- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-447-638/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10654-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Gintautas Koriaginas, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- K. K.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Agnės Vyliaudaitės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui K. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau –AB) „NEO Finance“ (toliau – ir ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo K. K. (toliau – atsakovas): 1) 12 000 Eur negrąžinto kredito dalį; 2) 1 005,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 3) 142,53 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos 2023 m. rugpjūčio 8 d.; 4) 19,00 proc. (8 241,15 Eur) negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugpjūčio 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2029 m. spalio 28 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos; 5) 1 982,12 Eur negautas pajamas, pasireiškiančias ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2023 m. rugpjūčio 8 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos 2029 m. spalio 28 d.; 6) 51,71 Eur delspinigius; 7) 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) bylinėjimosi išlaidas – 527,00 žyminį mokestį ir 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2023 m. vasario 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K478938516 (toliau – sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 12 000 Eur vartojimo kreditas 80 mėn. terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti bendrą vartojimo kredito sumą 23 371,04 Eur, kurią sudarė suteikta kredito suma, 9 246,40 Eur palūkanų suma (metinė palūkanų norma – 19,00 proc.), 2 124,64 Eur tarpininkavimo mokestis. Kredito grąžinimo termino pabaiga – 2029 m. spalio 28 d. Ieškovė atsakovui suteikdama kreditą 2023 m. vasario 28 d. išmokėjo 1 042,69 Eur ir 10 957,31 Eur. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė 2023 m. rugpjūčio 2 d. rašytiniu pranešimu nutraukė sutartį nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d.
3. Atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai (ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) laikomi įteiktais 2023 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – šeimos nariui. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 12 000 Eur negrąžintą kreditą, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 372 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad nustačius, kad ieškovė neįvykdė savo pareigos įrodymais pagrįsti, kad ji suteikdama atsakovui vartojimo kreditą įvykdė įstatyme nustatytą atsakingo skolinimo pareigą, tai yra tinkamai įvertino atsakovo kreditingumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 8 straipsnio 7 dalimi, ieškinio reikalavimai dėl 1 005,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų suskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 142,53 Eur tarpininkavimo mokesčio suskaičiuoti iki sutarties nutraukimo, 19 proc. negautų pajamų nuo sutarties nutraukimo dienos iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2023 m. spalio 28 d.), 1 982,12 Eur negautų pajamų (tarpininkavimo mokesčio nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos 2029 m. spalio 28 d.), 51,71 Eur delspinigių priteisimo yra atmetami.
6. Teismas nurodė, kad CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (12 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. spalio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
7. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai tenkintiems reikalavimams. Iš viso materialiniai ieškovės reikalavimai atsakovui sudaro 23 422,76 Eur, teismas tenkino ieškovės reikalavimus 12 000 Eur sumai, t. y. 51,23 proc. reikalavimų. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas – 527 Eur sumokant žyminį mokestį ir 200 Eur už advokato teisinę pagalbą parengiant procesinius dokumentus. Taigi, ieškovės naudai iš atsakovės priteisiamas 372 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (727 Eur*51,23 %).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą už akių ir perduoti nagrinėti civilinę bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti apeliantei iš atsakovo 22 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
1.1. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą 2023 m. spalio 4 d. nutartimi konstatavo, kad pateiktas ieškinys atitinka esminius CPK reikalavimus, todėl buvo priimtas. Ta pačia nutartimi teismas pasiūlė, bet neįpareigojo apeliantės pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, galinčius pagrįsti jos reikalavimus. Atitinkamai, akivaizdu, jog teismas laikėsi pozicijos, kad pats teismas nevertino informacijos apie kreditingumo vertinimo atlikimą kaip reikšmingos bei trukdančios priimti objektyvų sprendimą byloje. Aplinkybę, jog teismas nevertino tokios informacijos nebuvimo kaip reikšmingo, patvirtina Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartis, kuria apeliantei buvo pasiūlyta pateikti informaciją, tačiau įpareigojimo nustatyta nebuvo.
1.2. Teismas, nustatęs bei susipažinęs su ieškinio turiniu ir kartu su ieškiniu pateiktais jo priedais, manydamas, jog ieškovė nepateikė reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, ar kad ieškovė nepateikė teismui absoliučiai jokių tikslių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų apie tai, kaip ieškovė vertino atsakovo kreditingumą prieš suteikdama jam kreditą bei konstatuodamas, kad iš ieškinio turinio ir prie jo pridėtų duomenų neaišku, ar ieškovė įgyvendino VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą savo pareigą įvertinti atsakovo kreditingumą prieš suteikdama atsakovui kreditą, privalėjo ne pasiūlyti ieškovei pateikti trūkstamą informaciją, bet nustatyti ieškinio trūkumus arba atsisakyti tokį ieškinį priimti.
9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl ieškinio priėmimo (CPK 137 straipsnis) ir teismo vaidmens įrodinėjimo procese (CPK 179 straipsnis).
12. Byloje nustatyta, kad ieškovė (apeliantė) 2023 m. spalio 3 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 12 000 Eur negrąžinto kredito; mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį, negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, negautas pajamas, pasireiškiančias ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2023 m. rugpjūčio 8 d.) iki sutarties termino pasibaigimo 2029 m. spalio 28 d.; delspinigius; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2023 m. spalio 4 d. priėmė nutartį, kuria ieškinį priėmė ir pasiūlė ieškovei iki atsiliepimo į ieškinį pateikimo termino pabaigos pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, kaip buvo vykdomi Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 6 dalies reikalavimai patikrinti kredito gavėjo mokumą. Taip pat teismas atkreipė ieškovės dėmesį, kad teismas ex officio (savo iniciatyva) turi vertinti vartojimo kredito sutarčių sąlygų atitiktį vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kriterijams, įtvirtintiems Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 2 dalyje.
13. Apeliantė jokių papildomų įrodymų neteikė, todėl 2023 m. lapkričio 30 d. pačios ieškovės prašymu buvo priimtas sprendimas už akių dėl atsakovo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies - priteista tik suteikta paskola ir 5 proc. metinės procesinės palūkanos pritaikius Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta pasekmes, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
14. Apeliantė savo skunde nurodo, kad teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartimi jai pateiktas pasiūlymas pateikti įrodymus buvo netinkamas, reikėjo ne siūlyti, o įpareigoti. Kodėl pasiūlymas apeliantei atrodo neprivalomas, o įpareigojimas jau būtų privalomas, apeliantė nepaaiškina. Kolegija pažymi, kad apeliantė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko - advokato, preziumuotina, turinčio teksto suvokimo įgūdžių, žinančio įstatymus, kuris turėjo gebėti suprasti teismo nutartyje išdėstytus pasiūlymus ir jų nevykdymo pasekmes. CPK 179 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymus pateikia šalys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, ką teismas ir padarė. Pastebėtina, kad civilinis procesas iš esmės grindžiamas rungtyniškumo ir dispozityvumo principais ( CPK 12,13 straipsniai), tai reiškia, kad šalis pati sprendžia, kokiais įrodymais jai remtis, kokią medžiagą teikti, kaip vesti procesą, teismas šios rūšies bylose nėra aktyvus ir neturi pareigos veikti kaip šalies advokatas.
15. Apeliantė nurodo, kad esą pats teismas, priimdamas ieškinį, nevertino informacijos apie kreditingumo vertinimo atlikimą kaip reikšmingos bei trukdančios priimti objektyvų sprendimą byloje. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir nelogiškas. Teismas ir neturi pareigos vertinti kredito gavėjo mokumą, tokia pareiga yra nustatyta kredito davėjui, o teismas tik patikrina, ar kredito gavėjo mokumas buvo vertinamas anksčiau, prieš suteikiant kreditą. Aplinkybė, kad įvertinus pateiktus įrodymus, buvo priimtas sprendimas tenkinti dalį reikalavimo, nereiškia, kad priimtas sprendimas yra neobjektyvus. Sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, kas atitinka CPK 263 straipsnio ir 286 straipsnio reikalavimus. Teismas nurodė, kokiais teismų praktikos precedentais remiasi, kuriuose analogiškos situacijos buvo išspręstos taip, kaip ir šiuo atveju.
16. Apeliantės skunde dėstomi samprotavimai, kad esą teismas turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o tų trūkumų nepašalinus turėjo atsisakyti priimti ieškinį, yra ir nesuprantami, ir prieštaraujantys vienas kitam. Pareiškusi, kad teismas turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, apeliantė čia pat cituoja kasacinio teismo praktiką, kad „tik esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti civilinio proceso tikslus, teismas gali pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų“. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškinys buvo pakankamai aiškus, išdėstytos aplinkybės, sudarančios ieškinio faktinį pagrindą, išdėstytas ieškinio reikalavimas (priteisti sumas), todėl teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai priėmė ieškinį. Apeliantė nenurodo, kuriuo iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų reikėjo atsisakyti priimti jos ieškinį. Apeliantė nenurodo ir tokių jos pateikto ieškinio trūkumų, kurie trukdė įgyvendinti civilinio proceso tikslus, t. y. išnagrinėti ieškinį pagal pateiktus įrodymus.
17. Galiausiai pažymėtina, kad apeliantė net ir kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, kad kredito gavėjo mokumas vis dėlto buvo tikrinamas prieš suteikiant jam kreditą. Skunde nurodoma, kad „iš pateikto ieškinio akivaizdu, kad apeliantas tam tikrų duomenų turi“, tačiau kokie tai duomenys, iš kokios ieškinio vietos tai turėjo būti akivaizdu, nenurodo.
18. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito suteikimą, priteisimą (Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 6, 7 dalys), laikėsi teismų praktikos, tinkamai taikė procesinės teisės normas, nustatančias ieškinio priėmimą, įrodinėjimo pareigos paskirstymą (CPK 137 straipsnis, 179 straipsnis), todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.