Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų P. R. ir R. R. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: Utenos rajono savivaldybė, Valstybinė įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie iškeltą civilinę bylą ir teismo posėdį paskelbta specialiame interneto tinklapyje adresu www.teismai.lt. Dėl pareikšto pareiškimo prieštaravimų niekas nepateikė, pareiškimų įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis taip pat nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus pareiškėjai nėra įgiję kitokiu būdu, todėl prašo jas pripažinti įgyjamosios senaties pagrindu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.

Iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1997 m. liepos 31 d. Utenos rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės visuotinio narių susirinkimo metu buvo nutarta parduoti trąšų sandėlį, kurio vertė 1800,00 Lt, P. R. (tuo metu jau buvo sudaryta santuoka su pareiškėja R. R.), kuris pinigus jau buvo įnešęs į bendrovės kasą. Pareiškėjas P. R. ir (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija 1997-12-29 perdavimo – priėmimo aktu perdavė pareiškėjui P. R. trąšų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini).

2015 metais atlikti statinio kadastriniai matavimai, tačiau VĮ Registrų centro Utenos filialas 2015-04-27 sprendimu atsisakė įregistruoti pareiškėjo P. R. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – trąšų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš bylos aplinkybių, pareiškėjai statinį – trąšų sandėlį pradėjo valdyti nuo 1997-12-29, tai yra galiojant 1964 m. civiliniam kodeksui, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000-07-18 Nr.VIII-1864 33 str. numato, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Pagal LR CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant LR CK 4.68 – 4.71 str. straipsniuose nustatytų sąlygų visetui.

Užvaldydamas daiktą asmuo turi būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau teisių į užvaldomą daiktą už jį, ir per visą daikto valdymo laiką neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 str.). Iš pareiškėjų pateiktų dokumentų matyti, kad nekilnojamojo daikto – trąšų sandėlio - nevaldė joks kitas asmuo, išskyrus pareiškėjus ir Utenos rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę, būtent kuri ir perleido turtą pareiškėjams. Pareiškėjai teigė, kad jie turėjo valią nekilnojamąjį daiktą turėti kaip savą, kad ne tik užvaldydami nekilnojamąjį daiktą jie nežinojo apie kitus asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į jį, nei jie, tačiau jiems nepaaiškėjo tokie asmenys ir per visą nekilnojamųjų daiktų valdymo laikotarpį. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra pareiškėjų nurodyti duomenys, kad jie užsakė ir buvo atlikti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai.

Asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 str.). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Kaip jau minėta, pareiškėjai sumokėjo už daiktą, tačiau tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka sandorio neįformino. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą. Iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjų valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo, duomenų, kad trąšų sandėlis, registro (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklausytų valstybei ar savivaldybei negauta (CPK 533 str.1d.).

Daikto atviras valdymas (CK 4.68 str.) reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Nepertraukiamas daikto valdymas turi tęstis ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 str.). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, tačiau šioje byloje nenustatyta, kad jas būtų užginčiję daikto savininkai ar kiti asmenys, turintys daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį, todėl nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas, o valdymo terminas, prasidėjęs nuo 1997-12-29, būtų kada nors nutrūkęs. Pareiškėjai nuo 1997-12-29 (nuo perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos) iki teismo sprendimo priėmimo dienos atvirai, nepertraukiamai, sąžiningai, teisėtai ir kaip savo daiktą valdė trąšų sandėlį ir nepertraukiamai jį valdo iki šio laiko (CK 4.71 str. 2d.).

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, konstatuotina esant CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytas aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjų valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą: 1) pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y.: daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjai elgėsi kaip daikto savininkai ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į valdomą daiktą; valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Taigi iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: pastatą – trąšų sandėlį pareiškėjai P. R. ir R. R. pradėjo valdyti sąžiningai, valdymas tęsiasi nuo 1997-12-29, daikto nuosavybė nėra įregistruota jokio kito asmens vardu, per visą valdymo laikotarpį pareiškėjai daiktą valdo teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, todėl nustatytinas prašomas nustatyti nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu faktas (CPK 533 str.). Pareiškėjų pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą - trąšų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 530-533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į trąšų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.