Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Ernesto Spruogio, Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovėms Rūtai Baškytei ir Žydrei Stirbienei, atsakovų atstovei Redai Norkūnienei, trečiojo suinteresuoto asmens Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovui Remigijui Tamošiūnui, trečiojo suinteresuoto asmens Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos atstovei Žibutei Čepukaitei, trečiojo suinteresuoto asmens P. S. atstovui L. S., tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. J., A. M., A. R., R. R., jų atstovui advokatui Albinui Raudoniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų žemėtvarkos skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys – Molėtų rajono savivaldybės administracija, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, P. S., M. J., A. M., A. R., R. R., K. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT, Tarnyba) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) 2012-02-15 sprendimą Nr. 1SD (7.3)-419 (toliau - Raštas); 2) panaikinti NŽT Molėtų žemėtvarkos skyriaus (toliau – Molėtų ŽS) vedėjos 2012 m. vasario 23 d. sprendimus Nr. 40S-34, 40S-35 ir 40S-36; 3) įpareigoti NŽT, vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 2.2 punktu, suderinti rekreaciniu požiūriu vertingą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Molėtų rajone pagal pridedamą planą.

Paaiškina, kad Tarnyba 2012-01-09 raštu Nr. (5)-V3-38 (2.8) kreipėsi į NŽT, prašydama sudaryti galimybę išplėsti esamos stovyklavietės teritoriją pagal pridedamą schemą. NŽT skundžiamu raštu atsisakė atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

VSTT žinoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2010-02-08 sprendimu Nr. A-525-330-2010 panaikino Šiaulių apygardos administracinio teismo (toliau – Šiaulių AAT) 2009 m. kovo 5 d. sprendimą, patenkinęs pareiškėjo Molėtų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymą ir panaikinęs Utenos apskrities viršininko (toliau –Utenos AV) 2003 m. rugpjūčio 22 d. sprendimus Nr. 13-3961, 13-3962 ir 13-3963. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotas nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. R. turėtą nuosavybę neteisėtumas. Taip pat buvo žinoma, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-23-335/2011 taikė restituciją natūra ir grąžino Lietuvos Respublikai žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Molėtų r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) k., Molėtų r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) vs., Molėtų r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypai). Įsiteisėjus Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimui, minėti sklypai buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos vardu.

Sklypai pagal specialųjį saugomos teritorijos planą, Labanoro regioninio parko ir jo zonų ribų planą, patvirtintą Vyriausybės 2002 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1530, patenka į (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinį ir rekreacinio prioriteto zoną.

Molėtų rajono savivaldybė 1998-08-06 sprendimu Nr. 187-V patvirtino visuomenės poreikiams naudojamus paplūdimius, tarp jų - ir 0,05 ha ploto (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo paplūdimį. Penkių arų ploto paplūdimys yra per mažas užtikrinti sąlygas poilsiavimui. Paežerė ir paplūdimys yra ypač lankomi poilsiautojų, atvykstančių trumpalaikiam poilsiui. Tad yra akivaizdus viešasis interesas, dėl ko būtina tinkamai įrengti stovyklavietes ir užtikrinti tinkamą jų naudojimą visuomenės poreikiams, sudaryti reikiamas sanitarines higienines sąlygas, išplėsti esamą stovyklavietę (duomenys neskelbtini) kaime. Minėtas 5 arų paplūdimys buvo įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų. Situacija pasikeitė, kai šalia esantys žemės sklypai buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos vardu ir pateko į laisvą valstybinę žemę.

Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija (toliau - Direkcija) dar 2010-05-10 raštu Nr. (1.49)-6-545 kreipėsi į Utenos AV administraciją su prašymu inicijuoti rekreacinio sklypo formavimo darbus minėtoje teritorijoje, kurioje po teismų sprendimų žemės sklypai buvo tapę Lietuvos Respublikos nuosavybe, o 2011-07-21 raštu Nr. 2-465 - į Molėtų ŽS dėl galimybės suformuoti 3 ha žemės sklypą rekreaciniams poreikiams tenkinti.

VSTT matydama, kad situacija nesikeičia, kreipėsi į NŽT, prašydama išspręsti susidariusią problemą.

Lietuvos Respublikos valstybė, turėdama nuosavybę į minėtus žemės sklypus, galėjo nuspręsti, kaip tinkamiausiai jie turėtų būti panaudoti. NŽT pati Rašte nurodė, kad LVAT panaikinus UAV sprendimus, P. S., C. M. ir E. R. teisė atkurti nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį turtą nebuvo panaikinta, todėl minėtiems pretendentams gali būti atkurtos nuosavybės teisės į 2,99 ha (duomenys neskelbtini) kaime ir į 8,64 ha (duomenys neskelbtini) kaime A. R. turėtą žemę, šių žemės plotą grąžinant natūra, o į likusią 3,26 ha turėtos žemės dalį - pretendentų pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu. Pareiškėjos teigimu, nuosavybės teisės gali būti, bet neprivalo būti atkurtos toje vietoje, kur turėtų būti išplėsta viešiesiems poreikiams tenkinti skirta teritorija. Tenkinant viešąjį interesą, valstybės, visuomenės poreikiams galėtų būti paliktas visas 8,64 ha ploto žemės sklypas, bet pareiškėja sutinka, kad šioje vietoje valstybės, visuomenės poreikiams būtų paliktas 62,55 a. ploto žemės sklypas.

Molėtų ŽS, nelaukdamas kol pasibaigs Rašto apskundimo terminas, 2012-02-23 priėmė sprendimus minėtoje teritorijoje atkurti piliečiams nuosavybės teises ir pažeidė STĮ 31 str. 9 dalies nuostatas. Daikto dalumą ar nedalumą lemia jo tikslinė paskirtis ir tai, ar padalijus daiktą, ši paskirtis išlieka. Savininko nuosavybė negali būti saugoma ir ginama pažeidžiant STĮ 31 str. 9 dalies nuostatas. Pagal Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Kadastro nuostatų 20, 22 punktus, Kelių įstatymo 2 str. 3 punktą žemės sklypas, kuriame yra statinių (taigi - ir kelių), gali būti padalintas, jeigu to nedraudžia įstatymai. Kadastro nuostatai negali keisti STĮ nustatyto reglamentavimo. Molėtų ŽS 2012-02-23 sprendimai Nr. 40S-34, 40S-35, 40S-36 turi būti panaikinti, kaip pažeidžiantys imperatyvias įstatymo nuostatas (t. 1 b.l. 22-26, 191-193).

Atsakovė NŽT ir trečiasis suinteresuotas asmuo Molėtų ŽS atsiliepimu į pareiškimą prašo: 1) pareiškėjos pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą; 2) Molėtų ŽS pašalinti iš atsakovų, o NŽT ir Molėtų ŽS laikyti viena procesine šalimi - atsakovu.

Paaiškina, kad LVAT 2010 m. vasario 8 d. sprendime konstatavo, kad kolegija, priimdama sprendimą naikinti ginčo sprendimus pilna apimtimi, nors sprendimai ydingi tik dalyje dėl lygiavertės žemės perdavimo, atsižvelgia į tai, kad ginčo sprendimuose nėra išskirta, kiek žemės grąžinama (duomenys neskelbtini) kaime ir kiek (duomenys neskelbtini) kaime, todėl neįmanoma išskirti, kiek žemės natūra ir kiek kaip lygiavertės žemės yra perduota šiuose kaimuose, kas eliminuoja galimybę priimti sprendimą dėl dalinio ginčo sprendimų naikinimo. LVAT sprendimu buvo panaikinti ginčijami Utenos AV sprendimai, tačiau nepanaikinta P. S., C. M. ir E. R. teisė atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko A. R. valdytą žemę, dalį grąžinant natūra.

Atsižvelgus į LVAT sprendimą, Molėtų ŽS vedėja 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2.)-1634 patikslino Molėtų rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektą, performuojant P. S., C. M. ir E. R. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose suprojektuotus 11,63 ha grąžintinus natūra žemės sklypus, t.y. (duomenys neskelbtini) kaime suprojektuojant 8,64 ha bendro ploto žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) (1,4365 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (4,7734 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2,4301 ha), o (duomenys neskelbtini) kaime - 2,99 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Šie žemės sklypai buvo suformuoti toje pačioje vietoje, tik atitinkamai mažesnio ploto, t.y. žemės sklypai buvo suformuoti atsižvelgus į buvusio savininko A. R. turėtą žemės kiekį minėtuose kaimuose.

Šio žemėtvarkos projekto pagrindu buvo priimti NŽT 2012 m. vasario 23 d. sprendimai Nr. 40S-34, 40S-35 ir 40S-36 dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. S., E. R. ir C. M. į buvusio žemės savininko A. R. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant natūra.

Vadovaujantis anksčiau galiojusiomis Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje" nuostatomis, rajonų savivaldybės iki 1998-05-01 turėjo parinkti ir, suderinusios su apskričių viršininkais, patvirtinti visuomenės poreikiams naudojamų paplūdimių plotus ir ribas. Pagal savivaldybių pateiktus dokumentus apskričių viršininkai valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus turėjo patvirtinti iki 1998-07-01. Molėtų rajono savivaldybė 1998-08-06 sprendimu Nr. 187-V patvirtino visuomenės poreikiams naudojamus paplūdimius, tarp jų - ir 0,05 ha ploto (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo paplūdimį. Šiuo metu visuomenės poreikiams reikalingų teritorijų priskyrimas gali būti vykdomas tik laisvoje valstybinėje žemėje ir tik pagal parengtus teritorijų planavimo dokumentus.

Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 2, 5, 12 punktuose reglamentuota, kas priskiriama valstybės išperkamai žemei. Žemė, į kurią P. S., E. R. ir C. M. atkurtos nuosavybės teisės ginčijamais NŽT sprendimais, grąžinant natūra, patenka į (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritoriją ir rekreacinio prioriteto zoną, tačiau jis nėra užimtas visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų, ir Vyriausybės nustatyta tvarka nėra priskirtas ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingai teritorijai bei valstybinių miškų teritorijai, todėl nėra priskiriamas valstybės išperkamai žemei, ir į šį žemės sklypą gali būti atkuriamos nuosavybės teisės žemę grąžinant natūra

Ginčo sklypai buvo suformuoti savarankiškais sklypais vadovaujantis Kadastro nuostatų 22 punktu. Per 8,64 ha žemėnaudą eina du keliai, kurie ją dalina į 3 atskirus sklypus. Todėl, rengiant žemėtvarkos projektą, sklypai iš karto buvo formuojami kaip nauji nekilnojami daiktai ir registruojami kaip savarankiški turtiniai vienetai. Žemės sklypų pardavimas, kaip numatyta Žemės įstatymo (ŽĮ) 2 sr. 18 dalyje, nebuvo atliekamas (t. 1, b.l. 98-103, t. 2 b.l.6-8).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepimu su VSTT pareiškimu sutinka ir mano, kad jis turi būti visiškai patenkintas.

Paaiškina, kad 2011-06-21 gavo A. J. prašymą Molėtų rajono savivaldybės merui, kuriuo ji ir poilsiautojai prašė, kad (duomenys neskelbtini) pakrantė būtų paimta visuomenės reikmėms, kadangi šiuo metu ten yra P. S. įrengtas kempingas, pakrantė aptverta tvora ir poilsiautojams nėra priėjimo prie ežero. Šis prašymas buvo persiųstas Molėtų ŽS, prašant informuoti, kokios sklypo paėmimo visuomenės poreikiams galimybės.

Direkcija 2011-07-21 kreipėsi į Molėtų ŽS ir į Administraciją su prašymu pritarti rekreacinio sklypo (duomenys neskelbtini) k., Molėtų r., formavimui.

Molėtų ŽS 2011-08-26 gautu raštu Nr. 40SD-(14.40.7)-1436) informavo, kad sklypuose prie (duomenys neskelbtini) vyksta piliečių nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir paaiškino, kad šalia yra suformuotas viešas paplūdimys, prie kurio laisvai gali patekti visi norintys.

Iš Molėtų ŽS 2011-10-06 buvo gautas kvietimas dalyvauti pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti natūra (duomenys neskelbtini) k. turėtą žemę, susirinkime, kuriame bus aptariami nuosavybės teisių atkūrimo klausimai bei rekreaciniu požiūriu ypač vertingo žemės sklypo suformavimo galimybės. Pretendentų pasiūlymų nebuvo gauta. Dar kartą pritarta rekreaciniu požiūriu ypač vertingo žemės sklypo suformavimo galimybei ir pabrėžta, kad sklypas būtų formuojamas valstybinėje žemėje. Administracija 2011-12-27 gavo Molėtų ŽS atsakymą, kad jis neturi juridinio pagrindo stabdyti ar vilkinti nuosavybės teisių atkūrimo proceso ir artimiausiu metu rengs reikalingus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui (t. 1, b.l. 59-61, 201-202).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija prašo VSTT pareiškimą patenkinti jame išdėstytais motyvais (t. 1, b.l.82-85, t. 2 b.l. 1-2).

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. S. atsiliepimu į VSTT pareiškimą prašo jo netenkinti, o nusprendus tenkinti pareiškimą, prašo pripažinti negaliojančiu visą (duomenys neskelbtini) kaimo žemėtvarkos projektą, Utenos apskrities viršininko sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. ir P. šeimoms ir atkūrimo procesą į išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) kaime visiems pretendentams pradėti iš naujo.

Paaiškina, kad šiuo metu vėl bandoma panaikinti NŽT sprendimus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. R. valdytą 8,64 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Po LVAT 2010-02-08 nutarties buvo ištaisytos nutartyje nurodytos klaidos, padarytos atkuriant nuosavybės.

VSTT inicijuoja paimti natūrinę žemę, dėl kurios teisėtumo nekėlė abejonių ir Molėtų rajono prokuratūros prokurorai, inicijavę 2003-08-22 sprendimų panaikinimą. Nuosavybės teisių atkūrimas (duomenys neskelbtini) kaime pradėtas dar 1999 metais, pretendentai kaimo sueigoje nusprendė, kaip bus atstatomos nuosavybės teisės. Viskas buvo nuspręsta ir pagal tai buvo paruoštas žemėtvarkos projektas.

Jeigu panaikinama A. R. paveldėtojų teisė į išlikusio nekilnojamo turto atgavimą, netenka prasmės ir pirminis kaimo sueigos sprendimas apie sklypų paskirstymą. Pažeidžiami visų pretendentų teisėti lūkesčiai, todėl problemą reikėtų spręsti kompleksiškai, panaikinant viso (duomenys neskelbtini) kaimo žemių grąžinimo projektą ir visus projektus ruošiant iš naujo.

Po to, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, P. S. asmeniškai kelis kartus kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybę dėl leidimo atgauti poilsiavietę. Jam leidimas nebuvo išduotas, o dabar VSTT inicijuoja to paties žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams. P. S. manymu, ir paveldėtojų tikslas toks pats - visuomenės poreikių tenkinimas. Prie to paties (duomenys neskelbtini) ežero, vos už keleto kilometrų yra savivaldybės įsteigtas (duomenys neskelbtini) kempingas, kuris eksploatuojamas privatininko, nes pati savivaldybė to nedaro.

VSTT, prisidengdama viešuoju interesu, veikia prieš privačią nuosavybę. Žemės nėra pripažinta valstybės išperkama. STĮ 31 str. 9 dalis šiuo atveju netaikytina, kadangi neleižiama dalyti žemę parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant. Nė vienas minėtas veiksmas nėra atliekamas, todėl sklypas teisingai suformuotas pagal Kadastro nuostatas (t. 1, b.l.49, t.2 b.l. 3).

Tretieji suinteresuoti asmenys M. J., R. R., A. R., K. R., A. M. atsiliepimu prašo VSTT pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą NŽT atsiliepime nurodytais motyvais.

Papildomai paaiškina, kad visi ginčijami administraciniai aktai yra priimti atsižvelgus į įsiteisėjusį LVAT 2010 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. A-525-330/2010, kuriuo LVAT, panaikinęs ginčijamus administracinius aktus dėl tų pačių (kaip ir šioje byloje) žemės sklypų grąžinimo, konstatavo, kad nėra įmanoma išskirti, kiek žemės natūra ir kiek lygiaverte natūra yra perduota (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, nes jokiame administraciniame akte nenurodyta (neišskirta), kiek žemės grąžinama konkrečiai kiekviename iš minėtų kaimų. Be to, LVAT pažymėjo, kad nurodyti kaimai buvo rėžiniai, juose žemė grąžinama ir kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Todėl, panaikinus anksčiau galiojusius administracinius aktus, už žemės reformos vykdymą atsakingai institucijai kilo pareiga suprojektuoti natūra grąžintinus bei lygiaverčius grąžintinus žemės sklypus. Be to, LVAT pažymėjo, kad administraciniai aktai ydingi buvo tik dalyje dėl lygiavertės žemės perdavimo, todėl šioje byloje skundžiami administraciniai aktai buvo parengti atitinkamai, t.y. pašalinus LVAT 2010 m. vasario 8 d. sprendime nurodytus trūkumus.

Rengiant ginčijamus administracinius aktus taip pat atsižvelgta į 1999 m. spalio 22 d. įvykusio pretendentų susirinkimo sprendimus grąžinamus natūra žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose projektuoti ne pagal turėtos žemės vertę, o pagal turėtą žemės plotą. Kadangi ankstesni administraciniai aktai dėl žemės grąžinimo natūra LVAT buvo panaikinti, nes buvo žemės ploto neatitikimas - grąžintinos žemės plotas viršijo pretendento turėtąjį, todėl skundžiamais administraciniais aktais šioje byloje nurodytas trūkumas ištaisytas, tačiau tiek panaikinti, tiek ir skundžiami šioje byloje administraciniai aktai priimti tuo pačiu nurodytu principu, t.y. atsižvelgus į pretendentų valią žemę susigrąžinti ne pagal vertę, o pagal plotą, todėl negalima teigti, nei kad buvo pažeista skundžiamų administracinių aktų priėmimo procedūra, nei kad šiais administraciniais aktais yra pažeidžiamos kieno nors teisės ar viešasis interesas.

Priimant skundžiamus aktus buvo atsižvelgta į LVAT 2010 m. vasario 8 d. sprendime Nr. A-525-330/2010 padarytas išvadas dėl skundžiamų administracinių aktų toje byloje teisėtumo likusioje dalyje. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad žemės grąžinimo procedūra yra prasidėjusi labai senai dar 1999 m., o suinteresuoti asmenys iki šiol priversti bylinėtis dėl žemės grąžinimo bei iki šiol negali pilnai naudotis žeme. Skundžiant administracinisu aktus yra piktnaudžiaujama teise bei pažeidžiamos ne tik žemės savininkų teisės ir teisėti interesai, bet ir nėra užtikrinamas civilinių teisinių (nuosavybės) santykių stabilumas bei apibrėžtumas.

VSTT nesilaikė privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka tvarkos. NŽT 2012-02-25 raštu Nr. 1SD (7.3)-419 nurodė, kad atsakymas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) nustatyta tvarka. Tačiau pareiškėja šia tvarka nepasinaudojo, kreipėsi į teismą, tuo pažeisdama ABTĮ 22 str.

Tretieji suinteresuoti asmenys nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad buvo pažeisti STĮ 31 str. 9 dalies reikalavimai, kadangi ginčo žemės sklypai buvo suformuoti pagal Atkūrimo įstatymo ir poįstatyminių aktų nuostatas. STĮ nuostatos negali būti taikomos formuojant sklypus pagal Atkūrimo įstatymą.

Nuolatinis priimamų nuosavybės teisę atstatančių sprendimų peržiūrėjimas ir ginčijimas be teisinio pagrindo pažeidžia teisinės valstybės ir teisinio saugumo principus. Tretieji suinteresuoti asmenys, įgydami nuosavybę, pagrįstai tikėjosi, kad valstybė gerbs jos nuosavybės neliečiamumą. Tačiau faktinės aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo visiškai ką kita. Be to, tretieji suinteresuoti asmenys atkurtoje žemėje taip pat efektyviai gali užtikrinti visuomenės poreikių rekreacijai tenkinimą (t. 1 b.l. 178-180, t. 2 b.l.10-11).

Pareiškėjos atstovės bylą nagrinėjant teisme, skundą bei jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog ginčo žemės sklypai iki 2012-04-21 buvo kaip vienas žemės sklypas. Tarnyba nėra išdavusi teigiamos išvados tokiam nuosavybės teisių atkūrimui, su Tarnyba nederinti kadastriniai matavimai, nors to reikalauja teisės aktai. Nuosavybė atkurta dalimis, nors tai draudžia įstatymas. Turi būti išlaikoma pusiausvyra tarp valstybės ir privačių asmenų interesų.

Atsakovių atstovė skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, kad žemės sklypai buvo formuojami atskirai pagal metodikos reikalavimus. Direkcija išties atsisakė derinti kadastrinius matavimus, bet vyko viešas svarstymas, todėl teisės aktų reikalavimai nepažeisti. (duomenys neskelbtini) kaimas buvo rėžinis, todėl žemė nebūtinai turi būti suteikta natūra. LVAT nepasisakė, jog toje vietoje iš viso negalima atkurti nuosavybės teisių.

Direkcijos atstovė palaikė atsakovės poziciją, o Molėtų RSA atstovas prašė remtis jos atsiliepimo argumentais.

Kiti tretieji suinteresuoti asmenys palaikė atsakovės ir savo atsiliepimų argumentus, advokatas argumentavo, jog atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti atkurti nuosavybės teises. Žemė toje vietoje nėra valstybės išperkama.

Pareiškimas netenkinamas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iki 1940 metų nacionalizacijos buvęs žemės savininkas A. R. nuosavybės teise valdė 13,18 ha žemės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaime, (duomenys neskelbtini) apylinkėje, Molėtų rajone, 2,99 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime ir 8,364 ha žemės, miško ir vandens telkinio (duomenys neskelbtini) kaime. Prašymus atkurti nuosavybės teises į šio savininko turėtą nekilnojamąjį turtą pateikė M. R., E. R., C. M., P. S. ir L. R. (t. 1 b.l. 125-127).

Utenos AV 2003 m. rugpjūčio 22 d. sprendimais Nr. 13-3961, 13-3962 ir 13-3963 P. S., C. M. ir E. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į kiekvienam tenkančią 4,96 ha buvusio savininko A. R. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, grąžinant natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise 10,43 ha miško sklypą (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), 0,95 ha miško sklypą (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) ir 3,51 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1 b.l. 122-124).

Molėtų rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Šiaulių AAT, prašydamas panaikinti Utenos AV 2003 m. rugpjūčio 22 d. sprendimus Nr. 13-3961, 13-3962 ir 13-3963 (t. 1 b.l. 122-124).

Šiaulių AAT 2009-03-05 sprendimu Molėtų rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą atmetė kaip nepagrįstą (t. 1 b.l. 122-124).

LVAT 2010 m. vasario 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-525-330/2010 panaikino Utenos AV 2003 m. rugpjūčio 22 d. sprendimus Nr. 13-3961, 13-3962 ir 13-3963. LVAT konstatavo, kad buvęs savininkas A. R. (duomenys neskelbtini) kaime valdė 2,99 ha žemės, o (duomenys neskelbtini) kaime - 8,64 ha žemės, todėl P. S., C. M. ir E. R. minėtuose kaimuose galėjo būti grąžinta natūra 11,63 ha žemės, tačiau atkuriant nuosavybės teises natūra buvo perduotas didesnis žemės, miško ir vandens telkinio plotas, nei buvusio savininko šiuose kaimuose valdytas žemės, miško ir vandens telkinio plotas (atkuriant nuosavybės teises natūra grąžinta 14,89 ha žemės, miško ir vandens telkinio). LVAT padarė išvadą, kad žemės plotas, viršijantis buvusio savininko šiuose kaimuose turėtą žemės plotą, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose pretendentams buvo perduotas kaip lygiavertis žemės plotas už buvusio savininko kitose vietovėse (t.y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimuose, Molėtų rajone) turėtą žemę, tačiau perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą nebuvo laikomasi tokių sklypų formavimo tvarkos ir procedūrų, Utenos 2003 m. rugpjūčio 22 d. sprendimuose Nr. 13-3961, 13-3962 ir 13-3963 nebuvo išskirta, kiek žemės buvo grąžinama (duomenys neskelbtini) kaime, ir kiek - (duomenys neskelbtini) kaime, t.y. negalima nustatyti, kiek žemės minėtuose kaimuose buvo grąžinta natūra, o kiek - perduota neatlygintinai nuosavybėn kaip lygiavertis turėtajam žemės sklypas. LVAT nurodė, kad atsakinga institucija privalės tikslinti žemės reformos žemėtvarkos projektą, jame suprojektuojant grąžintinus natūra ir lygiaverčius žemės sklypus (t. 1 b.l. 122-124).

Administracijoje 2011-06-21 buvo gautas A. J. prašymas jame pasirašiusiųjų poilsiautojų vardu (duomenys neskelbtini) paežerę paimti savivaldybės žinion visuomenės reikmėms, kadangi prie ežero patekti neįmanoma dėl P. S. įrengto kempingo ir aptvertos tvoros (t. 1 b.l. 81).

Šį prašymą Administracija 2011-07-15 persiuntė Molėtų ŽS (t. 1 b.l. 80).

Molėtų ŽS 2011-08-26 raštu Nr. 40SD-(14.40.7)-1436 atsakė Administracijai, kad, vykdant piliečių nuosavybės teisių atkūrimą, minėto sklypo paėmimas visuomenės poreikiams sukeltų didelį pretendentų pasipriešinimą. Be to, šalia šio sklypo yra suformuotas viešas paplūdimys visuomenės poreikiams, prie kurio galima privažiuoti ir prieiti bendro naudojimo keliu. Specialistai, nuvykę į vietą, nustatė, kad bendro naudojimo keliai nėra užtverti, praėjimas ežero pakrante taip pat neužtvertas ar ribojamas, o įrengti metaliniai užtvarai yra savininkams paženklintame sklype (t. 1 b.l.75).

Direkcija 2011-08-31 raštu Nr. 2-552 kreipėsi į Molėtų ŽS ir Administraciją, prašydama pritarti rekreaciniu požiūriu ypač vertingos teritorijos (duomenys neskelbtini) kaime ribų planui (t. 1 b.l. 72).

M. J., R. R., A. R., A. M., K. R. atstovas 2011-11-22 pranešė Molėtų ŽS, kad jo atstovaujamieji nesutinka daryti jokių nuolaidų vykdant LVAT 2010-02-08 sprendimą (t. 1 b.l.65).

Meras 2011-12-09 raštu Nr. B22-1226 pritarė rekreaciniu požiūriu ypač vertingos teritorijos (duomenys neskelbtini) kaime ribų planui (t. 1 b.l. 69).

Molėtų ŽS vedėjas, atsižvelgęs į LVAT 2010-02-08 sprendimą, 2011-12-21 priėmė įsakymą Nr. 40VĮ-(14.40.2)-1634, kurio 1 punktu pakeitė Utenos AV 2003-08-07 įsakymu Nr. 16-701 patvirtinto Molėtų rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekte pagal ŽRĮ 10 straipsnį nustatytas eiles suformuotų žemėnaudų sąrašo 1, 2, 3 eilutes; 2 punktu patvirtino UAV 2003-08-07 įsakymu Nr. 16-701 patvirtintų sklypų Nr. (duomenys neskebtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pakeistas ribas pagal Molėtų rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekto plano dalies ištrauką; 3 punktu perdavė žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (0,95 ha) į laisvos valstybinės žemės fondą, suteikiant sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l.147-148). Pagal šį įsakymą Molėtų rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekte pagal ŽRĮ 10 straipsnį nustatytas eiles suformuotų žemėnaudų sąraše P. S. turi teisę susigrąžinti natūra 3,8769 ha, E. R. - 3,8766 ha, C. M. - 3,8765 ha sklypų projekto plane pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t.y. iš viso 11,63 ha (t. 1 b.l. 149).

Molėtų ŽS 2011-12-27 raštu Nr. 40SD-(14.40.7)-1864 pranešė Administracijai, kad neturi juridinio pagrindo stabdyti ar vilkinti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Atsižvelgus į savininkų nesutikimą, artimiausiu laiku bus rengiami dokumentai dėl (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimo bei nuosavybės teisių atkūrimo (t. 1 b.l. 64).

VSTT 2012-01-09 raštu Nr. (5)-V3-38(2.8) kreipėsi į NŽT, Molėtų ŽS, Merą ir Administraciją, prašydama sudaryti galimybę išplėsti stovyklavietės (duomenys neskelbtini) kaime, Molėtų r., teritoriją, likusioje teritorijoje įrengti privatų kempingą pagal VSTT pateikiamą schemą, kadangi sklypai (duomenys neskelbtini) k. patenka į (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritoriją, rekreacinio prioriteto zoną, paežerė yra ypač lankoma poilsiautojų, taigi šioje vietoje yra viešasis interesas tinkamai įrengti stovyklavietes ir užtikrinti jų tinkamą naudojimą visuomenės poreikiams (t. 1 b.l. 27-28).

Į šį VSTT 2012-01-09 prašymą Nr. (5)-V3-38(2.8), NŽT atsakė 2012-02-15 raštu Nr. 1SD-(7.3)-419, kad (duomenys neskelbtini) kaime natūra grąžintinas sklypas performuotas patikslinus žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame VSTT pageidauja įrengti kempingą (sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje), patenka į (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritoriją ir rekreacinio prioriteto zoną, tačiau jis nėra užimtas visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų ir Vyriausybės nustatyta tvarka nėra priskirtas ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingai teritorijai bei valstybinių miškų teritorijai, todėl nėra priskiriamas valstybės išperkamai žemei, ir į šį žemės sklypą gali būti atkuriamos nuosavybės teisės grąžinant natūra, todėl NŽT šiuo metu neturi teisinio pagrindo tenkinti VSTT prašymą dėl rekreacinio sklypo suformavimo (t. 1 b.l.29-32).

NŽT 2012-02-23 priėmė sprendimą Nr. 40S-34 atkurti nuosavybės teises P. S. į buvusio savininko A. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę mišką, ir vandens telkinį Utenos apskr. Molėtų r. sav. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise kartu su bendraturčiais: 0,9967 ha žemės sklypo dalį, esančią žemės ūkio paskirties žemėje Nr. (duomenys neskelbtini); 0,4789 ha žemės sklypo dalį, esančią miškų ūkio paskirties žemėje Nr. (duomenys neskelbtini), 1,5912 ha žemės sklypo dalį esančią miškų ūkio paskirties žemėje Nr. (duomenys neskelbtini), 0,8101 ha žemės sklypo dalį esančią miškų ūkio paskirties žemėje Nr.(duomenys neskelbtini). Likusi atkurti dalis 1,0831 ha (t. 1 b.l. 150).

NŽT 2012-02-23 priėmė sprendimą Nr. 40S-35 atkurti nuosavybės teises E. R. į buvusio savininko A. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę mišką, ir vandens telkinį Utenos apskr. Molėtų r. sav. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise kartu su bendraturčiais: 0,9967 ha žemės sklypo dalį, esančią žemės ūkio paskirties žemėje Nr. (duomenys neskelbtini); 0,4788 ha žemės sklypo dalį, esančią miškų ūkio paskirties žemėje Nr. (duomenys neskelbtini), 1,5911 ha žemės sklypo dalį esančią miškų ūkio paskirties žemėje Nr. (duomenys neskelbtini), 0,8100 ha žemės sklypo dalį esančią miškų ūkio paskirties žemėje Nr.(duomenys neskelbtini). Likusi atkurti dalis 1,0934 ha (t. 1 b.l. 150).

NŽT 2012-02-23 priėmė sprendimą Nr. 40S-36 atkurti nuosavybės teises C. M. į buvusio savininko A. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę mišką, ir vandens telkinį Utenos apskr. Molėtų r. sav. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise kartu su bendraturčiais: 0,9966 ha žemės sklypo dalį, esančią žemės ūkio paskirties žemėje Nr. (duomenys neskelbtini); 0,4788 ha žemės sklypo dalį, esančią miškų ūkio paskirties žemėje Nr. (duomenys neskelbtini), 1,5911 ha žemės sklypo dalį esančią miškų ūkio paskirties žemėje Nr. (duomenys neskelbtini), 0,8100 ha žemės sklypo dalį esančią miškų ūkio paskirties žemėje Nr. (duomenys neskelbtini). Likusi atkurti dalis - 1,0835 ha (t. 1 b.l. 150).

Direkcija 2012-03-20 raštu Nr. 2-226 kreipėsi į NŽT, prašydama pritarti rekreaciniu požiūriu ypač vertingos teritorijos (duomenys neskelbtini) k. ribų planui (t. 1 b.l. 87).

NŽT 2012-04-02 raštu Nr. 1SD-(7.3)-826 atsisakė pritarti rekreaciniu požiūriu ypač vertingos teritorijos (duomenys neskelbtini) k. ribų planui, kadangi į minėtą teritoriją yra atkurtos nuosavybės teisės piliečiams (t. 1 b.l. 91-93).

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė.

Dėl pareiškėjos teisės vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo kontrolę.

Minėta, jog skundo reikalavimai yra: panaikinti NŽT 2012-02-15 raštą Nr. 1SD (7.3)-419, kuriuo NŽT atsisakė tenkinti VSTT prašymą sudaryti galimybę išplėsti stovyklavietės (duomenys neskelbtini) kaime, Molėtų r., teritoriją, likusioje teritorijoje įrengti privatų kempingą pagal VSTT pateikiamą schemą, kadangi sklypai (duomenys neskelbtini) k. patenka į (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritoriją, rekreacinio prioriteto zoną; panaikinti Molėtų ŽS vedėjos 2012 m. vasario 23 d. sprendimus Nr. 40S-34, 40S-35 ir 40S-36, kuriais P. S., E. R. bei C. M. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę mišką ir vandens telkinį inter alia (duomenys neskelbtini) kaime; įpareigoti NŽT, vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 2.2 punktu, suderinti rekreaciniu požiūriu vertingą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Molėtų rajone pagal pridedamą planą.

Pareiškėjos pageidaujamas žemės sklypas (apie 62 arai) (t.1, b.l. 194) (duomenys neskelbtini) kaime, Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) ežero pakrantėje, pagal į bylą pateiktą Ištrauką iš LR saugomų teritorijų valstybės kadastro (t. 2, b.l. 15) patenka tik į du iš trijų savininkams grąžintų žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir sudaro nedidelę jų dalį, tačiau, kaip jau buvo minėta, prašoma panaikinti sprendimus visų trijų žemės sklypų atžvilgiu.

Antrasis skundo reikalavimas grindžiamas iš esmės dviem pagrindais: 1) būtinumu, pareiškėjos nuomone, ginčo teritorijoje suderinti visuomenei reikalingą, rekreaciniu požiūriu ypač vertingą teritoriją, kad ji būtų panaudota vietos bendruomenės poilsiavietei įrengti ir 2) panaikinti individualius administracinius aktus todėl, kad jie neatitinka aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų (t.y. kad buvusio savininko A. R. žemė jo turto paveldėtojams grąžinta trimis sklypais ir tai prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo (STĮ) 31 str. 9 dalies reikalavimams.

Kolegija atkreipia dėmesį, jog VSTT, 2012-01-09 raštu Nr. (5)-V3-38(2.8) kreipdamasi į NŽT, Molėtų ŽS, prašė tik sudaryti galimybę išplėsti stovyklavietės (duomenys neskelbtini) kaime, Molėtų r., teritoriją, argumentus, jog visi trys aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilna apimtimi prieštarauja STĮ 31 str. 9 dalies reikalavimams, kelia tik teisme. Tad šiuo atveju pareiškėja iš esmės imasi ginti viešąjį interesą bei vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo kontrolės funkciją, todėl teismas turi patikrinti, ar Tarnybai tokios teisės yra suteiktos (t.y. ar ji turi reikalavimo teisę).

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos funkcijos yra nustatytos STĮ 27 str. 5 dalyje, jos 1-12 punktų teisės normų analizė leidžia kolegijai daryti išvadą, jog tiesiogiai Tarnybai nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo kontrolės funkcija nėra pavesta; ši funkcija Tarnybai nėra pavesta ir LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1-787 patvirtintais Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatais (10 punkto 1-10 papunkčiai).

LVAT 2004 m. sausio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-65/2004 (Administracinių teismų praktika Nr. 5) išaiškino, kad, jei specialiame įstatyme tokios teisės nėra, o sprendimas turi būti panaikintas teismine tvarka, tokio sprendimo nuginčijimo inicijavimas pasireiškia informacijos pateikimu subjektui, turinčiam teisę kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo panaikinimo. Nė vienas iš nagrinėtu atveju aktualių įstatymų (Apskrities valdymo įstatymas, Žemės reformos įstatymas, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas) nenustato pareiškėjo teisės ginti valstybės, viešąjį interesus ar kitų asmenų teises. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimas, svarstydamas problemas, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu, atsižvelgdamas į esančius požymius dėl valstybės tarnautojų galimo piktnaudžiavimo, dalyvaujant nuosavybės teisių atkūrime, 2003 m. liepos 4 d. priėmė nutarimą ,,Dėl problemų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo, sprendimo“. Šio nutarimo 2 straipsnis kaip tik ir nustato vienintelį subjektą, turintį teisę ginti viešuosius interesus, imtis priemonių, kad priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo bei jų pagrindu sudaryti sandoriai įstatymų nustatyta tvarka būtų panaikinti, ir tas subjektas – Generalinė prokuratūra. Įvertinusi visas bylos aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad nei apskrities viršininko administracija, nei jos viršininkas neįgalioti įstatymo ginti teisme valstybės ir viešąjį interesus ir kitų asmenų teises, susijusius su nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimu (LVAT 2008 m. gruodžio 31 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal viešąjį interesą ginančių subjektų skundus (prašymus), apibendrinimas; pritarta LVAT teisėjų 2009 m. kovo 18 d. pasitarime, Administracinė jurisprudencija Nr. 16).

Iš pasakyto kolegija sprendžia, jog pareiškėja neturi teisės reikšti teisme reikalavimo panaikinti administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo bendraisiais jų neteisėtumo pagrindais.

Be to, kolegija sprendžia, kad šis reikalavimas ir iš esmės nėra pagrįstas, nes pareiškėjos nurodoma STĮ 31 str. 9 dalis - valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos – šiam atvejui netaikytina, nes bylos įrodymai tvirtina, o ir pati pareiškėja tai teigia, kad šiuo atveju iš valstybinės žemės buvo suformuoti trys žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui, tad apribojimai, numatyti STĮ 31 str. 9 dalyje kaip tik ir būtų taikomi privatiems šių žemės sklypų savininkams – jie jų negalėtų dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant ar dovanojant.

Kolegija, be to, atkreipia dėmesį, kad trys ginčo žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui yra suformuoti ne skundžiamais įsakymais, bet Molėtų ŽS vedėjos 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2.)-1634 patikslintame Molėtų rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuriuo (duomenys neskelbtini) kaime suprojektuoti 8,64 ha bendro ploto žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (1,4365 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (4,7734 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2,4301 ha) ir kuris šioje byloje nėra ginčijamas.

Iš pasakyto kolegija daro išvadą, jog skundo reikalavimas panaikinti NŽT Molėtų žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2012 m. vasario 23 d. sprendimus Nr. 40S-34, 40S-35 ir 40S-36 negali būti tenkinamas.

Dėl skundo reikalavimo įpareigoti NŽT, vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 2.2 punktu, suderinti rekreaciniu požiūriu vertingą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Molėtų rajone.

Minėta, kad VSTT 2012-01-09 raštu Nr. (5)-V3-38(2.8) kreipėsi į NŽT, Molėtų ŽS, Merą ir Administraciją, prašydama sudaryti galimybę išplėsti stovyklavietės (duomenys neskelbtini) kaime, Molėtų r., teritoriją, likusioje teritorijoje įrengti privatų kempingą pagal VSTT pateikiamą schemą, kadangi sklypai (duomenys neskelbtini) k. patenka į (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritoriją, rekreacinio prioriteto zoną, paežerė yra ypač lankoma poilsiautojų, taigi šioje vietoje yra viešasis interesas tinkamai įrengti stovyklavietes ir užtikrinti jų tinkamą naudojimą visuomenės poreikiams. Teisinis šio reikalavimo pagrindas rašte nenurodytas. Kolegija atkreipia dėmesį, jog šiuo raštu nebuvo prašoma suderinti rekreaciniu požiūriu vertingą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Molėtų rajone. Todėl į šį prašymą NŽT visiškai pagrįstai atsakė, kad (duomenys neskelbtini) kaime natūra grąžintini sklypai patenka į (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritoriją ir rekreacinio prioriteto zoną, tačiau jis nėra užimtas visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų ir Vyriausybės nustatyta tvarka nėra priskirtas ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingai teritorijai bei valstybinių miškų teritorijai, todėl nėra priskiriamas valstybės išperkamai žemei, ir į šį žemės sklypą gali būti atkuriamos nuosavybės teisės grąžinant natūra, todėl NŽT šiuo metu neturi teisinio pagrindo tenkinti VSTT prašymą dėl rekreacinio sklypo suformavimo. Toks atsakymas atitiko 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (toliau - Atkūrimo įstatymas) 12 str. 1 dalies 2 punkto (1999-05-13 įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija) bei 12) (2001-12-11 įstatymo Nr. IX-639, 2003-10-14 įstatymo Nr. IX-1759 redakcija) reikalavimus, kuriais nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji: kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta <...> paplūdimių bei yra valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose, ypač vertingose ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais. Šių teritorijų ribas nustato Vyriausybė.

Toks reglamentavimas reiškia, kad yra išperkama ir negali būti grąžinta žemė, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka jau yra įrengti ir naudojami paplūdimiai. Molėtų RSA neneigia, jog, vadovaujantis anksčiau galiojusiomis Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje" nuostatomis, pagal kurias rajonų savivaldybės iki 1998-05-01 turėjo parinkti ir, suderinusios su apskričių viršininkais, patvirtinti visuomenės poreikiams naudojamų paplūdimių plotus ir ribas, o pagal savivaldybių pateiktus dokumentus apskričių viršininkai valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus turėjo patvirtinti iki 1998-07-01, savo 1998-08-06 sprendimu Nr. 187-V patvirtino visuomenės poreikiams naudojamus paplūdimius, tarp jų - ir 0,05 ha ploto (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo paplūdimį. Tad pageidaujams papildomai įrengti paplūdimys nėra jau įrengtas ir naudojamas paplūdimys, kurį valstybė iš savininkų privalėtų išpirkti.

Minėta, jog Direkcija tik 2012-03-20 raštu Nr. 2-226 kreipėsi į NŽT, prašydama, remiantis Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 2.2 punktu, pritarti rekreaciniu požiūriu ypač vertingos teritorijos (duomenys neskelbtini) k. ribų planui, kai 2012-02-23 jau buvo priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises savininko A. R. paveldėtojams. NŽT 2012-04-02 atsisakymas Nr. 1SD-(7.3)-826 pritarti rekreaciniu požiūriu ypač vertingos teritorijos (duomenys neskelbtini) k. ribų planui, kadangi į minėtą teritoriją yra atkurtos nuosavybės teisės piliečiams, šioje byloje nėra ginčijamas.

Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 1.3 punktu patvirtino rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribas pagal Aplinkos ministerijos pateiktus ribų planus. Minėto nutarimo 2 punktu pavesta Aplinkos ministerijai per mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti apskričių viršininkams ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų ribų planų kopijas (2.1 punktas); suformavus naujus ekologiniu, archeologiniu ar rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, plotus, teisės aktų nustatyta tvarka teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengtus ir su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir savivaldybių administracijų direktoriais suderintus ribų planus (2.2 p.).

Minėtu nutarimu (2010-08-12 nutarimo Nr. 1173 redakcija) Molėtų rajone buvo patvirtinti šie rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų planai: Labaišiškių rekreacinės teritorijos (6.1 p.), Kertuojų šilo vakarinės dalies (13.1 p.), Etnokosmologijos muziejaus teritorijos (13.22 p.), Astronomijos observatorijos teritorijos (13.23 p.), (duomenys neskelbtini) paežerės rekreacinių miškų (13.24 p.), (duomenys neskelbtini) miško (13.25 p.), (duomenys neskelbtini) ežero ir (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės (13.26 p.). Minėtu nutarimu buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) stovyklavietės planas (13.15 p.), (duomenys neskelbtini) rekreacinės teritorijos planas (13.16 p.), tačiau šios teritorijos yra Vilniaus apskrityje, Švenčionių rajono savivaldybėje. Taigi, iki šiol ginčo žemė (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) ežero pakrantėje, nėra teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta rekreaciniu požiūriu ypač vertinga teritorija, kurią valstybei būtų privalu išpirkti.

Kolegija pripažįsta, jog cituoto nutarimo 2.2 punktas neužkerta kelio, neapsiribojant minėtu nutarimu jau patvirtintais rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų planais, įgaliotoms valstybės institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti naujus ekologiniu, archeologiniu ar rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, plotus ir teikti juos suderinti.

Šioje byloje nagrinėjamu atveju kolegija sprendžia, kad toks reikalavimas negali būti tenkinamas iš esmės dėl tokių priežasčių: 1) pareiškėja nėra nuginčijusi Molėtų ŽS vedėjos 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2.)-1634 patvirtinto (patikslinto) Molėtų rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuriuo (duomenys neskelbtini) kaime suprojektuoti 8,64 ha bendro ploto žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (1,4365 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (4,7734 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2,4301 ha); 2) pareiškėja VSTT 2012-01-09 raštu Nr. (5)-V3-38(2.8), į kurį buvo atsakyta šioje byloje skundžiamu NŽT 2012-02-15 raštu Nr. 1SD-(7.3)-419, prašė sudaryti galimybę išplėsti stovyklavietės (duomenys neskelbtini) kaime, Molėtų r., teritoriją, šiame rašte nebuvo keliamas rekreaciniu požiūriu ypač vertingos teritorijos sklypo suformavimo ir jo rubų suderinimo NŽT klausimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d., 127 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.