už Belgijos Karalystės BK 66, 322, 323, 324, 324 bis, 324 ter, 325, 326, 505 ir 506 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas, su sąlyga, kad V. Č. , priėmus nuosprendį, bus grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jeigu to prašytų jis pats arba to pareikalautų Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Teisėjas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateikta perdavimo pagal Europos arešto orderį byla Nr. 14.3-386 ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2006 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Interpolo kanalais perduotas Belgijos Karalystės kompetentingos teisminės institucijos – Lježo pirmosios instancijos teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Mireille Julemont 2006 m. spalio 23 d. išduotas Europos arešto orderis (byla Nr. 2004/155) dėl Lietuvos Respublikos piliečio V. Č. , (duomenys neskelbtini), suėmimo ir perdavimo Belgijos Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti.

Europos arešto orderyje nurodyta, kad V. Č. , (duomenys neskelbtini), įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus Belgijos Karalystės baudžiamojo kodekso 66, 322, 323, 324, 324 bis, 324 ter, 325, 326, 505 ir 506 straipsniuose, – dokumentų suklastojimą ir suklastotų dokumentų panaudojimą, automobilių identifikavimo numerių neteisėtą sunaikinimą ir pakeitimą, dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, dalyvavimą nusikalstamoje organizuotoje grupėje ir nusikalstamu būdu įgytų daiktų slėpimą, t. y. Europos arešto orderyje nurodyta, kad V. Č. priklausė organizacijai, kurią sudarė asmenys, vagiantys automobilius, taip pat kiti asmenys, kurie juos ardė, dar kiti asmenys, kurie automobilius perdažė, ir dar kiti asmenys, kurie juos transportavo į Lietuvą. Šiai nusikalstamai organizacijai vadovavo „Daktarų“ nusikalstama grupuotė iš Lietuvos.

Lježo pirmosios instancijos teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2006 m. spalio 23 d. arešto orderyje, kurio pagrindu išduotas Europos arešto orderis, įtarimai detalizuojami, nurodant, jog V. Č. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas kaip vykdytojas ar bendravykdytojas:

1) Lježo teismo apygardos veiklos teritorijoje laikotarpiu nuo 2004-10-05 iki 2004-10-19, turėdamas tikslą sukčiauti ar pakenkti, klastodamas parašus, padirbdamas ar pakeisdamas rašyseną ar parašus, padirbdamas sutartis, nuostatas, įsipareigojimus ar kvitus arba juos įterpdamas į jau sudarytus dokumentus, pridėdamas ar pakeisdamas sąlygas, pareiškimus ar faktus, kurie būdavo nurodomi ar patvirtinami dokumente, klastojo patvirtintus ir oficialius dokumentus, komercinius, banko ar privačius dokumentus, o būtent pašalino, sunaikino ar sugadino Vokietijoje vogtų transporto priemonių identifikavimo ženklus ir perkalė kitus identifikavimo ženklus bei turėdamas tikslą sukčiauti ar pakenkti naudojosi minėtomis suklastotomis detalėmis, žinodamas, kad jos yra suklastotos.

2) Lježo teismo apygardos veiklos teritorijoje laikotarpiu nuo 2003-05-07 iki 2006-10-23 priklausė nusikalstamam susivienijimui, kuriuo laikomas struktūriškai apibrėžtas daugiau kaip dviejų asmenų susivienijimas, suburtas siekiant bendru susitarimu daryti nusikaltimus, už kuriuos numatyta laisvės atėmimo bausmė, ne mažesnė kaip 3 metai;

3) Lježo teismo apygardos veiklos teritorijoje laikotarpiu nuo 2003-05-07 iki 2006-10-23 priklausė asociacijai, kurios tikslas buvo kėsintis į asmenis ar jų turtą;

4) Lježo teismo apygardos veiklos teritorijoje laikotarpiu nuo 2004-10-05 iki 2004-10-19 slėpė visas ar dalį Vokietijoje vogtų automobilių detalių, taip pat kitus pagrobtus, pavogtus ar nusikalstamu būdu gautus daiktus ir taip tyrimo nenustatytiems asmenims padarė žalą.

Belgijos Karalystės teisėsaugos institucijų ieškomas V. Č. Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytas 2006 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 8 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 2 mėnesiams. Kauno apygardos teismas 2006 m. lapkričio 23 d. nutartimi minėtą nutartį dėl V. Č. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo panaikino. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu V. Č. paskirtos kardomosios priemonės: 10000 litų užstatas ir dokumento - Lietuvos Respublikos piliečio paso (duomenys neskelbtini)– paėmimas.

Šalies argumentai

2007 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skyriaus prokurorė su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama perduoti Lietuvos Respublikos pilietį V. Č. Belgijos Karalystei baudžiamajam persekiojimui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 10 d. nutartimi prokurorės pareiškimą patenkino.

Šalies argumentai

V. Č. skunde nurodo, jog su Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartimi nesutinka, kadangi ji yra neteisėta ir nepagrįsta.

Teismas, nutartyje konstatuodamas, kad nenustatyta jokių privalomo ar neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendime ir Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnyje, kurie neleistų Europos arešto orderį išdavusiai Belgijos Karalystei perduoti jo baudžiamajam persekiojimui vykdyti, įtariamojo manymu, pažeidė Lietuvos Respublikos BK 9 straipsnio 3 dalį, 9¹ straipsnį, Lietuvos Respublikos BPK 71 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas turėjo taikyti vieną iš privalomų Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 9 straipsnio 3 dalies 8 punkte, 9¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte, Lietuvos Respublikos BPK 71 straipsnio 3 dalies 8 punkte. Šios normos numato, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis neperduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, jeigu asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves.

Šalies argumentai

Įtariamojo manymu, teismas, priimdamas nutartį perduoti jį Europos arešto orderį išdavusiai Belgijos Karalystei, visiškai neatsižvelgė į jo sveikatos būklę. Įtariamasis skunde nurodo, jog jis serga ligomis, kurios greitai progresuoja, ir, įtariamojo manymu, teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad šiuo metu įtariamojo sveikatos būklė yra kritiška, jam net neatliekama planuota stuburo išvaržos operacija, kadangi medikai baiminasi, kad šios operacijos gali neatlaikyti jo nusilpęs organizmas. Įtariamasis nurodo, jog šiuo metu visiškai negali judėti, tai patvirtinantys dokumentai yra perdavimo pagal Europos arešto orderį byloje. Įtariamasis atkreipia dėmesį į tai, kad jam yra diagnozuotos ligos, dėl kurių jis pagal 1995 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 969/578 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 57 straipsnio ir Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 107 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintą nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sąrašą būtų atleistas nuo tolesnės laisvės atėmimo bausmės. Teismas šį prašymą išsprendė neatsižvelgdamas į bylos medžiagą. Be to, įtariamasis mano, kad jis negali būti transportuojamas į kitą šalį, nes gali kilti reali grėsmė jo gyvybei. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnio 1 punkte numatyta, kad kiekvieno žmogaus teisė gyventi turi būti saugoma įstatymo. Niekam negalima tyčia atimti gyvybės, išskyrus vykdant teismo nuosprendį už nusikaltimą, už kurį tokia bausmė įstatymo numatyta. Jei nebus panaikinta skundžiama teismo nutartis perduoti įtariamąjį pagal Europos arešto orderį ir ši nutartis bus vykdoma, įtariamojo manymu, jo gyvybei grės realus pavojus, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę. Be to, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis garantuoja, kad niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas. Kadangi teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad įtariamasis sunkiai serga, kiekvieną dieną dėl jam diagnozuotų ir progresuojančių ligų jis jaučia ir kenčia didelius fizinius skausmus, ir nepaisydamas savo kritinės sveikatos būklės jis yra priverstas dalyvauti teismo posėdžiuose, įrodinėti, kad tikrai labai serga, visa tai žemina jo orumą ir gali būti traktuojama kaip nežmoniškas ir kankinamas elgesys su juo.

Teismas nevertino to, kad nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2007 m. kovo 14 d. įtariamasis buvo gydomas VšĮ Kauno II klinikinės ligoninės Neurologijos skyriuje. Išraše iš medicininių dokumentų yra pažymėta, kad jo būklė išrašant yra be žymesnio pagerėjimo, pasveikimo prognozė - nepalanki, nustatyti neįgalumo reiškiniai. Šiuo metu įtariamajam yra nustatytas visiškos negalios invalidumas, todėl šios aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, negali būti palikta galioti.

Remdamasis nurodytais motyvais įtariamasis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo V. Č. skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo nutartis paliekama galioti.

Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį dėl V. Č. perdavimo Belgijos Karalystei, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos BPK 71¹-75 straipsnių bei 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR „Dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos“ valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų nustatytų reikalavimų.

Asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį procedūra, vykdoma išduodančiosios valstybės kompetentingos teisminės institucijos, šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo, yra 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR „Dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos“ preambulės 8 punkte numatyta sprendimams dėl Europos arešto orderio vykdymo taikoma kontrolė, kuri pasireiškia tuo, kad išduodančiosios šalies teisminė institucija priima sprendimą dėl asmens perdavimo. Teismas patikrina, ar yra laikomasi Europos arešto orderio turiniui ir formai keliamų reikalavimų ir ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo turi būti neperduodamas ar gali būti neperduodamas. Tai Vilniaus apygardos teismas atliko ir pagrįstai nenustatė jokių privalomo ar neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR ir Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnyje, kurie neleistų V. Č. perduoti Belgijos Karalystei.

Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR „Dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos“ preambulės 10 punkte numatyta, kad Europos arešto orderio mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Jo įgyvendinimą galima sustabdyti tik tuo atveju, jei viena iš valstybių narių sunkiai ir nuolat pažeidinėja Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 1 dalyje išdėstytus principus, Tarybos nustatytus pagal minėtos sutarties 7 straipsnio 1 dalį, ir dėl to atsiranda jos 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos pasekmės. Pastarosios aplinkybės nėra nustatytos ir Europos arešto orderio mechanizmo įgyvendinimas nėra sustabdytas.

Įtariamasis kaip kliūtį jį perduoti Belgijos Karalystei nurodo savo sveikatos būklę, teigdamas, jog jo sveikatos būklė yra kritiška, šiuo metu visiškai negali judėti, transportavimas į kitą šalį gali kelti realią grėsmę jo gyvybei, o Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnio 1 punkte numatyta, kad kiekvieno žmogaus teisė gyventi turi būti saugoma įstatymo.

Tačiau turima medžiaga tokių skundo teiginių nepatvirtina. 2007-03-15 buvo surašyta teisės medicinos specialistų komisijos išvada Nr. EKG 15/07(02), kurioje nurodyta, jog V. Č. diagnozuota išeminė širdies liga su buvusiu nestabilios širdies anginos epizodu 2006 gruodyje, skilvelinės ekstrasistolės, pirminė hipertenzija, kardiomiopatija. Ligos chroniškos, pasižyminčios pablogėjimais ir pagerėjimais. V. Č. dėl išvardintų ligų, nesant jų paūmėjimo ar komplikacijų ir nereikalaujant stacionarinio gydymo, galėtų keliauti tiek lėktuvu, tiek automobiliu.

Įtariamasis skunde dar nurodo, kad šioje išvadoje liko neįvertinta pastarojo laiko jo sveikatos būklė. Tačiau iš VšĮ – Kauno Šilainių poliklinikos, kurioje ir gydosi įtariamasis, 2007-05-28 pažymos Nr. 2-5-615 matyti, kad V. Č. sveikatos būklė nuo 2007-03-15 nesikeitė. Tai paneigia įtariamojo argumentus apie tai, kad perdavimas pagal Europos arešto orderį keltų grėsmę jo sveikatai ar gyvybei, žemintų jo orumą bei galėtų būti traktuojamas kaip nežmoniškas ir kankinamas elgesys su juo ir taip pažeistų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos jam garantuojamas teises.

2007 m. birželio 1 d. Lietuvos apeliaciniame teisme iš įtariamojo gynėjos faksu buvo gauta papildoma medžiaga, t. y. išrašas iš V. Č. medicininių dokumentų ir peticija Europos žmogaus teisių teismui. Lydraštyje gynėja nurodė, jog pateiktas išrašas patvirtina, kad V. Č. sveikatos būklė pavojinga jo gyvybei. Be to, nurodoma, jog V. Č. negalima perduoti pagal Europos arešto orderį kol jo peticija nebus išnagrinėta Europos žmogaus teisių teisme.

Tačiau iš išrašo iš medicininių dokumentų nesimato, kad V. Č. sveikatos būklė būtų tokia, kaip ją apibūdina lydraštyje gynėja. Šis išrašas tik patvirtina 2007-03-15 teisės medicinos specialistų komisijos išvados Nr. EKG 15/07(02) teiginį, kad V. Č. ligos yra chroniškos, pasižyminčios pablogėjimais ir pagerėjimais. Lietuvos Respublikos BPK 76 straipsnio 3 dalis numato, kad „išimtiniais atvejais, kai pagrįstai manoma, kad asmens perdavimas keltų pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, arba kai yra kitų svarbių humanitarinių priežasčių, asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį kitai valstybei gali būti atidėtas. Tokioms priežastims išnykus, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir atitinkama užsienio valstybės institucija nedelsdamos nustato kitą asmens perdavimo dieną.“ Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą naikinti skundžiamą nutartį dėl įtariamojo patekimo į ligoninę nėra pagrindo.

Kreipimasis į Europos žmogaus teisių teismą taip pat nėra pagrindas neperduoti įtariamojo pagal Europos arešto orderį, nes tokios procesinės Europos arešto orderio vykdymo kliūties nenumato Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnis ir 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR.

Nepasitvirtinus įtariamojo skunde nurodytai kliūčiai taikyti perdavimo pagal Europos arešto orderį procedūrą ir nenustačius kitų pagrindų, kuriais remiantis asmuo turi ar gali būti neperduodamas, skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 74 straipsnio 2 dalimi, teisėjas

n utaria:

įtariamojo V. Č. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutarties atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Aloyzas Kruopys