Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-11-21 · Civilinė byla Nr. 2S-972-492/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-21
Bylos Nr.
2S-972-492/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė, Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
I. B.
Atsakovas
G. P.
Kategorijos
  • 118.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Virginija Volskienė Civilinė byla Nr. 2S-766-40/2007

Teisėja Dainora Jievaitytė Procesinio sprendimo kategorija:118.4.; 124.2.2.; 122.4.; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2007 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Dalios Višinskienės, Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-01-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-298-592/2007 pagal I. B. ieškinį atsakovui G. P. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, iškeldinimo iš buto bei skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė I. B. prašė pripažinti negaliojančia 1995-02-03 buto, esančio (duomenys neskelbtini) , pirkimo – pardavimo sutartį; taikyti dvišalę restituciją ir priteisti atsakovo naudai 25 600 Lt, o ginčo butą, kuriuo tuo metu naudojosi atsakovas, grąžinti ieškovei; iškeldinti atsakovą iš buto, priteisti 4 238,58 Lt skolą už komunalines paslaugas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1995-02-03 sudarius buto pirkimo – pardavimo sutartį su atsakovu, pastarasis neįvykdė įstatyme numatyto reikalavimo įregistruoti buto pirkimo – pardavimo sutartį, todėl sutartis yra negaliojanti nuo sudarymo momento (1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis). Šiuo metu butas yra registruotas ieškovės vardu, atsakovas už komunalines paslaugas nemoka, todėl skola už jas yra nuolat išieškoma iš ieškovės. Su atsakovu dėl buto pirkimo – pardavimo sutarties įregistravimo ir skolos už komunalinius mokesčius sumokėjimo susitarti nepavyko, atsakovas su ieškove nebendrauja.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą už akių ir ieškinį patenkino visiškai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartimi sprendimas už akių buvo panaikintas, bylos nagrinėjimas atnaujintas.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. sausio 10 d. nutartimi priėmė ieškovės I. B. atsisakymą nuo dalies ieškinio, civilinę bylą dalyje dėl 1995-02-03 buto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nutraukė. Teismas nurodė, kad ieškovei su atsakovo motina A. P. pasirašius susitarimą dėl išsikėlimo iš buto, pastaroji šį susitarimą įvykdė, ieškovė įsikėlė į ginčo butą ir jame gyvena be trukdžių. Kadangi nėra kliūčių valdyti, naudotis ir disponuoti butu, todėl ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų dėl 1995-02-03 buto prikimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, reikalavimo taikyti dvišalę restituciją.

Šalies argumentai

Ieškovė I. B. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti. Nurodė, kad 2006-03-31 su atsakovo motina pasirašė susitarimą ir manė, kad šiuo susitarimu taikiai išsprendė ginčą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) . Atsakovui įvykdžius minėtą susitarimą ir ieškovei perdavus buto nuosavybės dokumentus, kuriuose ieškovė nurodyta kaip buto savininkė, ši manė, kad ginčas išspręstas, t.y. butas atitenka ieškovei ir nėra tikslo bylinėtis. Po ginčijamos nutarties priėmimo paaiškėjo, kad atsakovas G. P. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą ir prašė atnaujinti praleistą terminą nuosavybei, t.y. ginčo buto 1995-02-03 pirkimo – pardavimo sutarčiai įregistruoti. Įregistravus minėtą sutartį, ieškovės susitarimas su atsakovo motina netektų prasmės, nes butas atitektų atsakovui, be to, teismo nutartis būtų neteisėta, nes ieškovės atsisakymas prieštarautų viešajam interesui, kadangi apeliantės vaikai liktų be gyvenamojo būsto, ieškovei ir jos nepilnamečiams vaikams būtų padarytą didelė žala. Pažymėjo, kad atsakovo elgesys yra nesąžiningas. Jei ieškovė būtų žinojusi, jog atsakovas kreipsis dėl 1995-02-03 buto pirkimo – pardavimo sutarties įregistravimo, nebūtų atsisakiusi nuo dalies ieškinio, nes toks atsisakymas akivaizdžiai prieštarautų ieškovės ir jos vaikų interesams. Mano, kad teismas turėjo užtikrinti nepilnamečio T. K. Beniuševičiaus teisių apsaugą įtraukti dalyvauti byloje vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės I. B. atskirasis skundas tenkintinas.

LR Civilinio proceso kodekso 42 str. 2 d. numatyta teismo pareiga sprendžiant dėl ieškovo pareikšto ieškinio atsisakymo įvertinti, ar tokie jo veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Tai reiškia, kad teismas privalo išsiaiškinti, kaip ieškinio atsisakanti šalis suvokia savo atsisakymo pasekmes, ar tai atitinka tikrąją jos valią ir interesus, o nagrinėjamu atveju, kai ginčas susijęs su gyvenamuoju būstu – ir kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų interesus.

Ieškovė I. B. , pareikšdama atsisakymą nuo ieškinio dėl 1995-02-03 pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir iškeldinimo, nurodė, kad su atsakovo motina sudarė susitarimą, kuriuo ši įsipareigojo iki 2006-04-07 išsikelti iš buto. Tuo metu ieškovė su vaikais jau buvo apsigyvenusi ginčo bute, viešame registre nuosavybės teisės buvo įregistruotos jos vardu, todėl buvo įsitikinusi, kad yra teisėta buto savininkė, jos teisės nėra pažeidžiamos ir bylinėjimasis tapo neprasmingas.

Pirmosios instancijos teismas, išsiaiškinęs minėtas aplinkybes, neteisingai jas įvertino kaip atitinkančias ieškovės tikrąją valią bei neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui. I. B. , atsisakydama ieškinio, buvo ydingai įsitikinusi, kad yra neabejotina turto – buto (duomenys neskelbtini) , savininkė, nes jame gyveno su vaikais ir viešame registre buvo įregistruota jos nuosavybės teisės. Tačiau dėl šio buto buvo sudarytas sandoris, 1995-02-03 pirkimo – pardavimo sutartis, kuris liko galioti, o terminai jam įregistruoti gali būti atnaujinami. Remiantis šiuo metu galiojančiu CK 1.75 str., sandoris šalims yra galiojantis, nors ir neįregistruotas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad I. B. ieškinio atsisakymas, atsižvelgiant į jos ydingą įsitikinimą dėl ginčo turto savininko, prieštarauja CK 1.75 str. reikalavimams. Pripažintinas pagrįstu ir kitas apeliantės argumentas, kad buvo neįtraukta į bylos nagrinėjimą institucija, kuriai pavesta ginti nepilnamečių vaikų interesus, nes ieškinio dėl teisių į būstą, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai, atsisakymas pažeidžia pastarųjų teises ir interesus. Šiuo aspektu ieškinio atsisakymas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, nes liko įstatymo nustatyta tvarka neginami vaikų, kurie priskirtini socialiai jautriai asmenų grupei, interesai. Remiantis aukščiau aptartais argumentais, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinio atsisakymą, iš esmės pažeidė civilinio proceso reikalavimus (CPK 42 str. 2 d., 329 str. 1 d.), todėl 2007 m. sausio 10 d. nutartis naikintina, o civilinė byla grąžintina nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 3 p, 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti, civilinę bylą dalyje dėl 1995-02-03 pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir iškeldinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėKolegijos teisėjai Dalia VišinskienėHenrichas Jaglinskis