Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2020-12-18 · Byla Nr. N1-64-581/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-12-18
Bylos Nr.
N1-64-581/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17383-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Kaltinamasis
D. K., A. R., R. P.
Civilinis ieškovas
J. V.
Nukentėjusysis
A. J., Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ir darbo ministerijos, J. B.
Advokatai
Ramūnas Dobrovolskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-64-581/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17383-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.;1.1.7.2.5.;1.1.8.1.2.;1.1.8.10.;1.1.11.11.;
1.2.3.1.1.;1.2.4.4.2.8.;1.2.5.4.1.;1.2.14.3.1.;1.2.22.3.2.; 2.3.6.4.(S)NUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2020 m. gruodžio 18 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė,sekretoriaujant Donatai Petraško,dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei,kaltinamajam D. K., jo gynėjui Arvydui Aleknai,kaltinamajam A. R., jo gynėjui Sigitui Lukauskui,kaltinamajai R. P., jos atstovei pagal įstatymą I. S. ir gynėjui Arnoldui Šukaičiui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. V., jo atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

nukentėjusiajam A. J.,

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms J. J., I. K.,

nedalyvaujant nukentėjusiajam J. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) įmonėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 254 straipsnio 2 dalį.

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, gynenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, skiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, mokytis arba dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) 2020 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, skiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį areštu 39 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė areštas 26 paros;

4) 2020 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, neatlygintinai dirbant po trisdešimt valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė – viešieji darbai 4 mėnesiams, neatlygintinai dirbant po trisdešimt valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2020-04-14 baudžiamuoju įsakymu skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką: būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2020 m. liepos 23 d. nutartimi 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžiu ir 2020 m. birželio 12d. baudžiamuoju įsakymu paskirtosios bausmės subendrintos ir nustatyta subendrinta bausmė – areštas 45 paroms;

kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 1 dalį. R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, nesimokanti, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 254 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2018 m. balandžio 14 d., apie 22.40 val. (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, veikdamas kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, tyčia, iš chuliganiškų paskatų nurodytam asmeniui smogus kumščiu nukentėjusiajam J. B. į krūtinės sritį, nukentėjusysis J. B. pargriuvo, D. K. atsistojusiam J. B. keliu smogė į veido sritį, taip nukentėjusiajam J. B. padarė nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, pereinančią į abiejų akių apatinius vokus, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, D. K., A. R., R. P., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu 2019 m. balandžio 20 d., apie 16:45 val. miške, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais panaudodami fizinį smurtą, t. y. A. R. suduodant ranka smūgį nukentėjusiajam J. V. į veidą, pargriaudami nukentėjusįjį J. V. ant žemės bei laikydami jį prispaustą prie žemės, D. K. spiriant vieną kartą gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam J. V. į kairę ausį, R. P. spiriant vieną kartą nukentėjusiajam J. V. į dešinį šoną, taip atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis ir padarydami nukentėjusiajam J. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, bendrais veiksmais išplėšė iš nukentėjusiojo J. V. ant juosmens buvusios ginklo dėtuvės teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą – revolverį, Alfa model 620, Nr. (duomenys neskelbtini), 6 mm kalibro su 9 vnt. šovinių šaunamajame ginkle, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskiriamas prie C kategorijos šaunamųjų ginklų, taip bendrais veiksmais panaudojant fizinį smurtą pagrobė iš J. V. šaunamąjį ginklą 150 Eur vertės su 9 vnt. šaudmenų; taip pat A. R. toje pačioje vietoje, tuo pat grumtynių su nukentėjusiuoju J. V. metu pasikėsino iš nukentėjusiojo J. V. pagrobti piniginę, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nerado piniginės.

Be to, A. R. 2019 m. balandžio 20 d. apie 16:50 val. miške, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas sukelti baimę, kad nebūtų sulaikytas ir netrukdomas pasišalinti iš įvykio vietos, ginklu grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti A. J. sveikatą, du kartus šaudamas pagrobtu ginklu į nukentėjusiojo J. V. šauksmą atbėgusį A. J. pusę, taip sudarė jam realų ir pakankamą pagrindą manyti, kad bus nužudytas ar sunkiai sutrikdyta jo sveikata, jei jis artinsis ir mėgins jį sulaikyti.

A. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. balandžio 20 d. apie 16:45 val. miške, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas sutrukdyti nukentėjusiajam J. V. iškviesti pagalbą ir netrukdomas pasišalinti iš įvykio vietos, nukreipė pagrobtą ginklą nukentėjusiajam J. V. į galvą ir du kartus šovė, tačiau nukentėjusiajam užsidengus ranka galvą pataikė į ranką, padarydamas nukentėjusiajam žaizdą kairėje plaštakoje – nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusiajam nebuvo padaryti su gyvybe nesuderinami kūno sužalojimai ir išsigandęs į nukentėjusiojo pagalbos šauksmą atbėgusių asmenų, pabėgo iš įvykio vietos, tai yra pasikėsino nužudyti J. V..

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte

Kaltinamasis D. K. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą prisipažino ir parodė, kad su A. R. rūkė prie laiptinės ir pamatė bendradarbį J. B., kuris iš anksčiau buvo jam skolingas. Kuris pirmas sudavė smūgį, negali pasakyti, jis (D. K.) buvo neblaivus, todėl neatsimena. Mušė J. B., gali būti, kad nukentėjusiajam J. B. spyrė. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, kad 2018-04-14 apie 21 val. jis su A. R. išėjo į lauką parūkyti. Rūkydamas su A. R., pamatė ateinantį J. B., kurį žinojo iš matymo, nes kartu dirba vienoje įstaigoje. A. R., nieko nesakęs, pribėgo prie ateinančio J. B. ir jam smogė. Nematė, ar smogė kumščiu, ar spyrė koja, buvo tamsu ir įvykis buvo nuo jo apie 15 m. atstumu. Parodė, kad matė, jog po A. R. suduoto smūgio J. B. nuvirto ant žemės. Tada jis (D. K.) priėjo prie nuvirtusio J. B., kuriam iš nosies bėgo kraujas ir kuris jau stojosi nuo žemės, ir sulenkta koja smogė J. B. į veido sritį. Po to jis su A. R. nuėjo. Ar J. B. nuvirto ant žemės po jo suduoto smūgio, nematė, kas vyko toliau, nežino. Kodėl sudavė smūgį J. B., paaiškinti negali. Su A. R. iš anksto nesitarė sumušti J. B., viskas vyko spontaniškai. Įvykio metu buvo blaivus. J. B. atsiprašė, tarpusavyje susitaikė (1 t., b. l. 110-111, 118).

Nukentėjusysis J. B. parodė (jo parodymai pagarsinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalimi), kad 2018-04-14 apie 22.15 val. jam paskambino kaimynė J. J., kuri paprašė jo pagalbos, sakė, kad ji yra lauke prie namo, kurį jai reikia praeiti ir prie kurio yra daug „pacanų“, sakė, kad ji bijo eiti, paprašė jo ateiti. Jis nuėjo ir prie (duomenys neskelbtini), namo, kur pamatė daug jaunuolių, tarp kurių buvo ir pažįstamų veidų. Jis nieko niekam nesakė, ėjo link pažįstamos J. J. ir pamatė, kad atbėga pažįstamas jaunuolis, Ausmos vaikas (A. R.), kuris pribėgęs jam sudavė vieną smūgį kumščiu į nosį. Jis nuo smūgio pargriuvo. Tada jį nugriuvusį tas jaunuolis spardė į įvairias kūno vietas. Parodė, kad sudavė tikrai 3 kartus, tačiau galėjo būti ir daugiau smūgių. A. vaikas (A. R.) nustojo jį spardyti tik tada, kai pribėgo D. K., kuris jam įspyrė keliu į nosį, dėl ko jam smarkiai pradėjo bėgti kraujas. Po to smūgio visi išsiskirstė į įvairias puses. Po šio įvykio jis iš karto nuėjo į kitą kelio pusę ir paskambino „112“, pranešė apie įvykį, išsikvietė pagalbą. Atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis nurodė, kad įtariamieji galimai nuėjo į (duomenys neskelbtini). Bet pareigūnams ten nuėjus, durų niekas neatidarė. Atvykę medikai jį apžiūrėjo ir išsivežė į ligoninę, kur jam buvo nustatytas nosies kaulo lūžimas, jis buvo išleistas gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 48-49). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis J. B. parodė, kad patikslina, jog pirmą smūgį kumščiu į krūtinę jam sudavė pribėgęs A. R., kad po to smūgio jis nuvirto ant žemės, po to atsistojo, o tada prie jo pribėgo D. K., kuris sulenkta koja smogė jam į nosies sritį. Parodė, kad po D. K. suduoto smūgio jis nuvirto ant žemės ir jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, o D. K. su A. R. pasišalino. Tada jis atsikėlė nuo žemės, nuėjo į kitą kelio pusę ir pranešė apie įvykį policijai. Parodė, kad jam viso buvo suduoti du smūgiai: pirmą smūgį kumščiu į krūtinę sudavė A. R., taip sukeldamas jam trumpalaikį fizinį skausmą, o antrą smūgį sulenkta koja į nosies sritį smogė D. K., po kurio smūgio jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, nes nosis lūžo. Dėl nosies lūžimo buvo pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių, kur nustatytas nosies kaulo lūžimas, ir po med. apžiūros jis išleistas gydytis ambulatoriškai. Patikslino, kad nuvirtusio jo niekas nespardė. Parodė, kad įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Turtinė žala jam nepadaryta, todėl civilinio ieškinio nereiškia. D. K. jo atsiprašė, jis jam pretenzijų neturi, prašo tyrimą nutraukti (1 t., b. l. 52-53).

Liudytojas A. K. (jo parodymai pagarsinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalimi) parodė, kad 2018-04-14 apie 23 val. jis ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo. Artėdamas link savo daugiabučio namo, prie gretimo namo, t. y. prie (duomenys neskelbtini), išgirdo kažkokį triukšmą, buvo tamsu, ta vieta nebuvo apšviesta, todėl jis negalėjo įžiūrėti, kas vyksta. Girdėjo, kaip bėga asmenys kita gatvės puse, į tą pusę, iš kurios ėjo jis. Tada jis garsiai sušuko „kas vyksta“, perėjo per (duomenys neskelbtini) gatvę ir nuėjo prie sekančio namo Nr. (duomenys neskelbtini) pažiūrėti. Eidamas per gatvę, artėdamas link minėto namo, pamatė ant žemės „kniūpščią“ gulintį žmogų, kurį spardė trys jaunuoliai, kurie pradėjo bėgti, kai pamatė, kad jis prie jų artėja. Vieną iš tų vaikinų jis pagavo ir atpažino. Tai buvo A. R. sūnus iš (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) (A. R.). Jis jo paklausė, ką jie čia daro, bet vaikinas jam nieko neatsakė. Tada prie jo iš kažkur priėjo moteris, kuri pasakė, kad jis nelįstų prie to vaiko, nes tas sumuštas žmogus to nusipelnė už skolas. Jis tada A. R. paleido. A. R. nubėgdamas pasakė, kad jie spręstųsi problemas patys. Tas sumuštas žmogus, tuo metu, kai jis pagavo tą vaikiną, buvo atsikėlęs nuo žemės ir perbėgęs į kitą gatvės pusę, bet sugrįžo prie jo, kai pamatė, kad jis vieną iš jį mušusių asmenų pagavo. Jį atpažino, tai buvo J. B., kurio paklausė, kas nutiko, už ką jį muša, bet J. B. pats nesuprato, dėl ko buvo užpultas, minėjo, kad vienas mušeikų buvo jo kolega iš jo darbo ir kad išsikvietė policijos pareigūnus. Kadangi J. B. nebuvo stipriai sužalotas, orientavosi aplinkoje, nieko daugiau nelaukė, grįžo namo (1 t., b. l. 76-77).

Iš 2018-04-16 J. B. protokolo – pareiškimo matyti, kad jis nurodė, jog 2018-04-14 apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), jį sumušė du pažįstami vaikinai (1 t., b. l. 31).

Iš 2018-04-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36-40).

Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1., 2. J. B. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, pereinanti į abiejų akių apatinius vokus.

3. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis.

4. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio laiku.

5. J. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

6. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus nosies sritį.

7. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai (1 t., b. l. 72).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs bei įvertinęs bylos įrodymus, sugretinęs juos tarpusavyje, konstatuoja, kad kaltinamojo D. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, įrodyta. D. K. kaltę patvirtina: jo paties parodymai, kuriuose jis savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino, jog kaltinime nurodytu metu ir vietoje A. R., nieko jam nesakęs, pribėgo prie ateinančio J. B. ir jam smogė, paskui ir jis (D. K.) sudavė smūgį J. B. – sulenkta koja smogė į veido sritį, kodėl sudavė smūgį J. B. paaiškinti negalėjo; nukentėjusiojo J. B. parodymai, kuriuose jis išsamiai nurodė įvykio ir jo sumušimo aplinkybes, kad jam einant gatve pribėgo A. R. ir sudavė smūgį į krūtinės sritį, po to pribėgęs D. K. jam įspyrė iš kelio į nosį, dėl ko jam smarkiai bėgo kraujas; liudytojo A. K. parodymai, jog matė kaip buvo mušamas ir sužalotas J. B.; Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) apie J. B. nustatytus sužalojimus ir sunkumą.

Ištirtų įrodymų visetas leidžia konstatuoti, kad D. K. kaltinime nurodytu metu, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje (įvykį matė A. K.), veikdamas kartu su A. R., tyčia, iš chuliganiškų paskatų, A. R. smogus kumščiu nukentėjusiajam J. B. į krūtinės sritį bei jam nukritus, jis atsistojusiam J. B. keliu smogė į veido sritį, taip padarė nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, pereinančią į abiejų akių apatinius vokus, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Daroma išvada, jog kaltinamojo D. K. padaryta veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teismas iš kaltinimo šalina aplinkybę, jog D. K. veikė bendrininkų grupėje kartu su A. R.. Bendrininku gali būti pripažintas tik tas bendrai nusikalstamoje veikoje dalyvaujantis fizinis asmuo, kuris yra sulaukęs amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė. Šiuo atveju bylos įrodymais nustatyta, be kita ko, tas nurodyta ir kaltinime, jog A. R. veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, kad atsakytų pagal baudžiamąjį įstatymą. Taigi kaltinime nurodyta aplinkybė, jog D. K. veikė bendrininkų grupėje kartu su A. R. nurodyta nepagrįstai, todėl šalintina.

Nukentėjusysis J. B. civilinio ieškinio nereiškė.

Dėl veikų, numatytų BK 254 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 180 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje,

Kaltinamasis D. K. dėl jam pareikšto kaltinimo, numatyto BK 254 straipsnio 2 dalyje, savo kaltę pripažino iš dalies. Neneigė, jog galėjo suduoti smūgį J. V., nes grumtynės tikrai buvo. Pamena, kad grūmėsi su vyrais, buvo daug žmonių. Jis pats nieko nebuvo užgulęs, jį patį užspaudė, galėjo tik dėl girtumo užgriūti. Jį užgulę buvo du žmonės. Grumiantis galėjo suduoti. Jis buvo girtas, neatsimena net J. V. veido. Gėrė miške nuo ankstaus ryto, išgėrė daug degtinės, skambinėjo visiems, kad atvažiuotų. A. S. R., R. P. ir A. R.. Atsimena, kad išgirdo triukšmą ir atsikėlė. Pamatė žmonių, vyko grumtynės, pribėgo daug žmonių. Ginklo nematė, negali pasakyti, kas šaudė. Atvažiavo policija ir jį išvežė. Ryte atsikėlė visas sudaužytas, buvo suplėšytos jo kelnės. Kad būtų spyręs kam nors, neatsimena. Gailisi, daugiau nedarys nusikaltimų.

Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų D. K. parodė, kad po įvykio duoti jo pirmi parodymai yra teisingi, ką tada prisiminė, tą pasakė.

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad 2019-04-20 apie 10.00 val. su draugais M. ir T. nusipirko 4 butelius 0,5 l talpos degtinės, pėsčiomis nuėjo į mišką, kuris yra maždaug už 1 kilometro nuo parduotuvės. Ten vartojo nusipirktą alkoholį, valgė saulėgrąžas. Mano, kad išgėrė 3 butelius ir užmigo. Nežino, kiek laiko miegojo. Kai atsikėlė, M. ir T. jau nebuvo. Jį kažkas judino, jis atsikėlė, pamatė 3 asmenis, visi buvo vyrai. Minėtų vyrų negali apibūdinti, nes neįsidėmėjo dėl girtumo. Vienas iš 3 vyrų turėjo su savimi šaunamąjį ginklą. Vyras iššovė 2-3 šūvius, tada vyras nukreipė ginklą į jį, liepė eiti iš miško. Jis bandė atimti ginklą, kilo grumtynės, jį pargriovė. Visi 3 vyrai puolė jį, pradėjo mušti. Vyrai daužė jį rankomis. Jis užsidengė rankomis galvą. Kadangi jį puolė, jis gynėsi, galėjo suduoti jį užpuolusiems vyrams. Jokio turto jis nebandė pasisavinti ir nepasisavino. Užpuolė ne jis, o 3 nepažįstami vyrai. Jis buvo sužalotas. Ant jo kūno matosi sužalojimai: dešinės rankos nykščio ištinimas, skauda prisilietus, nubrozdinta dešinės kojos blauzda, skauda dešinės kojos čiurną, taip pat ištinusi ir skauda viršutinė lūpa. Taip pat jam suplėšytos sportinės kelnės. Dėl girtumo neprisimena visų savo veiksmų. Neprisimena, kada miške atsirado R. P. ir S. R.. Nepamena, ar jos vartojo alkoholį. Neprisimena, kad būtų asmuo, kurio vardas A. (3 t., b. l. 134-135). Papildomos apklausos metu D. K. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. 2019-04-20 apie 10 val. jis su pažįstamais nuėjo į mišką, kur vartojo alkoholį, po to miške užmigo. Kai atsikėlė, skambino pažįstamiems, kad iškviestų jam taksi, nes norėjo išvažiuoti. Po to vėl užmigo. Pabudo, nes buvo triukšmas. Matė, kad miške yra pažįstami A. R., S. R., R. P.. Dar buvo kokie trys vyrai, kurių jis nepažįsta. Vienas vyras turėjo rankose šaunamąjį ginklą. Parodymus jau apie tai davė. Parodė, kad jis bandė iš to vyro atimti ginklą, kad šis nešaudytų. Tas vyras į viršų šovė 2-3 kartus. Negali atsakyti, kodėl tas vyras išsitraukė ginklą. Parodė, kad jis negali parodyti, kokie buvo jo veiksmai bandant atimti ginklą, bet galėjo griebti už ginklo. Dėl smūgių sudavimo parodė, kad jis kažkam sudavė smūgius, bet nežino kam kliuvo, nes ant jo puolė ir kiti vyrai. Jį parvertė ant žemės, pradėjo jį mušti. Jis nematė, ar buvo atimtas ginklas iš nukentėjusiojo. Parodė, kad pats buvo sumuštas to įvykio metu. Dėl sumušimo niekur nesikreipė. Kokie veiksmai buvo S., A. ir R., negali parodyti. R., S. ir jis buvo sulaikyti žmonių, o po to atvažiavo policijos pareigūnai. A. R. pabėgo. Jis ginklo neatėmė, ar buvo kas iš vyro atėmęs ginklą, nematė. Tiksliai negali parodyti, kaip viskas vyko, tvirtina ankščiau duotus savo parodymus (3 t., b. l. 174-175). Papildomos apklausos metu kaltinamasis D. K. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, kad dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, kad nukentėjusiojo J. V. atsiprašys, anksčiau nebuvo galimybės to padaryti. Norėjo atsiprašyti per liudytojo apklausą teisme, bet negalėjo to padaryti, nes nukentėjusiojo advokatas nusivedė J. V., neleido jam su juo kalbėtis. Ligonių kasai atlygins ieškinį už J. V. apžiūrą ligoninėje (3 t., b. l. 181). Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, kaltę D. K. pripažino visiškai, parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų (5 t., b. l. 82).

Kaltinamasis A. R. dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino iš dalies – dėl plėšimo neprisipažino; dėl ginklo pagrobimo prisipažino iš dalies, nurodydamas, jog ginklą atėmė vienas; dėl pasikėsinimo nužudyti neprisipažino, teigdamas kad nesitaikė J. V. į galvą; dėl grasinimo A. J. prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad į A. J. šovė vieną kartą. Parodė, kad į mišką atvažiavo jis, R. (R. P.) ir S. (S. R.). D. (D. K.) miegojo prie kelmo, kūrenosi laužas. Po 5 ar 10 minučių atėjo J. V. ir pasakė gesinti laužą. Jis (A. R.) paspyrė laužą. J. V. parodė ginklą, turėjo jį rankoje prie savęs. Tada jis trenkė J. V. į nosį. Nestipriai trenkė, kraujas bėgo iš nosies, uždėjo ranką, spyrė ir J. V. pargriuvo. Po to griebė iš J. V. šautuvą, sunkiai, bet atėmė. Nuėjo toliau, du sykius šovė į orą. Atbėgo žmonės, A. J. su pagaliais puolė ant jo. Šovė į šoną pagąsdinti, kad jo nepultų, A. J. buvo užsimojęs į jį pagaliu, buvo apie 2 metrus nuo jo, bėgo link jo, tada ir šovė į šoną, kad pagąsdinti, į A. J. nesitaikė, o tik į šoną. Iš viso šovė tris kartus. J. V. stovėjo už A. J.. A. J. niekur nesislėpė. Jam piniginės iš J. V. nereikėjo, jos neieškojo. J. V. jis pargriovė vienas, nežino ką darė kiti (R. P., D. K.). Gali būti, kad kai iš J. V. atiminėjo šautuvą, sužalojo jam delną. Pargriuvęs J. V. abiem rankomis suspaudęs laikė šautuvą, jis šautuvą išplėšė, kad nešautų. J. V. nešaudė. J. V. skambino telefonu, kai A. J. atėjo, iki to jis neskambino. Po to jis (A. R.) išmetė ginklą ir pabėgo. J. V. nebuvo priklupęs ant kelių ir užsidengęs galvą, nebuvo į jį nukreipęs ginklo. J. V. šaukėsi pagalbos „padėkit“, kai ginklas buvo pas jį rankose. Dabar gyvena su mama, mokosi, gauna iš valstybės pašalpą. Gailisi, kad važiavo į tą mišką, ką darė. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus A. R. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis A. R. teigė, kad visi jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra neteisingi, nes bijojo atsakomybės. Parodė, kad jis viską padarė vienas – vienas atėmė ginklą, šovė į viršų, šovė į A. J.; piniginės neėmė, nesitaikė į J. V. galvą; sudavė J. V. kumščiu į veidą, A. J. nieko nedarė. Kai atėjo J. V., ginklas buvo J. V. rankose, ne dėtuvėje. Matė, kaip ginklą J. V. išsiėmė iš dėtuvės. Kai J. V. nuvertė, ginklą nukentėjęs laikė susiėmęs prie savęs, kišo į žemę. Ginklą ištraukė iš J. V. rankos, ne iš dėtuvės.

Kaltinamoji R. P. dėl jai pareikšto kaltinimo nepripažino. Parodė, kad su A. R. ir S. R. atvažiavo į mišką pasiimti D. K.. D. K. miegojo. Po kiek laiko atėjo nukentėjęs J. V., pasakė užgesinti laužą, po to parodė, kad turi šautuvą. Jie kėlė D. K., nes buvo pasakyta gesinti laužą, nes šaus. Daugiau nieko neatsimena, nes buvo girta. Įvykio metu buvo šaudoma. Kas šaudė, neatsimena. Pamena kaip ją vyresnis vyras parvertė ant žemės, užlaužė jai ranką, jis šaukėsi pagalbos. Kitas vyras trenkė D. K.. Dabar mokosi profesinėje mokykloje (duomenys neskelbtini).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus R. P. parodymus ji parodė, kad geriausiai viską prisiminė pirmoje apklausoje (3 t. b. l. 84-85), tie parodymai teisingiausi. Šiuo parodymuose fiksuota, kad ji stūmė nukentėjusįjį, nugriovė ant žemės, nepamena, kad būtų sudavusi smūgius, telefono nepagrobė. Parodė, kad 2019 m. balandžio mėn., dienos nepamena, galėjo būti tokia diena, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, neblaivi grįžo į namus, pamatė kieme taksi automobilį, į kurį sėdo S. R. ir A. R.. Visi nuvažiavo prie parduotuvės, išlipo ir nuėjo į mišką. Nežino, kodėl ėjo į mišką. Kiek buvo valandų, taip pat negali parodyti. Miške pamatė ant žemės miegantį D. K., šalia kūrenosi laužas. Kitų asmenų miške nebuvo. Matė netoliese numestą degtinės butelį. Visi žadino D., tačiau jis nepabudo. Negali parodyti, kiek užtruko, kol žadino D.. Būnant miške atėjo vyras ir pasakė gesinti laužą. A. su koja bandė gesinti laužą. Vyras atitraukė striukę ir parodė už kelnių užkištą ginklą, pasakė „matot ką turiu“. Vyras išsitraukė ginklą – revolverį ir tris kartus šovė į viršų. Dėl ko jis šovė, nežino, jos jam nieko nesakė. P. D.. D. atsistojo. Ji pastūmė tą vyrą, jis nuvirto ant žemės. Kaip nuvirto, dėl ko vyrą stūmė, negali nurodyti. Ji užšoko ant gulinčio vyro. Vyras rankoje laikė ginklą, ji iš jo ginklą norėjo atimti. Vyras priešinosi. Ji šūktelėjo visiems, kad padėtų atimti ginklą. T. S. taip pat užgulė ant vyro, prispaudė jam ranką. Kokie buvo A. ir D. veiksmai, negali parodyti. Ji iš to vyro rankos ištraukė ginklą ir jį numetė. Vyras gulėdamas ant žemės šaukėsi pagalbos, šaukė „padėkit žmonės“. Atbėgo žmonių – trys vyrai, moteris. Du vyrai pripuolė prie D. ir pradėjo jį mušti. Atbėgusi moteris prirėmė prie žemės S.. Ją pagavo vienas vyras, užsuko ranką ir pavertė ant žemės. A. spėjo pabėgti. Vienas vyras, kuris atbėgo į mišką, pakėlė revolverį ir šaudė į nubėgantį A.. Greitai atvažiavo policijos pareigūnai, greitoji pagalba. Parodė, kad tas vyras, kuris liepė gesinti laužą, telefono nebuvo išsitraukęs, neskambino. A. R. ginklo nebuvo į rankas paėmęs. Iš jos draugų niekas nebuvo paėmęs ginklo į rankas, A. R. nesitaikė su ginklu į žmogų ir nešovė. Paklausus, ar A. R. buvo sugrįžęs į įvykio vietą, po to, kai jie buvo sulaikyti, atsakė, kad nebuvo. Parodė, kad A. R. vilkėjo bliuzoną ar megztinį juodos spalvos, su užsiūtomis raudonos spalvos juostomis ant rankovių. Ji mūvėjo tamsiai pilkos spalvos timpas, šviesų pilką ilgą megztinį (3 t., b. l. 84-85).

Dėl kaltinamosios R. P. duotų parodymų, esančių (5 t., b. l. 38-39) ji parodė, kad nepamena, kaip viskas vyko, pirmas protokolas yra geriausias. Pamena, kad pastūmė J. V.; nepamena, ar spyrė jam su koja, ar puolė atimti ginklą, ar nukentėjęs skambino, kas ištraukė ginklą. Pirmi parodymai teisingiausi. Pagarsintuose parodymuose fiksuota, jog 2019-04-20 apie 16.45 val. ji buvo miške kartu su A. R., S. R. ir D. K., kuris jau buvo miške, kai jie trys atvažiavo. Ji, D. K. ir A. R. buvo neblaivūs. Pabuvo apie 1-2 val. iki to, kai atėjo vyras, dabar žino, kad tai J. V.. Miške degė laužas. J. V. liepė užgesinti laužą. Pamena, kad vienas iš vaikinų laužą gesino, bet negali parodyti, kaip jis gesino. J. V. skambino telefonu, parodė, kad turi prie juosmens diržą, jis atitraukė striukę. Visi puolė prie J. V. tada, kai šis išsitraukė ginklą ir 2-3 kartus iššovė į viršų. Parodė, kad buvo neblaivi, gerai visko neatsimena, bet prie to vyro jie puolė visi, puolė atimti iš jo ginklą. Ji tą vyrą stūmė. Vyras nukrito ant žemės aukštielnikas. Visi užgulė ant to vyro, kad atimti iš jo ginklą. Vieną kartą ji vyrui spyrė į šoną. J. V. priešinosi, ji ištraukė iš vyro rankų ginklą ir numetė. Kas pakėlė ginklą, ji nematė. Ar A. R. šaudė iš ginklo ji, negali parodyti, nes buvo neblaivi, neatsimena. Kas atidavė J. V. į rankas ginklą, nežino. A. R. pabėgo, juos visus tris sulaikė žmonės. Iš J. V. puolė atimti ginklą, nes J. V. išsitraukęs ginklą juo šaudė. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (5 t., b. l. 38- 39).

Kaltinamosios įstatyminė atstovė I. S. parodė, kad kai R. P. parvežė namo, ji buvo neblaivi, nesiorientavo aplinkoje, vos pastovėjo ant kojų. Mano, kad ji nelabai galėjo ką nors atsiminti. R. P. buvo gydyta nuo priklausomybės alkoholiui, turi emocijų, elgesio sutrikimų. R. P. jai sakė, kad spyrė nukenėjusiajam į šoną; sakė, kad nieko neatsimena, nes buvo girta. Dabar R. P. bando mokytis, lankosi pas specialistus. Pati yra dirbanti, gauna 400 Eur, 100 Eur gauna iš valstybės, viena išlaiko dvi dukras, materialinė padėtis sunki.

Iš 2019-04-20 J. V. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2019-04-20 apie 16.30 val. J. V. priklausančiame miške, (duomenys neskelbtini), nepažįstami asmenys jį sumušė, bandė pagrobti jam priklausantį šaunamąjį ginklą, mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b. l. 149).

Nukentėjusysis J. V. parodė, kad įvykio dieną jam paskambino pažįstamas ir pasakė, jog kažkas jo miške kūrena laužą. Pasiėmė ginklą, įsidėjo jį į dėklą, pamanė, kad taip bus drąsiau ir nuvažiavo į mišką. Miške buvo keturios merginos ir du vyrukai. Paprašė, kad jie užgesintų laužą. A. R. spyrė į laužą. Jis susijaudino, pasiėmė telefoną, skambino 112. Kalbant telefonu atbėgo A. R. ir jį puolė – trenkė, tada jį (J. V.) puolė visi kiti. A. R. pirmas kumščiu sudavė jam į kairę veido pusę ir į nosį bei pakišo jam koją, jis pargriuvo, po to visi jį prispaudė prie žemės, bandė atimti ginklą, naršė po jo kišenes. A. R. šaukė, kad „ieškokit piniginės“. Piniginę turėjo, bet jos kaltinamieji nerado. Paskutinis priėjo D. K. ir spyrė jam į galvą. A. R. ištraukė jo ginklą. Trumpam prarado sąmonę. Kai atsibudo, A. R. turėjo ginklą, jis (J. V.) nebeturėjo telefono. A. R. bandė į jį šauti, jis (J. V.) maldavo, kad nešautų, sakė jam, kad šauna į žmogų. A. R. taikėsi į galvą, jam buvo vienodai, taikė iš mažo atstumo, jis (J. V.) užsidengė galvą ranka ir A. R. šovė. Buvo visas kruvinas. Po pirmo šūvio jis pradėjo šaukti. Pirmas šūvis buvo tada, kai dar nebuvo atbėgęs į pagalbą A. J.. Atsipeikėjo po sąmonės netekimo, bandė stotis, o A. R. taikėsi šauti į jį. A. R. stovėjo ir per ištiestą ranką laikė ginklą, taikėsi tiesiai į galvą. Šovė būnant metro atstumu, vieną kartą. Pradėjo šauktis pagalbos, tada A. R. dar kartą šovė, bet buvo atsitraukęs gal 5 metrų atstumu. A. J. atbėgo gelbėti po antro šūvio. A. J. pagalvojo, kad A. R. šaudamas pataikė jam (J. V.) į ranką, tačiau iš tiesų jis (J. V.) buvo sužalotas jau anksčiau nei A. J. atbėgo. A. R. grasino A. J., kad jį nušaus. Paskui praėjo kiek laiko, atėjo A. R. ir pasakė, kad grąžina ginklą ir skirstosi, viena iš merginų padavė telefoną. Prašo atlyginti jo patirtus nuostolius – išlaidas už keliones pas tyrėjus, daktarus, už advokato paslaugas, už ginklo remontą. Prašo tenkinti turtinės ir neturtinės žalos civilinius ieškinius.

Nukentėjusysis J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-04-20 apie 16.23 val. jam paskambino pažįstamas A., kuris pranešė, kad jam priklausančiame miške (duomenys neskelbtini), deginamas laužas, todėl gali užsidegti miškas. K. A. skambino, jis buvo namuose (duomenys neskelbtini). Nieko nelaukęs apsirengė ir, pasiėmęs legaliai laikoma savo šaunamąjį ginklą, automobiliu nuvažiavo į mišką. Parodė, kad ginklą pasiėmė, nes į mišką vyko vienas, nežinojo, ką gali sutikti miške. Už 5 minučių jau buvo prie savo miško (duomenys neskelbtini) kaime. Privažiavęs prie miško jokių dūmų nematė. Nuo automobilio mišku paėjus apie 120 metrų, miške pamatė nepažįstamų jaunuolių grupę. Galėjo būti 6 asmenys, t. y. du vaikinai ir keturios merginos. Asmenys degino laužą, prie laužo buvo padėtas degtinės butelis ir plastikinis alaus butelis. Suprato, kad jaunimas gali būti neblaivus. Priėjęs arti prie kompanijos, jis jiems pasakė, kad šiuo metu miškas yra sausas, gali užsidegti. Tada vienas vaikinas, kuris buvo apie 172 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, apie 22 metų amžiaus, vilkėjo raudonos spalvos striukę, spyrė į laužą ir pasakė, kad gali skirstytis. Parodė, kad ir jis dar kartą jiems pasakė, kad skirstytųsi. Tai pasakęs, jis iš savo marškinių priekinės kišenės išsitraukė mobilaus ryšio telefoną „HUAWEI“ ir mėgino paskambinti savo sūnui. Asmenys pamatę, kad jis kažkam skambina, visi pribėgo prie jo ir tas vaikinas, kuris buvo su raudona striuke, pirmas rankos kumščiu smogė jam į veidą. Taip jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kiek pamena, tai jis savo telefoną spėjo įsidėti į priekinę marškinių kišenę. Po pirmo smūgio jis sąmonės neprarado, bet nugriuvo ant žemės. Tada minėtas vaikinas jį toliau mušė. Smūgiai buvo suduoti į veidą, dėl sumušimo iš nosies ėmė bėgti kraujas. Tuo metu tas pats vaikinas kitiems ėmė šaukti „atimkit pistoletą“ ir piniginę. Jis tada suprato, kad asmenys pastebėjo, jog jis turi šaunamąjį ginklą. Ginklas buvo dėkle, kuris buvo prisegtas prie kelnių diržo. Ginklas saugiai buvo prisegtas prie dėklo. Tada jis pajuto, kaip kiti likę asmenys mėgina atsegti ginklo dėtuvės sagtį bei striukės kišenėse ieško piniginės. Jis rankomis sugriebė už dėklo ir neleido atsegti dėklo, tačiau kiti asmenys laikė bei jėga lenkė jo rankas. Tuo metu vaikinas raudona striuke toliau rankomis jį mušė. Kažkuriuo metu, kažkuris iš minėtos kompanijos, atsegė ginklo dėklą ir ginklą ištraukė. Pamena, kad tuo metu kitas vaikinas, kuris buvo apie 200 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, apie 25 metų amžiaus, vilkėjo tamsios spalvos rūbus, vieną kartą koja jam gulinčiam ant žemės spyrė į galvą. Tuo metu kiti asmenys jį vis dar laikė. Po smūgio kelioms sekundėms jis prarado sąmonę. Atgavęs sąmonę, jis sugriebė už kojų tą asmenį, kuris jam spyrė į galvą, ir parvertė šį. Jis ėmė šauktis pagalbos, nes prieš atvykdamas į mišką, matė, kad netoliese laukuose dirbo asmenys. Jam pavyko atsistoti ir tada pamatė, kaip tas vaikinas su raudona striuke rankoje laiko jo ginklą ir taikydamas į jį pradėjo šaudyti. Kiek šūvių buvo padaryta, negali nurodyti. Jo pagalbos šauksmą išgirdo gretimuose laukuose dirbę vyrai, kurie atbėgo jo gelbėti. Atbėgę vyrai pagavo dvi merginas bei tą vaikiną, kuris jam spyrė į galvą. Tas vaikinas su raudona striuke nubėgo su jo ginklu ir nubėgdamas vieną kartą šovė į jo gelbėti atbėgančius asmenis. Tas vaikinas pasišalino su kita mergina. Parodė, kad tas vaikinas su mergina grįžo po to atgal, nes suprato, kad jų draugai sulaikyti. Grįžęs vaikinas pasakė, kad atiduoda jam ginklą, pasakė, kad reikia skirstytis. Vaikinas ginklą jam atidavė. Apsižiūrėjęs savo kišenes jis pasigedo telefono, pasakė vaikinui, kad atiduotų telefoną. Mobilaus ryšio telefoną atidavė mergina, kuri buvo pabėgusi su vaikinu. Jis visai kompanijai pasakė, kad šie niekur nesiskirstytų, nes iškvies policiją. Pasakius šiuos žodžius, vaikinas su raudona striuke ir mergina pabėgo. Kiti asmenys buvo sulaikyti, kol atvyko policija. Po įvykio jis apžiūrėjo savo ginklą ir matė, kad kulkų būgnas yra tuščias, visi šoviniai iššaudyti. Ginklu sužalojimai jam padaryti nebuvo. Piniginės pagrobti jiems nepavyko, telefonas grąžintas nesudaužytas. Turtinė žala nepadaryta. Po įvykio kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam buvo diagnozuoti galvos ir veido sumušimai, kairės ausies hematoma, po apžiūros išleistas gydyti ambulatoriškai. Parodė, kad merginų negali apibūdinti, jų neatpažintų. Neatpažintų ir to vaikino, kuris buvo su raudona striuke. Gali atpažinti tik tą vaikiną, kuris jam spyrė į galvą ir kuris buvo sulaikytas. Parodė, kad jis jaunuolių kompanijai savo ginklo nedemonstravo, jiems ginklu negrasino (2 t., b. l. 80-81).

Papildomos apklausos metu J. V. parodė, kad tada, kai A. jam pranešė apie miške kūrenamą laužą, jis iš namų pasiėmė savo legaliai laikomą revolverį, kurio apkaba buvo pilna šratinių šovinių. Revolverį su dėtuve prisisegė prie diržo. Buvo užsivilkęs striukę, kuri slėpė ginklą, striukė nebuvo užsegta, nes buvo šilta diena. Atvažiavęs prie miškelio ir išlipęs iš automobilio susitiko du vyrus, kurie dirbo laukuose. Į mišką nuėjo keliuku, paėjus gal 20 metrų, pamatė jaunimo kompaniją. Mano, kad jaunimo galėjo būti 6 asmenys – du vyrai ir 4 merginos, kurie sėdėjo ant žolės ir kūreno laužą, matė butelį degtinės, sulčių pakuotes. Paprašė jaunimo užgesinti laužą, nes sausa. Vienas jaunuolis, vilkintis raudoną striukę, priėjo prie laužo ir spyrė į laužą. Parodė, jog matė, kad vyrukas nusiteikęs agresyviai. Jis išsitraukė savo telefoną, kad paskambinti „112“. Tik išsitraukus telefoną iš kišenės, surinkus BPC numerį ir pradėjus kalbėti, jaunuolis raudona striuke puolė ant jo ir kumščiu trenkė jam į veido kairę pusę. Jis nuo smūgio krito ant žemės. Tada išgirdo, kaip tas vyras su raudona striuke šuktelėjo „paimkit ginklą, ieškokit piniginės“. Prie jo pribėgo merginos, kurių vienos laikė jį prispaudusios prie žemės, o kitos landžiojo po kišenes, traukė jo ranką nuo ginklo dėtuvės. Jis ranka stipriai laikė ginklą, kad jo neatimtų. Vyras su raudona striuke užgulė ant jo ir bandė ištraukti iš dėtuvės ginklą. Prie to vyro priėjo antrasis vyras, kuris buvo aukštesnis už tą su raudona striuke, ir spyrė jam gulinčiam į kairę ausį. Smūgis buvo stiprus, jis prarado trumpam sąmonę. Mano, kad būtent tuo metu jam ir buvo ištrauktas ginklas. Atsigavęs pamatė, kad niekas jo nebelaiko, todėl jis pasirėmė ant rankos, norėjo atsikelti nuo žemės, ir pamatė, kad vyras su raudona striuke stovi prie jo ir laiko į jį per ištiestą ranką nukreiptą ginklą. Tas vyras taikė tiesiai jam į galvą, atstumas tarp jo galvos ir ginklo galėjo būti apie 1,5 metro. Jis pradėjo maldauti, kad tas vyras nešautų. Visi kiti buvo atsitraukę nuo jo. Jis šaukė, kad to nedarytų, nes matė, kad tas vyras nusiteikęs šauti, akys buvo paklaikusios. Vyras šovė į jį nenukreipdamas ginklo kitur, šovė tiesiai jam į galvą. Mano, kad tuo metu jis impulsyviai prisidengė galvą kairės rankos delnu, atsuktu į tą vyrą. Po pirmo šūvio pradėjo šauktis pagalbos. Tada vyras su raudona striuke atšoko nuo jo ir dar porą kartų šovė į jo pusę, tačiau į jį nepataikė. Iš laukų atbėgo vyrai, kurių vienas turėjo šakę. Tada merginos ir abu vyrai pradėjo bėgti link plytinės. Vyras raudona striuke nukreipė ginklą į atbėgantį vyrą ir šovė į to vyro pusę. Nežino, ar pataikė. Šovė maždaug 5-10 metrų atstumu. Jis tada atsistojo nuo žemės ir pradėjo vytis bėgančius. Vyrai atėję jam į pagalbą taip pat vijosi jaunimą. Dvi merginas ir vyrą, kuris spyrė jam į galvą, pasivijo. Parodė, kad jis laikė merginą, kuri buvo apie 15 metų ir buvo girta, negali jos apibūdinti. Tas vyras su raudone striuke, nesulaukęs savo draugų, grįžo prie jo, ištiesė ranką su ginklu, pasakė paimti ginklą ir eiti kas sau. Vyras, kuris atbėgo jam į pagalba, skambino, kvietė pagalbas. Jis paėmė tam vyrui iš rankos ginklą, paprašė grąžinti telefoną. Tada priėjo mergina, kuri jam atidavė telefoną. Tos merginos negali apibūdinti. Į įvykio vietą atbėgo ir daugiau žmonių, atvažiavo greitoji, policija. Jį išvežė į ligoninę, kur apžiūrėjo, sutvarstė kairę ranką. Parodė, kad jis tada nesuprato, jog ranka peršauta. Vėliau ranka pradėjo tinti, todėl dar kartą jis kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, kur chirurgas nustatė, jog rankoje padaryta šautinė žaizda. Parodė dar kartą, kad jis pats atėjęs prie laužo ginklo nedemonstravo, nebuvo ištraukęs iš dėtuvės, nešaudė. Parodė, kad abi sulaikytos merginos aktyviais veiksmais bandė iš jo atimti ginklą, laikė jį prispaudusios prie žemės, landžiojo po kišenes, ieškojo piniginės. Tas sulaikytas vyras jam spyrė į galvą, kai jis gulėjo paverstas ant žemės. Kitos dvi merginos, kurios pabėgo su tuo vyru su raudona striuke, taip pat jį laikė prispaudusios prie žemės ir tikrino kišenes. Parodė, kad jam buvo suduoti du smūgiai – vieną smūgį į veidą sudavė vyras su raudona striuke, o kitas vyras spyrė į galvą. Jį nugriuvusį ant žemės visi buvo prispaudę keliais, kai bandė atimti ginklą ir ieškojo piniginės. Parodė, kad gali atpažinti vyrą, kuris vilkėjo raudoną striukę, nes jis buvo jo ūgio, tik smulkesnio kūno sudėjimo, įsidėmėjo jo akis, jos buvo baisios. Veido bruožų negali apibūdinti, bet pamatęs iš gyvų, vyrą galėtų atpažinti (2 t., b. l. 103-104).

Nukentėjusysis J. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 135-136).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. V. atpažino A. R., kaip asmenį, kuris pirmas sudavė jam į veidą, nuvertė ant žemės, atėmė ginklą, keliantis nuo žemės į jį taikėsi ir šovė, po to šovė į tą vyrą, kuris atbėgo jam į pagalbą, vėliau tas pats jaunuolis jam atidavė ginklą. Parodė, kad atpažįsta iš bendrų veido bruožų, akių, iš kūno sudėjimo (2 t., b. l. 109-116).

Iš 2019-12-09 A. J. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2019-04-20 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), A. J., išgirdęs pagalbos šauksmą, nubėgo į mišką, kur pamatė, kad J. V. užpuolė jaunuoliai ir dvi merginos, pasakius, kad kvies policiją, A. R. nukreipė į jį ginklą, kurį atėmė iš J. V., ir du kartus šovė (1 t., b. l. 154).

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad įvykio dieną atėjo J. V. ir paklausė, kas triukšmauja miške, bei vienas nuėjo į mišką. Po to išgirdo šaukiant „gelbėkit“ ir du šūvius. Su sugyventinės sūnumi (A. P.) nulėkė pasižiūrėti. Pamatė, kad trys žmonės (A. R., D. K., R. P.) spardo J. V.. Jį spardė visi, matė 4 ar 5 smūgius kojomis. J. V. tuo metu gulėjo, buvo rankomis užsiėmęs galvą, šaukė „gelbėkit“. Pribėgęs nuo J. V. nugynė, atitraukė jį spardžiusius asmenis, A. R. pradėjo bėgti, R. P. ir D. K. pasiliko, jis juos sulaikė. Po to A. R. sugrįžo, nes pamatė, kad jis nepaleidžia jo draugų. J. V. jam pasakė, kad A. R. turi šratinį ginklą, kad reikia jo saugotis. Kaltinamieji agresyviai elgėsi, D. K. gąsdino, kad primuš, A. R. rėkė, kad nušaus, R. P. jį keikė, sakė, kad nukentės už tai, kad gelbėja. A. R. su ginklu jį (A. J.) gąsdino, laikė ginklą ir taikėsi į jį (A. J.), sakė, kad nušaus. Tuo metu jautė grėsmę. Jis (A. J.) stovėjo J. V. už nugaros, stojosi už medžio, kad išvengtų šūvio, suvokė, kad į jį gali pataikyti. A. R. ištiesta ranka taikėsi kažkur į krūtinę, į veidą galėjo pataikyti, šovė (šūvio metu nuo A. R. iki J. V. buvo kokie 3 metrai, o iki jo (A. J.) 5 m) ir pataikė J. V. į ranką. Šovė du kartus. Matė, kad tuo momentu J. V. atmetė ranką. Matė, kaip po šūvio J. V. ranka buvo kruvina, taip pat J. V. ausis, veidas buvo kruvini. Jis (A. J.) šūvio momentu šoko už medžio, t. y. A. R. per J. V. šovė į jį (A. J.), taikėsi į jį (A. J.), o kliuvo J. V.. Grasinimą, kad nušaus, A. R. adresavo jam (A. J.), nes jis gelbėjo J. V.. A. P. buvo atnešęs šakes. Jis (A. J.) sakė A. R., kad jei nenumes ginklo, smeigs jam šakėmis. Tada jis (A. R.) išsigandęs metė ginklą ir pabėgo. Kaltinamieji buvo visi girti ir agresyvūs, ant kelmo buvo padėtas gėrimas, užkandos, elgesys jų buvo neadekvatus, svirduliavo visi trys, matėsi, kad neblaivūs. Buvo atvykę medikai, reikėjo suteikti pagalbą J. V.. J. V. ir jis buvo išsigandę, patyrė šoką. Viskas vyko labai staigai, visko negali atsiminti.

Po nukentėjusiojo J. V. apklausos, atsakydamas į klausimus, A. J. (6 t., b. l. 50) parodė, kad negali nustatyti, ar tuo metu, kai A. R. taikėsi į jį, tada peršovė ranką J. V., bet matė, kai šovė, kad J. V. ranką atmetė. Ar tuo momentu peršovė, jis nematė, J. V. į jį ne priekiu stovėjo. Kai tik atėjo, matė, kad J. V. ausis buvo sužalota, veidas kruvinas, ranka kruvina, ar peršauta buvo, negali pasakyti, abi rankos buvo kruvinos.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką matyti, kad parodymo metu nukentėjusysis A. J. atpažino asmenį, prie kurio buvo Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. atpažino D. K. ir parodė, kad tas asmuo spardė nukentėjusįjį J. V., kad atpažįsta jį iš bendrų veido bruožų, iš akių, parodė, kad jis tą vyrą sulaikė, kol atvyko policijos pareigūnai (2 t., b. l. 161-167).

Liudytojas A. P. parodė, kad įvykio dieną su buvusiu patėviu (A. J.) dirbo laukuose. Su mašina atvažiavo vyras (J. V.) ir pasakė, kad jam pranešė, jog kažkas kūrena laužą jo miške. J. V. nuėjo į mišką. Po to išgirdo tris ar keturis šūvius, kaip petardas, išgirdo kai du kartus šaukė „padėkit“. A. J. nubėgo pirmas, pradėjo šaukti jį (A. P.), kad atneštų šakes. Gal iš 50 metrų išgirdo A. J. šauksmą. Greitai nubėgo paimti šakių. Kai atbėgo į įvykio vietą pamatė, jog A. R. laikė šautuvą, jį buvo nuleidęs į žemę, pamatęs jį, numetė ginklą ir pradėjo bėgti. A. J. stovėjo šalia A. R., laikė vieną merginą. A. J. su kaire ranka laikė merginą, su dešine koja prispaudęs pistoletą. A. R. pažįsta iš senų laikų, žino jį iš matymo. Įvykio vietoje dar buvo dvi merginos ir vienas aukštas vyras (D. K.). D. K. sėdėjo ant žemės. A. J. dar bandė pavyti A. R., bet nepagavo. Miško savininkas (J. V.) buvo priklupęs ir laikė vieną gulinčią merginą, kad nepabėgtų. Iš buvusių merginų pažinojo S. R., A. R. sesę. S. R. laikė A. J.. Atneštų šakių A. J. nepadavė, nes kai A. R. pabėgo, A. J. su koja prie žemės prispaudė ginklą, šakių nebereikėjo. Kai bėgo paimti šakių, išgirdo dar vieną šūvį. Iš viso girdėjo 5 šūvius. Po to patėvis iš jo telefono skambino policijai, paprašė, kad jis (A. P.) nueitų jų pasitikit. Po 5 – 15 minučių atvažiavo policija. S. R. buvo visiškai negėrus, R. P. buvo išgėrusi. A. K. buvo išgėręs, iš veido matėsi, kad sukritęs ir elgesys agresyvesnis, todėl suprato, kad išgėrę. Matė, kad buvo kruvinas J. V. veidas, A. K. buvo kruvina nosimi.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis parodė, kad gal ir matė kaip A. R. taikėsi ginklu į A. J., bet tiek laiko praėjo, nebeprisimena. Nurodė remtis jo pirmais parodymais, kadangi tada buvo praėję mažiau laiko, tada labiau prisiminė, sakė teisybę.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad 2019-04-20 jis su patėviu dirbo lauke, kur atvažiavo miško savininkas, kuris jų paklausė, kas degina miške laužą. Jie atsakė, kad nežino. Savininkas nuėjo į mišką. Po kažkurio laiko jie išgirdo du šūvius ir riksmą, šaukėsi pagalbos. Patėvis nubėgo į mišką, jis bėgo jam iš paskos. Patėvis pasakė jam bėgti atnešti šakę, nes neapsigins. Jis nubėgo atnešti šakę. Sugrįžęs pamatė, kaip A. numetė ginklą, o patėvis ginklą prispaudė koja. Parodė, kad šūvius jis išgirdo maždaug už 5-20 min. nuo tada, kai savininkas nuėjo į mišką. Parodė, kad po pagalbos šauksmo atbėgus į mišką, jis matė kaip (duomenys neskelbtini) metų vyras ir A. bei mergina, kuriai (duomenys neskelbtini) metų, spardo miško savininką, kuris gulėjo ant žemės. S. R. stovėjo netoliese. Kai grįžo atgal į mišką jau su šake, pamatė, kaip A. taikosi ginklu, panašiu į revolverį, į jo patėvį. A. pamatęs jį, numetė ginklą, pradėjo bėgti, o jo patėvis jį vijosi. Grįžęs patėvis prispaudė koja revolverį. A. pabėgo. Miško savininkas sulaikė (duomenys neskelbtini) metų merginą, kuri jį spardė. Vyras, kuriam (duomenys neskelbtini) metai, įkrito į krūmus. Parodė, kad jis viso girdėjo keturis šūvius – du šūvius girdėjo būdamas prie traktoriaus lauke, kitus du šūvius girdėjo atbėgęs į mišką. Po tų dviejų šūvių jam patėvis ir pasakė atsinešti šakę. Kas šovė, negali parodyti, nes nematė. Jo patėvis A. nesulaikė, nepavijo. Vyro, kuriam (duomenys neskelbtini) metai, nepažįsta, bet jis aukšto ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų. To vyro metus jis sužinojo iš policijos pareigūnų. Galėtų atpažinti tą vyrą. Dėl suduotų smūgių nukentėjusiajam parodė, kad jis matė, jog A. miško savininkui, kuris gulėjo ant žemės, spyrė vieną kartą į krūtinę, vyras, kuriam (duomenys neskelbtini) metai, spyrė nukentėjusiajam į galvą, mergina spyrė miško savininkui į dešinį šoną. Visi spardantys stovėjo. Daugiau jis nematė, nes nubėgo. Parodė, kad A. R. pažįsta nuo mažens, pažįsta ir S. R.. Įvykio metu buvo išsigandęs (2 t., b. l. 174-175).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas A. P. atpažino D. K., kurį apklausoje įvardijo kaip vyrą (duomenys neskelbtini) metų, kuris spardė nukentėjusįjį, jį atpažino iš bendrų veido bruožų, akių (2 t., b. l. 178-184).

Liudytoja S. R. parodė, kad parodymų apie savo brolio kaltinamojo A. R. veiksmus neduos. Įvykio metu buvo D. K., R. P. ir brolis A. R.. Ji, R. P., A. R. važiavo į mišką pasiimti D. K., kai jis paskambino ir paprašė iškviesti taksi. Ji buvo blaivi, R. P. buvo girta, A. R. nebuvo girtas. D. K. miegojo prie laužo. Ji žadino D. K.. Tada atėjo nukentėjusysis (J. V.), kurio jie iki tol nepažinojo, pasakė užgesinti laužą. A. R. paspyrė laužą. J. V. supyko, pakėlė striukę ir parodė, kad turi šautuvą. J. V. buvo išsitraukęs šautuvą ir laikė jį atstatęs į žmones. A. R. su R. P. puolė J. V. dėl to, kad jis išsitraukė šautuvą. Puolė atimti šautuvą. Jie trys – J. V., R. P., A. R. nukrito ant žemės. J. V. kvietė policiją, kai jie susistumdė, pradėjo šaukti „padėkit“. Tada pribėgo dar gal 6 ar 7 žmonės su šakėm, pagaliais. A. R. pabėgo, o ją (S. R.), R. P. ir D. K. pagavo. Ją moteris pargriovusi ant žemės laikė, R. P. prie žemės laikė J. V.. D. K. laikė du vyrai, vienas jam trenkė į nosį ir jis nukrito į krūmus. Žmonės pribėgo, nes J. V. šaukė, kai kiti (S. R. ir A. R.) buvo jį užgulę ir norėjo atimti šautuvą. Girdėjo gal 3 šūvius, gerai neatsimena. D. K. veiksmų nematė, nematė, kad jis būtų atlikęs smurtinius veiksmus prieš J. V.. Matė, kad J. V. iš nosies bėgo kraujas, kai atvažiavo policija. Šautuvu šaudė J. V.. Jis šaudė į viršų, kai atsistojo. J. V. skambino telefonu, kai jį buvo užgulę.

Liudytoja S. R. tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose fiksuota, kad 2019-04-20 apie 15-16 val. ji su A. R. ir R. P. nuvažiavo į mišką, kur buvo D. K.. Miške buvo užkurtas laužas, prie kurio miegojo D. K.. Kitų asmenų nebuvo. Maždaug už 5-10 min. atėjo pagyvenęs vyras, kuris liepė užgesinti laužą, jos pasakė, kad užgesins. D. tuo metu dar miegojo. Vyras išsitraukė revolverį, jį parodė, pasakė eiti iš miško, pradėjo šaudyti, iššovė tris kartus į viršų, pasakė, kad jas nušaus. R. puolė ant to vyro, jį pastūmė, po to dar prie to vyro priėjo A., kuris tą vyrą pastūmė. Vyras nugriuvo ant šono. Tada visi puolė prie to vyro, kad atimti revolverį. Ji pasilenkė ir iš to vyro rankų traukė revolverį. Parodė, kad ne iš dėklo, o iš rankų. Vyrui ji smūgių nesudavė. A. su R. buvo užgulę ant to vyro ir jį laikė. Jai nepavykus ištraukti revolverio, tada R. traukė revolverį tam vyrui iš rankos. Ji ištraukė ginklą iš to vyro rankos ir jį numetė. A. atsitraukė nuo vyro, tuomet atsikėlė D. ir priėjo prie to vyro. Ar D. sudavė vyrui smūgius, ji nematė. Telefono iš vyro nepagrobė. Prie laužo subėgo žmonės su pagaliais. Vienas vyras vijosi A., pasiėmęs į ranką revolverį. Po to tas pats vyras R. pavertė ant žemės ir laikė ją prispaudęs ranka. Po to buvo iškviesti policijos pareigūnai. Parodė, kad ginklą iš to vyro atėmė, nes šis šaudė į viršų ir grasino joms, telefono iš vyro neatėmė. Parodė, kad ji nepadarė nusikaltimo. Įvykio metu buvo blaivi. A. buvo blaivus. R. buvo girta. Nežino, kur R. gėrė. Parodė, kad tas vyras, kai buvo nugriautas ant žemės, šaukėsi pagalbos. Nematė, kad tas vyras būtų turėjęs telefoną (3 t., b. l. 46-47).

Liudytojas S. P. teisme tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 3 tomo 7-8 bylos lapuose, jog 2019-04-20 jis dirbo su kolega vyriausiuoju patruliu D. B. ir 16.49 val. iš (duomenys neskelbtini). VPK OVS budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), mušasi asmenys, turi ginklą. Apie 16.56 val. atvykus į nurodytą vietą juos pasitiko J. V., kuris buvo šoko būsenoje, aiškino, kad iš jo atėmė šaunamąjį ginklą. Vyras buvo blaivus, sakė, kad turi leidimą ginklui, pasakojo, kad jam paskambino pažįstamas, kuris pranešė, kad jo miške kažkas kažką deginą, kad atvykęs jis rado grupelę jaunuolių, kurie vartoja alkoholinius gėrimus, buvo užkūrę laužą, kad šie pradėjo jį pulti, pargriovė, pradėjo mušti, atėmė iš jo ginklą, pradėjo šaudyti. Smulkiau J. V. nepasakojo, nes buvo šoke. Atvažiavęs GMP ekipažas išsivežė nukentėjusįjį J. V.. Įvykio vietoje dar buvo vyras, kuris prisistatė A. J., kuris pasakojo, kad dirbdamas laukuose išgirdo šūvius, pagalbos šauksmą, atbėgo į mišką, pamatė jaunuolius, kurie užpuolė pagyvenusį vyrą. Pasakojo, kad jis užpuolikus atitraukė nuo gulinčio nukentėjusiojo, kad paėmė iš jų šautuvą ir atidavė nukentėjusiajam J. V.. Įvykio vietoje sulaikė D. K., R. P., kuriai buvo nustatytas 2,02 prom. girtumas, ir S. R., kuri buvo blaivi. Parodė, kad neblaivi nepilnametė R. P. buvo visiškai neadekvati, plūdosi necenzūriniais žodžiais. Parodė, kad S. R. jiems pasakė, o D. K. patvirtino, jog įvykyje dalyvavo ir A. R., kuris spėjo pabėgti iki jiems atvykstant. Abu tvirtino, kad nukentėjusįjį sumušė ir ginklą pagrobė A. R., kuris buvo neblaivus. Daugiau įvykyje dalyvavusių asmenų niekas neįvardino. D. K. sulaikė ir pristatė į (duomenys neskelbtini) VPK. D. K. buvo neblaivus, todėl apie įvykį aplinkybes dėstė neaiškiai, sunku buvo suprasti, sakė, kad juos pradėjo pulti pats J. V.. Vėliau jau sėdėdamas tarnybiniame automobilyje D. K. pasakojo, jog A. R. atėmė iš nukentėjusiojo ginklą.

Iš 2019-04-30 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra miške, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 157-163).

Iš Specialisto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad joje nurodyta, jog:

1. J. V. padaryti sužalojimai: žaizda kairėje plaštakoje, poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje.

2. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku.

3. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais. Nurodyti kuo konkrečiai padaryta žaizda kairėje plaštakoje nėra galimybės, nes medicininiuose dokumentuose nenurodytas žaizdos pobūdis.

4. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje.

5. J. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( 1 t., b.l. 179-180).

Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad joje nurodyta, jog atsižvelgiant į J. V. žaizdos kairėje plaštakoje matmenis (0,5 cm x 0,5 cm), nurodytus medicininiuose dokumentuose, bei pateiktą (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadą, neatmetama tikimybė, kad žaizda galėjo būti padaryta šaunant iš šaunamojo ginklo, skirto šaudyti sportiniais 6 mm kalibro šoviniais (1 t., b. l. 188-189).

Iš Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus gauto garso įrašas apie įvykį (1 t., b. l. 192) matyti, kad apžiūros metu fiksuoti asmenų buvusių įvykio vietoje išsakyti žodžiai apie ginklo, piniginės paėmimą; taip pat grumtynių garsai, merginų šauksmai (1 t., b. l. 193-195).

Iš 2019-04-20 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. V. pateikė mobiliojo ryšio telefoną HUAWEI (2 t., b. l. 16), kurio apžiūra fiksuota daiktų apžiūros protokole (2 t., b. l. 19-22).

Iš 2019-04-21 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. V. 00.15 – 00.30 val. pateikė 9 vnt. šovinių iš revolverio būgno, plastikinį maišelį, (1 vnt.), ginklo dėklą (1 vnt.), revolverį „Alfa model 620“ (1 vnt.), plastikinę dėžutę su joje esančiais 9 šoviniais (2 t., b. l. 26-29).

Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti buvo pateikta revolveris, 14 šovinių ir 4 tūtelės; išvadoje nurodyta:

1. 2. Tirti pateiktas revolveris Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, graižtvinis, netvarkingas, tinkamas šaudymui, ALFA model 620, „C“ kategorijos šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti sportiniais 6 mm kalibro „flobert“ šoviniais.

3. 4. Tirti pateikti 12 šovinių yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 6 mm kalibro kraštinio skėlimo, tinkami šaudymui, „flobert“ sportiniai šoviniais, kurie skirti 6 mm kalibro C kategorijos, šaunamiesiems ginklams. Tirti pateikti 2 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkami šaudymui, „flobert“ garsiniai šoviniai, kurie skirti 6 mm kalibro C kategorijos, šaunamiesiems ginklams.

5. Tirti pateiktos 4 tūtelės yra pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, „flobert“ sportinių šovinių sudėtinės dalys.

6. Nustatyti, ar iš revolverio buvo šauta, reikalingas cheminis tyrimas, kurį atlieka LP KTC (2 t., b. l. 36-39).

Iš 2019-05-16 Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas kaltinamųjų D. K., R. P. sulaikymas įvykio vietoje. Protokole fiksuota, kad 17:25:19 tarnybinis auomobilis sustoja, iš automobilio išlipa policijos pareigūnai, S. R.. D. K., R. P. kalbasi, D. K. pasilenkęs prie R. P. ausies jai kažką sako, girdisi frazė „pasakysiu man (necenzūrinis žodis) į galvą, su šautuvu šaudė“, „paliudysi girdi“. R. P. – „paliudysiu“. (2 t., b. l. 75-77).

Teismas, ištyręs visus baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja:

Visi kaltinamieji dėl jiems pareikšto kaltinimo pagal BK 254 straipsnio 2 dalį, o A. R. ir dėl kitų (BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje) jam pareikštų kaltinimų ir kaltinime nurodytų aplinkybių davė nenuoseklius, prieštaringus parodymus, todėl teismas, priimdamas sprendimą šioje baudžiamojoje byloje, jais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja nukentėjusiųjų parodymams, rašytiniams įrodymams.

Pagal nukentėjusiojo J. V. parodymus įvykių eiga buvo tokia – kaltinamasis A. R. pirmas trenkė į veidą, pakišo koją, nukentėjęs pargriuvo, o kiti kaltinamieji jį puolė, užgriuvo jį gulintį ant žemės, norėjo atimti ginklą, A. R. rėkė ieškot piniginės, A. R. ištraukė ginklą, D. K. paskutinis spyrė į galvą, nuo smūgio trumpam prarado sąmonę, po to pamatė, kaip A. R. taikėsi į galvą šauti, iš mažo 1 m atstumo vieną kartą šovė, dar kartą A. R. šovė jau atsitraukęs gal 5 metrų atstumu; po to A. R. grasino A. J., kad jį nušaus, vėliau grąžino ginklą. Panašius parodymus nukentėjusysis J. V. davė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau nei 2019-04-20 protokole – pareiškime (1 t., b. l. 144), nei pačioje pirmoje 2020-04-20 apklausoje (2 t., b. l. 80), nei į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui S. P. (3 t., b. l. 7-8) (1 t., b. l. 169), t. y. iš karto po įvykio, šis nukentėjusysis nenurodė, kad kaltinamasis A. R. būtų taikęsis jam į galvą ir šovęs į galvą iš mažo atstumo, o nurodė, kad vaikinas su raudona striuke (vėliau nustatyta A. R.) pirmas rankos kumščiu smogė į veidą, po pirmo smūgio sąmonės neprarado, tačiau nugriuvo ant žemės; nugriuvus jį minėtas vaikinas toliau mušė, smūgiai buvo suduoti į veidą, dėl sumušimo iš nosies ėmė bėgti kraujas; tuo metu tas pats vaikinas kitiems ėmė šaukti „atimkit pistoletą“ ir piniginę; pajuto, kaip kiti asmenys mėgino iš dėtuvės paimti ginklą, jis priešinosi, tačiau kiti asmenys laikė bei jėga lenkė rankas; A. R. toliau rankomis jį mušė; kažkuriuo metu, ginklą kažkuris ištraukė, kitas vaikinas vieną kartą koja jam gulinčiam ant žemės spyrė į galvą, kiti tuo metu laikė, po smūgio kelioms sekundėms prarado sąmonę; atgavęs sąmonę, jis sugriebė už kojų tą asmenį, kuris jam spyrė į galvą, ir parvertė; ėmė šauktis pagalbos; pavyko atsistoti ir tada pamatė, kaip tas vaikinas su raudona striuke rankoje laiko jo ginklą ir taikydamas į jį pradėjo šaudyti; ginklu sužalojimai jam nebuvo padaryti. Taigi, šios nukentėjusiojo J. V. nurodomos aplinkybės, kelia abejonių dėl A. R. pareikšto kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, t. y. ar kaltinamasis A. R. nukentėjusiajam J. V. ginklą buvo nukreipęs ir du kartus šovė į galvą. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2019-05-24 protokole taip pat fiksuoti nukentėjusiojo J. V. parodymai apie A. R. atliktus veiksmus, tačiau duomenų, kad kaltinamasis A. R. nukreipė ginklą J. V. į galvą ir du kartus šovė, nėra fiksuota (2 t., b.l. 109). 2019-05-09 tyrėjai J. V. teigė, kad atsigavęs pamatė, jog jo niekas nebelaiko prispaudę, norėjo atsikelti nuo žemės ir pamatė, kaip A. R. stovi prie jo ginklą nukreipęs per ištiestą ranką tiesiai į galvą apie 1,5 metro atstumu (2 t., b. l. 104) ir 2019-11-27 ikiteisminio tyrimo teisėjui J. V. parodė, kad po to, kai atsigavo nuo D. K. spyrio į veidą pradėjo verstis ant kito šono, pamatė, jog A. R. taikosi ginklu šauti į galvą (laikė savo ranką delnu į priekį 30 cm nuo savęs, A. R. stovėjo 1,5 m – 2 m atstumu, atkišta ranka su nukreiptu ginklu, šovė, pataikė į plaštaką) (2 t., b. l. 135-137).

Nors visų kaltinamųjų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitų parodymams ir jais visa apimtimi vadovauti nėra pagrindo, tačiau nė vienuose kaltinamųjų parodymuose nebuvo fiksuota aplinkybė dėl A. R. inkriminuotos aplinkybės, kad jis taikėsi nukentėjusiajam J. V. į galvą ir du kartus šovė taip, kaip nurodo šis J. V.. Akivaizdu, jog dėl šios aplinkybės svarbus įrodymų šaltinis yra nukentėjusiojo A. J. ir liudytojo A. P. parodymai. Iš nukentėjusiojo A. J. parodymų, kuriuos jis davė teisme matyti, kad tuo momentu, kai jis atbėgo išgirdęs nukentėjusiojo J. V. pagalbos šauksmą pamatė tą momentą, kada nukentėjusys J. V. gulėjo ranka užsiėmęs galvą ir buvo trijų kaltinamųjų spardomas, jis (A. J.) nuo nukentėjusiojo J. V. atitraukė vieną asmenį, antrą asmenį, pats J. V. atsistūmė mergaitę; tada A. R., kai jis (A. J.) išgelbėjo nukentėjusįjį (J. V.), atsitraukė ir grįždamas su pistoletu į jį (A. J.) per nukentėjusįjį J. V. šovė (6 t., b. l. 48). Taigi, gretinant šiuos A. J. parodymus su nukentėjusiojo J. V. parodymais, akivaizdu, jog jie nesutampa, o būtent: J. V. teigė, kad A. R. jam taikėsi į galvą, po kitų kaltinamųjų pavartoto smurto, ginklo atėmimo, kai merginos nuo jo (J. V.) atsitraukė (6 t., b. l. 50) (tyrimo metu taip pat tvirtino, kad visi kiti buvo atsitraukę), todėl nukentėjusiojo J. V. prieštaringi parodymai apie taikymąsi jam į galvą teismui kelia abejonių. Nustatyta, jog nukentėjusysis J. V. patyrė šoką (liudytojo S. P. ir paties J. V. parodymai), nukentėjusiojo A. J. parodymai, jog viskas vyko labai greitai, buvo išsigandę, patyrė šoką, todėl teismo nuomone šios priežastys įtakoja nukentėjusiųjų parodymų prieštaringumą, nes galimai nukentėjusieji dėl patirto streso negali tiksliai atkurti įvykių eigos. Tačiau tai nesudaro pagrindo J. V. parodymais duotais teisme dėl šių aplinkybių remtis besąlygiškai, nes kyla ne viena pagrįsta abejonė dėl A. R. pareikšto kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį. Be to, nesutampantys nukentėjusiųjų J. V. ir A. J. parodymai dėl J. V. rankos sužalojimo momento teismo abejones tik dar labiau sustiprina, o būtent: teisme A. J. teigė, jog J. V. ranka buvo galimai sužalota tuo metu, kai A. R. taikėsi ir šovė būtent į jį A. J. – „šovė, jis (A. J.) tuo momentu šoko už medžio, o nukentėjusysis, kuris stovėjo priešais, buvo sužalotas, matė, kaip kraujas pradėjo bėgti po šūvio; J. V. ranką šūvio momentu atmetė“ (6 t., b. l. 49), nors J. V. teisme parodė, kad ranką kaltinamasis A. R. sužalojo tuo metu, kai šovė taikydamasis į galvą iš mažo atstumo, o jis ranka dengėsi. Tačiau, kaip jau minėta, tokie J. V. parodymai prieštarauja A. J. parodymams. Juolab, kaip ir buvo paminėta anksčiau, pačioje pirmoje apklausoje J. V. nenurodė svarbios aplinkybės apie jam ginklu padarytus sužalojimus. Nors liudytojas A. P. davė prieštaringus ir nenuoseklus parodyms dėl įvykio aplinkybių, tačiau visetas jo parodymų leidžia teigti, kad jis atbėgo tuo metu, kai kaltinamasis A. R. jau buvo atėmęs ginklą iš J. V. ir taikėsi į A. J. (6 t., b. l. 94-95). Teismo posėdžio metu pagarsinus jo parodymus (2 t., b. l. 174-175) teigė, kad reikia remtis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir A. P. pirminiuose parodymuose aplinkybių, kad būtų taikytąsi į nukentėjusiojo J. V. galvą iš mažo atstumo, taip pat nėra. Abejonių nepašalina ir rašytiniai įrodymai. Abejotini įrodymų šaltiniai negali būti pakankami tvirtinti, jog kaltinamasis A. R. atliko kaltinime pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį inkriminuotus veiksmus. Teismas aptartais motyvais daro išvadą, jog surinkti įrodymai nei kiekybine, nei kokybine prasme nėra pakankami pripažinti, jog A. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 129 straipsnio 1 dalyje, todėl jis iš šio kaltinimo išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teismui nekyla abejonių, jog prieš tai nurodytomis aplinkybėmis kaltinamieji D. K., R. P., A. R. bendrais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą pagrobė iš J. V. šaunamąjį ginklą su šaudmenimis. Aukščiau paminėti tiek nukentėjusiojo J. V., tiek nukentėjusiojo A. J., liudytojo A. P. parodymai, patvirtina, kad iš nukentėjusiojo J. V. ginklas buvo paimtas prieš nukentėjusiojo valią, prieš tai panaudojus fizinį smurtą. Iš esmės ir patys kaltinamieji neneigė, jog jie smurtą vartojo prieš nukentėjusįjį J. V., taip pat neneigė norėję atimti iš nukentėjusiojo ginklą. Kaltinamųjų nurodytas ginklo atėmimo motyvas – kad nukentėjusysis nešaudytų, paneigtas šioje dalyje nuosekliais nukentėjusiojo J. V. parodymais, todėl atmetamas ir vertinamas siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šią išvadą sustiprina aplinkybė, jog sulaikymo metu D. K. su R. P. derino savo parodymus. Nors ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje, kuria vadovautis nurodė kaltinamoji R. P., ši kaltinamoji teigė, kad ginklą paėmė ji (vieną kartą vyrui spyrė į šoną; J. V. priešinosi, ji ištraukė iš vyro rankų ginklą ir numetė; kas pakėlė ginklą, nematė (5 t., b. l. 38-39), liudytoja S. R. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad ginklą paėmė ji, o nukentėjęs J. V., kaltinamasis A. R. nurodo, kad ginklą iš nukentėjusiojo išplėšė A. R. (6 t., b. l. 85), tačiau šiuo atveju svarbu yra tai, kad visų kaltinamųjų spontaniškai kilęs susitarimas naudojant fizinį smurtą pagrobti ginklą pasireiškė tarpusavyje suderintais bendrais veiksmais ir apėmė bet kokio smurto panaudojimą prieš nukentėjusįjį, siekiant palaužti jo pasipriešinimą. Visų kaltinamųjų pasirinktos nusikaltimui padaryti aplinkybės ir jų elgesys sustiprino kiekvieno iš jų pasiryžimą veikti nusikalstamai. Įteismas įvertinęs bylos įrodymus daro išvadą, jog kaltinamieji D. K., R. P. iš dalies realizavo objektyviuosius nurodytos veikos požymius (naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį asmenį), o pagal paties kaltinamojo A. R., nukentėjusiojo J. V. parodymus šis kaltinamasis visiškai realizavo BK 254 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos objektyviuosius požymius (naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir pagrobė jo ginklą).

Aukščiau aptarti įrodymų šaltiniai leidžia tvirtinti, kad kaltinamieji A. R., R. P. ir D. K. veikė bendrai ir nusikalto, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 254 straipsnio 2 dalyje. Bylos įrodymai (nukentėjusiojo J. V. parodymai, jog A. R. nubėgo su ginklu, bet nesulaukęs draugų po kelių minučių grįžo ir tada atidavė ginklą (2 t., b. l. 136, 2 t., b. l. 81, 104)), A. J. parodymai, jog pasišalindamas nuo nukentėjusiojo A. R. turėjo ginklą, A. R. buvo pasišalinęs (6 t., b. l. 48), patvirtina, kad A. R. pagrobęs ginklą, ne tik jį panaudojo prieš nukentėjusiuosius, bet buvo ir trumpam pasišalinęs iš įvykio vietos, t. y. A. R. ginklu disponavo. Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, jog nusikaltimas, numatytas BK 254 straipsnio 2 dalyje, buvo baigtas, nes kaltinamasis A. R. turėjo galimybę netrukdomai ginklą paslėpti, išmesti, tačiau, grįžęs į įvykio vietą, jis ginklą grąžino nukentėjusiajam J. V.. Aplinkybė, jog A. R. ginklą grąžino nukentėjusiajam J. V. yra svarbi jo baudžiamosios atsakomybės įvertinimui.

Taip pat teismas pripažįsta, jog, ištyrus baudžiamosios bylos įrodymus, A. R. pareikštas kaltinimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį pasitvirtino. Ši kaltinimo dalis grindžiama nukentėjusiojo J. V. parodymais, jog kaltinamasis A. R. rėkė ieškoti piniginės, po jo kišenes naršė merginos (6 t., b. l. 49-50), taip pat garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro (1 t., b. l. 193). Nors kaltinamasis A. R. neigė aplinkybę, jog jis šaukė imti piniginę, tačiau jo parodymai nepagrįsti, todėl atmetami ir vertinami siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes prieš tai paminėti įrodymai leidžia tvirtini, kad kaltinamasis A. R. toje pačioje vietoje, tuo pat grumtynių su nukentėjusiuoju J. V. metu pasikėsino iš nukentėjusiojo J. V. pagrobti piniginę, bet nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nerado piniginės.

Kad kaltinamasis A. R. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, patvirtina iš dalies jos paties parodymai, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai. Kaltinamasis A. R. neneigė, kad vieną kartą šovė į A. J., norėdamas jį pagasdinti. Nukentėjusiojo A. J. parodymai dėl šių aplinkybių iš esmės buvo nuoseklūs ir teismas jais remiasi, priimdamas sprendimą, bei daro išvadą, jog iš dalies paties kaltinamojo A. R. parodymai, nukentėjusiųjų A. J., J. V. parodymai, patvirtina, kad kaltinamasis A. R. du kartus šaudamas pagrobtu ginklu į A. J. pusę, taip sudarė jam realų ir pakankamą pagrindą manyti, kad bus nužudytas ar sunkiai sutrikdyta jo sveikata, todėl kaltinamojo A. R. veika atitinka BK 145 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusysis A. J. civilinio ieškinio nepareiškė.

Nukentėjusysis J. V. pareiškė turtinės ir neturtinės žalos civilinius ieškinius (6 t., b. l. 3-6) ir parodė, kad už ginklo, kurios vertė 150 Eur, remontą patyrė 45 Eur išlaidų, prašo šią žalą priteisti iš visų kaltinamųjų. Nukentėjusysis J. V. taip pat prašė priteisti iš visų kaltinamųjų solidariai bei kaltinamosios R. P. tėvų 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl įvykdyto ginklo plėšimo, o iš kaltinamojo A. R. įvykdytų veikų – pasikėsinimo apiplėšti bei pasikėsinimo nužudyti – priteisti dar 7 000 Eur neturtinę žalą. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis J. V. nurodė, kad dėl prieš jį padarytų nusikalstamų veikų patyrė išgąstį, šoką, skausmą, atsirado nepatogumai, sumažėjo bendravimo galimybės; nukentėjęs tikėjosi, kad kaltinamieji bent atsiprašys už savo neteisėtus veiksmus, tačiau jį skaudina arogantiškas kaltinamųjų požiūris į jį, sukeltas pasekmes, nesuprantamas įžūlumas, procesų metu „mėtomos“ replikos jo atžvilgiu, kas didina nukentėjusiojo išgyvenimus. Teismo posėdžio metu J. V. teigė, jog po įvykio prastai miega, lankosi pas gydytojus dėl širdies susirgimų, pastoviai vartoja vaistus, kurių prieš tai nereikėjo, buvo sveikas žmogus.

Nukentėjusysis J. V. turtinį reikalavimą grindė tuo, kad ginklas sugedo, nebešovė (6 t., b. l. 50). Iš teismui pateiktų dokumentų – UAB V. 2020-02-26 pažymos, mokėjimo kvito (6 t., b. l. 42) matyti, kad mažos galios revolveriui buvo nustatytas gedimas – revolverio būgno prasukimo svirtelės deformacija, patirtos remonto išlaidos sudaro 45 Eur. Objektyvių duomenų, kad būtent kaltinamųjų veiksmais būtų padarytas nustatytas gedimas, nepateikta, o priešingai specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad ginklas netvarkingas, tačiau tinkamas šaudymui (2 t., b. l. 36-39). Daroma išvada, kad nukentėjusiojo J. V. paaiškinimai bei teismui pateikti rašytiniai dokumentai nepagrindžia jo reikalavimą priteisti patirtą turtinę žalą, todėl nukentėjusiojo J. V. turtinės žalos civilinis ieškinys yra atmetamas.

Kadangi kaltinamasis A. R. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 1 dalį yra išteisinamas, todėl nukentėjusiojo J. V. 7000 Eur neturtinės žalos civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Nukentėjusiojo J. V. neturtinės žalos 3000 Eur civilinis ieškinys pareikštas visiems kaltinamiesiems pripažįstamas pagrįstu ir priteistinas iš kaltinamųjų, kadangi teismas pripažįsta, jog visų kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 254 straipsnio 2 dalyje, nukentėjusiajam J. V. buvo padaryta neturtinė žala. Nors jokių rašytinių dokumentų apie lankymąsi pas gydytojus, vaistų vartojimą nukentėjusysis nepateikė, tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiojo nurodytų patirtų dvasinių išgyvenimų pobūdį, nusikalstamos veikos pobūdį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o taip pat nukentėjusiojo ir kaltinamųjų šeimines,padėtis siekiant užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, prieinama prie išvados, jog nukentėjusiojo J. V. neturtinės žalos civilinis ieškinys yra pagrįstas ir iš kaltinamųjų D. K., A. R., R. P. nukentėjusiajam J. V. solidariai priteistina 3 000 Eur. Kadangi R. P. yra nepilnametė, todėl iki ji sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį civilinis ieškinys priteistinas subsidiariai iš jos motinos I. S..

Civilinis ieškovas – (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa – baudžiamojoje byloje buvo pareiškusi 150,90 Eur turtinės žalos civilinį ieškinį (2 t., b. l. 2-7). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. K. ligonių kasai atlygino 150,90 Eur (3 t., b. l. 15, 6 t., b. l. 7). Esant paminėtoms aplinkybėms, civilinio ieškovo pateiktas civilinis ieškinys atmetamas.

Kaltinamojo D. K. atsakomybę dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, lengvina nuoširdus gailestis ir prisipažinimas, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Dėl veikos, numatytos BK 254 straipsnio 2 dalyje, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalstamą veiką, padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamojo A. R. atsakomybę dėl, veikos numatytos BK 254 straipsnio 2 dalyje, lengvina tai, jog jis savo noru pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas); o dėl kitų veikų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Dėl visų veikų A. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamosios R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jos atsakomybę sunkina tai, jog ji nusikalstamą veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę D. K., teismas atsižvelgia į kaltinamojo D. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamasis D. K. įvykdė vieną sunkų tyčinį ir vieną apysunkį nusikaltimus (BK 11 straipsnis). Atsižvelgiama į kaltinamojo D. K. asmenybę – nors laikoma, kad jis anksčiau nebuvo teistas (4 t., b. l. 186-187), tačiau jo atžvilgiu baudžiamoji byla dėl veikos prieš nukentėjusįjį J. B. 2018-06-22 buvo nutraukta, vadovaujantis BK 38 straipsniu (1 t., b. l. 128-131), tačiau nepraėjus vieneriems metams D. K. vėl nusikalto, todėl sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą buvo panaikintas (1 t., b. l. 132-133), duomenų apie galiojančias administracinines nuobaudas (4 t., b. l. 184-185), o taip pat duomenų, kad D. K. būtų registruotas psichikos sveikatos centre nepateikta; kaltinamasis dirba, darbdavių charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 100).

Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje D. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina ne didesnė nei bausmės vidurkis, artima minimumui, įvertinus tai, jog yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismo išvada ta, jog būtent tokios bausmės skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti D. K. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies reikalavimais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Aplinkybės, į kurias atsižvelgiama skiriant bausmę, išvardintos 54 straipsnio 2 dalyje. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal galiojančią teisminę praktiką pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama tada, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas ir neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principo įgyvendinimui ir teisingos bausmės paskyrimui. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2006).

Už BK 254 straipsnio 2 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą numatyta tik vienos rūšies – laisvės atėmimo – bausmė, kurios trukmė yra nuo šešerių iki dešimties metų.

Aplinkybės, jog kaltinamasis D. K. dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, laikomas neteistu, po įvykdytų nusikaltimų kitų kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų teismui nėra pateikta, leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis D. K. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai būtų pasiekti, tik išimtinai skiriant jam sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Visuma byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pobūdį, D. K. atliktus veiksmus ir jo asmenybę, leidžia daryti išvadą, kad formaliai taikant bendrąsias bausmės skyrimo taisykles nagrinėjamoje byloje nebus įgyvendintas teisingumo principas ir teisingai paskirta bausmė. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja baudžiamajame įstatyme nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-268-942/2017).

Skiriant bausmę ir vertinant D. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atsižvelgtina ne tik į tai, kad formaliai nusikaltimas priskirtinas prie sunkių, bet ir į tai, jog nagrinėjamu atveju D. K. vaidmuo veikos padarymo metu nebuvo pagrindinis. Kaltinamojo D. K. veiksmai veikos padarymo metu nerodo, kad šiuo konkrečiu atveju buvo padaryta tokio dydžio žala įstatymo saugomoms vertybėms, kokia paprastai padaroma grobiant šaunamąjį ginklą ir tai laikytina išimtinėmis aplinkybėmis. Kaltinamasis D. K. ėmėsi priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti, t. y. jis atlygino valstybinei ligonių kasai padarytą žalą. Įvertinęs šių BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, teismas mano, kad net ir minimalios BK 254 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas D. K., neatitiktų teisingumo principo ir prieštarautų BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytai bausmės paskirčiai. Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia padaryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant D. K. švelnesnę negu BK 254 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę.

Siekdamas tinkamai individualizuoti bausmę D. K., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, teismas vis dėlto atsižvelgia, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato labai griežtą ir tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Todėl ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, D. K. skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Darydamas šią išvadą, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog D. K. nusikalto, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, teismui išreiškus pasitikėjimą, jog jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, padarytas nusikaltimas smurtinis – vartojo smurtą prieš senyvo amžiaus nukentėjusįjį. Nustatant bausmės dydį, teismas dar kartą atsižvelgia į jau aptartas bylos aplinkybes ir D. K. skiria puse minimalios bausmės, numatytos BK 254 straipsnio 2 dalies sankcijoje, nes būtent tokio dydžio bausmė, teismo nuomone, būtų proporcinga baudžiamojo įstatymo pažeidimui, D. K. asmenybei ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Sprendžiant kaltinamojo A. R. baudžiamosios atsakomybės ir bausmės klausimą atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nagrinėjamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, todėl jo atžvilgiu taikytinos BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos. Skirdamas bausmę A. R., teismas atsižvelgia į kaltinamojo A. R. padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamojo A. R. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 254 straipsnio 2 dalyje, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje – nesunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Kaltinamasis įvykdė tris baigtas tyčines nusikalstamas veikas ir pasikėsino įvykdyti vieną tyčinę nusikalstamą veiką (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 180 straipsnio 1 dalis), kuri su veika, numatyta BK 254 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealiąją sutaptį. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo A. R. asmenybę – kaltinamasis nusikalto ne pirmą kartą (4 t., b. l. 104-106, 171-174), o būtent: neturėdamas amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, jis su kitais asmenimis vykdė nusikaltimus (4 t., b. l. 148-165); vėliau, sulaukęs amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį, tačiau švelnios auklėjamojo poveikio priemonės teigiamo poveikio A. R. elgesiui nepadarė, jis jų nevykdė, todėl buvo keičiamos į griežčiausią auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą (4 t., b. l. 167-169); taip pat sistemingai vykdė administracinius nusižengimus, už kuriuos buvo baudžiama jo motina A. R. (4 t., b. l. 123-143), o vėliau ir pats kaltinamasis A. R. (4 t., b.l. 109-112). LITEKO duomenys nurodo, kad kaltinamasis per laikotarpį po nagrinėjamo įvykio toliau vykdė nusikaltimus ir yra nuteistas nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodytais teismų sprendimais. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja šį kaltinamąjį, nes akivaizdu, jog jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti taikomų auklėjamojo poveikio priemonių nebepakanka. Be to, jo atžvilgiu teisme yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jam taikoma ir pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Kaltinamasis A. R. yra įrašytas psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų centre, diagnozė – (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 122); specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 120-121) konstatuota, jog nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Nuo 2020 m. balandžio 2 d. A. R. gyveno (duomenys neskelbtini) šeimos namuose, kurie buvo laikinuoju A. R. rūpintoju (6 t., b. l. 9-10). Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įvertinus visas aplinkybes, daroma išvada, jog A. R. už visas veikas skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė už apysunkį nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 180 straipsnio 1 dalis), nesunkų nusikaltimą (BK 145 straipsnio 1 dalis) skirtina mažesnė nei šių bausmių vidurikis, numatytas sankcijoje. Už nusikaltimą, numatytą BK 254 straipsnio 2 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina ketveriems metams, nes būtent tokios trukmės bausmė būtų proporcinga baudžiamojo įstatymo pažeidimui, A. R. asmenybei ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus, t. y. kaltinamajam A. R. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, taip pat pajustų neigiamas to pasekmes.

Sprendžiant kaltinamosios R. P. baudžiamosios atsakomybės ir bausmės klausimą atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji yra nepilnametė, todėl jos atžvilgiu taikytinos BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos. Kaltinamoji R. P. nusikalstamą veiką padarė, būdama nepilnametė, įstatymą pažeidė pirmą kartą – neteista (5 t., b. l. 105-106), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, buvo bausta administracine tvarka (5 t., b. l. 101-106). Kaltinamoji padarė sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamoji šiuo metu nesimoko, nuo 2019-11-15 registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, nuo 2018-10-05 šeimai paskirtas atvejo vadybininkas, teikiamos socialinės paslaugos (5 t., b. l. 96). Kaltinamaji diagnozuoti (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 122). Teismas atsižvelgia į kaltinamosios R. P. amžių – nusikalto, būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šiuo metu yra nepilnametė, įstatyminė atstovė nurodė, kad su dukra lankosi pas specialistus dėl dukros polinkio vartoti alkoholį (6 t., b. l. 87), motina stengiasi užtikrinti jos teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiama į nusikalstamos veikos motyvus, pasekmes, į tai, jog po padaryto nusikaltimo duomenų, kad R. P. būtų padariusi naujų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų nėra, anksčiau kaltinamajai nebuvo taikytos jokios poveikio priemonės ir daroma išvadą, jog už BK 254 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, taikant BK 91 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina minimalios trukmės.

Atsižvelgiant į tai, jog R. P. nusikaltimą padarė, būdama labai jauno amžiaus, į teismo posėdžio metu išsakytus jos įstatyminės atstovės paaiškinimus, jog suprato savo elgesio padarinius, į tai, jog nusikalto pirmą kartą, būdama neteista, į nusikaltimo pasekmes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo atlikimo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, kaltinamajai R. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam laikotarpiui ir jai skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės, ribojančios kaltinamosios R. P. elgesį ir kartu turinčių pataisomąjį poveikį, nes šių priemonių taikymas yra pakankamas kaltinamosios asmenybei taisyti.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Taip pat turi būti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas. Nukentėjusiojo J. V. atstovas byloje pateikė pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius nukentėjusojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamųjų. Pateikti kvitai patvirtina turėtas išlaidas (viso 1100 Eur) (6 t. b. l. 43, 91) advokatui už patarimus, teiktas atstovavimo, dokumentų rengimo paslaugas. Nukentėjusiojo J. V. atstovas nurodė, kad išlaidos ikiteisminio tyrimo metu sudaro 500 Eur, o teisminio nagrinėjimo metu – 600 Eur. (6 t., b. l. 98). Teismas, vadovaudamasis aukščiau aptartomis baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, patirtas darbo ir laiko sąnaudas, kai tas pats advokatas atstovavo nukentėjusiajam ir ikiteisminio tyrimo metu, į tai, jog civilinis ieškinys tenkinamas tik iš dalies, o taip pat nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, konstatuoja kad nukentėjusiojo J. V. patirtos 1100 Eur išlaidos nėra proporcingos proceso trukmei bei bylos sudėtingumui, todėl visa apimtimi nepriteistinos, o pripažįstama, jog jos yra pagrįstos 600 Eur sumai. Šios proceso išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš visų kaltinamųjų nukentėjusiajam J. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 straipsniais, 308 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu pagal:

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nubausti jį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

BK 254 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, ir nubausti jį laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir D. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams trims mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. balandžio 21 d. (viena para).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. K. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, momento.

Kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki pradėjus bausmės vykdymą.

A. R. pripažinti kaltu pagal:

BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

BK 254 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu ketveriems metams;

BK 145 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir A. R. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. (įskaitytinai).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. R. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, momento.

A. R. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki pradėjus bausmės vykdymą.

R. P. pripažinti kalta pagal BK 254 straipsnio 2 dalį ir nubausti ją laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir R. P. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą bei elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant R. P. per visą elgesio apribojimo laikotarpį mokytis arba dirbti bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamuose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Nukentėjusiojo J. V. 3 000 Eur neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti visiškai iš priteisti solidariai iš D. K., A. R., R. P. nukentėjusiajam J. V.. I. R. P. sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį civilinį ieškinį subsidiariai priteisti iš I. S..

Nukentėjusiojo J. V. 45 Eur turtinės žalos civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo J. V. 7 000 Eur neturtinės žalos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Civilinio ieškovo – (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos – civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. K., A. R., R. P. po 200 Eur nukentėjusiajam J. V. jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė