Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. K. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą prisipažino ir parodė, kad su A. R. rūkė prie laiptinės ir pamatė bendradarbį J. B., kuris iš anksčiau buvo jam skolingas. Kuris pirmas sudavė smūgį, negali pasakyti, jis (D. K.) buvo neblaivus, todėl neatsimena. Mušė J. B., gali būti, kad nukentėjusiajam J. B. spyrė. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, kad 2018-04-14 apie 21 val. jis su A. R. išėjo į lauką parūkyti. Rūkydamas su A. R., pamatė ateinantį J. B., kurį žinojo iš matymo, nes kartu dirba vienoje įstaigoje. A. R., nieko nesakęs, pribėgo prie ateinančio J. B. ir jam smogė. Nematė, ar smogė kumščiu, ar spyrė koja, buvo tamsu ir įvykis buvo nuo jo apie 15 m. atstumu. Parodė, kad matė, jog po A. R. suduoto smūgio J. B. nuvirto ant žemės. Tada jis (D. K.) priėjo prie nuvirtusio J. B., kuriam iš nosies bėgo kraujas ir kuris jau stojosi nuo žemės, ir sulenkta koja smogė J. B. į veido sritį. Po to jis su A. R. nuėjo. Ar J. B. nuvirto ant žemės po jo suduoto smūgio, nematė, kas vyko toliau, nežino. Kodėl sudavė smūgį J. B., paaiškinti negali. Su A. R. iš anksto nesitarė sumušti J. B., viskas vyko spontaniškai. Įvykio metu buvo blaivus. J. B. atsiprašė, tarpusavyje susitaikė (1 t., b. l. 110-111, 118).

Nukentėjusysis J. B. parodė (jo parodymai pagarsinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalimi), kad 2018-04-14 apie 22.15 val. jam paskambino kaimynė J. J., kuri paprašė jo pagalbos, sakė, kad ji yra lauke prie namo, kurį jai reikia praeiti ir prie kurio yra daug „pacanų“, sakė, kad ji bijo eiti, paprašė jo ateiti. Jis nuėjo ir prie (duomenys neskelbtini), namo, kur pamatė daug jaunuolių, tarp kurių buvo ir pažįstamų veidų. Jis nieko niekam nesakė, ėjo link pažįstamos J. J. ir pamatė, kad atbėga pažįstamas jaunuolis, Ausmos vaikas (A. R.), kuris pribėgęs jam sudavė vieną smūgį kumščiu į nosį. Jis nuo smūgio pargriuvo. Tada jį nugriuvusį tas jaunuolis spardė į įvairias kūno vietas. Parodė, kad sudavė tikrai 3 kartus, tačiau galėjo būti ir daugiau smūgių. A. vaikas (A. R.) nustojo jį spardyti tik tada, kai pribėgo D. K., kuris jam įspyrė keliu į nosį, dėl ko jam smarkiai pradėjo bėgti kraujas. Po to smūgio visi išsiskirstė į įvairias puses. Po šio įvykio jis iš karto nuėjo į kitą kelio pusę ir paskambino „112“, pranešė apie įvykį, išsikvietė pagalbą. Atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis nurodė, kad įtariamieji galimai nuėjo į (duomenys neskelbtini). Bet pareigūnams ten nuėjus, durų niekas neatidarė. Atvykę medikai jį apžiūrėjo ir išsivežė į ligoninę, kur jam buvo nustatytas nosies kaulo lūžimas, jis buvo išleistas gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 48-49). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis J. B. parodė, kad patikslina, jog pirmą smūgį kumščiu į krūtinę jam sudavė pribėgęs A. R., kad po to smūgio jis nuvirto ant žemės, po to atsistojo, o tada prie jo pribėgo D. K., kuris sulenkta koja smogė jam į nosies sritį. Parodė, kad po D. K. suduoto smūgio jis nuvirto ant žemės ir jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, o D. K. su A. R. pasišalino. Tada jis atsikėlė nuo žemės, nuėjo į kitą kelio pusę ir pranešė apie įvykį policijai. Parodė, kad jam viso buvo suduoti du smūgiai: pirmą smūgį kumščiu į krūtinę sudavė A. R., taip sukeldamas jam trumpalaikį fizinį skausmą, o antrą smūgį sulenkta koja į nosies sritį smogė D. K., po kurio smūgio jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, nes nosis lūžo. Dėl nosies lūžimo buvo pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių, kur nustatytas nosies kaulo lūžimas, ir po med. apžiūros jis išleistas gydytis ambulatoriškai. Patikslino, kad nuvirtusio jo niekas nespardė. Parodė, kad įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Turtinė žala jam nepadaryta, todėl civilinio ieškinio nereiškia. D. K. jo atsiprašė, jis jam pretenzijų neturi, prašo tyrimą nutraukti (1 t., b. l. 52-53).

Liudytojas A. K. (jo parodymai pagarsinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalimi) parodė, kad 2018-04-14 apie 23 val. jis ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo. Artėdamas link savo daugiabučio namo, prie gretimo namo, t. y. prie (duomenys neskelbtini), išgirdo kažkokį triukšmą, buvo tamsu, ta vieta nebuvo apšviesta, todėl jis negalėjo įžiūrėti, kas vyksta. Girdėjo, kaip bėga asmenys kita gatvės puse, į tą pusę, iš kurios ėjo jis. Tada jis garsiai sušuko „kas vyksta“, perėjo per (duomenys neskelbtini) gatvę ir nuėjo prie sekančio namo Nr. (duomenys neskelbtini) pažiūrėti. Eidamas per gatvę, artėdamas link minėto namo, pamatė ant žemės „kniūpščią“ gulintį žmogų, kurį spardė trys jaunuoliai, kurie pradėjo bėgti, kai pamatė, kad jis prie jų artėja. Vieną iš tų vaikinų jis pagavo ir atpažino. Tai buvo A. R. sūnus iš (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) (A. R.). Jis jo paklausė, ką jie čia daro, bet vaikinas jam nieko neatsakė. Tada prie jo iš kažkur priėjo moteris, kuri pasakė, kad jis nelįstų prie to vaiko, nes tas sumuštas žmogus to nusipelnė už skolas. Jis tada A. R. paleido. A. R. nubėgdamas pasakė, kad jie spręstųsi problemas patys. Tas sumuštas žmogus, tuo metu, kai jis pagavo tą vaikiną, buvo atsikėlęs nuo žemės ir perbėgęs į kitą gatvės pusę, bet sugrįžo prie jo, kai pamatė, kad jis vieną iš jį mušusių asmenų pagavo. Jį atpažino, tai buvo J. B., kurio paklausė, kas nutiko, už ką jį muša, bet J. B. pats nesuprato, dėl ko buvo užpultas, minėjo, kad vienas mušeikų buvo jo kolega iš jo darbo ir kad išsikvietė policijos pareigūnus. Kadangi J. B. nebuvo stipriai sužalotas, orientavosi aplinkoje, nieko daugiau nelaukė, grįžo namo (1 t., b. l. 76-77).

Iš 2018-04-16 J. B. protokolo – pareiškimo matyti, kad jis nurodė, jog 2018-04-14 apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), jį sumušė du pažįstami vaikinai (1 t., b. l. 31).

Iš 2018-04-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36-40).

Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1., 2. J. B. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, pereinanti į abiejų akių apatinius vokus.

3. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis.

4. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio laiku.

5. J. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

6. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus nosies sritį.

7. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai (1 t., b. l. 72).

Nukentėjusysis J. B. civilinio ieškinio nereiškė.

Dėl veikų, numatytų BK 254 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 180 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje,

Kaltinamasis D. K. dėl jam pareikšto kaltinimo, numatyto BK 254 straipsnio 2 dalyje, savo kaltę pripažino iš dalies. Neneigė, jog galėjo suduoti smūgį J. V., nes grumtynės tikrai buvo. Pamena, kad grūmėsi su vyrais, buvo daug žmonių. Jis pats nieko nebuvo užgulęs, jį patį užspaudė, galėjo tik dėl girtumo užgriūti. Jį užgulę buvo du žmonės. Grumiantis galėjo suduoti. Jis buvo girtas, neatsimena net J. V. veido. Gėrė miške nuo ankstaus ryto, išgėrė daug degtinės, skambinėjo visiems, kad atvažiuotų. A. S. R., R. P. ir A. R.. Atsimena, kad išgirdo triukšmą ir atsikėlė. Pamatė žmonių, vyko grumtynės, pribėgo daug žmonių. Ginklo nematė, negali pasakyti, kas šaudė. Atvažiavo policija ir jį išvežė. Ryte atsikėlė visas sudaužytas, buvo suplėšytos jo kelnės. Kad būtų spyręs kam nors, neatsimena. Gailisi, daugiau nedarys nusikaltimų.

Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų D. K. parodė, kad po įvykio duoti jo pirmi parodymai yra teisingi, ką tada prisiminė, tą pasakė.

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad 2019-04-20 apie 10.00 val. su draugais M. ir T. nusipirko 4 butelius 0,5 l talpos degtinės, pėsčiomis nuėjo į mišką, kuris yra maždaug už 1 kilometro nuo parduotuvės. Ten vartojo nusipirktą alkoholį, valgė saulėgrąžas. Mano, kad išgėrė 3 butelius ir užmigo. Nežino, kiek laiko miegojo. Kai atsikėlė, M. ir T. jau nebuvo. Jį kažkas judino, jis atsikėlė, pamatė 3 asmenis, visi buvo vyrai. Minėtų vyrų negali apibūdinti, nes neįsidėmėjo dėl girtumo. Vienas iš 3 vyrų turėjo su savimi šaunamąjį ginklą. Vyras iššovė 2-3 šūvius, tada vyras nukreipė ginklą į jį, liepė eiti iš miško. Jis bandė atimti ginklą, kilo grumtynės, jį pargriovė. Visi 3 vyrai puolė jį, pradėjo mušti. Vyrai daužė jį rankomis. Jis užsidengė rankomis galvą. Kadangi jį puolė, jis gynėsi, galėjo suduoti jį užpuolusiems vyrams. Jokio turto jis nebandė pasisavinti ir nepasisavino. Užpuolė ne jis, o 3 nepažįstami vyrai. Jis buvo sužalotas. Ant jo kūno matosi sužalojimai: dešinės rankos nykščio ištinimas, skauda prisilietus, nubrozdinta dešinės kojos blauzda, skauda dešinės kojos čiurną, taip pat ištinusi ir skauda viršutinė lūpa. Taip pat jam suplėšytos sportinės kelnės. Dėl girtumo neprisimena visų savo veiksmų. Neprisimena, kada miške atsirado R. P. ir S. R.. Nepamena, ar jos vartojo alkoholį. Neprisimena, kad būtų asmuo, kurio vardas A. (3 t., b. l. 134-135). Papildomos apklausos metu D. K. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. 2019-04-20 apie 10 val. jis su pažįstamais nuėjo į mišką, kur vartojo alkoholį, po to miške užmigo. Kai atsikėlė, skambino pažįstamiems, kad iškviestų jam taksi, nes norėjo išvažiuoti. Po to vėl užmigo. Pabudo, nes buvo triukšmas. Matė, kad miške yra pažįstami A. R., S. R., R. P.. Dar buvo kokie trys vyrai, kurių jis nepažįsta. Vienas vyras turėjo rankose šaunamąjį ginklą. Parodymus jau apie tai davė. Parodė, kad jis bandė iš to vyro atimti ginklą, kad šis nešaudytų. Tas vyras į viršų šovė 2-3 kartus. Negali atsakyti, kodėl tas vyras išsitraukė ginklą. Parodė, kad jis negali parodyti, kokie buvo jo veiksmai bandant atimti ginklą, bet galėjo griebti už ginklo. Dėl smūgių sudavimo parodė, kad jis kažkam sudavė smūgius, bet nežino kam kliuvo, nes ant jo puolė ir kiti vyrai. Jį parvertė ant žemės, pradėjo jį mušti. Jis nematė, ar buvo atimtas ginklas iš nukentėjusiojo. Parodė, kad pats buvo sumuštas to įvykio metu. Dėl sumušimo niekur nesikreipė. Kokie veiksmai buvo S., A. ir R., negali parodyti. R., S. ir jis buvo sulaikyti žmonių, o po to atvažiavo policijos pareigūnai. A. R. pabėgo. Jis ginklo neatėmė, ar buvo kas iš vyro atėmęs ginklą, nematė. Tiksliai negali parodyti, kaip viskas vyko, tvirtina ankščiau duotus savo parodymus (3 t., b. l. 174-175). Papildomos apklausos metu kaltinamasis D. K. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, kad dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, kad nukentėjusiojo J. V. atsiprašys, anksčiau nebuvo galimybės to padaryti. Norėjo atsiprašyti per liudytojo apklausą teisme, bet negalėjo to padaryti, nes nukentėjusiojo advokatas nusivedė J. V., neleido jam su juo kalbėtis. Ligonių kasai atlygins ieškinį už J. V. apžiūrą ligoninėje (3 t., b. l. 181). Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, kaltę D. K. pripažino visiškai, parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų (5 t., b. l. 82).

Kaltinamasis A. R. dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino iš dalies – dėl plėšimo neprisipažino; dėl ginklo pagrobimo prisipažino iš dalies, nurodydamas, jog ginklą atėmė vienas; dėl pasikėsinimo nužudyti neprisipažino, teigdamas kad nesitaikė J. V. į galvą; dėl grasinimo A. J. prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad į A. J. šovė vieną kartą. Parodė, kad į mišką atvažiavo jis, R. (R. P.) ir S. (S. R.). D. (D. K.) miegojo prie kelmo, kūrenosi laužas. Po 5 ar 10 minučių atėjo J. V. ir pasakė gesinti laužą. Jis (A. R.) paspyrė laužą. J. V. parodė ginklą, turėjo jį rankoje prie savęs. Tada jis trenkė J. V. į nosį. Nestipriai trenkė, kraujas bėgo iš nosies, uždėjo ranką, spyrė ir J. V. pargriuvo. Po to griebė iš J. V. šautuvą, sunkiai, bet atėmė. Nuėjo toliau, du sykius šovė į orą. Atbėgo žmonės, A. J. su pagaliais puolė ant jo. Šovė į šoną pagąsdinti, kad jo nepultų, A. J. buvo užsimojęs į jį pagaliu, buvo apie 2 metrus nuo jo, bėgo link jo, tada ir šovė į šoną, kad pagąsdinti, į A. J. nesitaikė, o tik į šoną. Iš viso šovė tris kartus. J. V. stovėjo už A. J.. A. J. niekur nesislėpė. Jam piniginės iš J. V. nereikėjo, jos neieškojo. J. V. jis pargriovė vienas, nežino ką darė kiti (R. P., D. K.). Gali būti, kad kai iš J. V. atiminėjo šautuvą, sužalojo jam delną. Pargriuvęs J. V. abiem rankomis suspaudęs laikė šautuvą, jis šautuvą išplėšė, kad nešautų. J. V. nešaudė. J. V. skambino telefonu, kai A. J. atėjo, iki to jis neskambino. Po to jis (A. R.) išmetė ginklą ir pabėgo. J. V. nebuvo priklupęs ant kelių ir užsidengęs galvą, nebuvo į jį nukreipęs ginklo. J. V. šaukėsi pagalbos „padėkit“, kai ginklas buvo pas jį rankose. Dabar gyvena su mama, mokosi, gauna iš valstybės pašalpą. Gailisi, kad važiavo į tą mišką, ką darė. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus A. R. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis A. R. teigė, kad visi jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra neteisingi, nes bijojo atsakomybės. Parodė, kad jis viską padarė vienas – vienas atėmė ginklą, šovė į viršų, šovė į A. J.; piniginės neėmė, nesitaikė į J. V. galvą; sudavė J. V. kumščiu į veidą, A. J. nieko nedarė. Kai atėjo J. V., ginklas buvo J. V. rankose, ne dėtuvėje. Matė, kaip ginklą J. V. išsiėmė iš dėtuvės. Kai J. V. nuvertė, ginklą nukentėjęs laikė susiėmęs prie savęs, kišo į žemę. Ginklą ištraukė iš J. V. rankos, ne iš dėtuvės.

Kaltinamoji R. P. dėl jai pareikšto kaltinimo nepripažino. Parodė, kad su A. R. ir S. R. atvažiavo į mišką pasiimti D. K.. D. K. miegojo. Po kiek laiko atėjo nukentėjęs J. V., pasakė užgesinti laužą, po to parodė, kad turi šautuvą. Jie kėlė D. K., nes buvo pasakyta gesinti laužą, nes šaus. Daugiau nieko neatsimena, nes buvo girta. Įvykio metu buvo šaudoma. Kas šaudė, neatsimena. Pamena kaip ją vyresnis vyras parvertė ant žemės, užlaužė jai ranką, jis šaukėsi pagalbos. Kitas vyras trenkė D. K.. Dabar mokosi profesinėje mokykloje (duomenys neskelbtini).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus R. P. parodymus ji parodė, kad geriausiai viską prisiminė pirmoje apklausoje (3 t. b. l. 84-85), tie parodymai teisingiausi. Šiuo parodymuose fiksuota, kad ji stūmė nukentėjusįjį, nugriovė ant žemės, nepamena, kad būtų sudavusi smūgius, telefono nepagrobė. Parodė, kad 2019 m. balandžio mėn., dienos nepamena, galėjo būti tokia diena, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, neblaivi grįžo į namus, pamatė kieme taksi automobilį, į kurį sėdo S. R. ir A. R.. Visi nuvažiavo prie parduotuvės, išlipo ir nuėjo į mišką. Nežino, kodėl ėjo į mišką. Kiek buvo valandų, taip pat negali parodyti. Miške pamatė ant žemės miegantį D. K., šalia kūrenosi laužas. Kitų asmenų miške nebuvo. Matė netoliese numestą degtinės butelį. Visi žadino D., tačiau jis nepabudo. Negali parodyti, kiek užtruko, kol žadino D.. Būnant miške atėjo vyras ir pasakė gesinti laužą. A. su koja bandė gesinti laužą. Vyras atitraukė striukę ir parodė už kelnių užkištą ginklą, pasakė „matot ką turiu“. Vyras išsitraukė ginklą – revolverį ir tris kartus šovė į viršų. Dėl ko jis šovė, nežino, jos jam nieko nesakė. P. D.. D. atsistojo. Ji pastūmė tą vyrą, jis nuvirto ant žemės. Kaip nuvirto, dėl ko vyrą stūmė, negali nurodyti. Ji užšoko ant gulinčio vyro. Vyras rankoje laikė ginklą, ji iš jo ginklą norėjo atimti. Vyras priešinosi. Ji šūktelėjo visiems, kad padėtų atimti ginklą. T. S. taip pat užgulė ant vyro, prispaudė jam ranką. Kokie buvo A. ir D. veiksmai, negali parodyti. Ji iš to vyro rankos ištraukė ginklą ir jį numetė. Vyras gulėdamas ant žemės šaukėsi pagalbos, šaukė „padėkit žmonės“. Atbėgo žmonių – trys vyrai, moteris. Du vyrai pripuolė prie D. ir pradėjo jį mušti. Atbėgusi moteris prirėmė prie žemės S.. Ją pagavo vienas vyras, užsuko ranką ir pavertė ant žemės. A. spėjo pabėgti. Vienas vyras, kuris atbėgo į mišką, pakėlė revolverį ir šaudė į nubėgantį A.. Greitai atvažiavo policijos pareigūnai, greitoji pagalba. Parodė, kad tas vyras, kuris liepė gesinti laužą, telefono nebuvo išsitraukęs, neskambino. A. R. ginklo nebuvo į rankas paėmęs. Iš jos draugų niekas nebuvo paėmęs ginklo į rankas, A. R. nesitaikė su ginklu į žmogų ir nešovė. Paklausus, ar A. R. buvo sugrįžęs į įvykio vietą, po to, kai jie buvo sulaikyti, atsakė, kad nebuvo. Parodė, kad A. R. vilkėjo bliuzoną ar megztinį juodos spalvos, su užsiūtomis raudonos spalvos juostomis ant rankovių. Ji mūvėjo tamsiai pilkos spalvos timpas, šviesų pilką ilgą megztinį (3 t., b. l. 84-85).

Dėl kaltinamosios R. P. duotų parodymų, esančių (5 t., b. l. 38-39) ji parodė, kad nepamena, kaip viskas vyko, pirmas protokolas yra geriausias. Pamena, kad pastūmė J. V.; nepamena, ar spyrė jam su koja, ar puolė atimti ginklą, ar nukentėjęs skambino, kas ištraukė ginklą. Pirmi parodymai teisingiausi. Pagarsintuose parodymuose fiksuota, jog 2019-04-20 apie 16.45 val. ji buvo miške kartu su A. R., S. R. ir D. K., kuris jau buvo miške, kai jie trys atvažiavo. Ji, D. K. ir A. R. buvo neblaivūs. Pabuvo apie 1-2 val. iki to, kai atėjo vyras, dabar žino, kad tai J. V.. Miške degė laužas. J. V. liepė užgesinti laužą. Pamena, kad vienas iš vaikinų laužą gesino, bet negali parodyti, kaip jis gesino. J. V. skambino telefonu, parodė, kad turi prie juosmens diržą, jis atitraukė striukę. Visi puolė prie J. V. tada, kai šis išsitraukė ginklą ir 2-3 kartus iššovė į viršų. Parodė, kad buvo neblaivi, gerai visko neatsimena, bet prie to vyro jie puolė visi, puolė atimti iš jo ginklą. Ji tą vyrą stūmė. Vyras nukrito ant žemės aukštielnikas. Visi užgulė ant to vyro, kad atimti iš jo ginklą. Vieną kartą ji vyrui spyrė į šoną. J. V. priešinosi, ji ištraukė iš vyro rankų ginklą ir numetė. Kas pakėlė ginklą, ji nematė. Ar A. R. šaudė iš ginklo ji, negali parodyti, nes buvo neblaivi, neatsimena. Kas atidavė J. V. į rankas ginklą, nežino. A. R. pabėgo, juos visus tris sulaikė žmonės. Iš J. V. puolė atimti ginklą, nes J. V. išsitraukęs ginklą juo šaudė. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (5 t., b. l. 38- 39).

Kaltinamosios įstatyminė atstovė I. S. parodė, kad kai R. P. parvežė namo, ji buvo neblaivi, nesiorientavo aplinkoje, vos pastovėjo ant kojų. Mano, kad ji nelabai galėjo ką nors atsiminti. R. P. buvo gydyta nuo priklausomybės alkoholiui, turi emocijų, elgesio sutrikimų. R. P. jai sakė, kad spyrė nukenėjusiajam į šoną; sakė, kad nieko neatsimena, nes buvo girta. Dabar R. P. bando mokytis, lankosi pas specialistus. Pati yra dirbanti, gauna 400 Eur, 100 Eur gauna iš valstybės, viena išlaiko dvi dukras, materialinė padėtis sunki.

Iš 2019-04-20 J. V. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2019-04-20 apie 16.30 val. J. V. priklausančiame miške, (duomenys neskelbtini), nepažįstami asmenys jį sumušė, bandė pagrobti jam priklausantį šaunamąjį ginklą, mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b. l. 149).

Nukentėjusysis J. V. parodė, kad įvykio dieną jam paskambino pažįstamas ir pasakė, jog kažkas jo miške kūrena laužą. Pasiėmė ginklą, įsidėjo jį į dėklą, pamanė, kad taip bus drąsiau ir nuvažiavo į mišką. Miške buvo keturios merginos ir du vyrukai. Paprašė, kad jie užgesintų laužą. A. R. spyrė į laužą. Jis susijaudino, pasiėmė telefoną, skambino 112. Kalbant telefonu atbėgo A. R. ir jį puolė – trenkė, tada jį (J. V.) puolė visi kiti. A. R. pirmas kumščiu sudavė jam į kairę veido pusę ir į nosį bei pakišo jam koją, jis pargriuvo, po to visi jį prispaudė prie žemės, bandė atimti ginklą, naršė po jo kišenes. A. R. šaukė, kad „ieškokit piniginės“. Piniginę turėjo, bet jos kaltinamieji nerado. Paskutinis priėjo D. K. ir spyrė jam į galvą. A. R. ištraukė jo ginklą. Trumpam prarado sąmonę. Kai atsibudo, A. R. turėjo ginklą, jis (J. V.) nebeturėjo telefono. A. R. bandė į jį šauti, jis (J. V.) maldavo, kad nešautų, sakė jam, kad šauna į žmogų. A. R. taikėsi į galvą, jam buvo vienodai, taikė iš mažo atstumo, jis (J. V.) užsidengė galvą ranka ir A. R. šovė. Buvo visas kruvinas. Po pirmo šūvio jis pradėjo šaukti. Pirmas šūvis buvo tada, kai dar nebuvo atbėgęs į pagalbą A. J.. Atsipeikėjo po sąmonės netekimo, bandė stotis, o A. R. taikėsi šauti į jį. A. R. stovėjo ir per ištiestą ranką laikė ginklą, taikėsi tiesiai į galvą. Šovė būnant metro atstumu, vieną kartą. Pradėjo šauktis pagalbos, tada A. R. dar kartą šovė, bet buvo atsitraukęs gal 5 metrų atstumu. A. J. atbėgo gelbėti po antro šūvio. A. J. pagalvojo, kad A. R. šaudamas pataikė jam (J. V.) į ranką, tačiau iš tiesų jis (J. V.) buvo sužalotas jau anksčiau nei A. J. atbėgo. A. R. grasino A. J., kad jį nušaus. Paskui praėjo kiek laiko, atėjo A. R. ir pasakė, kad grąžina ginklą ir skirstosi, viena iš merginų padavė telefoną. Prašo atlyginti jo patirtus nuostolius – išlaidas už keliones pas tyrėjus, daktarus, už advokato paslaugas, už ginklo remontą. Prašo tenkinti turtinės ir neturtinės žalos civilinius ieškinius.

Nukentėjusysis J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-04-20 apie 16.23 val. jam paskambino pažįstamas A., kuris pranešė, kad jam priklausančiame miške (duomenys neskelbtini), deginamas laužas, todėl gali užsidegti miškas. K. A. skambino, jis buvo namuose (duomenys neskelbtini). Nieko nelaukęs apsirengė ir, pasiėmęs legaliai laikoma savo šaunamąjį ginklą, automobiliu nuvažiavo į mišką. Parodė, kad ginklą pasiėmė, nes į mišką vyko vienas, nežinojo, ką gali sutikti miške. Už 5 minučių jau buvo prie savo miško (duomenys neskelbtini) kaime. Privažiavęs prie miško jokių dūmų nematė. Nuo automobilio mišku paėjus apie 120 metrų, miške pamatė nepažįstamų jaunuolių grupę. Galėjo būti 6 asmenys, t. y. du vaikinai ir keturios merginos. Asmenys degino laužą, prie laužo buvo padėtas degtinės butelis ir plastikinis alaus butelis. Suprato, kad jaunimas gali būti neblaivus. Priėjęs arti prie kompanijos, jis jiems pasakė, kad šiuo metu miškas yra sausas, gali užsidegti. Tada vienas vaikinas, kuris buvo apie 172 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, apie 22 metų amžiaus, vilkėjo raudonos spalvos striukę, spyrė į laužą ir pasakė, kad gali skirstytis. Parodė, kad ir jis dar kartą jiems pasakė, kad skirstytųsi. Tai pasakęs, jis iš savo marškinių priekinės kišenės išsitraukė mobilaus ryšio telefoną „HUAWEI“ ir mėgino paskambinti savo sūnui. Asmenys pamatę, kad jis kažkam skambina, visi pribėgo prie jo ir tas vaikinas, kuris buvo su raudona striuke, pirmas rankos kumščiu smogė jam į veidą. Taip jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kiek pamena, tai jis savo telefoną spėjo įsidėti į priekinę marškinių kišenę. Po pirmo smūgio jis sąmonės neprarado, bet nugriuvo ant žemės. Tada minėtas vaikinas jį toliau mušė. Smūgiai buvo suduoti į veidą, dėl sumušimo iš nosies ėmė bėgti kraujas. Tuo metu tas pats vaikinas kitiems ėmė šaukti „atimkit pistoletą“ ir piniginę. Jis tada suprato, kad asmenys pastebėjo, jog jis turi šaunamąjį ginklą. Ginklas buvo dėkle, kuris buvo prisegtas prie kelnių diržo. Ginklas saugiai buvo prisegtas prie dėklo. Tada jis pajuto, kaip kiti likę asmenys mėgina atsegti ginklo dėtuvės sagtį bei striukės kišenėse ieško piniginės. Jis rankomis sugriebė už dėklo ir neleido atsegti dėklo, tačiau kiti asmenys laikė bei jėga lenkė jo rankas. Tuo metu vaikinas raudona striuke toliau rankomis jį mušė. Kažkuriuo metu, kažkuris iš minėtos kompanijos, atsegė ginklo dėklą ir ginklą ištraukė. Pamena, kad tuo metu kitas vaikinas, kuris buvo apie 200 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, apie 25 metų amžiaus, vilkėjo tamsios spalvos rūbus, vieną kartą koja jam gulinčiam ant žemės spyrė į galvą. Tuo metu kiti asmenys jį vis dar laikė. Po smūgio kelioms sekundėms jis prarado sąmonę. Atgavęs sąmonę, jis sugriebė už kojų tą asmenį, kuris jam spyrė į galvą, ir parvertė šį. Jis ėmė šauktis pagalbos, nes prieš atvykdamas į mišką, matė, kad netoliese laukuose dirbo asmenys. Jam pavyko atsistoti ir tada pamatė, kaip tas vaikinas su raudona striuke rankoje laiko jo ginklą ir taikydamas į jį pradėjo šaudyti. Kiek šūvių buvo padaryta, negali nurodyti. Jo pagalbos šauksmą išgirdo gretimuose laukuose dirbę vyrai, kurie atbėgo jo gelbėti. Atbėgę vyrai pagavo dvi merginas bei tą vaikiną, kuris jam spyrė į galvą. Tas vaikinas su raudona striuke nubėgo su jo ginklu ir nubėgdamas vieną kartą šovė į jo gelbėti atbėgančius asmenis. Tas vaikinas pasišalino su kita mergina. Parodė, kad tas vaikinas su mergina grįžo po to atgal, nes suprato, kad jų draugai sulaikyti. Grįžęs vaikinas pasakė, kad atiduoda jam ginklą, pasakė, kad reikia skirstytis. Vaikinas ginklą jam atidavė. Apsižiūrėjęs savo kišenes jis pasigedo telefono, pasakė vaikinui, kad atiduotų telefoną. Mobilaus ryšio telefoną atidavė mergina, kuri buvo pabėgusi su vaikinu. Jis visai kompanijai pasakė, kad šie niekur nesiskirstytų, nes iškvies policiją. Pasakius šiuos žodžius, vaikinas su raudona striuke ir mergina pabėgo. Kiti asmenys buvo sulaikyti, kol atvyko policija. Po įvykio jis apžiūrėjo savo ginklą ir matė, kad kulkų būgnas yra tuščias, visi šoviniai iššaudyti. Ginklu sužalojimai jam padaryti nebuvo. Piniginės pagrobti jiems nepavyko, telefonas grąžintas nesudaužytas. Turtinė žala nepadaryta. Po įvykio kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam buvo diagnozuoti galvos ir veido sumušimai, kairės ausies hematoma, po apžiūros išleistas gydyti ambulatoriškai. Parodė, kad merginų negali apibūdinti, jų neatpažintų. Neatpažintų ir to vaikino, kuris buvo su raudona striuke. Gali atpažinti tik tą vaikiną, kuris jam spyrė į galvą ir kuris buvo sulaikytas. Parodė, kad jis jaunuolių kompanijai savo ginklo nedemonstravo, jiems ginklu negrasino (2 t., b. l. 80-81).

Papildomos apklausos metu J. V. parodė, kad tada, kai A. jam pranešė apie miške kūrenamą laužą, jis iš namų pasiėmė savo legaliai laikomą revolverį, kurio apkaba buvo pilna šratinių šovinių. Revolverį su dėtuve prisisegė prie diržo. Buvo užsivilkęs striukę, kuri slėpė ginklą, striukė nebuvo užsegta, nes buvo šilta diena. Atvažiavęs prie miškelio ir išlipęs iš automobilio susitiko du vyrus, kurie dirbo laukuose. Į mišką nuėjo keliuku, paėjus gal 20 metrų, pamatė jaunimo kompaniją. Mano, kad jaunimo galėjo būti 6 asmenys – du vyrai ir 4 merginos, kurie sėdėjo ant žolės ir kūreno laužą, matė butelį degtinės, sulčių pakuotes. Paprašė jaunimo užgesinti laužą, nes sausa. Vienas jaunuolis, vilkintis raudoną striukę, priėjo prie laužo ir spyrė į laužą. Parodė, jog matė, kad vyrukas nusiteikęs agresyviai. Jis išsitraukė savo telefoną, kad paskambinti „112“. Tik išsitraukus telefoną iš kišenės, surinkus BPC numerį ir pradėjus kalbėti, jaunuolis raudona striuke puolė ant jo ir kumščiu trenkė jam į veido kairę pusę. Jis nuo smūgio krito ant žemės. Tada išgirdo, kaip tas vyras su raudona striuke šuktelėjo „paimkit ginklą, ieškokit piniginės“. Prie jo pribėgo merginos, kurių vienos laikė jį prispaudusios prie žemės, o kitos landžiojo po kišenes, traukė jo ranką nuo ginklo dėtuvės. Jis ranka stipriai laikė ginklą, kad jo neatimtų. Vyras su raudona striuke užgulė ant jo ir bandė ištraukti iš dėtuvės ginklą. Prie to vyro priėjo antrasis vyras, kuris buvo aukštesnis už tą su raudona striuke, ir spyrė jam gulinčiam į kairę ausį. Smūgis buvo stiprus, jis prarado trumpam sąmonę. Mano, kad būtent tuo metu jam ir buvo ištrauktas ginklas. Atsigavęs pamatė, kad niekas jo nebelaiko, todėl jis pasirėmė ant rankos, norėjo atsikelti nuo žemės, ir pamatė, kad vyras su raudona striuke stovi prie jo ir laiko į jį per ištiestą ranką nukreiptą ginklą. Tas vyras taikė tiesiai jam į galvą, atstumas tarp jo galvos ir ginklo galėjo būti apie 1,5 metro. Jis pradėjo maldauti, kad tas vyras nešautų. Visi kiti buvo atsitraukę nuo jo. Jis šaukė, kad to nedarytų, nes matė, kad tas vyras nusiteikęs šauti, akys buvo paklaikusios. Vyras šovė į jį nenukreipdamas ginklo kitur, šovė tiesiai jam į galvą. Mano, kad tuo metu jis impulsyviai prisidengė galvą kairės rankos delnu, atsuktu į tą vyrą. Po pirmo šūvio pradėjo šauktis pagalbos. Tada vyras su raudona striuke atšoko nuo jo ir dar porą kartų šovė į jo pusę, tačiau į jį nepataikė. Iš laukų atbėgo vyrai, kurių vienas turėjo šakę. Tada merginos ir abu vyrai pradėjo bėgti link plytinės. Vyras raudona striuke nukreipė ginklą į atbėgantį vyrą ir šovė į to vyro pusę. Nežino, ar pataikė. Šovė maždaug 5-10 metrų atstumu. Jis tada atsistojo nuo žemės ir pradėjo vytis bėgančius. Vyrai atėję jam į pagalbą taip pat vijosi jaunimą. Dvi merginas ir vyrą, kuris spyrė jam į galvą, pasivijo. Parodė, kad jis laikė merginą, kuri buvo apie 15 metų ir buvo girta, negali jos apibūdinti. Tas vyras su raudone striuke, nesulaukęs savo draugų, grįžo prie jo, ištiesė ranką su ginklu, pasakė paimti ginklą ir eiti kas sau. Vyras, kuris atbėgo jam į pagalba, skambino, kvietė pagalbas. Jis paėmė tam vyrui iš rankos ginklą, paprašė grąžinti telefoną. Tada priėjo mergina, kuri jam atidavė telefoną. Tos merginos negali apibūdinti. Į įvykio vietą atbėgo ir daugiau žmonių, atvažiavo greitoji, policija. Jį išvežė į ligoninę, kur apžiūrėjo, sutvarstė kairę ranką. Parodė, kad jis tada nesuprato, jog ranka peršauta. Vėliau ranka pradėjo tinti, todėl dar kartą jis kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, kur chirurgas nustatė, jog rankoje padaryta šautinė žaizda. Parodė dar kartą, kad jis pats atėjęs prie laužo ginklo nedemonstravo, nebuvo ištraukęs iš dėtuvės, nešaudė. Parodė, kad abi sulaikytos merginos aktyviais veiksmais bandė iš jo atimti ginklą, laikė jį prispaudusios prie žemės, landžiojo po kišenes, ieškojo piniginės. Tas sulaikytas vyras jam spyrė į galvą, kai jis gulėjo paverstas ant žemės. Kitos dvi merginos, kurios pabėgo su tuo vyru su raudona striuke, taip pat jį laikė prispaudusios prie žemės ir tikrino kišenes. Parodė, kad jam buvo suduoti du smūgiai – vieną smūgį į veidą sudavė vyras su raudona striuke, o kitas vyras spyrė į galvą. Jį nugriuvusį ant žemės visi buvo prispaudę keliais, kai bandė atimti ginklą ir ieškojo piniginės. Parodė, kad gali atpažinti vyrą, kuris vilkėjo raudoną striukę, nes jis buvo jo ūgio, tik smulkesnio kūno sudėjimo, įsidėmėjo jo akis, jos buvo baisios. Veido bruožų negali apibūdinti, bet pamatęs iš gyvų, vyrą galėtų atpažinti (2 t., b. l. 103-104).

Nukentėjusysis J. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 135-136).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. V. atpažino A. R., kaip asmenį, kuris pirmas sudavė jam į veidą, nuvertė ant žemės, atėmė ginklą, keliantis nuo žemės į jį taikėsi ir šovė, po to šovė į tą vyrą, kuris atbėgo jam į pagalbą, vėliau tas pats jaunuolis jam atidavė ginklą. Parodė, kad atpažįsta iš bendrų veido bruožų, akių, iš kūno sudėjimo (2 t., b. l. 109-116).

Iš 2019-12-09 A. J. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2019-04-20 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), A. J., išgirdęs pagalbos šauksmą, nubėgo į mišką, kur pamatė, kad J. V. užpuolė jaunuoliai ir dvi merginos, pasakius, kad kvies policiją, A. R. nukreipė į jį ginklą, kurį atėmė iš J. V., ir du kartus šovė (1 t., b. l. 154).

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad įvykio dieną atėjo J. V. ir paklausė, kas triukšmauja miške, bei vienas nuėjo į mišką. Po to išgirdo šaukiant „gelbėkit“ ir du šūvius. Su sugyventinės sūnumi (A. P.) nulėkė pasižiūrėti. Pamatė, kad trys žmonės (A. R., D. K., R. P.) spardo J. V.. Jį spardė visi, matė 4 ar 5 smūgius kojomis. J. V. tuo metu gulėjo, buvo rankomis užsiėmęs galvą, šaukė „gelbėkit“. Pribėgęs nuo J. V. nugynė, atitraukė jį spardžiusius asmenis, A. R. pradėjo bėgti, R. P. ir D. K. pasiliko, jis juos sulaikė. Po to A. R. sugrįžo, nes pamatė, kad jis nepaleidžia jo draugų. J. V. jam pasakė, kad A. R. turi šratinį ginklą, kad reikia jo saugotis. Kaltinamieji agresyviai elgėsi, D. K. gąsdino, kad primuš, A. R. rėkė, kad nušaus, R. P. jį keikė, sakė, kad nukentės už tai, kad gelbėja. A. R. su ginklu jį (A. J.) gąsdino, laikė ginklą ir taikėsi į jį (A. J.), sakė, kad nušaus. Tuo metu jautė grėsmę. Jis (A. J.) stovėjo J. V. už nugaros, stojosi už medžio, kad išvengtų šūvio, suvokė, kad į jį gali pataikyti. A. R. ištiesta ranka taikėsi kažkur į krūtinę, į veidą galėjo pataikyti, šovė (šūvio metu nuo A. R. iki J. V. buvo kokie 3 metrai, o iki jo (A. J.) 5 m) ir pataikė J. V. į ranką. Šovė du kartus. Matė, kad tuo momentu J. V. atmetė ranką. Matė, kaip po šūvio J. V. ranka buvo kruvina, taip pat J. V. ausis, veidas buvo kruvini. Jis (A. J.) šūvio momentu šoko už medžio, t. y. A. R. per J. V. šovė į jį (A. J.), taikėsi į jį (A. J.), o kliuvo J. V.. Grasinimą, kad nušaus, A. R. adresavo jam (A. J.), nes jis gelbėjo J. V.. A. P. buvo atnešęs šakes. Jis (A. J.) sakė A. R., kad jei nenumes ginklo, smeigs jam šakėmis. Tada jis (A. R.) išsigandęs metė ginklą ir pabėgo. Kaltinamieji buvo visi girti ir agresyvūs, ant kelmo buvo padėtas gėrimas, užkandos, elgesys jų buvo neadekvatus, svirduliavo visi trys, matėsi, kad neblaivūs. Buvo atvykę medikai, reikėjo suteikti pagalbą J. V.. J. V. ir jis buvo išsigandę, patyrė šoką. Viskas vyko labai staigai, visko negali atsiminti.

Po nukentėjusiojo J. V. apklausos, atsakydamas į klausimus, A. J. (6 t., b. l. 50) parodė, kad negali nustatyti, ar tuo metu, kai A. R. taikėsi į jį, tada peršovė ranką J. V., bet matė, kai šovė, kad J. V. ranką atmetė. Ar tuo momentu peršovė, jis nematė, J. V. į jį ne priekiu stovėjo. Kai tik atėjo, matė, kad J. V. ausis buvo sužalota, veidas kruvinas, ranka kruvina, ar peršauta buvo, negali pasakyti, abi rankos buvo kruvinos.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką matyti, kad parodymo metu nukentėjusysis A. J. atpažino asmenį, prie kurio buvo Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. atpažino D. K. ir parodė, kad tas asmuo spardė nukentėjusįjį J. V., kad atpažįsta jį iš bendrų veido bruožų, iš akių, parodė, kad jis tą vyrą sulaikė, kol atvyko policijos pareigūnai (2 t., b. l. 161-167).

Liudytojas A. P. parodė, kad įvykio dieną su buvusiu patėviu (A. J.) dirbo laukuose. Su mašina atvažiavo vyras (J. V.) ir pasakė, kad jam pranešė, jog kažkas kūrena laužą jo miške. J. V. nuėjo į mišką. Po to išgirdo tris ar keturis šūvius, kaip petardas, išgirdo kai du kartus šaukė „padėkit“. A. J. nubėgo pirmas, pradėjo šaukti jį (A. P.), kad atneštų šakes. Gal iš 50 metrų išgirdo A. J. šauksmą. Greitai nubėgo paimti šakių. Kai atbėgo į įvykio vietą pamatė, jog A. R. laikė šautuvą, jį buvo nuleidęs į žemę, pamatęs jį, numetė ginklą ir pradėjo bėgti. A. J. stovėjo šalia A. R., laikė vieną merginą. A. J. su kaire ranka laikė merginą, su dešine koja prispaudęs pistoletą. A. R. pažįsta iš senų laikų, žino jį iš matymo. Įvykio vietoje dar buvo dvi merginos ir vienas aukštas vyras (D. K.). D. K. sėdėjo ant žemės. A. J. dar bandė pavyti A. R., bet nepagavo. Miško savininkas (J. V.) buvo priklupęs ir laikė vieną gulinčią merginą, kad nepabėgtų. Iš buvusių merginų pažinojo S. R., A. R. sesę. S. R. laikė A. J.. Atneštų šakių A. J. nepadavė, nes kai A. R. pabėgo, A. J. su koja prie žemės prispaudė ginklą, šakių nebereikėjo. Kai bėgo paimti šakių, išgirdo dar vieną šūvį. Iš viso girdėjo 5 šūvius. Po to patėvis iš jo telefono skambino policijai, paprašė, kad jis (A. P.) nueitų jų pasitikit. Po 5 – 15 minučių atvažiavo policija. S. R. buvo visiškai negėrus, R. P. buvo išgėrusi. A. K. buvo išgėręs, iš veido matėsi, kad sukritęs ir elgesys agresyvesnis, todėl suprato, kad išgėrę. Matė, kad buvo kruvinas J. V. veidas, A. K. buvo kruvina nosimi.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis parodė, kad gal ir matė kaip A. R. taikėsi ginklu į A. J., bet tiek laiko praėjo, nebeprisimena. Nurodė remtis jo pirmais parodymais, kadangi tada buvo praėję mažiau laiko, tada labiau prisiminė, sakė teisybę.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad 2019-04-20 jis su patėviu dirbo lauke, kur atvažiavo miško savininkas, kuris jų paklausė, kas degina miške laužą. Jie atsakė, kad nežino. Savininkas nuėjo į mišką. Po kažkurio laiko jie išgirdo du šūvius ir riksmą, šaukėsi pagalbos. Patėvis nubėgo į mišką, jis bėgo jam iš paskos. Patėvis pasakė jam bėgti atnešti šakę, nes neapsigins. Jis nubėgo atnešti šakę. Sugrįžęs pamatė, kaip A. numetė ginklą, o patėvis ginklą prispaudė koja. Parodė, kad šūvius jis išgirdo maždaug už 5-20 min. nuo tada, kai savininkas nuėjo į mišką. Parodė, kad po pagalbos šauksmo atbėgus į mišką, jis matė kaip (duomenys neskelbtini) metų vyras ir A. bei mergina, kuriai (duomenys neskelbtini) metų, spardo miško savininką, kuris gulėjo ant žemės. S. R. stovėjo netoliese. Kai grįžo atgal į mišką jau su šake, pamatė, kaip A. taikosi ginklu, panašiu į revolverį, į jo patėvį. A. pamatęs jį, numetė ginklą, pradėjo bėgti, o jo patėvis jį vijosi. Grįžęs patėvis prispaudė koja revolverį. A. pabėgo. Miško savininkas sulaikė (duomenys neskelbtini) metų merginą, kuri jį spardė. Vyras, kuriam (duomenys neskelbtini) metai, įkrito į krūmus. Parodė, kad jis viso girdėjo keturis šūvius – du šūvius girdėjo būdamas prie traktoriaus lauke, kitus du šūvius girdėjo atbėgęs į mišką. Po tų dviejų šūvių jam patėvis ir pasakė atsinešti šakę. Kas šovė, negali parodyti, nes nematė. Jo patėvis A. nesulaikė, nepavijo. Vyro, kuriam (duomenys neskelbtini) metai, nepažįsta, bet jis aukšto ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų. To vyro metus jis sužinojo iš policijos pareigūnų. Galėtų atpažinti tą vyrą. Dėl suduotų smūgių nukentėjusiajam parodė, kad jis matė, jog A. miško savininkui, kuris gulėjo ant žemės, spyrė vieną kartą į krūtinę, vyras, kuriam (duomenys neskelbtini) metai, spyrė nukentėjusiajam į galvą, mergina spyrė miško savininkui į dešinį šoną. Visi spardantys stovėjo. Daugiau jis nematė, nes nubėgo. Parodė, kad A. R. pažįsta nuo mažens, pažįsta ir S. R.. Įvykio metu buvo išsigandęs (2 t., b. l. 174-175).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas A. P. atpažino D. K., kurį apklausoje įvardijo kaip vyrą (duomenys neskelbtini) metų, kuris spardė nukentėjusįjį, jį atpažino iš bendrų veido bruožų, akių (2 t., b. l. 178-184).

Liudytoja S. R. parodė, kad parodymų apie savo brolio kaltinamojo A. R. veiksmus neduos. Įvykio metu buvo D. K., R. P. ir brolis A. R.. Ji, R. P., A. R. važiavo į mišką pasiimti D. K., kai jis paskambino ir paprašė iškviesti taksi. Ji buvo blaivi, R. P. buvo girta, A. R. nebuvo girtas. D. K. miegojo prie laužo. Ji žadino D. K.. Tada atėjo nukentėjusysis (J. V.), kurio jie iki tol nepažinojo, pasakė užgesinti laužą. A. R. paspyrė laužą. J. V. supyko, pakėlė striukę ir parodė, kad turi šautuvą. J. V. buvo išsitraukęs šautuvą ir laikė jį atstatęs į žmones. A. R. su R. P. puolė J. V. dėl to, kad jis išsitraukė šautuvą. Puolė atimti šautuvą. Jie trys – J. V., R. P., A. R. nukrito ant žemės. J. V. kvietė policiją, kai jie susistumdė, pradėjo šaukti „padėkit“. Tada pribėgo dar gal 6 ar 7 žmonės su šakėm, pagaliais. A. R. pabėgo, o ją (S. R.), R. P. ir D. K. pagavo. Ją moteris pargriovusi ant žemės laikė, R. P. prie žemės laikė J. V.. D. K. laikė du vyrai, vienas jam trenkė į nosį ir jis nukrito į krūmus. Žmonės pribėgo, nes J. V. šaukė, kai kiti (S. R. ir A. R.) buvo jį užgulę ir norėjo atimti šautuvą. Girdėjo gal 3 šūvius, gerai neatsimena. D. K. veiksmų nematė, nematė, kad jis būtų atlikęs smurtinius veiksmus prieš J. V.. Matė, kad J. V. iš nosies bėgo kraujas, kai atvažiavo policija. Šautuvu šaudė J. V.. Jis šaudė į viršų, kai atsistojo. J. V. skambino telefonu, kai jį buvo užgulę.

Liudytoja S. R. tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose fiksuota, kad 2019-04-20 apie 15-16 val. ji su A. R. ir R. P. nuvažiavo į mišką, kur buvo D. K.. Miške buvo užkurtas laužas, prie kurio miegojo D. K.. Kitų asmenų nebuvo. Maždaug už 5-10 min. atėjo pagyvenęs vyras, kuris liepė užgesinti laužą, jos pasakė, kad užgesins. D. tuo metu dar miegojo. Vyras išsitraukė revolverį, jį parodė, pasakė eiti iš miško, pradėjo šaudyti, iššovė tris kartus į viršų, pasakė, kad jas nušaus. R. puolė ant to vyro, jį pastūmė, po to dar prie to vyro priėjo A., kuris tą vyrą pastūmė. Vyras nugriuvo ant šono. Tada visi puolė prie to vyro, kad atimti revolverį. Ji pasilenkė ir iš to vyro rankų traukė revolverį. Parodė, kad ne iš dėklo, o iš rankų. Vyrui ji smūgių nesudavė. A. su R. buvo užgulę ant to vyro ir jį laikė. Jai nepavykus ištraukti revolverio, tada R. traukė revolverį tam vyrui iš rankos. Ji ištraukė ginklą iš to vyro rankos ir jį numetė. A. atsitraukė nuo vyro, tuomet atsikėlė D. ir priėjo prie to vyro. Ar D. sudavė vyrui smūgius, ji nematė. Telefono iš vyro nepagrobė. Prie laužo subėgo žmonės su pagaliais. Vienas vyras vijosi A., pasiėmęs į ranką revolverį. Po to tas pats vyras R. pavertė ant žemės ir laikė ją prispaudęs ranka. Po to buvo iškviesti policijos pareigūnai. Parodė, kad ginklą iš to vyro atėmė, nes šis šaudė į viršų ir grasino joms, telefono iš vyro neatėmė. Parodė, kad ji nepadarė nusikaltimo. Įvykio metu buvo blaivi. A. buvo blaivus. R. buvo girta. Nežino, kur R. gėrė. Parodė, kad tas vyras, kai buvo nugriautas ant žemės, šaukėsi pagalbos. Nematė, kad tas vyras būtų turėjęs telefoną (3 t., b. l. 46-47).

Liudytojas S. P. teisme tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 3 tomo 7-8 bylos lapuose, jog 2019-04-20 jis dirbo su kolega vyriausiuoju patruliu D. B. ir 16.49 val. iš (duomenys neskelbtini). VPK OVS budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), mušasi asmenys, turi ginklą. Apie 16.56 val. atvykus į nurodytą vietą juos pasitiko J. V., kuris buvo šoko būsenoje, aiškino, kad iš jo atėmė šaunamąjį ginklą. Vyras buvo blaivus, sakė, kad turi leidimą ginklui, pasakojo, kad jam paskambino pažįstamas, kuris pranešė, kad jo miške kažkas kažką deginą, kad atvykęs jis rado grupelę jaunuolių, kurie vartoja alkoholinius gėrimus, buvo užkūrę laužą, kad šie pradėjo jį pulti, pargriovė, pradėjo mušti, atėmė iš jo ginklą, pradėjo šaudyti. Smulkiau J. V. nepasakojo, nes buvo šoke. Atvažiavęs GMP ekipažas išsivežė nukentėjusįjį J. V.. Įvykio vietoje dar buvo vyras, kuris prisistatė A. J., kuris pasakojo, kad dirbdamas laukuose išgirdo šūvius, pagalbos šauksmą, atbėgo į mišką, pamatė jaunuolius, kurie užpuolė pagyvenusį vyrą. Pasakojo, kad jis užpuolikus atitraukė nuo gulinčio nukentėjusiojo, kad paėmė iš jų šautuvą ir atidavė nukentėjusiajam J. V.. Įvykio vietoje sulaikė D. K., R. P., kuriai buvo nustatytas 2,02 prom. girtumas, ir S. R., kuri buvo blaivi. Parodė, kad neblaivi nepilnametė R. P. buvo visiškai neadekvati, plūdosi necenzūriniais žodžiais. Parodė, kad S. R. jiems pasakė, o D. K. patvirtino, jog įvykyje dalyvavo ir A. R., kuris spėjo pabėgti iki jiems atvykstant. Abu tvirtino, kad nukentėjusįjį sumušė ir ginklą pagrobė A. R., kuris buvo neblaivus. Daugiau įvykyje dalyvavusių asmenų niekas neįvardino. D. K. sulaikė ir pristatė į (duomenys neskelbtini) VPK. D. K. buvo neblaivus, todėl apie įvykį aplinkybes dėstė neaiškiai, sunku buvo suprasti, sakė, kad juos pradėjo pulti pats J. V.. Vėliau jau sėdėdamas tarnybiniame automobilyje D. K. pasakojo, jog A. R. atėmė iš nukentėjusiojo ginklą.

Iš 2019-04-30 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra miške, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 157-163).

Iš Specialisto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad joje nurodyta, jog:

1. J. V. padaryti sužalojimai: žaizda kairėje plaštakoje, poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje.

2. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku.

3. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais. Nurodyti kuo konkrečiai padaryta žaizda kairėje plaštakoje nėra galimybės, nes medicininiuose dokumentuose nenurodytas žaizdos pobūdis.

4. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje.

5. J. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( 1 t., b.l. 179-180).

Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad joje nurodyta, jog atsižvelgiant į J. V. žaizdos kairėje plaštakoje matmenis (0,5 cm x 0,5 cm), nurodytus medicininiuose dokumentuose, bei pateiktą (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadą, neatmetama tikimybė, kad žaizda galėjo būti padaryta šaunant iš šaunamojo ginklo, skirto šaudyti sportiniais 6 mm kalibro šoviniais (1 t., b. l. 188-189).

Iš Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus gauto garso įrašas apie įvykį (1 t., b. l. 192) matyti, kad apžiūros metu fiksuoti asmenų buvusių įvykio vietoje išsakyti žodžiai apie ginklo, piniginės paėmimą; taip pat grumtynių garsai, merginų šauksmai (1 t., b. l. 193-195).

Iš 2019-04-20 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. V. pateikė mobiliojo ryšio telefoną HUAWEI (2 t., b. l. 16), kurio apžiūra fiksuota daiktų apžiūros protokole (2 t., b. l. 19-22).

Iš 2019-04-21 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. V. 00.15 – 00.30 val. pateikė 9 vnt. šovinių iš revolverio būgno, plastikinį maišelį, (1 vnt.), ginklo dėklą (1 vnt.), revolverį „Alfa model 620“ (1 vnt.), plastikinę dėžutę su joje esančiais 9 šoviniais (2 t., b. l. 26-29).

Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti buvo pateikta revolveris, 14 šovinių ir 4 tūtelės; išvadoje nurodyta:

1. 2. Tirti pateiktas revolveris Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, graižtvinis, netvarkingas, tinkamas šaudymui, ALFA model 620, „C“ kategorijos šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti sportiniais 6 mm kalibro „flobert“ šoviniais.

3. 4. Tirti pateikti 12 šovinių yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 6 mm kalibro kraštinio skėlimo, tinkami šaudymui, „flobert“ sportiniai šoviniais, kurie skirti 6 mm kalibro C kategorijos, šaunamiesiems ginklams. Tirti pateikti 2 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkami šaudymui, „flobert“ garsiniai šoviniai, kurie skirti 6 mm kalibro C kategorijos, šaunamiesiems ginklams.

5. Tirti pateiktos 4 tūtelės yra pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, „flobert“ sportinių šovinių sudėtinės dalys.

Iš 2019-05-16 Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas kaltinamųjų D. K., R. P. sulaikymas įvykio vietoje. Protokole fiksuota, kad 17:25:19 tarnybinis auomobilis sustoja, iš automobilio išlipa policijos pareigūnai, S. R.. D. K., R. P. kalbasi, D. K. pasilenkęs prie R. P. ausies jai kažką sako, girdisi frazė „pasakysiu man (necenzūrinis žodis) į galvą, su šautuvu šaudė“, „paliudysi girdi“. R. P. – „paliudysiu“. (2 t., b. l. 75-77).