- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-17
- Bylos Nr.
- AS-681-261/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02742-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Ramutė Ruškytė, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- K. M. G., J. G.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Raseinių rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. M. G. ir J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. M. G. ir J. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai K. M. G. ir J. G. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Raseinių skyriaus vedėjo 2021 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. 11VĮ-125-(14.11.2.E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo 2020 m. sausio 21 d. įsakymo 11VĮ-24-(14.11.2.) „Dėl Kauno apskrities Raseinių rajono (savivaldybės) Nemakščių seniūnijos Nemakščių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2021 m. vasario 24 d. Įsakymas); 2) panaikinti NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2018 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 11VĮ-152-(14.11.2.) „Dėl Kauno apskrities Raseinių rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir 2018 m. vasario 23 d. Įsakymas), kurių pagrindu suformuoti bei atlikti (atliekami) kadastriniai matavimai valstybiniams žemės sklypams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) įpareigoti atsakingus asmenis ir organizacijas atstatyti bendro naudojimo viešąjį kelią (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) iki neblogesnės būklės nei buvo iki sunaikinimo; 4) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjų skundą ir išaiškino, jog turi teisę pateikti skundą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams.
Teismas pažymėjo, kad iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjai nesutinka su NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2021 m. vasario 24 d. ir 2018 m. vasario 23 d. Įsakymais. Teismas, nustatęs, kad NŽT Raseinių skyriaus buveinės adresas yra Dominikonų g. 2A, Raseiniai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, nurodė, jog Regionų apygardos administracinio teismo veiklos teritorija apima Kauno apygardos teismo, Klaipėdos apygardos teismo, Panevėžio apygardos teismo ir Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijas. Taigi, teismas apibendrino, kad Raseinių miesto teritorija yra priskirtina Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad byla yra priskirtina ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, bet Regionų apygardos administraciniam teismui, todėl pareiškėjų skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).
Teismas pareiškėjams išaiškino, kad skundą dėl NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2021 m. vasario 24 d. ir 2018 m. vasario 23 d. Įsakymų panaikinimo gali pateikti Regionų apygardos administraciniam teismui. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad tuo atveju, kai byla yra teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) šiam teismui paduodamas bet kuriuose šio teismo rūmuose, o kiti procesiniai dokumentai – teismo rūmuose, į kuriuos paskirtam teisėjui ar teisėjams paskirta nagrinėti byla (ABTĮ 31 str. 5 d.).
III.
Pareiškėjai pateikė patikslintą atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos nutartį arba jos dalį.
Pareiškėjai vadovaujasi ABTĮ 31 straipsnio 3 ir 4 dalimis ir pažymi, kad dėl žemės sklypo suformavimo ir privažiavimo prašymus bei skundus teikė ne tik NŽT Raseinių rajono skyriui, bet ir centrinei NŽT, esančiai Gedimino per. 19, Vilnius. Pareiškėjai prašo skundą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal NŽT buveinės vietą. Paaiškina, kad NŽT atsakinėjo į pareiškėjų skundus, padalinio darbuotojas važiavo į tikrinimą, todėl skundas turėtų būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal NŽT buvimo vietą (Gedimino per. 19, Vilnius). Pareiškėjai taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad NŽT centinis padalinys raštuose nurodydavo, jog, esant poreikiui, su prašymu kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai taip pat į bylą pateikė papildomus paaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria teismas, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjų skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Nagrinėjamu atveju keliamas bylos priskirtinumo klausimas, t. y. kuris teismas – Vilniaus apygardos administracinis teismas ar Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai – turi nagrinėti ginčą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjai į teismą kreipėsi dėl NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2021 m. vasario 24 d. ir 2018 m. vasario 23 d. Įsakymų panaikinimo, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pareiškėjų skundą atsisakė priimti.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjams sukelia NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2021 m. vasario 24 d. ir 2018 m. vasario 23 d. Įsakymai, sprendė klausimą dėl bylos teritorinio teismingumo. Patikrinusi į bylą pateiktus duomenis, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjai prie skundo nepridėjo skundžiamų NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2021 m. vasario 24 d. ir 2018 m. vasario 23 d. Įsakymų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė bylos teritorinio teismingumo klausimą nesant byloje skundžiamų 2021 m. vasario 24 d. ir 2018 m. vasario 23 d. Įsakymų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, visų pirma, skundui neatitinkant ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ar 35 straipsnių reikalavimų, turėjo pagrindą nutartimi nustatyti terminą trūkumams pašalinti (ABTĮ 33 str. 1 d.). Byloje nesant skundžiamų aktų ir nenustačius termino trūkumams pašalinti, teismas galėjo neteisingai spręsti skundo priėmimo klausimą.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009). Privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (žr., pvz., 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2007 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-486/2007, 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2021 m. vasario 24 d. ir 2018 m. vasario 23 d. Įsakymų turinį, teisėjų kolegijos vertinimu, be kita ko, turi nustatyti ir tai, ar pareiškėjai, visų pirma, privalėjo pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, ar, vis dėlto, galėjo tiesiogiai kreiptis į teismą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netaikęs trūkumų šalinimo instituto, neturėjo pakankamo pagrindo, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pareiškėjų skundą atsisakyti priimti, todėl skundžiama nutartis laikytina nepagrįsta ir neteisėta, priimta netinkamai taikant ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias skundo priėmimą pirmosios instancijos teisme. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartis naikintina ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduotinas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Pareiškėjų K. M. G. ir J. G. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų K. M. G. ir J. G. skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.