Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2022-06-28 · Administracinė byla Nr. eI-5681-394/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-28
Bylos Nr.
eI-5681-394/2022
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-03058-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė (pirm.)
Pareiškėjas
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
A. B.
Advokatai
Giedrius Gvildys
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-5681-394/2022Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03058-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 28 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, atstovaujamos advokato Giedriaus Gvildžio, prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste – pareiškėja), atstovaujama advokato Giedriaus Gvildžio, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. B. 32,99 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2013-01-01 iki 2020-09-30, ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovas nuo 1994-07-05 nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbiami), (registro tipas – žemės sklypas, žemės sklypo naudojimo būdas – mėgėjų sodų žemės sklypai), todėl jam kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri nustatyta norminių aktų pagrindu. Atsakovui kartą į metus buvo siunčiami vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas per laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2020-09-30 yra nesumokėjęs pareiškėjai 32,99 Eur vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota remiantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. T-885, 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. T-573 bei 2017 m. birželio 22 d. tarybos sprendimu Nr. T-595 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas įtvirtina savivaldybių teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą; vietinę rinkliavą bei rinkliavos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba savo sprendimu. Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2007-08-30 sprendimu Nr. T-160 nuo 2007-10-01 įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėja viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras yra Šiaulių regiono savivaldybių (tame tarpe ir Radviliškio rajono savivaldybės) įsteigta įstaiga, viešojo administravimo subjektas, kuriam pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Pagal 2006 m. spalio 12 d. sprendimu patvirtintų nuostatų 10 p., vietinė rinkliava nustatoma visiems Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, atliekų turėtojų kategorija – sodų ir garažų valdos. Pagal 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu patvirtintų nuostatų 4.4. p. asmenys, įsigiję sodo sklypą mėgėjiško sodo teritorijoje, esančioje Radviliškio rajono savivaldybėje, kurioje įregistruota sodininkų bendrija, yra vietinės rinkliavos mokėtojai. Nuo 2017 m. liepos 1 d. Radviliškio rajono savivaldybėje įvesta dvinarė vietinė rinkliava, pagal nuostatų 12 punktą, pastoviąją vietinės rinkliavos dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ir jų įgalioti asmenys, o 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 patvirtintos Radviliškio rajono savivaldybės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos 3.3.14 p., sodo sklypų savininkai yra viena iš vietinės rinkliavos mokėtojų grupių.

Atsakovui A. B. pareiškėjos prašymo su priedais nuorašas įteiktas tinkamai, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta teismo šaukimu. Pateikė teismui atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su pareiškėjos prašymu nesutinka. Pareiškėja nepridėjo prašymą patvirtinančių dokumentų. Pagal 2017 m. birželio 22 d. Radviliškio tarybos sprendimu patvirtintus nuostatus, rinkliavos mokestis mokamas priklausomai nuo to, ar atsakovas turi gyvenamąją patalpą. Atsakovas tokios gyvenamosios patalpos neturi, gyvena pareiškime nurodytu adresu – (duomenys neskelbiami), ir už tą patalpą moka rinkliavos mokestį. Atsakovas nepriskiriamas prie rinkliavos mokesčių mokėtojų grupės – sodo sklypų savininkas. Atsakovas yra ne sodo sklypo savininkas, o sodų bendrijos (duomenys neskelbiami), narys, besinaudojantis kolektyviniais konteineriais, nesinaudoja individualiu konteineriu, sutarties su ieškovu nėra sudaręs, sodų bendrijoje (duomenys neskelbiami), neturi jokio gyvenamojo namo.

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovas yra teisėtas nekilnojamojo turto savininkas, jam nuosavybės teise priklauso sodo sklypas (duomenys neskelbiami), Atsakovui nepriskirtas individualus konteineris, jis naudojasi kolektyviniais konteineriais. Pareiškėja vietine rinkliava apmokestina sklypų savininkus ( t. y. sodų bendrijų narius), o ne sodų bendrijas. Pareiškėjai nežinoma, už kokios rūšies atliekų surinkimą ir tvarkymą atsakovas atsiskaito sodų bendrijai, jo teiginys deklaratyvus, jokių įrodymų apie mokėjimus bendrijai ir už kokios rūšies atliekas atsakovas nepateikė. Pareiškėja rinkliavą skaičiuoja sklypo savininkui, vadovaudamasi 2017-06-22 sprendimu Nr. T-595 patvirtintais vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymas tenkinamas iš dalies.

Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2007 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. T-160 nuo 2007 m. spalio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nagrinėjamu laikotarpiu rinkliava buvo skaičiuojama, vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. T-885, 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. T-573 bei 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (su vėlesniais pakeitimais, toliau - Nuostatai).

Pagal 2006 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. T-885 patvirtintų Nuostatų (galiojo nuo 2007-01-01 iki 2013-08-31) 7 p., šios vietinės rinkliavos mokėtojai buvo komunalinių atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavą, o Nuostatų priede nurodytos atliekų turėtojų kategorijos, tame tarpe ir sodų bei garažų valdos, komunalinių atliekų susidarymo kiekius nusakantis vienetas – sodo valda.

Pagal 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. T-573 patvirtintų Nuostatų (galiojo nuo 2013-09-01 iki 2017-06-30) 4.4. punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai yra ir asmenys, įsigiję sodo sklypą mėgėjiško sodo teritorijoje, esančioje Radviliškio rajono savivaldybėje, kurioje įregistruota sodininkų bendrija. Nuostatų priede įtvirtinta atliekų turėtojo kategorija – asmenys, įsigiję sodo sklypą mėgėjiško sodo teritorijoje, kurioje įregistruota sodininkų bendrija, atliekų susikaupimo kiekius nurodantis parametras – sodo sklypų skaičius.

Nuostatų, galiojančių nuo 2017 m. liepos 1 d., 4.12. punktas numato, kad, vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, pagal Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą, Nuostatų 5 punkte įtvirtinta, kad vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų, kurių sąrašas ir apmokestinamieji parametrai nurodyti Nuostatų priede, savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 30 ¹ straipsnio 1 dalyje. Pagal Nuostatų 10 punktą, taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Nuostatų 12 punktas reglamentuoja, kad pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ir jų įgalioti asmenys, o pagal 14 punktą - kintamąją rinkliavos dedamąją moka asmenys, iš kurių gali būti paimamos komunalinės atliekos. Nuostatų 1 priedo 14 eilutėje numatyta vietinės rinkliavos mokėtojų grupė – sodo sklypų savininkai, kurių pastovus ir kintamas parametras yra sodo sklypas.

2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 patvirtintos Radviliškio rajono savivaldybės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos 3.2 punkte numatyta, kad nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys suskirstomi į atliekų turėtojų kategorijas pagal nekilnojamojo turto objektų rūšis ir (ar) jų paskirtį, vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą, rūšių sąrašu, patvirtintu LR aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 (pvz., daugiabučio namo gyventojai ir įmonės, ūkinei veiklai naudojančios daugiabučių patalpas, sodų bendrijų nariai, besinaudojantys kolektyviniais konteineriais, ir sodų bendrijų nariai, besinaudojantys individuliais konteineriais ir pan.). Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkams arba jų įgaliotiems asmenims nustatoma vietinė rinkliava, vietinės rinkliavos mokėtojų grupės išvardintos Metodikos 3.3 punkte, kurio 3.3.14 papunktyje nurodyti ir sodo sklypų savininkai.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2020-11-20 išrašas), atsakovui A. B. nuo 1994-07-05 nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbiami), žemės sklypo naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypai, todėl pagal Nuostatų, galiojusių nuo 2007-01-01 iki 2013-08-31, 7 punktą bei šių Nuostatų priedą, Nuostatų, galiojusių nuo 2013-09-01 iki 2017-06-30, 4.4. punktą bei šių Nuostatų priedą ir pagal Nuostatų, galiojančių nuo 2017 m. liepos 1 d., 5 punktą bei šių Nuostatų priedą atsakovas laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2020-09-30 buvo vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris privalėjo mokėti vietinę rinkliavą pagal nustatytus parametrus. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas naudojasi kolektyviniu konteineriu, to neginčija ir atsakovas. Iš pateiktos pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, kiek atsakovui buvo paskaičiuota mokėti vietinės rinkliavos kiekvieną ketvirtį, taip pat matyti, kad atsakovas vietinės rinkliavos nemokėjo ir susidarė 32,99 Eur įsiskolinimas, atsakovas rinkliavos paskaičiavimo ir skolos sumos neginčija. Nors atsakovas nurodo, kad jis nėra priskiriamas prie rinkliavos mokesčių mokėtojų grupės – sodo sklypų savininkas, tačiau šis jo teiginys paneigtas byloje esančiais dokumentais (Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis), kur nurodyta, kad atsakovas yra mėgėjų sodo žemės sklypo savininkas. Tai, kad sodų bendrijoje (duomenys neskelbiami), jis neturi jokio gyvenamojo namo, nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės, nes vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojų grupei priskiriami būtent sodo sklypų savininkai, nepriklausomai nuo to, yra tame sklype gyvenamasis namas ar jo nėra. Iš atsakovo pateikto sodų bendrijos (duomenys neskelbiami), nario bilieto matosi, kad atsakovas sodų bendrijai moka nario mokestį ir mokestį už elektros energiją, kitų duomenų, patvirtinančių, kad jis moka bendrijai ir už komunalinių atliekų surinkimą, nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu, šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose, nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu); vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje pažymėjo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovo priteisimo.

Tačiau pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2020-01-01) įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015 ir kt.). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2020 m. gruodžio 29 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2020 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2020-01-01, šiuo atveju už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2020-09-30, taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2016-12-31 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas šioje dalyje atmetamas, o priteisiama skolos suma už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2020-09-30.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikia įrodymus, kad sumokėjo advokatui 15,00 Eur už pagalbą surašant ir paduodant skundą bei atstovaujant teisme. Teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatų profesinė bendrija Gvildys ir partneriai „G2 LAW“, advokatas Giedrius Gvildys.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tačiau LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-09-25 nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr. LVAT 2021-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, LVAT 2021-03-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021).

Vertinant pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kuriame dirba 15 darbuotojų, tame tarpe ir specializuota skolų išieškojimų grupė, kurioje dirba 4 darbuotojai (duomenys iš viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras interneto svetainės http://www.sratc.lt/rinkliavos-administravimo-ir-paslaugu-kontroles-tarnyba/). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Be to, nuo 2020-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėja galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-12-19 įsakymu Nr. 362.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo A. B. pareiškėjai viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 18,23 Eur (aštuoniolika Eur 23 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2017-01-01 iki 2020-09-30.

Prašymo dalį dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2016-12-31 atmesti.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė