Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-05-06 · Civilinė byla Nr. 2A-132/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-06
Bylos Nr.
2A-132/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
E. Ž.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,HMK perkyba“, uždarajai akcinei bendrovei ,,HMK prekyba“
Advokatai
Artūras Jaskelevičius, Vidmantas Drizga
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-132/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5, 42.10, 42.11.1, 50.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,atsakovo atstovams advokatui Vidmantui Drizgai, D. Ž.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Ž. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,HMK perkyba“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, o priešieškinis patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-547-625/2007 pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,HMK prekyba“ dėl nuomos sutarties nutraukimo pagrindo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,HMK prekyba“ priešieškinį ieškovei E. Ž. dėl įsiskolinimo pagal nuomos sutartį ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,HMK prekyba“, prašydama pripažinti, kad tarp šalių sudaryta patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta dėl nuomotojo atsakovo kaltės. Nurodė, kad šalys 2006 m. vasario 23 d. sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 2006/MP/02-23, pagal kurią atsakovas 5 metams išnuomojo ieškovei Klaipėdoje esančio prekybos centro ,,Mega Plaza“ 3 aukšte esančias 180 kv. m buvusio knygyno ir kavinės patalpas grožio salono veiklai vykdyti, kurias pats šiai veiklai pritaikė. Patalpos jai buvo perduotos 2006 m. balandžio 3 d. aktu. Atsakovas šios sutarties 5.1. bei 5.2. punktuose įsipareigojo sudaryti jai tinkamas sąlygas naudotis patalpomis bei užtikrinti statinio inžinerinių sistemų normalų funkcionavimą, o priedo Nr. 4, kuriame išdėstyta patalpų įrengimo specifikacija, 5 punkte be kita ko įsipareigojo savo lėšomis koreguoti esamas vėdinimo sistemas pagal nuomininkės (ieškovės) pateiktus taškus. Ieškovė teigė, kad šių įsipareigojimų atsakovas neįvykdė, patalpas perdavė su vėdinimo sistemos trūkumais, dėl kurių Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2006 m. liepos 7 d. bei rugpjūčio 29 d. išvadose nurodė, kad nepritaria grožio salono veiklai dėl netinkamo patalpų vėdinimo. Ieškovė, laikydama, kad atsakovo išnuomotos patalpos netinka naudoti nuomos tikslams, tai yra grožio salono veiklai, 2006 m. rugpjūčio 21 d. jį informavo, jog vienašališkai prieš terminą nutraukia patalpų nuomos sutartį dėl nuomotojo kaltės.

Atsakovas UAB ,,HMK prekyba“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys yra nenagrinėtinas teisme, nes netinkamai suformuluotas ieškinio reikalavimas. Teigė, kad tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, kad vėdinimo sistema neveikė dėl pačios ieškovės kaltės, kad ieškovė, priimdama patalpas, dėl jų būklės nereiškė jokių pretenzijų, o atsakovas nebuvo įsipareigojęs gauti leidimus, reikalingus ieškovės veiklai vykdyti.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 127 626,19 Lt, tai yra skolą pagal nuomos sutartį bei nuostolius. Nurodė, kad ieškovė neteisėtai nutraukė nuomos sutartį, patalpomis naudojosi beveik tris su puse mėnesio ir nemokėjo nuomos bei komunalinių mokesčių. Atsakovo nuomone, ieškovė yra pati atsakinga dėl vėdinimo sistemos problemų, nes jos pasamdytas rangovas remontavo patalpas ir vėdinimo įrenginiai nebuvo pajungti prie maitinimo šaltinio bei paslėpti po gipso kartono plokštėmis, o oro ištraukimo įrenginio valdymas dažnai nebūdavo įjungiamas. Be to, nuomos sutartis neįpareigojo atsakovo parengti vėdinimo sistemos projektą ir pasirūpinti ieškovės veiklai reikalingų leidimų gavimu.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino iš dalies, tai yra priteisė atsakovui 29 334,61 Lt skolos ir 19 116 Lt nuostolių atlyginimo. Teismo nuomone, ieškovė neįrodė, kad buvo įstatymo ar sutartyje numatyti pagrindai, kurie būtų suteikę jai teisę vienašališkai nesikreipiant į teismą prieš terminą nutraukti nuomos sutartį. Byloje esantys įrodymai paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes: faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 30 d. grožio salone tarp monolitinės perdangos ir gipso kartono lubų įrengto ventiliatoriaus konvektoriaus atšakos nėra pajungtos prie difuzorių, todėl šaltas oras nepatenka į grožio salono patalpas (t. 1, b. l. 41-44), ieškovės pasamdytas rangovas pakabinamose lubose nepaliko reikalingo priėjimo ventiliacijos įrangos pajungimui (t. 1, b. l. 27), AB „City Service“ 2006 m. rugpjūčio 18 d. raštas patvirtina, kad pati vėdinimo-kondicionavimo sistema prekybos centre „Mega Plaza“ veikia pagal parametrus ir gamintojo reikalavimus (t. 1, b. l. 40). Be to, nuomos sutartis nenumatė atsakovui pareigos parengti vėdinimo sistemos projektą ar pasirūpinti ieškovės veiklai reikalingų leidimų gavimu. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis teismas sprendė, kad atsakovas vykdė ginčo nuomos sutartyje numatytas savo prievoles, o patalpų vedinimo problemos kilo ne dėl atsakovo veiksmų. Teismas nustatė, jog ieškovei pareiškus apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą, atsakovas 2006 m. rugpjūčio 31 d. raštu jai pranešė, kad nežiūrint anksčiau minėtų aplinkybių, savo sąskaita pajungė vėdinimo įrangą ir yra pasirengęs padėti ieškovei gauti reikiamus leidimus (t. 1, b. l. 27), tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad ieškovė, gavusi šį raštą, pakartotinai pranešė apie sutarties nutraukimą, kad toks atsakovo pasiūlymas neatitiko sutarties tinkamo vykdymo (CK 6.218 str. 2 d.).

Teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 29 334,61 Lt skolą pagal ginčo nuomos sutartį, nes sprendė, kad ieškovė nuo 2006 m. gegužės 18 d. iki nuomos sutarties nutraukimo dienos, tai yra 2006 rugpjūčio 31 d., privalėjo mokėti sutartyje nustatytą nuomos mokestį bei išlaidas patalpų išlaikymui, tačiau atsakovui nesumokėjo 21 787,52 Lt nuompinigių su PVM. Įskaičius ieškovės sumokėtus atsakovui 6 372 Lt, tai yra vieno mėnesio nuomos dydžio avansą, ieškovė liko skolinga 15 415,52 Lt nuompinigių. Taip pat per nuomos sutarties laikotarpį ieškovė nesumokėjo sutartyje nurodyto 3 078 Lt marketingo mokesčio ir 10 841,09 Lt už komunalines paslaugas.

Teismas priteisė atsakovui 19 116 Lt negautų pajamų (nuompinigių) už tris mėnesius. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog rūpestingai ieškojo kitų nuomininkų ginčo patalpoms ar dėjo pastangas jas pritaikyti kitai veiklai. Teismo nuomone, atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsargus, nesiekė sumažinti nuostolių, o pagal CK 6.259 straipsnio antrąją dalį, skolininko atsakomybė gali būti mažinama, jeigu kreditorius dėl neatsargumo nesiima priemonių nuostoliams sumažinti.

Kitą priešieškinio dalį teismas atmetė, nurodydamas, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą dėl 526,55 Lt išlaidų, patirtų už vėdinimo sistemos patikrą ir jos pagerinimo darbus, nes pagal nuomos sutarties sąlygas atsakovas privalėjo užtikrinti statinio inžinerinių sistemų priežiūrą ir funkcionavimą. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą priteisti 1 891 Lt už patalpų išlaikymą po nuomos sutarties nutraukimo. Taip pat teismas atmetė atsakovo reikalavimą priteisti 74 634,03 Lt, investuotus į patalpų įrengimą, nurodydamas, jog tai negali būti pripažįstama nuostoliais, kaip jie yra nustatyti CK 6.249 straipsnio pirmojoje dalyje. Nurodyta suma buvo išleista negyvenamųjų patalpų įrengimui, buvo sukurta turtinė vertė, kuri po nuomos sutarties nutraukimo liko atsakovui. Be to, patalpos buvo pritaikomos grožio salono veiklai ne vien ieškovės pageidavimu, bet taip pat ir atsakovo sumanymu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė E. Ž. prašo minėtą teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Atsakovo perduotos patalpos yra su trūkumais, dėl kurių nuomininkas (ieškovė) negali jų naudoti pagal nuomos sutartyje numatytą paskirtį. Ginčo sutartyje nuomotojas užtikrino ir garantavo nuomininkui, kad šis galės naudoti nuomojamas patalpas grožio salono veiklai vykdyti. Tačiau Klaipėdos visuomenės centras 2006 m. liepos 3 d. išvada Nr. E1-155 ir 2006 m. rugpjūčio 29 d. išvada Nr. E1-267 nepritarė grožio salono veiklai dėl netinkamo ginčo patalpų vėdinimo. Vykdant grožio salono ūkinę-komercinę veiklą, tinkamas patalpų vėdinimas yra viena iš esminių patalpų naudojimo sąlygų, todėl nuomos sutarties pažeidimas yra esminis. Ieškovė negavo to, ko pagal sutartį tikėjosi gauti – tinkamų patalpų grožio salono veiklai. Nuomininko teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų liko neįgyvendinti tik dėl sutartį pažeidusio atsakovo veiksmų. Ieškovė nuo pat nuomos sutarties sudarymo pradžios 2006 m. vasario 23 d. kėlė atsakovui netinkamo patalpų vėdinimo klausimą, tačiau atsakovas nevykdė savo pareigos užtikrinti tinkamą patalpų vėdinimą. Ieškovė nusprendė nutraukti ginčo sutartį, nes nebuvo jokių priežasčių laikyti, kad atsakovas vykdys savo įsipareigojimus. Dėl netinkamo atsakovo sutarties vykdymo, ieškovė patyrė žalą: buvo patirtos išlaidos patalpoms įrengti, vienašalis sutarties nutraukimas prieš terminą sąlygojo negautas pajamas, pažeistą dalykinę reputaciją, nes dėl karšto oro ieškovė yra gavusi daug nusiskundimų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į šį apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas, kaip patalpų nuomotojas, tinkamai vykdė visus savo įsipareigojimus pagal ginčo nuomos sutartį, atliko visus numatytus patalpų įrengimo darbus, o bet kokie oro vėdinimo-kondicionavimo sistemos sutrikimai patalpose buvo išimtinai dėl netinkamų ieškovės veiksmų ar neveikimo. Be to, vien tik formalus sutarties nuostatų nesilaikymas, jei neatsiranda neigiamų pasekmių nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą vienašališkai įrodyti tariamą sutarties nutraukimo pagrindą ar pridengti tikruosius sutarties nutraukimo motyvus. Atsakovas, kaip patalpų nuomotojas, nebuvo atsakingas nei už vėdinimo sistemos projekto parengimą, nei už ieškovės vykdomai veiklai reikalingų leidimų, licencijų, sutikimų ir pan. gavimą, todėl nėra jokio pagrindo kaltinti atsakovą dėl to, jog ieškovė negavo leidimo-higienos paso. Be to, ieškinio reikalavimas yra suformuluotas netinkamai, dėl ko tokio pobūdžio ieškinys iš viso negali būti nagrinėjamas ieškinio teisenos tvarka, todėl ieškinys neturėjo būti priimtas, o jei jau priimtas, byla turėjo būti nutraukta. Ieškovė ieškinio dalyku laiko kaltės, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nustatymo klausimą, tačiau teismas negali atskirose bylose atskirais sprendimais nustatyti kiekvieną civilinės atsakomybės dėl tam tikro įvykio sąlygą, civilinės atsakomybės sąlygos – kaltės – nustatymas negali būti ieškinio dalyku. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, tačiau CPK 444 straipsnio antrojoje dalyje, nurodančioje sąrašą juridinę reikšmę turinčių faktų, kurie gali būti nustatinėjami ypatingosios teisenos tvarka, vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės – nėra. Dėl to nagrinėjamu atveju nustatinėti atsakovo kaltės buvimo ar nebuvimo faktą ypatingosios teisenos tvarka taip pat negalima.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,HMK prekyba“ prašo pakeisti minėto teismo sprendimo dalį dėl atsakovo priešieškinio tenkinimo iš dalies ir papildomai priteisti iš ieškovės 78 649,03 Lt nuostolių atlyginimo: 2 124 Lt negautų nuompinigių, 1 891 Lt patalpų išlaikymo kaštų bei 74 634,03 Lt investicijų į patalpų įrengimą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Teismas nepagrįstai 2 124 Lt sumažino atsakovui priteistiną nuostolių dėl negautų nuomos pajamų sumą, priteisdamas ne 21 240 Lt negautų nuompinigių, o tik 19 116 Lt. Ieškovei nutraukus ginčo nuomos sutartį, atsakovas visaip stengėsi surasti naują nuomininką, tačiau to padaryti nepavyko. Nors atsakovas prašė priteisti nuomos mokestį tik už 3,3 mėnesio, nuompinigiai jau nėra gaunami daugiau kaip metus laiko ir realūs atsakovo nuostoliai yra žymiai didesni. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 1 891 Lt patalpų išlaikymo išlaidų priteisimo. Šios išlaidos turi būti priskirtos prie CK 6.249 straipsnio pirmojoje dalyje minimų išlaidų, sudarančių žalos ir nuostolių sudedamąją dalį. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 74 634,03 Lt investicijų į patalpų pertvarkymą priteisimo. Ginčo patalpos buvo pritaikytos konkretiems ieškovės poreikiams pagal jos pateiktus reikalavimus. Grožio salono patalpos savo esme privalo būti žymiai labiau pritaikytos konkretiems nuomininko poreikiams, nes tai susiję tiek su specifiniu vandentiekio ir kanalizacijos tinklų įrengimu, tiek su specifiniu vėdinimo taškų privedimu ir t. t. Kiekvienas grožio salono operatorius turi savo salono koncepciją, kurią pritaikyti kito operatoriaus poreikiams praktiškai neįmanoma. Tokių konkrečiam nuomininkui pritaikytų grožio salono patalpų išnuomoti kitam nuomininkui neįmanoma, o atsakovo pagal ieškovės pageidavimus padarytos investicijos į minimas patalpas neduoda atsakovui jokios ekonominės naudos ir turi būti pripažintos išlaidomis, sudarančiomis dėl neteisėtų ieškovės veiksmų atsiradusių atlygintinų nuostolių dalį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Kaip minėta, ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo atmestas jos ieškinio reikalavimas dėl nuomos sutarties nutraukimo pagrindo ir iš dalies patenkintas atsakovo priešieškinys dėl įsiskolinimo pagal nuomos sutartį ir nuostolių atlyginimo priteisimo, o atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti šį sprendimą priešieškinio dalyje ir padidinti jam iš ieškovės priteistą nuostolių atlyginimą iki 78 649, 03 Lt. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl byla nagrinėjama šalių apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str.).

Remdamasi bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas paminėtus ieškovės ieškinio reikalavimus, pilnai ir visapusiškai ištyrė šiam ginčui svarbias aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus, aiškino bei taikė įstatymą ir dėl šio teisingai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą (CPK 263 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teisme šalių išdėstyti argumentai bei atsakovo pateikti papildomi įrodymai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo (CPK 178, 185 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant šį ginčą būtina atkreipti dėmesį į tai, kas yra vienašališkas sutarties nutraukimas, ir kokiomis aplinkybėmis jis yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas teisingai nurodė, kad pagal CK 6.156 straipsnio pirmąją dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Taigi šalys gali susitarti ir dėl vienašališko sutarties nutraukimo prieš pasibaigiant jos terminui. Nagrinėjamoje tarp ieškovės E. Ž. ir atsakovo UAB ,,HMK perkyba“ 2006 m. vasario 23 d. sudarytoje nuomos sutartyje Nr. 2006/MP/02-23 (t. 1, b. l. 16-20), pagal kurią atsakovas išnuomojo ieškovei Klaipėdoje esančio prekybos centro ,,Mega Plaza“ 3 aukšte įrengtas 180 kv. m buvusio knygyno ir kavinės patalpas grožio salono veiklai vykdyti penkerių metų laikotarpiui, vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai yra suformuluoti sutarties 8.3 – 8.5 punktuose: 8.3 punkte apibrėžtas sutarties nutraukimas nuomotojo iniciatyva, 8.4 punkte – nuomininkės iniciatyva, o 8.5 punkte šalys susitarė dėl sutarties nutraukimo nenurodant priežasčių.

Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, ieškovė minimą nuomos sutartį nutraukė vienašališkai nesikreipdama į teismą ir nepasibaigus nuomos terminui remdamasi sutarties 8.4. punkte numatytais pagrindais, tai yra esant atsakovo (nuomotojo) kaltei. Pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas, šalis gali vienašališkai nutraukti sutartį, jei kita šalis sutarties neįvykdo ar įvykdo netinkamai ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ar sutartis yra pažeista iš esmės, yra fakto klausimas, todėl kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios sutarties šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Teisėjų kolegija sprendžia, jog net nustačius sutarties pažeidimą, tačiau sutartį pažeidusiai šaliai įrodžius (nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, jog sutartį pažeidė atsakovas), kad ši šalis geranoriškai rengėsi įvykdyti sutartį, ruošdamasi tam turėjo didelių išlaidų, sutarties nutraukimas gali būti labai nuostolingas, nes visos pasiruošimo vykdyti sutartį išlaidos jai nebus atlygintos, - sutarties pažeidimas neturėtų būti pripažintas esminiu. Priešingu atveju sutarties nutraukimas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo principams ir pažeistų šalių interesų pusiausvyrą. Taigi nagrinėjamu atveju vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus, priešingu atveju turėtų būti konstatuotas bandymas įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Tokį esminio sutarties pažeidimo kategorijos aiškinimą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutartyje pateiktas teisės aiškinimas šiuo klausimu (civilinė byla Nr. 3K-P-346/2004). Nors minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos bylos bei apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos racio decidendi nesutampa, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija pateikė bendro pobūdžio teisės normų aiškinimą, kurio turi būti laikomasi nagrinėjant kitas civilines bylas, kur kyla esminio sutarties pažeidimo klausimai.

Kaip žinoma, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos aplinkybes, tai yra į tai, kad šalių teisiniai nuomos santykiai tęsėsi labai trumpą laiko tarpą, o šalys dėl šių teisinių santykių nutrūkimo kaltina viena kitą, laiko, jog būtina remtis įrodymų pakankamumo taisykle, kai vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu sprendžiama apie tam tikrų aplinkybių buvimą ir tuo atveju, kai išlieka tam tikros abejonės, tačiau įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog šis faktas buvo, nei, kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje savo nutartyje išdėstė argumentus šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; kt.).

Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą teisės aiškinimą bei į bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinkus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovės nurodyti argumentai, kuriais ji grindė nuomos sutarties 8.4 punktų pažeidimą, tai yra atsakovo UAB ,,HMK prekyba“ įsipareigojimų, susijusių su vėdinimo-kondicionavimo sistemos įrengimu bei funkcionavimu, nevykdymu atsakovo išnuomotose patalpose, neduoda pagrindo laikyti, kad ji teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė ginčo sutartį remdamasi atsakovo kalte (CPK 185, 178 str., CK 6.217 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė nuomos sutartį nutraukė vienašališkai dėl to, jog atsakovo jai išnuomotos patalpos pasidarė nebetinkamomis naudoti šios nuomos tikslams dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių, nuomotojas kliudė naudotis patalpomis pagal paskirtį ir sutarties sąlygas, bei patalpos buvo su trūkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi ir dėl šių trūkumų patalpomis nebuvo galima naudotis pagal paskirtį ir sutarties sąlygas (sutarties 8.4.1, 8.4.3, 8.4.4 punktai). Taigi ieškovė rėmėsi sutartyje šalių aptartais sąlygų pažeidimais, kurie suteikia teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą, teisingai įvertino jos pateiktus rašytinius įrodymus: projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės protokolus (t. 1, b. l. 13-14), atsakovo pateiktus įrodymus: AB „City Service" raštą dėl prekybos centro „Mega Plaza" vėdinimo-kondicionavimo sistemos veiklos, antstolės B. T. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, (t. 1, b. l. 41-44, 40), o taip pat nagrinėjant bylą nustatytą aplinkybę, susijusią su pakabinamų lubų įrengimu išsinuomotoje patalpoje, ir padarė pagrįstas išvadas, kad nuomos sutartis nenumatė atsakovui pareigos parengti projektą vėdinimo sistemos atskirai paimtoms ieškovei išnuomotoms patalpoms, gauti ieškovės veiklai reikalingus leidimus. Iš byloje esančio sutarties priedo – išnuomojamų patalpų įrengimo specifikacijos 5 punkto, matyti, jog šalys susitarė, jog pagal ieškovės (nuomininkės) pateiktus taškus, kuriuose reikia vėdinimo difuzorių, atsakovas savo lėšomis koreguos („padarys korekcijas“) esamą vėdinimo sistemą (t. 1, b. l. 22). Taigi toks šalių pasiskirstymas įsipareigojimais leidžia spręsti, jog ieškovė turėjo reikšti iniciatyvą adaptuoti esamą vėdinimo sistemą pagal jos reikmes (difuzorių įrengimo taškai, technologinis planas), o atsakovas privalėjo ją įgyvendinti (CK 6.193 str.). Dėl paminėto ieškovei šiame ginče tenka įrodinėjimo našta pagrįsti, kad atsakovas neįvykdė paminėtų savo prievolių ir tuo pažeidė sutartinius įsipareigojimus (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija laiko, jog siekiant teisingai nustatyti sutarties šalių tarpusavio santykius, tikrąsias jos nutraukimo priežastis, yra svarbu įvertinti šalių elgesį sutarties galiojimo metu. Byloje surinkti įrodymai, jog sudarydamos šią sutartį, abi šalys siekė sutartyje nurodytų tikslų: sutartis sudaryta penkerių metų laikotarpiui, jos įgyvendinimui abi šalys investavo lėšas, 2006 m. kovo 15 d. papildomu susitarimu tarėsi dėl patalpų perdavimo termino pakeitimo, 2006 m. balandžio 3 d. aktu atsakovas ginčo patalpas perdavė ieškovei tolesniam įrengimui, o 2006 m. gegužės 18 d. aktu patalpos buvo perduotos jau veiklai (t. 1, b. l. 10, 11, 12). Kaip matyti iš paminėtų dokumentų, nė viename iš jų nėra ieškovės pastabų ar pretenzijų, susijusių su patalpų vėdinimu, tačiau jau liepos 31 d. ieškovė pranešė atsakovui apie jos inicijuojamą vienašalį sutarties nutraukimą, o 2006 m. rugpjūčio 21 d. pranešė apie sutarties nutraukimą po 10 dienų, tai yra nuo 2006 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovė, nutraukdama sutartį prieš terminą, remiasi šia pretenzija atsakovui, tačiau iš byloje esančio šio rašytinio įrodymo (t. 1, b. l. 81, 26) seka, kad jame atsakovui siūlomos, ieškovės manymu, abiems šalims priimtinos sutarties nutraukimo sąlygos, tačiau nėra keliamas klausimas, kad nuomos santykius siekiama nutraukti dėl sutarties 8.4 punkto normų pažeidimo iš atsakovo pusės. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovės su ieškinio pareiškimu pateiktuose Klaipėdos visuomenės sveikatos centro projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės protokoluose konstatuojama, jog ieškovė nepateikė vėdinimo projekto, atitinkančio patalpų paskirčiai, tačiau pati ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad higienos centras nebuvo jai uždraudęs dirbti išsinuomotose patalpose dėl vėdinimo trūkumų, kad patalpomis ji naudojosi, tai yra, aptarnavo klientus (t. 1, b. l. 13-14, 164-174). Taigi teismas teisingai sprendė, jog ieškovė neįrodė sutarties 8.4 punkte numatytų aplinkybių, kad dėl atsakovo kaltės patalpos pasidarė nebetinkamomis naudoti nuomos tikslams, kad jis kliudė naudotis patalpomis pagal paskirtį ir sutarties sąlygas, kad patalpos buvo su trūkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi ir dėl šių trūkumų patalpomis nebuvo galima naudotis pagal paskirtį ir sutarties sąlygas, tai yra vienašalio sutarties nutraukimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismui ieškovės pateiktuose elektroniniuose laiškuose esantys duomenys, o taip pat jos iniciatyva apklausto liudytojo A. Š. paaiškinimai taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad dėl atsakovo kaltės ieškovė minimų patalpų negalėjo naudoti pagal paskirtį (t. 1, b. l. 151-155) (CPK 185 str.).

Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai įvertino nustatytas aplinkybes susijusias su atsakovo veiksmais siekiant išsaugoti sutartį: 2006 m. rugpjūčio 31 d. raštiškas pranešimas ieškovei apie vėdinimo įrangos pajungimą jos išsinuomotose patalpose atsakovo sąskaita bei pasirengimą visomis įmanomomis priemonėmis padėti ieškovei gauti reikiamus leidimus (t. 1, b. l. 27). Atsakovo teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog tokie darbai buvo atlikti, o ieškovė jų neginčija. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad ieškovė, gavusi minimą atsakovo raštą, būtų pranešusi apie tai, kad pasiūlymas yra nepriimtinas, neatitinka sutarties sąlygų, ar pakartotinai informavusi apie sutarties nutraukimą. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija paminėtoje 2004 m. birželio 29 d. nutartyje suformuluotoje taisyklėje, operatyvus sutarties nutraukimo būdas – nuomotojo vienašališkas nuomos sutarties nutraukimas nesikreipiant į teismą, yra, be kita ko, prevencinė priemonė tam, kad šalys tinkamai vykdytų sutartį. Taigi net ir tuo atveju, jeigu atsakovas pagal sutarties nuostatas būtų prisiėmęs pareigą savo iniciatyva įrengti išnuomotose patalpose vėdinimo - kondicionavimo sistemą, vienašališkas sutarties nutraukimas prieš terminą dėl atsakovo kaltės neatitiktų CK 1.5 straipsnio imperatyvių nuostatų, CK Šeštosios knygos bendrųjų nuostatų bei Sutarčių teisės normų (CK 6.4, 6.38, 6.158, 6.200 str.). Taigi teismas, vertindamas anksčiau paminėtas aplinkybes, teisingai nurodė, jog pagal CK 6.218 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai sutarties šalis iki sutarties nutraukimo buvo pasiūliusi ją įvykdyti, nukentėjusi šalis gali prarasti teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu per protingą terminą nepranešė kitai šaliai apie sutarties nutraukimą, po to, kai sužinojo apie pasiūlymą įvykdyti sutartį, arba toks siūlymas neatitiko tinkamo sutarties įvykdymo. Ieškovė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos teiginį apeliaciniame skunde, kad ji neturėjusi priežasčių manyti, jog atsakovas vykdys sutartinius įsipareigojimus (CPK 6.217 str.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo pripažinti, kad ieškovė E. Ž. nepagrįstai ir neteisėtai vienašališkai nutraukė ginčo sutartį su atsakovu UAB ,,HMK prekyba“, o jos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvadų (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad atmestini kaip nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo atsakovo priešieškinio dalyje. Apeliantė laiko, kad atsakovo priešieškinys iš dalies patenkintas nepagrįstai ir atmestinas, nes sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės. Taigi ieškovė nesutinka, jog atsakovas turi materialinę teisę reikalauti priešieškinėje nurodytų lėšų, tačiau neginčija teismo priteistų sumų pagrįstumo. Todėl kolegija, remdamasi šioje nutartyje anksčiau išdėstytais motyvais, susijusiais su minima atsakovo materialine teise, teismo sprendimo priešieškinio dalyje pagrįstumo plačiau nenagrinėja (CPK 320 str.). Teismas pagrįstai konstatavo, jog sutarties šaliai nepaisant prisiimtų įsipareigojimų, sutartį vienašališkai nutraukus kitais pagrindais nei sutarta, ji nėra atleidžiama nuo pareigos pabaigti vykdyti prisiimtas prievoles ir tai nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo (CK 6.221 str. 2, 3 d., 6.256 str. 2 d., CK 6.249 str. 1 d.).

Kartu teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašoma pakeisti šį teismo sprendimą priešieškinio dalyje, padidinti jam iš ieškovės priteistą nuostolių atlyginimą ir priteisti 78 649, 03 Lt. Apeliantas teigia, kad teismas be pagrindo atmetė reikalavimą atlyginti 74 634,03 Lt išlaidų, turėtų dėl ieškovei išnuomotų patalpų pertvarkymo bei nuostolius (negautas pajamas), kuriuos sudaro 2 124, 03 Lt negauti nuompinigiai bei 1 891 Lt patalpų išlaikymo kaštai (CK 6.249 str. 1 d.).

Kaip minėta, teismas, atmesdamas atsakovo reikalavimą atlyginti jam 74 634,03 Lt išlaidų, turėtų pertvarkant ginčo patalpas, teisingai laikė, kad faktas, jog tokios investicijos į patalpų įrengimą yra padarytos, neduoda pagrindo jas pripažinti nuostoliais pagal CK 6.249 straipsnio pirmąją dalį, nes pinigai išleisti negyvenamųjų patalpų įrengimui, tai yra buvo sukurtas turtas, kuris po nuomos sutarties nutraukimo visas liko atsakovui. Teisėjų kolegija laiko, kad apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių šią teismo išvadą (CPK 178 str.).

Kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuostolių, kaip negautų pajamų priteisimo, pagrįstai laikė taikytinu CK 6.38 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prievolių vykdymo principą veikti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu bei siekiant mažinti patiriamus nuostolius. Skundžiamame teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad atsakovas teismui nepateikė įrodymų, jog rūpestingai ieškojo, kam išnuomoti atlaisvintas negyvenamąsias patalpas ar dėjo pastangas jas pritaikyti kitai veiklai. Tuo remdamasis teismas sumažino prašomus priteisti 21 240 Lt nuostolius dėl negauto nuomos mokesčio sumą iki 19 116 Lt (CK 6.259 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, patenkino atsakovo atstovo prašymą ir prijungė prie bylos naujus įrodymus, kuriais ši šalis grindė savo apeliacinio skundo argumentus dėl pastangų siekiant išnuomoti minimas patalpas ieškovei nutraukus nuomos sutartį (t. 2, b. l. 76-78). Įvertinusi paminėtą atsakovo pateiktą UAB ReSolution 2007 m. spalio 31 d. raštą, kuriuo ši bendrovė, atsakovo pasamdyta valdyti prekybos centrą ,,Mega Plaza“, tvirtina, kad 2006 m. rugsėjo – 2007 m. vasario mėnesiais įvairiais būdais (telefonu, faksu, elektroniniu paštu) keturiolikai asmenų nesėkmingai siūlė išsinuomoti šias patalpas, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis raštas negali būti vertinamas kaip patikimas ir pakankamas įrodymas, paneigiantis nurodytos teismo išvados pagrįstumą (CPK 178, 185 str.). Kitų įrodymų šiuo klausimu atsakovas nepateikė. Pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismui atsakovo atstovė paaiškino, kad šios patalpos buvo išnuomotos grožio salonui, teikiančiam masažo procedūras tik 2007 m. lapkričio mėnesį (t. 2, b. l. 98).

Teisėjų kolegija laiko, kad taip pat nepagrįstas apelianto reikalavimas dėl 1 891 Lt nuostolių, kaip patalpų išlaikymo kaštų, priteisimo (CK 6.249 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad minimos patalpos buvo ieškovo dispozicijoje, anksčiau šioje nutartyje išdėstytais argumentais konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, teisingai jo, kaip kreditoriaus, atžvilgiu taikė CK 6.38 straipsnio 3 dalies bei CK 6.259 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad minimas reikalavimas dėl 1 891 Lt nuostolių priteisimo atmestas taip pat pagrįstai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas skunduose nurodytais motyvais, taip pat CPK 320 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 88, 93 straipsniais, priteisia iš ieškovės E. Ž. ir atsakovo UAB ,,HMK prekyba“ valstybei po 6, 80 Lt (šeši litai 80 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 67). Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio sumokėjimu už apeliacinius skundus bei advokatų pagalbą apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos, nes ieškovės E. Ž. ir atsakovo UAB ,,HMK prekyba“ apeliacinius skundus teisėjų kolegija nepatenkino.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės E. Ž. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,HMK prekyba“ valstybei po 6, 80 Lt (šeši litai 80 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėVigintas Višinskis