Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimo, kuriuo P. R. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 28 Eur bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., skirta galutinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. R. 2015-10-24 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-10-24 7 val. 14 min. Tauragėje, Stoties g. vairuodamas automobilį Volkswagen Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į namo tvorą. Įvykio metu apgadinta namo tvora. Iš eismo įvykio vietos P. R. pasišalino, apie įvykį nepranešęs policijai ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos. Tuo P. R. pažeidė KET 5, 6, 9, 127, 219, 220, 222 p. reikalavimus. Tokie P. R. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Skundžiamu nutarimu P. R. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. už tai, kad vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į namo tvorą, kuri įvykio metu apgadinta, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie įvykį nepranešęs policijai ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos. P. R. nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., anot jo, teismo išvados grindžiamos išimtinai administracinio teisės pažeidimo protokolu ir policijos pareigūno prielaidomis, skundžiamas nutarimas priimtas objektyviai neįvertinus įrodymų visumos ir jo pateiktos įvykio versijos.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Kaip minėta, visapusiškam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje pateiktus įrodymus bei skundžiamame nutarime išdėstytą įrodymų vertinimą laiko, jog Tauragės rajono apylinkės teismas, pripažindamas P. R. kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.

Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nesinaudojo įstatymo suteikiamomis galimybėmis, tikrindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktą versiją ir iš esmės apsiribojo lakonišku byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog P. R. pripažįsta tik tai, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau savo kaltės padarius 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą nepripažįsta ir nesutinka su tuo, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apeliaciniame skunde P. R. nurodo, jog jis teismo posėdžio metu nurodė, kad iš eismo įvykio vietos nepasišalino, nebuvo pabėgimo, jis paaiškino, kad atsitrenkęs į tvorą patraukė automobilį į saugesnę vietą ir išėjo ieškoti turto šeimininkų. Tuo tarpu skundžiamame nutarime pažymima, kad P. R. kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad apgadino tvorą, o iš įvykio vietos jis nuvažiavo, nes ten buvo sankryža ir jis nusprendė dėl tvoros susitarti grįždamas iš turgaus, ir nurodoma, kad P. R. kaltė įrodyta jo prisipažinimu teismo posėdžio metu. Iš bylos medžiagos matyti, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius iš tikrųjų parodymus davė ir kokias įvykio aplinkybes P. R. išdėstė teismui, ar jis iš tiesų pripažino, jog nuvažiavo iš įvykio vietos, kaip skundžiamame nutarime pažymėjo teismas, ar nurodė, kad jis tik patraukė automobilį į šalį ir niekur nebėgo, kaip jis teigia savo apeliaciniame skunde. Abejones dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos jo kaltės klausimu sustiprina ir tai, jog policijos pareigūno P. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad po įvykio P. R. apie eismo įvykį neigė, tačiau vėliau pripažino, kad atsitrenkęs į betoninę namo tvorą iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 3). Duodamas paaiškinimą policijai, P. R. taip pat nurodė, kad atsitrenkęs nusprendė važiuoti toliau, nes namuose nedegė šviesos – žadėjo atlyginti žalą grįždamas iš turgaus (b. l. 7), tačiau P. R. pirmos instancijos teismui pateiktame raštiškame paaiškinime jau nurodoma, kad jis iš eismo įvykio vietos nepabėgo, nebuvo tikro pasišalinimo, o tik patraukė mašiną iš sankryžos ir pastatė ją toliau esančioje stovėjimo aikštelėje (b. l. 17). Nors ATPK 285 str. numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas paprastai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, taip pat ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus.

Teismas taip pat neapklausė nei nukentėjusiosios (tvoros savininkės), nei pareigūnų, nuvykusių pagal nukentėjusiosios pranešimą į įvykio vietą. Iš byloje esančio vyr. patrulio P. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad gavus iškvietimą ir vykstant į įvykio vietą, nurodytu adresu rado apgadintą VW Polo automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo savininką P. R., kuris valė betonines nuotrupas nuo automobilio (b. l. 3). Minėtame pranešime nenurodyta, kurioje vietoje ir kokiu atstumu nuo įvykio vietos buvo rastas pažeidėjas, todėl nėra aišku, ar P. R. buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, ar tik vengdamas pavojaus kitiems automobiliams patraukė automobilį į platesnę kelio vietą, esančią už 20 metrų. P. R. automobilio pastatymo po eismo įvykio vieta nepažymėta ir eismo įvykio schemoje (b. l. 4). Iš byloje esančio nukentėjusiosios L. K. paaiškinimo matyti, jog ji buvo namie, kai išgirdo trinktelėjimą į tvorą ir priėjo prie lango, kur pamatė išverstą tvorą ir nuvažiuojantį automobilį (b. l. 8), tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas P. R. teigia, kad po įvykio automobilį patraukęs į šalį vos apie 20 metrų, nutarė eiti pas šeimininkus, tačiau name, į kurio tvorą jis įvažiavo, nedegė šviesa, ir jis 15-20 minučių laukė, kol languose įsižiebs šviesa, tokiu būdu iš nukentėjusiosios paaiškinimo nėra aišku, ar L. K. matė tik patį automobilio patraukimo iš pavojingos zonos sankryžoje faktą (to, kad esant rūkui dėl saugumo patraukė automobilį, neneigia ir apeliantas), ar stebėjo automobilį nuvažiuojant tolyn iš akiračio, neaišku, ar po įvykio ji uždegė šviesą namuose, t. y. ar P. R. suprato, jog name yra žmonių, kuriems galima pranešti apie padarytą žalą. Teismas nesiaiškino ir to, ar L. K. po smūgio į tvorą 15-20 min. laikotarpiu (būtent tiek laiko P. R. teigė laukęs šeimininkų) pati neišėjo į lauką apžiūrėti apgadinimų, ar nematė šalia stovinčio eismo įvykį sukėlusio automobilio ir jo vairuotojo. Pripažįstant P. R. padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, skundžiamame nutarime taip pat apsiribota tik formaliu ir lakonišku byloje esančių dokumentų išvardinimu (policijos pareigūno P. L. tarnybinis pranešimas, L. K. paaiškinimas, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos, transporto priverstinio nuvežimo aktas ir kita bylos medžiaga), tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, toks teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas tik administracinėn atsakomybėn traukiamas P. R., bet neapklausta įvykį mačiusi nukentėjusioji L. K., taip pat iš įvykio vietos atsitraukusį automobilį aptikę policijos pareigūnai, kurių parodymai gali būti reikšmingi nustatant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, patvirtinant ar paneigiant jo versiją dėl automobilio patraukimo iš sankryžos už 20 m dėl pavojaus eismo saugumui. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Todėl pirmosios instancijos teismas, neapklausęs minėtų asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Išvardintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad teisme neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, neatlikus kitų papildomų įrodymų rinkimo ir tyrimo veiksmų, negalima daryti vienareikšmės išvados dėl P. R. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Aptarti proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, turėjusiais įtakos neteisėto sprendimo byloje priėmimui, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas. Kadangi siekiant argumentuotai partvirtinti ar paneigti apelianto versiją, jog jis iš eismo įvykio vietos nepasišalino, reikalingas didelės apimties papildomas įrodymų tyrimas, administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas įtakoti būsimą teismo sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimą panaikinti, ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.