- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- A18.-426-297/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00153-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Pažeidėjas
- A. K., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.7Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus (ANK 38 str.)
- 19.10Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 19.11Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas (ANK 507-508 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kurio pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui J. D.,
teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. 2019 m. balandžio 6 d. apie 4.00 val. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiųjų patrulių D. J. ir G. N., vykdančių jiems pavestas funkcijas, atžvilgiu, tuo pažemindamas policijos pareigūnų garbę ir orumą, o kai minėti policijos pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ėmėsi veiksmų sulaikyti A. K. ir pristatyti į policijos tarnybines patalpas, jis aktyviais veiksmais siekė išvengti sulaikymo, į policijos pareigūnų reikalavimus nesipriešinti ir eiti prie policijos tarnybinio automobilio nereagavo, todėl jo atžvilgiu buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai ir elektros impulsinis prietaisas „Taser X26P“ bei uždėti antrankiai; pristačius A. K. į policijos komisariatą, jis nevykdė policijos pareigūnų reikalavimo pasitikrinti neblaivumą. Tokiais veiksmais A. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje (statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus) ir ANK 508 straipsnyje (statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad protokole nurodytu laiku jis nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams vykti į policijos komisariatą, priešinosi pareigūnams, neleisdamas uždėti jam antrankių, vėliau jis nesutiko pasitikrinti dėl neblaivumo. Taip elgėsi todėl, kad policijos pareigūnai, jo manymu, neturėjo pagrindo reikalauti, kad jis vyktų į policijos komisariatą, nes tą naktį jokio triukšmo pas jį bute nebuvo. Policijos pareigūnų jis tyčia neįžeidė. Jeigu ir pavartojo necenzūrinius žodžius, tai tik todėl, kad jam buvo pikta, jog be pagrindo vežamas į policiją.
Surašant administracinio nusižengimo protokolą, A. K. nesutiko su protokole išdėstytomis aplinkybėmis, nurodė, kad pareigūnų neįžeidinėjo, vykdė jų reikalavimus ir jiems nesipriešino; pareigūnai, atvykę neva tai dėl to, kad kaimynai pranešė apie jo keliamą triukšmą, elgėsi su juo nemandagiai ir grubiai, todėl jis nenorėjo su jais vykti į policijos komisariatą, be to, buvo įsitikinęs, kad jį nori sulaikyti be pagrindo; girtumo nesitikrino, nes pareigūnai jį sumušė ir jis buvo ant jų supykęs (b. l. 1).
Nors A. K. nepripažino, kad padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis. 2019 m. balandžio 17 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu fiksuota, kad A. K. 2019 m. balandžio 6 d. apie 4 val. (duomenys neskelbtini)tyčia nevykdė policijos pareigūnų D. J. ir G. N. teisėtų reikalavimų, žodžiais pažemino policijos pareigūnų garbę ir orumą. Policijos pareigūnai D. J. ir G. N. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad 2019 m. balandžio 6 d. apie 3.52 val. jie policijos budėtojo nurodymu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), pagal pranešimą dėl triukšmo bute (kaimynas garsiai keikiasi, trukdo ilsėtis); buto duris atidarė vyriškis, kaip vėliau nustatyta – A. K., tuo metu triukšmo iš buto nebuvo girdėti; pareigūnai paaiškino, kokiu pagrindu jie atvyko, tada A. K. supyko, ėmė reikšti pretenzijas, kad pareigūnai atvyko nepagrįstai, nes jokio triukšmo jo bute nėra ir nebuvo; jis vartojo policijos pareigūnų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, į reikalavimus nusiraminti ir neįžeidinėti pareigūnų nereagavo, todėl jam buvo pasakyta, kad už pareigūnų įžeidimą jis sulaikomas ir bus pristatytas į policijos komisariatą asmenybei nustatyti bei administracinio nusižengimo protokolui surašyti, tačiau A. K. nevykdė pareigūnų reikalavimo eiti su jais, paimtas už rankų, bandė išsilaisvinti, nereagavo į pakartotinį pareigūnų reikalavimą eiti su jais iki tarnybinio automobilio, todėl jo atžvilgiu buvo panaudota fizinė jėga ir jis paguldytas ant žemės, bet A. K. ir toliau priešinosi, muistėsi, slėpė rankas, taip neleisdamas uždėti jam antrankių, į pareigūnų įspėjimą, kad jam nepaklusus bus panaudotas elektros šoko prietaisas, jis nereagavo, todėl pareigūnai jo atžvilgiu panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“ ir uždėjo antrankius, po to jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, ten atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, taip pat ir nuvežtas į Alytaus ligoninę kraujo tyrimui atlikti jis atsisakė duoti kraują. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. J. patvirtino, kad A. K., kreipdamasis į policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, pažemino pareigūnų garbę ir orumą, jis neteikė visų asmens duomenų, todėl buvo priimtas sprendimas pristatyti A. K. į policijos komisariatą protokolo surašymui, bet A. K. su tokiu sprendimu nesutiko, atsisakė važiuoti į komisariatą, priešinosi sulaikomas, neleido uždėti antrankių, atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Iš siuntimo atlikti medicininę apžiūrą matyti, kad 2019 m. balandžio 6 d. 5.55 val. A. K. buvo siųstas į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę kraujo tyrimui atlikti, tačiau tyrimas neatliktas, siuntime padarytas med. darbuotojos įrašas, kad asmuo duoti kraują atsisakė. Ištyrus vaizdo įrašą, kuriuo fiksuotas A. K. sulaikymas, nustatyta, kad A. K. nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui vykti į policijos komisariatą, aktyviai priešinosi pareigūnų bandymams uždėti jam antrankius. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. S. parodė, kad nakties metu ji buvo trumpam užėjusi pas A. K., kai pas jį atvažiavo du policijos pareigūnai ir pasakė, kad jie atvyko pagal gautą kaimynų telefoninį pranešimą dėl bute keliamo triukšmo, po ko A. K. pradėjo piktintis dėl nepagrįsto policijos atvykimo ir priešinosi, kad pareigūnai jo neišvežtų, bet jis pareigūnų neįžeidinėjo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Policijos įstatymo 21 straipsnio nuostatas policijos pareigūnas, įgyvendindamas policijos uždavinius, turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti; taip pat turi teisę įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartą (Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas); pareigūnas, įtardamas, jog nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs (Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. K. tyčia vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius policijos pareigūnų D. J. ir G. N. atžvilgiu, kai pareigūnai, vykdydami jiems pavestas funkcijas, policijos budėtojo nurodymu atvyko pas A. K. aiškintis dėl viešosios rimties trikdymo nakties metu. Policijos registruojamų įvykių žurnalo išrašas (b. l. 45–46) patvirtina, kad 2019 m. balandžio 6 d. 03.51 val. policijoje buvo gautas fizinio asmens telefoninis pranešimas apie triukšmą kaimyno bute, kaimynas garsiai keikiasi, trukdo ilsėtis, nurodytas butas (duomenys neskelbtini), t. y. A. K. gyvenamasis būstas. Šio pranešimo pagrindu 2019 m. balandžio 6 d. 03.53 val. išsiųstos policijos pajėgos. Taigi, atmestini A. K. argumentai, kad policijos pareigūnai pas jį atvyko be jokio pagrindo, nes pagal Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 23 straipsnio 5 punktą policijos pareigūnas, įgyvendindamas administracinių nusižengimų prevenciją, turi teisę tirti pranešimus apie galimai padarytus administracinius nusižengimus, tikrinti asmenų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, kviesti asmenis į policijos tarnybines patalpas. A. K. teigia, kad jis pareigūnų akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, neturėdamas tikslo pažeminti jų garbę ir orumą, tiesiog jis taip išreiškė savo pasipiktinimą dėl jo nuomone nepagrįsto pareigūnų atvykimo, tačiau teismas tokius jo paaiškinimus vertina kaip gynybinius, duotus siekiant išvengti atsakomybės. Teisme apklaustas liudytojas D. J. nuosekliai pasakojo, kaip A. K. keikė policijos pareigūnus ir vadino juos necenzūriniais žodžiais. D. J. parodymai atitinka šio pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti D. J. parodymų patikimumu. Vaizdo registratoriumi fiksuotame įraše girdėti, kaip moteris (A. S.) sako A. K., kad šis nesikeiktų. Įvertinęs aptartus duomenis, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog A. K. necenzūriniais keiksmais ir įžeidžiančiais žodžiais pažemino policijos pareigūnų garbę ir orumą ir tokie jo veiksmai atitinka ANK 508 straipsnyje (šis straipsnis dalių neturi) numatyto nusižengimo požymius. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad A. K. sąmoningai nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų vykti į policijos tarnybines patalpas, elgėsi agresyviai, aktyviais veiksmais siekė išvengti sulaikymo, vėliau atsisakė vykdyti pareigūnų reikalavimą pasitikrinti neblaivumą, tokie jo veiksmai atitinka nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, požymius.
Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, skiriama bauda nuo 90 iki 140 eurų; ANK 508 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia tokio pat dydžio baudą, t. y. nuo 90 iki 140 eurų. Parenkant administracinę nuobaudą A. K., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad nusižengimai tyčiniai, jie padaryti vienu metu. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkina tai, kad A. K. nusižengė pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). A. K. ne kartą baustas administracine tvarka, iš paskirtų poveikio priemonių išvadų nedaro, paskirtų baudų nemoka. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis jis yra teistas ir turi neišnykusį teistumą. Įvertinus visas nuobaudos parinkimui reikšmingas aplinkybes, skirtinos sankcijose numatytos baudos, didesnės už sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. Paskirtos nuobaudos subendrintinos pagal ANK 38 straipsnio 2 dalies nustatytas taisykles. Nustatant galutinę nuobaudą, atsižvelgiama į tai, kad A. K. bedarbis, pragyvena iš gaunamų socialinių pašalpų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
A. K. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje, ir nubausti:
– pagal Administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį skirti administracinę nuobaudą – 120 Eur baudą;
– pagal Administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnį skirti administracinę nuobaudą – 120 Eur baudą.
Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 130 Eur (vieno šimto trisdešimties eurų) baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.