- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-12-30
- Bylos Nr.
- A2.6.-5502-792/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Kurpavičius
- Pažeidėjas
- V. B.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. adresu (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-12-15 V. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2013-12-14, apie 11.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė stovėjusį automobilį. Vairuotoja apie įvykį policijos neinformavo ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Įvykio metu apgadinti du automobiliai. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais V. B. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama V. B. parodė, kad pajuto, jog prisilietė prie kitos transporto priemonės, tačiau dėl patirto šoko iš automobilio neišlipo, įvykio vietos neapžiūrėjo ir iš jos nuvažiavo. Pažymėjo, kad dėl susidariusios situacijos nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas, vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Šioje byloje žalos dydžio institucija nenustatė, kaip ir neįrodė V. B. pasišalinimo iš įvykio vietos tyčios, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012). Nagrinėjamoje byloje matyti, kad V. B. nuosekliai tiek pirminiuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad pajuto prisilietimą prie kitos (duomenys neskelbtini), stovėjusios mašinos, tačiau kontaktas buvo nestiprus. Neįtardama esant apgadinimams bei dėl patirto šoko iš automobilio neišlipo, jo neapžiūrėjo ir nuvažiavo. Iš byloje esančių fotolentelių matyti, kad automobilių apgadinimai nežymūs, ir tai paaiškina administracinėn atsakomybėn traukiamos V. B. manymą buvus tik prisilietimui, o ne gadinančiam kontaktui. Tai, kad dėl patirto šoko ir išgąsčio V. B. neįsitikino savo manymo teisingumu, įvertinus atsitrenkimo mechanizmą ir apgadinimų mastą, pobūdį, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad iš įvykio vietos nuvažiuota siekiant išvengti atsakomybės. Be to, iš byloje esančių apgadinto automobilio „Mazda2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės paaiškinimų automobilyje signalizacijos nebuvo, todėl V. B. turėjo objektyvų pagrindą nesuvokti buvus gadinančiam kontaktui. Priešingos išvados neleidžia padaryti ir apgadinto automobilio sujudėjimas. Taip pat iš įvykį mačiusios liudytojos T. B. byloje esančių rašytinių paaiškinimų matyti, kad iš aikštelės V. B. išvažiavo lyg niekur nieko, ne taip, kaip nuvažiuotų asmuo, bėgantis iš įvykio vietos, t. y. nebuvo jokios eismo įvykį sukėlusio vairuotojo reakcijos. Maža to, tai, kad V. B. neturėjo motyvų tyčia, siekiant išvengti atsakomybės, pasišalinti iš eismo įvykio vietos, pagrindžia tai, kad jos vairuotas automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilį ji vairavo būdama neblaivi. Apibendrinant, nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, negali daryti kategoriškos išvados, kad V. B. kliudžiusi kitą automobilį turėjo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad V. B. galėjo nesuvokti sukėlusi eismo įvykį ir iš eismo įvykio nepasišalino tyčia, taip siekdama išvengti atsakomybės. Išsklaidyti šių abejonių nėra objektyvios galimybės, todėl, vadovaujantis principu in dubio pro reo, nepašalintos abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutrauktina, nenustačius V. B. veikoje šio pažeidimo subjektyviosios pusės elemento – tyčios (ATPK 250 straipsnio 1 dalis).
Nors V. B. veikoje, kaip minėta, nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties, tačiau veikoje yra pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. KET 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galimai išvengti. Administracinėn atsakomybėn traukiamos V. B. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimo įrodyta įvykį mačiusios liudytojos T. B. byloje esančiais rašytiniais paaiškinimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, fotolentelėmis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, kita bylos medžiaga. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad V. B. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
V. B. atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą. Įvertinus minėtas aplinkybes V. B. skirtina administracinė nuobauda, kurios dydis lygus ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijos minimumui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 127, 130 straipsniais, 250 straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi, teismas
n u ta r i a:
V. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 100,00 Lt (vienas šimtas Lt 00 ct) dydžio baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. B. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.