- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-18
- Bylos Nr.
- e2A-514-372/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- D. T.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. kovo 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1707-1104/2025 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui D. T. dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. T. dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo 5688,73 Eur negrąžintos kredito dalies; 583,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2024-11-05 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 59,77 Eur tarpininkavimo mokesčio iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 21,00 proc. (3471,76 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024-11-05) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2030-01-13), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos; 48,80 Eur delspinigių; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp jos (tarpusavio skolinimo platformos operatorės) ir atsakovo (vartojimo kredito gavėjo) buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K685937167, kuria atsakovui buvo suteiktas 6000,00 Eur vartojimo kreditas 78 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2030-01-13 grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 5044,02 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 21,00 proc.), 739,95 Eur tarpininkavimo mokesčio. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei per 78 mėnesinių įmokų.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas laiku mėnesinių įmokų nemokėjo bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ieškovė 2024-10-30 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu su atsakovu sudarytą sutartį nutraukė.
4. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra skolingas ieškovei 5688,73 Eur vartojimo kredito, 583,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2024-11-05), 21,00 proc. (3471,76 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024-11-05) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2030-01-13), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 59,77 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 48,80 Eur delspinigių. Taip pat iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. kovo 24 d. sprendimu už akių nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo D. T. 5 688,73 Eur negrąžinto kredito, 583,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 4,98 Eur tarpininkavimo mokesčio, 21,00 proc. (3 471,76 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024-11-05) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2030-01-13), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 48,80 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (9 797,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-01-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 615,78 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės AB „NEO Finance“ naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
6. Teismas nurodė, kad atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku kredito negrąžino, esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 688,73 Eur negrąžinto kredito dalį yra pagrįstas ir tenkintinas.
7. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 583,58 Eur mokėjimo palūkanas, kurias pagal mokėjimų grafiką atsakovas turėjo sumokėti iki sutarties nutraukimo dienos (2024-11-05), laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
8. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 59,77 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkintinas iš dalies.
9. Teismas nurodė, kad sutartį nutraukus 2024-11-05, ieškovė negavo tikėtinų gauti pajamų – palūkanų už laikotarpį iki sutarties termino pabaigos 2030-01-13.
10. Teismas nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma paskaičiuota už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, todėl ieškovei priteistina iš atsakovo 48,80 Eur delspinigių.
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Apeliaciniame skunde dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. kovo 24 d. sprendimo už akių ieškovė (apeliantė) AB „NEO Finance“ prašo: 1) pakeisti sprendimą už akių dalyje dėl 59,77 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 59,77 Eur tarpininkavimo mokesčio; 2) pakeisti sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 622,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; 3) kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius yra asmuo, kuris valdo informacinę sistemą, per kurią tretieji asmenys – paskolos davėjai – už atlygį skolina jiems priklausančias lėšas vartojimo kredito gavėjams ir turi teisę bei pagrįstą interesą gauti tarpininkavimo atlygį. Ieškovės funkcijos (pareigos) yra siejamos su jos, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorės, vaidmeniu, vykdomos iki vartojimo kredito sutarties sudarymo ir būtinos, kad vartojimo kredito sutartis būtų sudaryta bei užtikrinamos sąlygos jos vykdymui.
11.2. Teismo vertinimas, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 25³ straipsnio 6 dalyje neįvirtinta galimybė 75 procentų mokesčio išdalinti mėnesinėmis įmokomis bei nėra numatyta operatoriaus teisė reikalauti viso likusio tarpininkavimo mokesčio po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, yra neteisingas.
11.3. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dydį riboja ne VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis, o VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Teismas į šią sąlygą neatsižvelgė ir neįvertino, kad tarpininkavimo mokesčio dydis (tiek vertinant jo apibrėžimą sutartyje, tiek apskaičiuotą sumą) neviršija nustatytų ribų ir visiškai atitinka įstatyme numatytus reikalavimus. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio mokėjimo tvarka, bet ne tokio atlygio dydžio ribojimas.
11.4. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tarpusavio skolinimo platformos operatorius privalo užtikrinti, kad mokėtiną atlygį (bent 75 proc.) vartojimo kredito gavėjas grąžina dalimis, o ne sumoka iš karto. Taigi, įstatymų leidėjas įtvirtina vartojimo kredito gavėjo apsaugą dėl tokio atlygio nustatymo ir mokėjimo dviem aspektais: ribodamas jo dydį ir nustatydamas apmokėjimo tvarką. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis nėra imperatyvi, ji nenustato aiškių draudimų ar įpareigojimų dėl tarpininkavimo mokesčio skaičiavimo tvarkos (išdėstymo laike ar pan.), todėl ši norma turėtų būti laikoma dispozityvia ir dėl jos įgyvendinimo tvarkos neturėtų būti draudžiama vartojimo kredito sutarties šalims sulygti sutartyje. Teismas klaidingai ir siaurinamai aiškina VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį taip, kad tarpusavio skolinimo platformos operatoriui priklauso skaičiuoti atlyginimą tik nuo vartojimo kredito gavėjo faktiškai gražintų įmokų. Toks įstatymo aiškinimas akivaizdžiai diskriminuoja tarpusavio skolinimo platformos operatorių, kaip kreditorių, nes nustatoma, jog kreditoriaus atlyginimo dydis priklauso nuo skolininko veikimo ar neveikimo (valios), be to, skolininkas gali atsidurti geresnėje padėtyje, tinkamai nevykdydamas sutarties, nei jeigu būtų ją tinkamai vykdęs.
11.5. Ieškovė tinkamai, laikydamasi VKĮ reglamentavimo bei Lietuvos banko aiškinimo, apskaičiavo taikytino tarpininkavimo mokesčio dydį bei numatė, kad visas apskaičiuotas tarpininkavimo mokestis (t. y., daugiau nei 75 proc.) mokėtinas nuo vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Ieškovė apie tokią taikomo mokesčio apmokėjimo tvarką informavo atsakovą tiek pateikdama ikisutartinę informaciją, tiek aiškiai ir nedviprasmiškai įtraukdama mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą į vartojimo kredito sutarties mokėjimų grafiką.
11.6. Nustačius, jog ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimas dėl 59,77 Eur tarpininkavimo mokesčio tenkintinas, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista bei proporcingai perskaičiuota, nurodant, jog ieškovei priteisinta 100 proc. bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
13. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. T. 2023-07-13 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K685937167 su vartojimo kredito davėja ieškove AB „NEO Finance“. Sutartimi atsakovui buvo suteiktas 6 000 Eur vartojimo kreditas 78 mėnesių terminui, pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 5 044,02 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 21,00 proc.) ir 739,95 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2030-01-13. Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 26,32 proc. Bendra vartojimo kredito suma – 11 783,97 Eur.
14. Atsakovui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, ieškovė 2024-10-16 išsiuntė atsakovui raginimą, kuriuo informavo apie susidariusią skolą ir įspėjo apie sutarties nutraukimą, jeigu per nustatytą terminą nuo raginimo gavimo dienos nebus sumokėta skola. Kadangi atsakovas per nustatytą terminą skolos nesumokėjo, ieškovė 2024-10-30 išsiuntė pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad sutarties nutraukimas įsigalioja 2024-11-05.
15. Duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą, byloje nėra.
Dėl ieškovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentų
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus dėl negrąžinto kredito priteisimo, mokėjimo (pelno) palūkanų, negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo, delspinigių priteisimo, iš dalies tenkino reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo.
17. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria nutarta priteisti iš atsakovo 4,98 Eur tarpininkavimo mokesčio ir prašo apeliacinės instancijos teismo pakeisti sprendimą už akių dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 59,77 Eur tarpininkavimo mokesčio.
18. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2023-01-01) nustatyta, jog ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju.
19. VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos.
20. Vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai (VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalis). Be to, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygis privalo būti įtrauktas į bendrą vartojimo kredito kainą (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis) ir negali viršyti VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų bendros vartojimo kredito kainos maksimalių ribų (tai yra visos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, negali būti didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos).
21. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis nėra imperatyvi, ji nenustato aiškių draudimų ar įpareigojimų dėl tarpininkavimo mokesčio skaičiavimo tvarkos (išdėstymo laike ar pan.), todėl ši norma turėtų būti laikoma dispozityvia ir dėl jos įgyvendinimo tvarkos neturėtų būti draudžiama vartojimo kredito sutarties šalims sulygti sutartyje. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai ir siaurinamai aiškino VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį taip, kad tarpusavio skolinimo platformos operatoriui priklauso skaičiuoti atlyginimą tik nuo vartojimo kredito gavėjo faktiškai gražintų įmokų. Ieškovės nuomone, toks įstatymo aiškinimas akivaizdžiai diskriminuoja tarpusavio skolinimo platformos operatorių, kaip kreditorių, nes nustatoma, jog kreditoriaus atlyginimo dydis priklauso nuo skolininko veikimo ar neveikimo (valios), be to, skolininkas gali atsidurti geresnėje padėtyje, tinkamai nevykdydamas sutarties, nei jeigu būtų ją tinkamai vykdęs.
22. Kaip nustatyta, šalių sudarytos sutarties 1.7. punkte įtvirtinta, jog į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, be kita ko, įskaitant palūkanas, taip pat – tarpininkavimo mokestis, kuris yra apskaičiuotas vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte. Sutarties 5.3.1 punkte nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.
23. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų (delspinigių suvestinės) nustatyta, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovei 1 312,63 Eur. Pagal sutarties specialiąsias sąlygas tarpininkavimo mokestis sudaro 739,95 Eur. Iš įmokų mokėjimo grafiko matyti, kad tarpininkavimo mokestis sudaro 5 proc. mėnesinės įmokos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį ne mažiau kaip 75 proc. ieškovės gaunamo atlygio turi būti skaičiuojama nuo paskolos (kredito) gavėjo grąžintų įmokų, darytina išvada, jog 5 proc. nuo atsakovės sumokėtos 1 312,63 Eur sumos, t. y. 65,63 Eur, turi sudaryti ne mažiau kaip 75 proc. ieškovės atlygio. Taigi, ieškovė, įvertinus atsakovo grąžintos sumos dydį, turi teisę reikalauti tik ne didesnio kaip 87,50 Eur (65,63 Eur / 75 proc. = 87,50 Eur) atlygio – tarpininkavimo mokesčio. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas ieškovei sumokėjo 82,52 Eur tarpininkavimo mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 59,77 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkintinas iš dalies, ir ieškovei priteistina 4,98 Eur (87,50 Eur – 82,52 Eur = 4,98 Eur).
24. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, pagal kurią tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygis sietinas su paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintomis įmokomis. Taigi, ieškovė gali reikalauti iš atsakovo tik tarpininkavimo mokesčio dalies, proporcingos atsakovo vykdant sutartį sumokėtoms įmokoms.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovės prašymas priteisti apeliaciniame procese turėtų išlaidų atlyginimą, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. kovo 24 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.