- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-01-31
- Bylos Nr.
- e1-878-1034/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35744-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- D. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ingridos Gureckienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda;
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 20 parų;
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 50 parų;
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų;
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. M. 2023 m. rugsėjo 16 d. vartojo alkoholį po 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 22.54 val., Pamėnkalnio g. 1, Vilniuje, sukelto eismo įvykio, kurio metu, vairuodamas automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į priekyje jo važiavusį ir sustojusį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai 2023 m. rugsėjo 17 d. 00.21 val. policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,03 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad automobilis „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Minėtą automobilį jis pirko 2023 m. rugpjūčio mėnesį. Pirko iš pažįstamo. Nesutinka, kad vairavo neblaivus, kadangi įvykio dieną jis vairavo blaivus. Įvykio dieną buvo su pažįstamu iš matymo, šio nei vardo, nei pavardės nežino, žino tik tai, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), be to, po minėtos dienos jis šio nematė. Įvykio dieną minėtą pažįstamą sutiko Vilniaus mieste, Gedimino prospekte. Pažįstamas jau buvo išgėręs, su savimi turėjo butelį degtinės. Jam pasiūlė su šiuo važiuoti į klubą. Jiems važiuojant jo automobiliu „Mazda 3“ (vairavo jis) Pamėnkalnio gatve, Vilniuje, jam iš priekio važiavo kitas automobilis – „Volkswagen Golf“, valstybinių numerių neprisimena. Užsidegus raudonam šviesoforo signalui, minėtas automobilis sustojo, sustojo ir jis. Tada neprisimena tiksliai, ar užsidegė jau žalias šviesoforo signalas, ar dar stovint, jis per staigiai atleido sankabą ir atsitrenkė savo automobilio priekine dalimi į priešais stovinčio automobilio „Volkswagen Golf“ galinę dalį. Jis iš karto išlipo iš savo automobilio. Iš automobilio „Volkswagen Golf“ vairuotojo pusės iššokęs vaikinas pradėjo iš karto filmuoti, jį keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jis pamatęs, kad minėtas asmuo elgiasi neadekvačiai, atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo, tai padarė tik dėl to, kad neįvyktų muštynės tarp jo ir to „Volkswagen Golf“ automobilio vairuotojo. Tada nuvažiavo į Gedimino prospektą ir ten kažkur paliko automobilį, kokioje gatvėje, nežino, kažkur kieme. Pats su pažįstamu nuėjo į barą, pavadinimo nežino, esantį Vilniaus gatvėje. Bare iš karto išgėrė 300 g degtinės, taip pat porą bokalų alaus. Jautėsi neblaivus. Tada išėjo iš baro parūkyti ir pamatė pareigūnus, kurie jį sulaikė. Tada jį pristatė į policijos įstaigą. Policijos įstaigoje jį kažkiek laikė, tada įteikė šaukimą ir paleido. Jis automobilį vairavo blaivus, kai įvyko eismo įvykis, jis buvo blaivus. Automobilyje buvo degtinės butelis – tas, kurį su savimi turėjo jo pažįstamas. Daugiau nebuvo alkoholinių gėrimų. Vėliau, kai paliko automobilį kieme ir nuėjo į barą, pradėjo vartoti alkoholį. Kai buvo paleistas iš areštinės, jis automobilį iš kiemo Gedimino prospekte pasiėmė tik po kokių 10 dienų. Su juo važinėjo toliau. Vėliau jam sprogo ratas ir jis automobilį paliko Paribio g. 30B, Vilniuje, prie „Express Market“. Prieš tris savaites jis atvažiavo prie minėtos vietos, tačiau automobilio nebuvo. Kvietė pareigūnus, tačiau jų nesulaukęs išvažiavo. Vėliau į policiją dėl pavogto automobilio jis nesikreipė, pareiškimo nerašė. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis D. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nežinojo, jog negalima vartoti alkoholinių gėrimų po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo. Supranta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia jo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis nežino, kur yra jo automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jo paskutinė buvimo vieta buvo Paribio g. 30 B, Žvėryno mikrorajone, automobilis buvo pastatytas daugiabučių namų kieme. Ten jo neradęs, jis skambino policijai, tačiau, ilgai nesulaukęs pareigūnų, jis išvažiavo. Vėliau dėl automobilio vagystės jis kreipėsi į Trakų policijos komisariatą, tačiau jam buvo paaiškinta, kad jau praėjo daug laiko ir jie neapsiims automobilio paieškos. Taip jis ir paliko šį reikalą, daugiau niekur nesikreipė. Jam šis automobilis šiuo metu jau nėra reikalingas, kadangi vis tiek negali vairuoti. (duomenys neskelbtini) savo automobilį laikydavo prie gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. parodė, kad tiksliai negali pasakyti kada tai buvo, nes jau neprisimena. Jis kartu su draugu E. K. apie 23 val. važiavo jo automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo jis. Važiavo Pamėnkalnio gatve link Islandijos gatvės, Vilniuje. Važiavo pirma eismo juosta. Užsidegus raudonam šviesoforo signalui, sustojo. Tuomet pajuto smūgį į savo automobilio galinę dalį, suprato, kad į jį atsitrenkė kitas automobilis. Jis iš karto įjungė avarinį signalą ir išlipo iš automobilio pažiūrėti, ar smarkiai į jį įvažiavo. Draugas E. irgi išlipo. Pamatė, kad į jo automobilį įvažiavo automobilis „Mazda“. Tuomet po kiek laiko iš automobilio „Mazda“ išlipo du vaikinai. Jis automobilio „Mazda“ vairuotojui pasakė, kad reikia supildyti deklaraciją dėl eismo įvykio. Automobilio „Mazda“ vairuotojas buvo su sugipsuota ranka ir pradėjo jam siūlyti susitarti, siūlė pinigus. Bendraujant su šiuo, jis suprato, kad vairuotojas yra neblaivus, kadangi nuo šio sklido stipus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti, lingavo, buvo agresyvus. Jis nesutiko, paaiškino, kad iškvies policiją. Tada automobilio „Mazda“ vairuotojas kalbėjo su juo necenzūriniais žodžiais, „pasiuntė“ jį ir atsisėdęs į savo automobilį kartu su savo draugu pasišalino iš eismo įvykio. Pasišalinimą nufilmavo jo draugas E. Jis irgi badė nufilmuoti, tačiau jam kažkaip nepavyko. Tuomet sulaukė policijos pareigūnų, pareigūnams viską papasakojo kaip buvo, parašė paaiškinimą, šie viską užfiksavo ir jis išvažiavo namo. Jo draugas E. jam minėjo, kad automobilio „Mazda“ salone matė alkoholinio gėrimo butelį, kuris buvo padėtas tarp priekinių sėdynių, vietoje, skirtoje puodeliams laikyti.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. parodė, kad tikslios datos jau neprisimena, nes praėjo laiko, bet jis kartu su draugu R. S. važiavo R. automobiliu. Jis buvo keleivio vietoje. Jiems važiuojant Pamėnkalnio gatve, Vilniuje, užsidegus raudonam šviesoforo signalui, sustojo. Tuomet labai greitai, kelių sekundžių metu, išgirdo ratų cypimą ir tuomet pajuto smūgį. Su R. suprato, kad į jų automobilio galinę dalį atsitrenkė kitas automobilis. R. įjungė avarinį signalą ir jie išlipo iš automobilio. Iš kito automobilio, kuris į juos atsitrenkė, atsimena, tai buvo „Mazda“ automobilis, mėlynos spalvos, išlipo irgi du vaikinai. Kai šie išlipo, jam iš karto sukėlė įtarimų šių elgesys. Vairuotojas buvo su sugipsuota ranka. Automobilio „Mazda“ keleivis pradėjo iš karto tartis, kad nekviesti policijos pareigūnų. Bendraujant su keleiviu, akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus, kadangi sunkiai pastovėjo ant kojų, kalbėjo nerišliai. Vairuotojas irgi dėstė mintis neaiškiai, nerišliai, svirduliavo. Tuomet ir vairuotojas pradėjo sakyti, kad šis pažįsta gerą meistrą, kuris sutvarkys R. automobilį. Tuomet jis nuėjo apžiūrėti „Mazda“ automobilį ir pamatė, kad automobilio salone tarp priekinių sėdynių stovi alkoholinio gėrimo – degtinės, butelis. Jis priėjo prie R. ir pasakė, kad „Mazda“ vairuotojas ir keleivis yra neblaivūs, šių automobilyje yra degtinės butelis. Pasakė R., kad reikia kviesti policijos pareigūnus. R. jam pritarė. Kai „Mazda“ vairuotojas ir keleivis išgirdo, kad kvies policijos pareigūnus, šie nusikeikė, atsisėdo į „Mazda“ automobilį ir degant raudonam šviesoforo signalui pasišalino. Jis spėjo savo mobiliojo ryšio telefonu nufilmuoti, kaip automobilis „Mazda“ išvažiuoja, įraše matosi valstybiniai numeriai. Tada jis paskambino numeriu 112 ir iškvietė pareigūnus. Tuomet su R. laukė policijos pareigūnų. Atvažiavus pareigūnams viską paaiškino, pareigūnai viską užfiksavo. Tuomet išvažiavo namo.
Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2023 m. rugsėjo 17 d. 00.21 val. D. M. nustatytas 2,03 promilių girtumas.
VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog automobilio ,,Mazda 3 1.6 TD Elegance“ vidutinė vertė Lietuvoje su PVM yra 1 920 Eur.
VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. M.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Pamėnkalnio g. 1, Vilniuje. Apžiūrint įvykio vietą nurodytu adresu matoma Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryža. Sankryža yra reguliuojama šviesoforų ir kelių ženklais bei ženklinimu. Gatvių sankryža yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūrint įvykio vietą tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas pranešimas apie įvykusį eismo įvykį ir pasišalinusį šio įvykio kaltininką.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti pareigūnų kūno kameros vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip pareigūnai bendrauja su įvykio dalyviais.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas liudytojo R. S. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo vairuotojas bei pasišalinimas iš įvykio vietos.
Administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR_P-48244-2023 nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. 22.54 val., Pamėnkalnio g. 1, Vilniuje, D. M., vairuodamas automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepasirinko saugaus atstumo bei važiavimo greičio, nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į priekyje, prie raudono šviesoforo signalo, sustojusį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Padaryti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai, paskirta 300 Eur bauda.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad siekiant nustatyti automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vietą, 2024 m. sausio 20 d. tarp 0 val. ir 1 val., buvo patikrintos automobilių stovėjimo aikštelės adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šalia šių adresų esančios automobilių stovėjimo aukštelės, bei (duomenys neskelbtini) mieste esančios viešos automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau minėtas automobilis nerastas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad siekiant nustatyti automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vietą, 2024 m. sausio 23 d. tarp 17.30 val. ir 18.05 val., kartu buvo patikrinta vietovė prie pastato esančio Paribio g. 30B, Vilniuje, aplinkinių pastatų kiemai, automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau minėtas automobilis nerastas. Paribio g. 30B, Vilniuje, vaizdo stebėjimų kamerų nepastebėta. Kitų duomenų apie automobilio galimą buvimo vietą, negauta.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo patikrintas ieškomų transporto priemonių registras, nustatyta, kad automobilis „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra paieškomas. Taip pat patikrinus policijos registruojamų įvykių registrą nustatyta, kad D. M., laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 23 d. nesikreipė ir neskambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) į bendrąjį pagalbos centrą dėl automobilio „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės.
Motyvuojamoji dalis
III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis D. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną buvo su pažįstamu, jį sutiko Vilniaus mieste, Gedimino prospekte. Pažįstamas jau buvo išgėręs, su savimi turėjo butelį degtinės. Jam pasiūlė su šiuo važiuoti į klubą. Jiems važiuojant jo automobiliu „Mazda 3“ (vairavo jis) Pamėnkalnio gatve, Vilniuje, jam iš priekio važiavo kitas automobilis – „Volkswagen Golf“. Užsidegus raudonam šviesoforo signalui, minėtas automobilis sustojo, sustojo ir jis. Tada neprisimena tiksliai, ar užsidegė jau žalias šviesoforo signalas, ar dar stovint, jis per staigiai atleido sankabą ir atsitrenkė savo automobilio priekine dalimi į priešais stovinčio automobilio „Volkswagen Golf“ galinę dalį. Jis iš karto išlipo iš savo automobilio. Iš automobilio „Volkswagen Golf“ vairuotojo pusės iššokęs vaikinas pradėjo jį filmuoti, keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jis pamatęs, kad minėtas asmuo elgiasi neadekvačiai, atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo, tai padarė tik dėl to, kad neįvyktų muštynės. Tada nuvažiavo į Gedimino prospektą ir ten kažkur paliko automobilį. Pats su pažįstamu nuėjo į barą, esantį Vilniaus gatvėje. Bare iš karto išgėrė 300 g degtinės, taip pat porą bokalų alaus, jautėsi neblaivus. Tada išėjo iš baro parūkyti ir pamatė pareigūnus, kurie jį sulaikė. Jis automobilį vairavo blaivus, alkoholį pradėjo vartoti, kai paliko automobilį kieme ir nuėjo į barą. Jis automobilį iš kiemo Gedimino prospekte pasiėmė tik po kokių 10 dienų. Su juo važinėjo toliau. Vėliau jam sprogo ratas ir jis automobilį paliko Paribio g. 30B, Vilniuje, prie „Express Market“. Vėliau jis atvažiavo prie minėtos vietos, tačiau automobilio nebuvo. Kvietė pareigūnus, tačiau jų nesulaukęs išvažiavo. Vėliau į policiją dėl pavogto automobilio jis nesikreipė, pareiškimo nerašė.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. M. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu D. M. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, bausmės rūšis ir dydis jam yra suprantami, prašė, esant galimybei, sumažinti baudą ir leisti ją sumokėti dalimis, kadangi neturi galimybės sumokėti visą sumą.
IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į D. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius D. M. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, baustas administracine tvarka, teistas, nedirbantis, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 90 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis prašo sumažinti baudą ir leisti ją sumokėti dalimis, kadangi neturi galimybės sumokėti visą sumą. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis), baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos, savanoriško mokėjimo laikotarpį.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam D. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 19 d.
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė D. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto, automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. M., tačiau iš byloje esančių tarnybinių pranešimų nustatyta, kad automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo rastas. VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog automobilio ,,Mazda 3 1.6 TD Elegance“ vidutinė vertė Lietuvoje su PVM yra 1 920 Eur. Atsižvelgiant į tokių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo D. M. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 920 Eur.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, D. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. M. 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti D. M. 1 (vienerių) metų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, draudimo naudotis specialia teise terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 19 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. M. išieškoti automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 920 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt eurų) valstybės naudai.
D. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.