Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2288-311/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-18
Bylos Nr.
1-2288-311/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Nukentėjusysis
M. R., G. R., A. R.
Kaltinamasis
Č. R.
Advokatai
Algimantas Palijanskas, Rūta Janušaitytė
Baudžiamoji byla Nr. 1-2288-311/2013Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00142-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.8.; 1.1.8.10.3.; 1.1.10.1.; 2.1.15.3.3.; 2.3.6.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,gynėjui advokatui Algimantui Palijanskui,nukentėjusiesiems M. R., G. R., A. R., jų atstovei advokato padėjėjai Rūtai Janušaitytei,kaltinamajam Č. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-06-25 Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. 7 MGL dydžio bauda, kuri sumokėta 2012-07-19, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs tris nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis Č. R. 2013-01-31 apie 7.00 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), koja tyčia spyrė vieną kartą į pilvo sritį nukentėjusiajai, sūnaus sutuoktinei M. R., padarydamas jai pilvo sumušimą su poodine kraujosruva, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1d. (LR 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706, įsigal. 2003-07-25 ( Žin., 2003, Nr. 74-3423) redakcija).

Be to, kaltinamasis Č. R. 2013-01-31 apie 7.00 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), kaire ranka tyčia sudavė sūnui G. R. vieną kartą kumščiu į dešinę veido pusę, padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, pereinančią į dešinį skruostą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. (LR 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706, įsigal. 2003-07-25 ( Žin., 2003, Nr. 74-3423) redakcija).

Be to, kaltinamasis Č. R. 2013-02-22 apie 18.00 val. savo namuose, (duomenys neskelbtini), rankos delnu tyčia sugriebė dukrai A. R. už dešinės rankos riešo, suspaudė ją ir pradėjo sukti į vidinę pusę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. (LR 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706, įsigal. 2003-07-25 ( Žin., 2003, Nr. 74-3423) redakcija).

Kaltinamasis Č. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis žiemą papildomai uždarbiauja, kūrendamas krosnis. Todėl keliasi 4.30 val.

2013-01-31 ryte taip pat užkūrė krosnis. Kadangi jo pagrindinis darbas prasideda 7.30 val., jis grįžo namo, pasidarė kavos ir žiūrėjo televizorių. Iš savo kambario išėjo žmona. Šiuo metu tarp jų vyksta skyrybų procesas. Jie trumpai pakalbėjo, o žmona jam rankinuku trinktelėjo per petį ir galvą. Kai atsistojo, ji pradėjo rėkti: „Vaikai, gelbėkit“. Iš antro aukšto atbėgo sūnus, marti, dukra, jos draugas A.. Kai Ę.R. parkrito ant grindų, jį spardė vyriškos kojos. Kai kėlėsi, jam spyrė į lytinius organus. Po to jį nutempė už rūbų į lovą. Sūnus laikė jį už pečių iš nugaros, spjaudė į veidą, žmona tampė jį už plaukų iš kairės pusės, dukra - iš dešinės. Kai sūnus laikė už pečių, Č. R. bandė išsilaisvinti, bet nespyrė. Ten buvo keiksmažodžių. Ir dabar jį sūnus ir dukra vadina „piderastu“, „zoofilu“. Po sumušimo jis apsiavė batus ir išvažiavo į darbą. Po kiek laiko jam paskambino iš policijos ir iškvietė atvykti. Ir darbe visi matė, kad jis buvo apspardytas. Be to, žmona sakė, kad jis ryte buvo girtas, nors nuovadoje buvo nustatyta, kad jis buvo blaivus. Mano, kad blogai padarė, kad nesikreipė į medikus. Ant veido sužalojimų nebuvo, tačiau bendradarbiai matė, kad jis „ėjo kaip suspardytas“. Jį daužė, puolė 5 žmonės. Nežinojo, kad buvo iškviesti pareigūnai. Bendradarbiai klausė, kas jam yra. Jie matė, kad „žmogus verkė“. Jis stengiasi namuose tik pernakvoti. Šeimos nariai provokuoja konfliktus nuo 2012 m. balandžio mėn., kai prasidėjo skyrybos. Jį nori iškeldinti. Vasario 22 d. su žmona apsižodžiavo. Atėjo ji tada į virtuvę, jie susiginčijo. Po to atėjo dukra. Ji iš karto priėjo prie jo ir pakišusi telefoną pasakė „Ką, pideraste, aš viską įrašysiu“. Atstūmė jos ranką, tačiau nesuko. Paaiškino, kad M. M. niekaip negalėjo įspirti, nes gulėjo ant lovos, kojomis buvo atsirėmęs jai į pilvą. Žmona teigia, kad skyrybų priežastis – jo gėrimas. Jis nurodė, kad geria, tačiau saikingai. Darbe jam negalima būti neblaiviam. Namas yra žmonos. Jie su žmona neina vienas pas kitą į kambarius. Kambaryje A. jokių veiksmų neatliko. Č. R. gynėsi, gulėdamas lovoje muistėsi. Specialiai niekam nespyrė, nesudavė. Mano, kad marti galėjo užsigauti į baldus. Nėra sūnaus mušęs net vaikystėje. A. R. jį koliojo, telefonu sudavė jam į nosį. Jis atstūmė jos ranką, iškrito telefonas. Nežino, iš kur ant žmonos, sūnaus kūnų atsirado sužalojimai. Jis specialiai nesudavė smūgių.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis Č. R. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojos parodymais, byloje surinkta ir ištirta medžiaga.

Nukentėjusioji M. R. parodė, kad buvo rytas, kai ji išgirdo uošvienės šaukimą pagalbos. Č. R. riksmo negirdėjo. Kai nusileido žemyn, nubėgo į miegamąjį ir pamatė, kad uošvienė ir uošvis buvo nuvirtę ant lovos. Bandė juos išskirti. Č. R. pasakė: „Žiurke, eik iš čia“. N. R. atsistojo, o Č. R., gulėdamas lovoje, jai įspyrė. Mano, kad Č. R. jai įspyrė tyčia. Nuo smūgio atšoko prie spintelės, stovėjusios už metro. Č. R. buvo su batais. Tada nusileido į pirmą aukštą jos vyras ir puolė skirti. Č. R. jau buvo atsistojęs ir bandė N. griebti. Tada vyrai susistumdė, o ji su N. M. išėjo į valgomąjį. Nežino, kuris iš vyrų pirmas sudavė. Vėliau Č. R. išbėgo pro duris ir išvyko. A. ir A. nebuvo. Po to kreipėsi į medikus. Po įvairių tepaliukų, skausmas praėjo. Pirmą kartą prieš ją buvo panaudotas fizinis skausmas. Psichologinis smurtas nuolat yra ten. Nežino, ar kaltinamasis įvykio metu buvo išgėręs. Su kaltinamuoju ir toliau gyvena. Nuolat jaučia grėsmę, kai uošvienę palieka namuose. Be to, bijo ir dėl savęs. Pageidauja, kad kaltinamasis būtų atskirtas. Ji turi mažametį vaiką. Namo antras aukštas buvo pastatytas jų lėšomis.

Nukentėjusysis G. R. parodė, kad iš ryto kėlėsi į darbą, kai išgirdo šurmulį, mamos šauksmą. Žmona pirma nubėgo į apačią. Kai jis nubėgo į apačią, pamatė, kad tėvai buvo susikabinę. Puolė juos skirti. Gavo smūgį į veido sritį, nepamena, ar sudavė atgal. Negali pasakyti, ar tėvas sudavė jam tyčia, ar ne. Mano, kad sudavė tyčia. Jį tėvas tikrai turėjo matyti, nes jis turėjo matyti, kam suduoda smūgį. Kai įbėgo į kambarį, tiksliai negali pasakyti kur buvo tuo momentu jo žmona. Taip pat nepamena, ar tuo momentu kaltinamasis stovėjo, ar sėdėjo. Po įvykio kreipėsi į medikus. Buvo nustatytas akies sumušimas. Pasekmių dabar nėra. Po įvykio buvo dar daugiau konfliktinių situacijų. Yra užvesta byla. Dažniausiai būna provokavimai iš tėvo pusės. Tėvas teigia, kad mama mylisi su A.. Taip negali būti. Kai mama buvo Olandijoje, ji prašė, kad ir tėvas kartu nuvyktų. Tėvas tada gėrė savaitę laiko. Be to, tėvas jį yra puolęs peiliu, kėde. Grasino, kad sudegins namus. Pageidauja, kad tėvas būtų atskirtas. Bijo dėl šeimos, mamos. Kartą, kai grįžo iš darbo, sužinojo, kad ir sesuo buvo sumušta. Jam pasakojo, kad sesuo laikė rankoje telefoną, kai įvyko konfliktas. Tėvas tada išsuko jai ranką. Matė, kad sesers ranka buvo patinusi. Pamena, kad ir seniau tėvas mamą, jį mušdavo. Negali pasakyti, ar įvykio metu jis buvo išgėręs. Jis kiekvieną dieną važiuoja automobiliu į darbą. Būdavo, kad ir automobiliu važiuodavo išgėręs. Nežino, ar tėvas girdėjo, kai jis kvietė policiją.

Nukentėjusioji A. R. parodė, kad ji iš kažkur grįžo su mama. Tuo metu kai laiptais lipo į viršų, iš girdo barnį. Ėjo link tėvų pažiūrėti. Turėjo rankoje telefoną. Kaip policija buvo liepusi, norėjo įrašyti garsą. Ji nuo tėvo stovėjo apie vieno metro atstumu. Sakė tėvui, kad neįžeidinėtų mamos. Jis ją vadino „kurva“, „bedante“, „stora“. Tada tėvas trenkė jai per ranką. Telefonas iškrito. Jis pradėjo jai sukti ranką. Prašė, kad paleistų, tačiau jis suko toliau. Po to ji ištraukė ranką. Nuvyko su broliene į ligoninę, kur jai buvo nustatytas stiprus raiščių patempimas. Sužalojimas jau išgijo. Nuo mažens bijo tėvo. Visą laiką iš tėvo pusės jaučia grėsmę. Jis grasina susprogdinti juos, papjauti. Sausio 31 d. ji miegojo. Kai pabudo, brolis su žmona papasakojo, kad yra iškviesta policija, nes brolio žmonai spyrė tėvas į pilvą, o broliui trenkė į veidą. A. tada buvo Alytuje. Jis ten gyvena. A. yra jos sužadėtinis. Mano, kad visiška nesąmonė yra, kad tarp A. ir mamos kažkas yra. Prieš tai tokie kaltinimai buvo ir sesers vyrui, kuris dabar gyvena Olandijoje. Bijo palikti mamą, todėl neišsikrausto iš namo.

Liudytoja N. M. parodė, kad ruošėsi į darbą, kai į virtuvę atėjo vyras ir pradėjo ją šantažuoti. Jis kalbėjo apie dukters būsimą vyrą A., kad tarp jos ir jo kažkas yra. Sakė, kad ji su tuo gulėjo ir pan. Jokio pagrindo taip kalbėti nėra. Po to jis atėjo link jos ir sakė: „tu man čiulpsi“. Ji pastūmė vyrą. Jis tada nutempė ją į savo kambarį. Tuo metu atlėkė marti. Marčiai vyras įspyrė. Tada atbėgo ir sūnus. Ji išėjo iš kambario. Be to, kito konflikto metu vyras išsuko dukrai ranką. Ji toje rankoje laikė telefoną. Vyras randa būdų kaip šantažuoti žmogų. Jis nori įžeisti ją. Kartą pasiūlė jam skirtis, parduoti namą ir pasidalinti pinigus. Jis pasakė, kad duotų jam 200000 Lt. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jai dabar yra didžiulis stresas. Niekada nei vienas vaikas nejautė priešiškumo tėvui. Nei vienas iš jų nesijaučia saugus namuose. Jaučiasi psichologinis smurtas.

Iš specialisto išvados Nr. G296/13(02) matyti, kad M. R. konstatuotas pilvo sumušimas su poodine kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2013-01-31 vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 25).

Iš specialisto išvados Nr. G297/13(02) matyti, kad G. R. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies srityje, pereinanti į dešinį skruostą. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2013-01-31 vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš 2013-01-31 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo nustatyta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra gyvenamasis namas (b. l. 9-13);

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamojo Č. R. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 140 str. 1 d., nes kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, spyrė vieną kartą į pilvo sritį nukentėjusiajai M. R., padarydamas jai pilvo sumušimą su poodine kraujosruva, kaire ranka sudavė G. R. vieną kartą kumščiu į dešinę veido pusę, padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, pereinančią į dešinį skruostą, rankos delnu sugriebė A. R. už dešinės rankos riešo, suspaudė ją ir pradėjo sukti į vidinę pusę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamojo parodymus, kad jis nepadarė šių nusikaltimų, atvirkščiai, tai jį mušė nukentėjusieji, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, nenuoseklius, kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, nes šie jo parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir juos visiškai paneigia viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų yra susiklostę konfliktiniai santykiai.

Nors kaltinamasis Č. R. nurodė, kad konfliktą pradėjo jo žmona, po to jį mušė ir spardė, žmona ir dukra tampė jį už plaukų, o sūnus laikė už pečių, jam nuvykus į darbą, bendradarbiai matė, kad jis „ėjo kaip suspardytas“, tačiau po tokių sumušimų jis nei į medikus, nei į policiją nesikreipė, o nuvažiavo į darbą.

Kad būtent Č. R. pradėjo konfliktą su nukentėjusiąja N. M., patvirtino ir nukentėjusysis G. R., kuris, išgirdęs mamos šauksmą, atbėgo juos skirti, dėl ko Č. M. jam smogė, ir nukentėjusioji M. R., kuri, išgirdusi uošvienės N. M. šaukimą pagalbos, nubėgo į miegamąjį ir pamatė, kad uošvienė ir uošvis buvo nuvirtę ant lovos, bandė juos išskirti ir tuo metu Č. R. jai pasakė: „žiurke, eik iš čia“, po to, gulėdamas lovoje, jai įspyrė. Be to, nukentėjusioji A. R. nurodė, kad jai grįžus namo ir lipant laiptais į viršų, išgirdo barnį, o kai nuėjo pažiūrėti, išgirdo, kaip tėvas įžeidinėja mamą, vadindamas ją „kurva“, „bedante“, „stora“. Kai ji perspėjo tėvą, laikydama rankoje telefoną, šis trenkė jai per ranką, po to sugriebė už rankos ir pradėjo ją sukti, sukeldamas jai skausmą.

Kad nukentėjusiesiems M. R., A. R. ir G. R. konflikto su Č. R. metu buvo padaryti sužalojimai, patvirtina ir specialistų išvados,

Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis Č. R. ne pirmą kartą smurtauja šeimoje, nes 20136-06-25 Kauno rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal LR BK 145 str. 1 d., t.y. konflikto metu grasino sūnui G. R., rankoje laikydamas peilį.

Kaltinamasis Č. R. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo Č. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str., 60 str.).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str.-61 str. nuostatomis.

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d., 15 str.), jo padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, teistumas neišnykęs, ankščiau teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimą vieno iš nukentėjusiųjų atžvilgiu (b.l. 98,101-102). Be to, atsižvelgtina į tai, kad Č. R. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 78), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Marių ligoninėje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b.l. 80), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 82), Garliavos apylinkių seniūnas nusiskundimų apie netinkamą Č. R. elgesį iš Ilgakiemio kaimo gyventojų ir kitų institucijų nėra gavęs (b.l. 84), dirbantis (b.l. 92), darbe charakterizuojamas teigiamai (b.l. 87), administracine tvarka baustas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 96-97).

Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismo nuomone, šis nusikaltimas yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės atėmimas numatytos sankcijos ribose be realaus bausmės atlikimo, paskiriant įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darys jo elgesiui teigiamą įtaką.

Dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 104,40 Lt žalos atlyginimo (b.l. 68).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajai A. R. 2013-02-22 VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje suteikta skubiosios pagalbos paslauga bei ambulatorinės gydytojo specialisto konsultacijos dėl riešo patempimo. Vėliau 2013-02-28, 2013-03-08 ji lankėsi UAB Vita Longa, kur buvo suteiktos bendrosios praktikos gydytojo konsultacijos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina – 104,40 Lt.

Nors kaltinamasis Č. R. civilinio ieškinio nepripažino, tačiau, teismo nuomone, visos šios gydymo įstaigos paslaugos, suteiktos nukentėjusiajam, tiesiogiai susijusios su įvykio metu nukentėjusiojo patirtomis traumomis, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

Č. R. pripažinti kaltu padarius tris nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (LR 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706, įsigal. 2003-07-25 ( Žin., 2003, Nr. 74-3423) redakcija) ir nuteisti jį:

pagal LR BK 140 str. 1 d. (dėl M. R. sveikatos sutrikdymo) – 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal LR BK 140 str. 1 d. (dėl G. R. sveikatos sutrikdymo) - 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal LR BK 140 str. 1 d. (dėl A. R. sveikatos sutrikdymo) - 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Paskirtąsias bausmes dėl nukentėjusiosios M. R. ir nukentėjusiojo G. R. sveikatos sutrikdymų subendrinti, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p., taikant bausmių apėmimo principą ir paskirti subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Paskirtą subendrintą bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti su bausme dėl nukentėjusiosios A. R. sveikatos sutrikdymo, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš Č. R. 104,40 Lt (vieną šimtą keturis litus 40 ct) turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas