Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios R. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus (toliau tekste – ir nuteistosios gynėjas) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties (toliau tekste – ir skundžiama nutartis), kuria buvo atmestas nuteistosios gynėjo prašymas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Aukštesnės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) matyti, kad nagrinėjamu atveju, yra aktualūs šie nuteistosios R. J. atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai:

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2023 m. rugpjūčio 16 d. gautas nuteistosios gynėjos advokatės Virginijos Budrevičienės prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio pripažinimo nevykdytinu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdyto senaties terminui, bei paieškos nutraukimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nuteistosios gynėjos prašymas atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi minėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis palikta nepakeista.

2. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui (TAR, 2023-05-04, Nr. 2023-08475), nuteistosios gynėjas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pateikė prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir nuteistajai Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės sušvelninimo. Prašyme nurodyta, kad 2023 m. birželio 1 d. pasikeitus BK 178 straipsnio 1 ir 5 dalies bei BK 190 straipsnyje numatytoms turtinių nusikaltimų turto vertėms, pasikeitė nusikalstamos veikos – vagystės kvalifikavimas. Nuteistosios nusikalstama veika dėl 1500 Lt vagystės sumos nebegali būti laikoma nusikaltimu ir turėtų būti perkvalifikuota į baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje. Taip pat prašyme nurodyta, kad nuo R. J. paskirtos arešto bausmės yra praėję daugiau nei 16 metų, tad paskirtas areštas yra neproporcinga ir neadekvati bausmė, nes nuteistoji yra pakeitusi gyvenimo būdą bei už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą pirmą kartą teisiamam asmeniui skirtina su areštu ir laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Skundu nuteistosios gynėjas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: perkvalifikuoti R. J. padarytą nusikalstamą veiką pagal šiuo metu galiojančio BK redakciją ir paskirti su areštu, laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą.

4.1. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors R. J. buvo kaltinama dėl 1900 Lt ir butelio brendžio „Alita“, kurio vertė 24 Lt, vagystės, tačiau nukentėjusioji pareiškė 1500 Lt civilinį ieškinį, kurį teismas tenkino ir priteisė iš nuteistosios 1500 Lt turtinės žalos atlyginimą. Iš to seka, kad R. J. veika turėtų būti kvalifikuojama pagal pagrobto turto vertę, t. y. 1500 Lt. Pažymima, jog 2023 m. birželio 1 d. pasikeitus BK 178 straipsnio 1 ir 5 dalies bei BK 190 straipsnyje numatytoms turtinių nusikaltimų turto vertėms, pasikeitė nusikalstamos veikos – vagystės kvalifikavimas. Nuteistosios gynėjo įsitikinimu, R. J. nusikalstama veika dėl 1500 Lt vagystės sumos nebegali būti laikoma nusikaltimu ir turėtų būti perkvalifikuota į baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

4.2. Skunde nurodoma, kad pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už baudžiamąjį nusižengimą skiriama nuo 10 iki 45 parų arešto. Pažymima, jog BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nuteistosios gynėjas skundu prašo perkvalifikavus nuteistosios nusikalstamas veikas pagal dabartinę BK redakciją, nuteistajai paskirti su laisvės atėmimu ir areštu nesusijusią bausmę – baudą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuo arešto bausmės paskyrimo praėjo daugiau nei 16 metų, todėl paskirtas areštas yra neproporcinga ir neadekvati bausmė, nuteistoji yra pakeitusi gyvenimo būdą.

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios gynėjo skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistosios gynėjo pateiktu skundu, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu, nuteistosios atžvilgiu priimtais teismų sprendimais, skundžiama nutartimi, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis, kuria buvo atmestas nuteistosios gynėjo prašymas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir bausmės sušvelninimo, yra pagrįsta ir teisėta.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimą taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

8. BK 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, tačiau pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

9. Kaip minėta, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. priimtas BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kuris lengvina kai kurių nuteistų asmenų teisinę padėtį.

10. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, nuteistosios R. J. gynėjas apylinkės teismui pateikė prašymą dėl R. J. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir jai paskirtos bausmės sušvelninimo, o žemesnysis teismas tokį jo prašymą atmetė. Nuteistosios gynėjas skundu nesutinka su žemesniojo teismo priimta nutartimi ir prašo panaikinti šią nutartį bei priimti naują sprendimą: perkvalifikuoti R. J. padarytą nusikalstamą veiką pagal šiuo metu galiojančio BK redakciją ir paskirti su areštu, laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą.

11. Susipažinus su nuteistosios R. J. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu, nustatyta, kad ji praeityje buvo teista 2 kartus:

1) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 3 MGL (375,00 Lt) dydžio bauda;

2) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams už tai, kad pagrobė svetimą 1924 Lt (557,22 Eur) vertės turtą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 3 MGL (375 Lt) dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams ir 3 MGL (375 Lt) dydžio bauda; į bausmės laiką įskaitytas nuteistosios laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros, jas prilyginant 4 laisvės apribojimo bausmės dienoms. Nuosprendis įsiteisėjo 2006 m. gruodžio 22 d.

12. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad R. J. pagal šios nutarties 11 pastraipos 1 punkte nurodytą Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. baudžiamąjį įsakymą nuteista pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tačiau 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimų įstatymui šio straipsnio nuostatos pakeistos nebuvo, todėl įsigalioję BK pakeitimai šiuo atveju netaikytini. Tuo tarpu, R. J. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kuri 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimų įstatymui, buvo pakeista, be to, buvo pakeistas ir BK 190 straipsnis, kuriame pateikti sąvokų išaiškinimai, susiję su turto vertės nustatymu. Dėl šios priežasties šis nuosprendis gali būti peržiūrėtas pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus.

13. Taigi, nagrinėjamu atveju aktuali BK 178 straipsnio (vagystė) ir BK 190 straipsnio (sąvokų išaiškinimas) pakeitimo analizė.

14. R. J. nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2006 m. kovo 30 d. galiojusios redakcijos BK 178 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) buvo įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą, sankcijoje buvo numatytos alternatyvios viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas svetimo turto pagrobimas, kai pagrobto turto vertė viršijo 3 MGL, bet neviršijo 250 MGL.

15. Įsigaliojus 2023 m. birželio 1 d. BK pakeitimams, pasikeitė BK 178 straipsnis, jį išdėstant taip: 1. Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 4. Tas, kas pagrobė labai didelės vertės svetimą turtą arba pagrobė didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 5. Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 6. Už šio straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 7. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

16. Vadovaujantis naujai įsigaliojusios redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu sąvokų išaiškinimu, turtas laikytinas labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

17. Pagal dabar galiojančią BK redakciją, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai pagrobto svetimo turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur), bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur). Tuo atveju, jei pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau nesiekia 10 MGL (500 Eur), veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas.

18. R. J. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams už tai, kad ji pagrobė svetimą 1924 Lt (557,22 Eur) vertės turtą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad jos pagrobto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydį, jos veika ir pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius. Vis tik, kaip matyti iš nuteistosios gynėjo pateikto skundo argumentų, nurodoma, kad nors R. J. buvo kaltinama dėl 1900 Lt ir butelio brendžio „Alita“, kurio vertė 24 Lt, vagystės, tačiau Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu buvo tenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 1500 Lt turtinės žalos atlyginimo, todėl, gynėjo manymu, pagrobto turto vertė laikytina ne 1924 Lt (557,22 Eur), bet 1500 Lt (434,43 Eur), kuri nesiekia 10 MGL dydžio, todėl R. J. veika turėtų būti perkvalifikuota į naujai įsigaliojusios redakcijos BK 178 straipsnio 5 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas. Aukštesnysis teismas su šiais skundo argumentais nesutinka.

19. Nagrinėjamu atveju, remiantis Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendyje nustatytomis faktinėmis R. J. veikos padarymo aplinkybėmis, ji iš A. L. namo pagrobė 1900 Lt ir butelį brendžio „Alita“, kurio vertė yra 24 Lt, tuo padarydama nukentėjusiajai A. L. 1924 Lt turtinę žalą. Nors skunde teisingai nurodoma, kad nukentėjusioji A. L. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 1500 Lt sumai ir šis civilinis ieškinys Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu buvo tenkintas, tačiau tai nesuponuoja išvados, kad R. J. pagrobtas turtas buvo 1500 Lt vertės. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad byloje nukentėjusioji A. L. pareiškė civilinį ieškinį 1500 Lt sumai turtinei žalai atlyginti bei 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes ji mano, kad susigrąžino daiktų už 400 Lt, šiuos daiktus pasiliko sau, todėl sumažino civilinį ieškinį nuo 1900 Lt iki 1500 Lt. Taigi, nukentėjusioji pateikė civilinį ieškinį mažesnei sumai, negu pagrobto turto vertė, kadangi dalis turtinės žalos, t. y. 400 Lt jai buvo atlyginta susigrąžinus daiktus. Tokiu būdu, nepagrįsta teigti, kad pagrobto turto vertė iš tiesų buvo 1500 Lt ir dėl to R. J. veika turėtų būti perkvalifikuota pagal naujos redakcijos BK 178 straipsnio 5 dalį kaip nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas. Nenustačius pagrindo perkvalifikuoti nuteistosios nusikalstamą veiką, skunde pateiktas prašymas nuteistajai paskirti su laisvės atėmimu ir areštu nesusijusią bausmę – baudą – atmestinas.

20. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis, kuria atmestas nuteistosios R. J. gynėjo prašymas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir jai paskirtos bausmės sušvelninimo, yra pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti skunde nurodomais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistosios R. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.