Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-19 · Administracinė byla Nr. I-1770-815/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-19
Bylos Nr.
I-1770-815/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
S. P.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui
Trečiasis asmuo
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1770-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06721-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. (S. P.) skundą atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, delspinigių priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas S. P. 2013 m. lapkričio 13 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašo priteisti nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį ir teisės aktuose nustatytus delspinigius (b. l. 1–3).

Pareiškėjas skundą iš esmės grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, skunde, be kita ko, nurodo, kad vykdo tarnybą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT): nuo (duomenys neskelbtini). iki 2012 m. sausio 31 d. ėjo VSAT (duomenys neskelbtini) pareigas, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – VSAT (duomenys neskelbtini) pareigas, nuo (duomenys neskelbtini) eina VSAT (duomenys neskelbtini) pareigas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė VSAT Vilniaus rinktinė atsiliepime į pareiškėjo skundą, be kita ko, nurodo, kad, įvertinus Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, jo įsigaliojimo terminą, tai, kad neišmokėtos darbo užmokesčio dalies kompensavimas nustatytinas teisės aktuose, kurie nepriimti, nėra galimybės įvykdyti pareiškėjų prašymą dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo, kad pareiškėjo darbo užmokesčio ribojimo laikotarpiu VSAT Specialiųjų užduočių rinktinės veiksmai atitiko galiojusių teisės aktų nuostatas, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o nusprendus tenkinti pareiškėjo skundą dėl sunkios VSAT finansinės padėties prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti 1 metams (b. l. 8–10).

3. Atsakovas VSAT Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į pareiškėjo skundą, be kita ko, nurodo, kad yra vidaus reikalų įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų, kad, atsižvelgus į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, į tai, kad neišmokėtos darbo užmokesčio dalies kompensavimas nustatytinas teisės aktuose, kurie nepriimti, į tai, kad atsakovas nėra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, nėra galimybės įvykdyti pareiškėjų prašymą dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo, kad pareiškėjo darbo užmokesčio ribojimo laikotarpiu VSAT Užsieniečių registracijos centro veiksmai atitiko galiojusių teisės aktų nuostatas, prašo įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos įstaigų asignavimo valdytoją skirti VSAT Užsieniečių registracijos centrui papildomas lėšas kompensuoti pareiškėjui neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, teismo sprendimo vykdymą atidėti 1 metams (b. l. 18–19).

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą, be kita ko, nurodo, kad, įvertinus Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, jo įsigaliojimo terminą, tai, kad neišmokėtos darbo užmokesčio dalies kompensavimas nustatytinas teisės aktuose, kurie nepriimti, nėra galimybės įvykdyti pareiškėjų prašymą dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo, kad pareiškėjo darbo užmokesčio ribojimo laikotarpiu VSAT Specialiųjų užduočių rinktinės ir Užsieniečių registracijos centro veiksmai atitiko galiojusių teisės aktų nuostatas, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 30–33).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį (apskaičiavimo lentelės, b. l. 16-17, 20-21, 40-42). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėjas dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjo patirtus praradimus. Pareiškėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. Atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą priteisti delspinigius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. P. (S. P.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis