- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-24
- Bylos Nr.
- 2A-735-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Dalia Kačinskienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- V. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas V. J. ieškinys dėl sumokėtų sumų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas V. J. a.k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančiu ieškovo ir atsakovų UAB „Transverslas“ juridinio asmens kodas 124344683 ir N. B. a.k(duomenys neskelbtini) 2005-02-18 pasirašytą komisinį susitarimą dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo bei taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo N. B. 7500 Lt sumokėtą už automobilį sumą, o iš UAB „Transverslas“ - 15 litų mokestį, sumokėtą pasirašant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį.
Nurodė, kad taupumo sumetimais komisiniame susitarime buvo nurodyta, kad automobilis Mercedes-Benz 300 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) parduodamas už 100 Lt, tačiau jis buvo parduotas už 7500 Lt. Pinigai buvo sumokėti tiesiogiai N. B.. Registruojant automobilį VĮ Regitra paaiškėjo, kad jis yra vogtas ir suklastotas kėbulo numeris. Registruojant automobilį VĮ Regitra paaiškėjo, kad jis yra vogtas ir suklastotas kėbulo numeris. Šis automobilis nuo 2002 metų vasario mėnesio buvo ieškomas kaip vogtas, suradus - grąžintas savininkui.
Ieškovas nurodė, kad nors susitarimas vadinamas komisiniu, tačiau jis neatitinka LR CK 6.780 str., todėl jam turi būti taikomos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios normos.
Atsiliepimas
Atsakovas N. B. su ieškiniu nesutiko. Neprieštaravo dėl komisinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, tačiau nesutiko grąžinti ieškovui už parduotą automobilį gautus pinigus.
Nurodė, kad už automobilį iš ieškovo gavo ne 7500 Lt, bet apie 5500 Lt, tačiau tikslios sumos neprisimena. Apie tai, kad automobilis vogtas atsakovui nebuvo žinoma ir ši aplinkybė nebuvo nustatyta registruojant automobilį VĮ Regitra, kada jis nupirko šį automobilį iš buvusios savininkės J. J. (R.) 2004-10-28.
Nurodė, kad yra sąžiningas įgijėjas, todėl nesutinka, kad būtų taikoma restitucija, kadangi ieškovas negali grąžinti jam automobilio.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir pripažintas negaliojančiu komisinis susitarimas dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo pasirašytą 2005-02-18 su UAB ,,Transverslas“, N. B. ir V. J.. Reikalavimą taikyti restituciją, priteisint iš atsakovo N. B. 7500 Lt, iš atsakovo UAB ,,Transverslas“ - 15 litų bei priteisti metines palūkanas teismas atmetė. Iš ieškovo V. J. į valstybės pajamas priteisė 43, 96 Lt. bylinėjimosi išlaidų.
Teismas sprendė, kad automobilio Mercedes-Benz pirkimo-pardavimo sandoris neteisėtas.
LR CK 4.96 straipsnio 1 dalį, jei kilnojamasis daiktas atlygintinai įsigytas iš asmens kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą tik tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais. Nei atsakovas, nei J. J. (R.) nebuvo teisėti automobilio savininkai, jie neturėjo teisės sudaryti pirkimo-pardavimo ar kitų nuosavybės teisių perleidimo sandorių. Visi po automobilio pagrobimo (2002 metų vasario mėnesio) sudaryti sandoriai yra neteisėti, kadangi atsirado be automobilio teisėto savininko valios. N. B. neturėjo teisės parduoti automobilį Mercedes-Benz V. J..
Teismas sprendė, kad restitucija yra negalima ( LR CK 6.145 str.).
Taikant restitucija V. J. reikalaujamu būdu asmenų pasirašiusių susitarimą padėtis pagerėtų, o kitų pablogėtų. Komisinio susitarimo pasirašymas buvo neteisėtas, tačiau nebuvo nustatyta, jog jį pasirašiusiems asmenims tai buvo žinoma. Restitucija taikoma, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą dėl to, kad pirkimo-pardavimo sandoris pripažintas negaliojančiu, tačiau šiuo konkrečiu atveju toks restitucijos taikymo būdas (natūra) negalimas. Tarp šalių nėra sutarimo dėl faktinės automobilio pardavimo kainos, dėl to nustatyti ieškovo faktiškai sumokėtos sumos negalima.
Kadangi teismas netenkino reikalavimo dėl restitucijos taikymo, priteisint iš atsakovų 7 500 Lt. ir 15 Lt, todėl nepriteisė ir ieškovo reikalaujamų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas V. J. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, taikyti restituciją priteisint iš atsakovo N. B. 7 500 Lt. ir atsakovo ,,Transverslas“ 15 litų; priteisti iš atsakovų sumokėtą žyminį mokestį ir 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pirmos instancijos teismas vadovavosi prielaida, jog vienašalė restitucija nepagrįstai pagerintų ieškovo padėtį ir pablogintu atsakovo N. B. padėtį, kadangi automobilis yra gražintas jo teisėtam savininkui.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas V. J. yra tokia pati sąžininga šalis kaip ir N. B.. Priimdamas sprendimą teismas privalėjo atsižvelgti ne tik į atsakovo N. B., bet ir į ieškovo V. J., kaip sąžiningos šalies interesus.
Pirmos instancijos teismas neteisingai vertino LR CK 6.145 str. 2 d. nuostatas.
Nurodė, kad ši nuostata leidžia atsisakyti taikyti restituciją tik išimtiniais atvejais, ir tik tuo atveju jei jos taikymo pasekoje vienos iš šalių padėtis pagerėtų nepagrįstai ir nesąžiningai. Atsakovas pripažįsta, kad už automobilį gavo ne 100 litų, o 5 500 Lt. Toks pripažinimas yra pagrindas tenkinti reikalavimą dėl 5 500 litų.
Atsiliepimas
Atsakovas N. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Nurodė, kad LR CK 6.345 str. 2 d. nustato, jog teismas gali pakeisti restitucijos būdą ar apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos pagerėtų. Ieškovas turi galimybę apginti savo pažeistas teises, nes jį su vagimi sieja deliktinės atsakomybės santykiai ( LR CK 6.263 str.), kuriuose ieškovas yra reikalavimo teisę turintis kreditorius. Toks pažeistų teisių gynimo būdas yra pats greičiausias ir ekonomiškiausias.
Toks pažeistų teisių gynimo būdas yra sąžiningas ir teisingas trečiųjų asmenų atžvilgiu, kurie kaip ir ieškovas būdami sąžiningi dalyvavo, kaip vėliau paaiškėjo, sudarant negaliojančius sandorius.
Nurodė, kad ieškovas sutartyje galėjo nurodyti pageidaujamą sandorio kainą. Sutartyje nurodyta kaina buvo sumažinta taupumo sumetimais.
IV. Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2007-12-06 dienos nutartimi apeliacinis skundas buvo atmestas, o pirmos instancijos teismo sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Teismas sprendė, kad ieškovas turi galimybę patirtus nuostolius išsiieškoti iš automobilį pavogusio asmens, kuris yra nustatytas ir nuteistas. Ieškovas ir atsakovas yra sąžiningi pirkėjai, nes byloje nėra įrodymų, jog įsigydami automobilį jie žinojo, kad jis yra vogtas.
Teismas sprendė, kad vienašalės restitucijos taikymas prieštarauja teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principams, kadangi vogtas automobilis buvo perleistas kitiems asmenims kelis kartus, dėl to kiekvienas pirkėjas turėtų bylinėtis su automobilio pardavėju, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir padarytų nuostolių atlyginimo dėl gautų pinigų gražinimo pagal buvusį pirkimo-pardavimo sandorį.
V. Kasacinės instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Kasacinės instancijos teismas Vilniaus apygardos teismo CBS teisėjų kolegijos 2007-12-06 nutartį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Teismas sprendė, kad teismai spręsdami sutarties pripažinimo negaliojančia klausimus netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus.
Automobilis yra kilnojamasis daiktas kuriam privaloma registracija. Nuosavybės teisę į tokį daiktą patvirtina automobilio įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys. Nei ieškovas nei atsakovas sudarydami automobilio pirkimo-pardavimo sandorius vagystės fakto nežinojo ir žinoti neprivalėjo. Dėl to yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu pagal LR CK 1.80 str. LR CK 6.307 straipsnio 1, 3 dalys, 6.323 str. 1 dalis, nustato, kad pripažinus sutartį negaliojančia dėl to jog pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo gražinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti šio turėtus nuostolius. Įstatymas pirkėjui, iš kurio paimamas vogtas automobilis, leidžia tiesiogiai reikalauti iš pardavėjo gražinti sumokėtą sumą. Šią teisę nustato sutartinių santykių su pardavėju būvimas bei faktas, kad pardavėjas daiktą pardavė nebūdamas jo savininku. Tokią poziciją formuoja ir LAT praktika ( c.b. Nr. 3K-3-168/2006).
Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje pardavėjas net būdamas sąžiningas, negali gintis LR CK 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, nes jam yra taikoma ne civilinė atsakomybė, bet įpareigojimas gražinti be pagrindo įgytą turtą, kai pagrindas dėl kurio įgytas turtas išnyksta vėliau (LR CK 6.237 straipsnio 1, 2 d.). Daikto pirkėjas turi teisę reikalauti gražinti sumokėtą kainą arba iš pardavėjo, arba iš deliktą padariusio asmens, tačiau teisė rinktis atsakingą asmenį yra pirkėjo teisė.
Teismas sprendė, kad pirmos instancijos teismas nenustatė automobilio pardavimo kainos, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai apeliacinio skundo argumentus laikė nereikšmingais. Automobilio pardavimo kaina turi esminę reikšmę nustatant ieškovo reikalavimų dydį.
Sandorį pripažinus negaliojančiu kiekviena iš sandorio šalių privalo gražinti antrai šaliai tai ką yra gavusi pagal sandorį. Kai pardavėjas parduoda jam nuosavybės teise nepriklausantį daiktą, sandorį pripažinus negaliojančiu, pirkėjui gražinama jo sumokėta kaina (LR CK 6.323 straipsnio 1 d.), o pripažinto neteisėtu sandorio dalykas turi būti gražinamas daikto savininkui arba teisėtam valdytojui (LR CK 6.307 straipsnio 3 d.).
Teismas sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas spręsdamas restitucijos netaikymo klausimą buvo nenuoseklus bei nenustatė restitucijos negalimumo sąlygų.
Faktinė padėtis kuriai esant įstatyme teismui suteikiama galimybė restitucijos netaikyti, turi būti išimtinė bei teismo tinkamai argumentuota. Pardavėjo atsakomybės, kai parduotas daiktas atiteisiamas iš pirkėjo pasekmės specialiai reglamentuotos LR CK 6.323 straipsnyje. LAT praktikoje taip pat pripažįstama, kad paaiškėjus jog pirkėjas nupirko vogtą automobilį, vien aplinkybė, kad nebėra galimybės gražinti automobilį pardavėjui, nelaikytina savaime suponuojančia restitucijos netaikymo situaciją (c.b. Nr. 3K-3-359/2006)
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, nesutinka su pirmos instancijos teismo materialinės teisės normų aiškinimu ir taikymu šioje civilinėje byloje, todėl sprendžia, jog teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), o ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl ieškovo reikalavimo teisės.
Civilinio kodekso 6.305 str. 1 d. nustato, kad pirkimo – pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar pasitikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą (susitartą) kainą. Taigi, pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui, kad pastarasis šį daiktą galėtų valdyti nuosavybės (pasitikėjimo) teise, tuo pačiu patvirtindamas savo turtą nuosavybės teisę į parduodamą daiktą.
Sutinkamai su CK 4.37 str. 1 d. nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudotis nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tai reiškia, kad tik savininkas pats arba per įgaliotą asmenį turi teisę parduoti arba kitokiu būdu perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37 str. 2 d., 6.317 str.).
Taigi tik esant paminėtoms sąlygoms pirkėjas tampa teisėtu įgyto daikto savininku. Automobilis yra kilnojamasis daiktas, kuriam privaloma teisinė registracija, o nuosavybės teisę į šį daiktą patvirtina automobilio įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys.
Šioje byloje yra nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad vogtą automobilį MB-300 v/n (duomenys neskelbtini) atsakovas pardavė ieškovui nors apie tai, kad automobilis vogtas, nežinojo tiek atsakovas, tiek ir ieškovas. Taigi šios aplinkybės sudaro pagrindą ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.80 str. pagrindu. Atsižvelgiant į CK 4.37 str. nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog sudarant sandorį tarp ieškovo ir atsakovo, faktiškai nebuvo įvykdyta pardavėjo prievolė užtikrinti, kad jam priklauso nuosavybės teisė į MB-300, v/n (duomenys neskelbtini), taigi nuosavybės teisė į minėtą automobilį neperėjo ir ieškovui, nes šalių sandorio sudarymo momentu jau egzistavo aplinkybė, jog minėtas automobilis buvo vogtas, nors sandorio šalys apie šią aplinkybę nežinojo. Pagaliau, ginčo šalys šią aplinkybę, kuri jiems paaiškėjo vėliau, pripažįsta ir automobilio grąžinimo teisėtam savininkui neginčija (CK 4.96 str. 1 d.).
Įstatymai nustato, kad pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, kad pardavėjas perdavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti turėtus nuostolius (CK 6.307 str. 1 ir 3 dalys, 6.323 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo teisės susigrąžinti sumokėtą kainą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nes įstatymas leidžia pirkėjui, iš kurio buvo paimtas vogtas automobilis, reikalauti, kad pardavėjas, o šiuo atveju – atsakovas, grąžintų jam sumokėtą kainą. Šią teisę ieškovas įgijo tuo pagrindu, kad atsakovas, būdamas pirkimo – pardavimo sutarties subjektu, pardavė ieškovui daiktą, kuris jam nepriklausė nuosavybės teise. Taigi, atsakovui atsirado prievolė grąžinti ieškovui sumokėtą kainą, kaip be pagrindo įgytą turtą, kai pagrindas, kuriuo įgytas turtas išnyksta vėliau (CK 6.237 str. 1 ir 2 dalys). Tuo pačiu pirkėjui, šiuo atveju ieškovui, atsirado teisė pasirinkti atsakingą asmenį. Kadangi ieškovas reikalauja, kad sumokėtą sumą sugrąžintų atsakovas taikant restituciją (CK 1.80 str.), teismas šį ieškovo reikalavimą tenkina.
Dėl sugrąžintos kainos dydžio.
Ieškovas ieškinio pareiškimu prašė teismą pripažinti ieškovo ir atsakovų sudarytą 2005 m. vasario 18 d. komisinį susitarimą dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo negaliojančiu ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo N. B. 7500 Lt ir atsakovo UAB „Transverslas“ 15 Lt.
Pirmos instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą tenkindamas iš dalies bei atmesdamas reikalavimą netaikyti restitucijos, nepagrįstai atmetė šį ieškovo reikalavimą.
Restitucija yra civilinės teisės gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavė kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ji perdavusi kitai šaliai (CK 138 str. 2 p., 6.145 str. 1 d.). Šiuo atveju automobilis buvo paimtas iš ieškovo ir grąžintas jo teisėtam savininkui, o tai reiškia, kad galima vienašalė restitucija (CK 181 str. 3 d.), kadangi apie aplinkybes, sudarančias sandorio negaliojimo pagrindą, ginčo šalys nežinojo, pagaliau, taikant vienašalę restituciją, atsakovas savo patirtus nuostolius taip pat gali reikalauti atlyginti įstatymo nustatyta tvarka iš jam padariusio nuostolį asmens.
CK 6.323 str. 1 d. nustato, kad kai parduotą daiktą teismas dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, atiteisia iš pirkėjo, tai pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad pirkėjas apie tokius pagrindus žinojo arba turėjo žinoti.
Ieškovas ieškinio pareiškimu prašė bylą nagrinėti vadovaujantis CK VI knygos IV dalies XXIII skyriaus normomis, prašydamas priteisti iš atsakovo N. B. 7500 Lt, o iš UAB „Transverslas“ 15 Lt sumą, ieškinio pareiškimą apmokėjo CPK 80 str. nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu.
Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo N. B. ne tik 100 Lt pagal sandorį sumokėtą kainą, tačiau ir CK 36.323 str. nuostolius, kuriuos pagal ieškinyje nurodytą ieškinio sumą sudarytų 7400 Lt.
Teisėjų kolegija nenustato pagrindų, dėl kurių vienašalės restitucijos taikymas nebūtų galimas (CK 6.145 str. 2 d.), nes asmuo, įvykdęs automobilio vagystę, yra žinomas, atsakovas, įsigydamas ir parduodamas vogtą automobilį, apie šią aplinkybę nežinojo, todėl ieškinio patenkinimo atveju atsakovas įgijo teisę į jo turėtų nuostolių atlyginimą tokia pat tvarka iš kitų asmenų kaip ir ieškovas šioje byloje.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų (CPK 327 str. 2 d.).
Dėl sumokėtos kainos nustatymo.
Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 7500 Lt sumokėtą kainą, tačiau įrodymų, kad tokią kainą sumokėjo, į bylą nepateikė (CPK 178 str.).
Atsakovas N. B., apklaustas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr.10-1-0239-05 (b.l. 165), nurodė, jog iš ieškovo už parduotą automobilį MB-300 gavo 6000 Lt sumą. 2007-08-20 teismo posėdžio metu (b.l. 134) atsakovas nurodė, kad iš ieškovo už automobilį gavo 5500 Lt sumą. Tiek atsakovas, tiek ir ieškovas, pasirašydami pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodyta tikrovės neatitinkanti sandorio suma, elgėsi nesąžiningai, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 176 str., 197 str., CK 6.147 str. 2 d., sprendžia, kad iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 6000 Lt. Iš atsakovo UAB „Transverslas“ ieškovo naudai priteistinas 15 Lt komiso mokestis. CK 6.37 str., 6.210 str. pagrindu iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. sprendimą pakeisti ir ieškovo V. J. ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 6000 Lt automobilio kainos ir nuostolių bei 5 procentų metines palūkanas nuo ieškinio pareiškimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš UAB „Transverslas“, įmonės kodas 124344683, ieškovo V. J. naudai 15 Lt komiso mokestį.
Sprendimo dalį, kuria pripažintas negaliojančiu komisinis susitarimas dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo 2005-02-18 pasirašytas UAB „Transverslas“, N. B. ir V. J. – palikti nepakeistą.