- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-04
- Bylos Nr.
- 2-61-164/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Šimkienė
- Ieškovas
- Z. S.
- Atsakovas
- V. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui
- Trečiasis asmuo
- B. Z.
- Kategorijos
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Šimkienė, sekretoriaujant Redai Vingienei, dalyvaujant ieškovei Z. S., jos atstovui advokatui V. J., atsakovei V. S., jos atstovei advokato padėjėjai Z. K., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus atstovei R. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Z. S. patikslintą ieškinį atsakovams V. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui, trečiajam asmenjiui B. Z. dėl žemės sklypo ribų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Z. S. prašo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribas taip: palei kelią (duomenys neskelbtini) nuo taško 3 iki taško 4 - 18,27 m., nuo taško 4 iki taško 5 - 18,85 m., nuo taško 5 iki taško 6 - 4,40 m., palikus kelią su B. Z. priklausančia žemės sklypo riba, palei kelią nuo taško 6 iki taško 7- 249,70 m, gale lauko palei mišką, nuo taško 7 iki taško 1- 63,04 m., nuo taško 1 iki taško 2, riboje su V. S. priklausančiu žemės sklypu, 40,99 m., nuo taško 2 iki taško 3, ribojantis su V. S. priklausančiu žemės sklypu, -264,99 m., taip pat nustatyti, kad palei kraštą tarp taškų 3-6 yra 6 m. kelias, o tarp taškų 6-7, besiribojančių su B. Z. priklausančiu žemės sklypu yra 5 m. pločio kelias, taip, kaip nurodyta UAB „Žemės matas“ 2015-05-11 žemės sklypo schemoje. Taip pat prašo priteisti iš atsakovų jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodo ir teismo posėdyje paaiškino, kad 1999-08-23, dovanojimo sutarties Nr. 2-3013 pagrindu ji savo asmeninėn nuosavybėn įgijo 1.1400 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas šiaurinėje sklypo pusėje ribojasi su B. Z. priklausančiu žemės sklypu, o tarp šių žemės sklypų visada buvo kelias. Ginčas kyla dėl šio kelio sugrąžinimo, kadangi kelias matosi visuose planuose, planuose visur tebežymimas, bet realiai matuojama šį kelią išmetant ir perkeliant ribas, kurios kertasi su atsakovei V. S. priklausančio žemės sklypo ribomis. Taip pat iš atsakovės V. S. pateiktų dokumentų matyti, kad V. S. skirtas 0.9000 ha žemės sklypas, toks sklypo plotas įregistruotas ir VĮ Registrų centras. Kai buvo pradėti vykdyti kadastriniai matavimai, jos žemės sklypo ribos yra perkeltos į jai, ieškovei, priklausantį žemės sklypą ir visiškai nebeatitinka tų žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos 2004-11-17 žemės sklypo abrisu bei ribų paženklinimu. Matininkui pamatavus V. S. žemės sklypo ribas, jos žemės sklypas padidėjo iki 1.0400 ha. Atsakovė V. S. neleidžia nei vienai iš šalių atlikti kadastrinių matavimų ir galutinai suformuoti turimus žemės sklypus. Nustatant ribas turi būti nustatyta, jog atsakovei V. S. priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos yra nuo D. K. priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), riba yra 27 m. palei kelią (duomenys neskelbtini), kaip ir nurodyta šio žemės sklypo abrize, kituose matavimuose ir atitiktų ieškinio reikalavimams. Juo labiau, kad ginčo žemės sklypų ribos yra tokios, kokias ir reikalaujama nustatyti. Šis žemės sklypas (ginčytina jo dalis) yra ir buvo jos (ieškovės) visada naudojama, joje pradėjo ekologinę žemdirbystę. Ekologiniai reikalavimai buvo tokie, kad nuo gretutinio žemės sklypo, o būtent nuo V. S. priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo paliekamas pūdymas (apsauginė juosta), kuris išilgai lauko ėjo 5 m. atstumu nuo minėto žemės sklypo ribos.
Ieškovė taip pat nurodo, kad 2013- 07-04 raštu Nr. 33SD-(14.33.104)-1361 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos raštu buvau informuota, kad 2013-07-15, bus atliekamas patikrinimas dėl ribų nustatymo. Šiame patikrinime dalyvavo 10 žmonių ir tuo metu ginčo žemės sklypo dalis buvo aiškiai matyti, nes iki jai priklausančio sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir V. S. priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos iš jos pusės buvo pūdymas, o iš atsakovės pusės sklypas įsodintas bulvėmis. Tada eilinį kartą konstatuota, jog jos, ieškovės, žemės sklypo plotis yra 1,14 ha, o atsakovės - 0,90 ha. Tai buvo pažymėta ir 2013-07-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus rašte Nr. 33SD-(14.33.104)-1473. 2014-11-12 nuvykusi į savo žemės sklypą, ieškovė rado nuartą sklypo dalį, dėl to kreipėsi į seniūną. Seniūnas 2014-11-26 Nr. 29-23-(6.10) konstatavo, kad yra nuarti sklypo riboženkliai ir dalis žemės. Kodėl Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patvirtino V. S. planus, tame tarpe ir dėl žemės sklypo (kadastirinis Nr. (duomenys neskelbtini)), neatitinkančius abriso duomenų (linijų ilgius) yra neaišku, kada buvo patvirtinti šie planai taip pat neaišku.
Ieškovės atstovas advokatas V. J. prašo ieškinį tenkinti.
Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus atstovė R. S. su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad šiai bylai aktualius teisinius santykius, susijusius su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą ir pan., reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau- Nuostatai), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau - Taisyklės). Nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti į teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypo ribų nustatymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotu sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises - abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-226/2009).Kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų nustatymo pagal CK 4.45 straipsnį tikslai sutampa - nustatyti tikslias ir teisingas žemės sklypo ribas. CK 4.45 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jeigu, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. D. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-488/2014). Tiek ieškovės Z. S. žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek atsakovės V. S. žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), suformuoti atliekant preliminarius matavimus ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad V. S. 0,90 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), projekto plane pažymėtas Nr. A-16-2, ir besiribojančio ieškovės Z. S. nuosavybės teise priklausantis 1,1400 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), projekto plane pažymėtas Nr. 26-2, suformuoti Šilalės rajono Jucaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Tauragės apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 2204. Taisyklių 11 punkte įtvirtinta nuostata, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnius nei ankstesnių matavimų priemones.
Iš pateiktos ieškovės teismui 2016-02-05 UAB „Žemės matas“ žemės sklypų išsidėstymo schemos M 1:2000, kuri skirta teisminiam ginčui spręsti, matyti, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) persidengęs (1080 kv.m.) su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra konstatavęs, kad Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, tai asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Atsakovės žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus.
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu yra nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jei anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Nuostatų 67 punkte įtvirtinta nuostata, jog tuo atveju, kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Tuo atveju, kai nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus (Nuostatų 68 punktas). Atnaujinama kadastrinių matavimų byla, fiksuojant žemės sklypų kadastro duomenų pasikeitimą, parengiamas žemės sklypo planas (Taisyklių 181.2 punktas), apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas, parengiama žemės naudmenų eksplikacija (taisyklių 181.3 punktas) ir kt.Pažymėtina, kad atsakovės V. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Geolimbas" parengta kadastro duomenų byla nebuvo pateikta tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui (toliau - Šilalės skyrius). UAB „Geolimbas" matininkas D. V. 2014 m. gruodžio 18 pateikė Šilalės skyriui Nuostatų 21 punkte nustatyta tvarka prašymą dėl išvados dėl šio žemės sklypo ribų patikslinimo būtinumo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumentuose būtinumo. Šilalės skyrius 2015-01-16 raštu Nr. 33SD-(14.33.104.)-65 pasiūlė vykdyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus pagal 2013 m. liepos 15 d. atlikto faktinio patikrinimo metu vietovėje nustatytą, LKS-94 koordinačių sistemoje nurodytą, bendrą žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates, tačiau skyrius, atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rizikų vertinimo departamento 2015-05-06 raštą, 2015-06-05 raštu Nr. 33SD-1378-(14.33.104.) UAB „Geolimbas“ matininkui D. V. nurodė, kad sprendimo dėl tolesnių žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų tęstinumo priimti negali, nes, kilus ginčui tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų ir dokumentuose nurodytų ribų linijų ilgių nesutapimo, šių žemės sklypų ribos turi būti nustatytos teismo tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovės Z. S. patikslintame ieškinyje nurodyti argumentai, kad Šilalės skyrius patvirtino atsakovės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, neatitinkančius abriso duomenų (linijų ilgius), nepagrįsti ir atmestini.
Ieškovė Z. S. patikslintu ieškiniu patvirtina faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai nėra atlikti ir kadastrinių matavimų byla nebuvo pateikta Šilalės skyriui patikrai atlikti, todėl grįsti savo patikslintą ieškinį faktais, t. y. kad žemės sklypai persidengia, kurie nėra nustatyti jokiais rašytiniais įrodymais, nėra pagrindo. Tam, kad įrodyti teismui, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, turi būti pateikti šias aplinkybes patvirtinantys visi rašytiniai įrodymai.
Ieškovė Z. S. įsigijo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) iš O. A. A.. O. A. A. bendrai naudojamos asmeninio ūkio žemės masyvo plane M 1:5000 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) linijų ilgiai nurodyti: 43 m, 256 m, 43 m, 275 m. Žemės sklypo plotas pagal linijų ilgius nustatytas teisingai -1,14 ha. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklintos pagal 1996 m. kovo 26 d. asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktą.
2011 gruodžio 27 d. UAB „Drava" matininkas S. G., remdamasis Tauragės apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 2204 Šilalės rajono Jucaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotomis žemės sklypo ribomis, 2004 m. lapkričio 17 d. ribų paženklinimo-parodymo aktu, parengė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą M: 1:5000. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, įvertinusi šiuos du žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planus, nustatė, kad 2011 gruodžio 27 d. UAB „Drava“ žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas parengtas neteisingai. UAB „Drava“ žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane nurodyta, kad šio sklypo linijų ilgiai: 1-2 - 270,50 m, 2-3 -45,00 m, 3-4 - 254,50, 4-1 - 50,00 m. Pagal plane nurodytus žemės sklypo linijų ilgius apskaičiuotas žemės sklypo plotas turi būti - 1,29 ha, tačiau matininkas plane klaidingai nurodė, kad žemės sklypo plotas - 1,14 ha. Šį faktą patvirtina ištrauka iš GIS duomenų bazės.
Taip pat pažymėtina, kad aukščiau paminėtuose planuose nurodyta, kad ieškovės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su keliu (duomenys neskelbtini), Č. Z. (B. Z.) žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), A. S. (V. S.) žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir laisva valstybine žeme, kurioje šiuo metu yra suformuotas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausantis ieškovei. Šie dokumentai įrodo faktą, kad tarp B. Z. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ieškovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) niekada nebuvo 5 m pločio kelias, taip, kaip nurodyta UAB „Žemės matas“.
2015-05-11 žemės sklypo schemoje. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planuose yra nurodyti 4 žemės sklypo riboženkliai, žymintys žemės sklypo ribas. Ieškovė su patikslintu ieškiniu pateikė teismui UAB „Žemės matas" parengtą žemės sklypų išsidėstymo schemą M 1:2000. Pažymėtina, kad ši schema parengta nesivadovaujant teritorijų planavimo dokumentu, t. y. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas žymi 7 riboženkliai. 2,4,5,6 riboženkliai neatitinka Šilalės rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, o žemės sklypo linijų ilgiai neatitinka nei bendrai naudojamos asmeninio ūkio žemės masyvo plane M 1:5000 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) linijų ilgių, nei 2011 gruodžio 27 d. UAB „Drava" matininko S. G. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane M: 1:5000 nurodytų šio sklypo linijų ilgių.Iš UAB „Žemės matas" parengtos ieškovės siūlomos žemės sklypo schemos matyti, kad ieškovė prašo nustatyti jai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ribą taip, kad prie jos žemės sklypo būtų prijungtas laisvos valstybinės žemės plotas Nr. 296 (apie 0,09 ha). Minėtas laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotas ieškovei buvo suteiktas laikinai naudotis Nacionalinės žemės tarnybosprie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 33VĮ-(14.33.2.)-43 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pažymi, kad atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai turi būti atliekami pagal bendrai naudojamos asmeninio ūkio žemės masyvo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą M 1:5000, parengtą K. G.. Ieškovės Z. S. reikalavimas nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)linijų ilgius pagal UAB „Žemės matas“ parengtą žemės sklypų išsidėstymo schemą M 1:2000, prieštarauja Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 daliai, Taisyklių 11 punktui, Nuostatų 21 punktui.
Šalies argumentai
Atsakovė V. S. ir jos atstovė advokato padėjėja Z. K. su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės Z. S. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad tarp ieškovei Z. S. ir trečiajam asmeniui B. Z. priklausančių žemės sklypų niekada nebuvo jokio kelio. Į savo žemės sklypus visi savininkai visada įvažiuodavo tik įsukdami iš kelio (duomenys neskelbtini), o tarp pačių žemės sklypų jokių kelių niekada nebuvo ir nėra. Ieškovė Z. S., nurodydama apie neva kažkada buvusį kelią tarp jai ir B. Z. priklausančių sklypų, siekia suklaidinti teismą ir tokiu būdu įgyti teisę į esamą 0,09 ha viršplotį ieškovės sklype. Beje, ieškovė nenurodė, kad vienu ir tuo pačiu įsukimu iš kelio (duomenys neskelbtini)iki 2015 metų, ty. iki tol, kol ieškovė neišarė ir neapsėjo dalies įvažiavimo, šiuo įvažiavimu naudojosi tiek pati ieškovė, tiek ji. Tačiau ieškovei savavališkai išarus ir užsėjus dalį įvažiavimo, ji, atsakovė, iš vis nebeturi galimybės patekti į savo žemės sklypą. Be to, ieškovei nuosavybės teise priklauso tik 1,1400 ha, o ji visada naudojo didesnį žemės sklypą, t.y. 1,2200 ha, ir yra savavališkai užvaldžiusi ir dalį jai, atsakovei, dirbamos žemės. Taip pat, 2002 m. liepos 2 d. atsakovei V. S. priklausančio žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini) žemės sklypo abrise yra klaidingai nurodyli sklypo pločio matmenys, t.y. nurodyta, kad prie kelio (duomenys neskelbtini)yra 27 m, o kitame gale - 33 m., nors realiai turi būti atvirkščiai. Dėl klaidos atitaisymo buvo kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrių, tačiau ši klaida iki šiol nėra atitaisyta. 2014-12-13 UAB „Geolimbas“ matininkas D. V. atliko šio žemės sklypo ribų paženklinimą bei pažymėjo riboženklių įtvirtinimo vietas ir nustatė, kad jai priklausančio žemės sklypo plotas nepatenka i leistinumo paklaidos ribas. Dėl šios priežasties matininkas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrių, prašydamas pateikti išvadą dėl tolimesnių kadastrinių matavimo darbų atlikimo, tačiau išvada nebuvo pateikta, motyvuojant prasidėjusiu teisminiu procesu, todėl kadastriniai matavimai iki galo nebuvo ir nėra atlikti.
Tretysis asmuo D. K. parodė, kad yra ginčas tarp Z. S. ir V. S. dėl laisvos žemės, abi nori daugiau.
Liudytojas A. O. parodė, kad kelio nebuvo, jog Z. S. riboženklius perkėlė maždaug prieš keturis metus , padarė ekologinį ūkį , apsauginę zoną, įvažiavimas buvo ant ribos ir visi naudojosi, bet dabar keliukas liko Z. S. pusėje, Kai ji perkėlė ribas galima įvažiuoti kada Z. S. leidžia, liudytoja J. S. V. parodė, kad jokio kelio nebuvo, bet Z. S. nori pasidaryti kelią , matininkas S. G. sukalė riboženklius, o Z. S. ištraukė ir perkėlė į V. S. žemę 4 m ar daugiau.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
LR CK 4.45 straipsnio 1 dalis nustato, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypu ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės Įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. C. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2005).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė Z. S. nuosavybės teise valdo 1.1400 ha (duomenys neskelbtini) ( b.l. 7, 1 tomas ). Laikinai jai leista naudotis 0,09 ha valstybinės žemės ( b.l. 8,1 t. ). UAB GEOLIMBAS 2014-11-26 atliko V. S. žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktą (duomenys neskelbtini).pagal žemės sklypo planą M1:10000, žemės sklypo abrisą ir sklypo faktine padėtimi, su kuriuo nesutiko Z. S..( b.l. 11-12, 1 t. ) . Tarp sklypų savininkų V. S. 0,90 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir besiribojančio Z. S. nuosavybės teise priklausančio 1,14 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) egzistuoja ginčas, kadangi minėtų žemės sklypų faktiškai naudojamos ribos neatitinka Šilalės rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų asmeninio ūkio žemės sklypų ribų. V. S. nustatytas didesnis 1,0414 ha plotas nei Nekilnojamojo turto registre įregistruotas šio asmeninio ūkio žemės sklypo plotas. . Iš pateiktos ieškovės teismui 2016-02-05 UAB „Žemės matas“ žemės sklypų išsidėstymo schemos M 1:2000, matyti, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) persidengęs (1080 kv.m.) su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – b.l. 26, 1 t. ir b.l. 65, 2 tomas ), kadastriniai matavimai neatlikti.
Ieškovė , vadovaudamasi 2016-02-05 UAB ``Žemės matas `` žemės sklypų išdėstymo schema M 1:2000 prašo atstatyti kelią, nustatyti tarp šalių ribas, kad neliktų persidengimo. UAB ``Žemės Matas `` žemės sklypų išdėstymo schema yra parengta pačios ieškovės pageidavimu, ką patvirtina įrašas pateiktoje schemoje : `` žemės sklypas A- žemės sklypo ribos pageidaujamos nustatyti Z. S. ( b.l. 65, 2 t. ). Vadovaujantis šia parengta žemės sklypo shema ieškovė teigia, kad dėl atkurtų kelių sumažėja jai priklausančio žemės sklypo plotas, todėl reikalauja nustatyti naujas jai priklausančio žemės sklypo ribas, perkeliant jas į atsakovei V. S. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė V. S. ir apklausti liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad niekada nebuvo ir nėra jokio kelio, visi žemės savininkai į jiems priklausančius žemės sklypus įvažiuodavo ir įvažiuoja tik įsukdami iš kelio (duomenys neskelbtini), kad vienu ir tuo pačiu įsukimu iki tol, kol ieškovė neišarė ir neapsėjo dalies įvažiavimo, šiuo įvažiavimu naudojosi tiek pati ieškovė, tiek atsakovė, tačiau savavališkai išarus dalį įvažiavimo, atsakovė iš vis nebeturi galimybės patekti į savo žemės sklypą.
Iš b ylos medžiagos matyti, kad Z. S. nuosavybės teise priklauso tik 1,1400 ha, o faktiškai naudojais 1,2910 ha žemės plotu, nori įgyti teisę į esamą 0,09 ha viršplotį, prašo nustatyti ribas taip, kad prie jos žemės sklypo būtų prijungtas laisvos valstybinės žemės plotas Nr. 296 ( apie 0,09 ha ) , kuris jai suteiktas laikinai naudotis. Ieškovė prašymo dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto pirkimo nėra pateikusi. ( b.l. 47-49- 1 tomas atsiliepimas ir priedai b.l. 115 ,2 tomas ) . Iš to darytina išvada, kad ieškovė, perkeldama riboženklius į atsakovės sklypą, savavališkai pati pasididino žemės plotą, kuriuo naudojasi.
Iš pateiktų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja sumažinti atsakovei priklausančio žemės sklypo plotį palei kelią (duomenys neskelbtini)nuo 33 m iki 21,06 m bei nustatyti naujus atsakovei priklausančio žemės sklypo ribų ilgius, kurie 2002-07-02 yra nustatyti ir patvirtinti žemės sklypo plane M 1:10000, kuriame atsakovei priklausantis žemės sklypas pažymėtas Nr. A-16-2 ( kadastro Nr(duomenys neskelbtini)). Taip pat nepagrįstai siekdama įgyti teisę į esantį jos sklype viršplotį 0,09 ha reikalauja nustatyti palei kelią (duomenys neskelbtini) tarp taškų 3-6 m kelias, o tarp taškų 6-7 besiribojančių su B. Z. priklausančiu žemės sklypu yra 5 m pločio kelias, kaip nurodyta UAB ``Žemės matas `` 2015-05-11 žemės sklypo schemoje. Ieškovė neturi teisinio pagrindo vadovaujantis UAB ``Žemės matas `` parengta žemės sklypų išsidėstymo schema reikalauti teismo nustatyti naujas žemės sklypo ribas, nei jos įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Teismas , jei riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, gali nustatyti, bet pagal CK 4.45 str., jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo, tačiau negali teismas vadovautis vien tik UAB ``Žemės matas `` parengta žemės sklypo išdėstymo shema, kas prieštarautų įstatymams, kurie reglamentuoja teisinius santykius, susijusius su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą, t.y. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės .
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas nustatyti žemės sklypo-kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). linijų ilgius pagal UAB ``Žemės matas `` parengtą žemės sklypų išsidėstymo schemą M 1:2000, prieštarauja Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 daliai, Taisyklių 11 punktui, Nuostatų 21 punktui, todėl patikslintas ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.
Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams, ieškinys atmestinas. ( CK 1.5 str. 4 d., CK 4.45 str. )
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo , dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas ( LR CPK 98 str. 1 d. ) ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ( LR CPK 88 str. 1 d. 3 p. ) . Priteistinos iš ieškovės Z. S. atsakovei V. S. išlaidos už advokato padėjėjo pagalbą apmokėti 700 eurų ir 42,32 eurus už procesinių dokumentų įteikimą į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės Z. S., ak. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą apmokėti 700 eurų ( septynis šimtus eurų ).
Priteisti iš Z. S. 42,32 eurus ( keturiasdešimt du eurus 32 ct. ) už procesinių dokumentų įteikimą į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.