- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-04
- Bylos Nr.
- N-62-2082-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00745-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 48.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarties V. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu V. U. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 straipsnio („Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose“) 2 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 75 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda V. U. skirta už tai, kad šis 2010 m. balandžio 29 d., apie 11.30 val., atvyko į policijos komisariatą pas tyrėją būdamas neblaivus (nustatytos 3,16 promilės), šlitinėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs V. U. skundą, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi jį atmetė ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, jog asmens kaltė įrodyta tarnybiniais pranešimais, pažyma apie padarytus pažeidimus, V. U. prisipažinimu apie atvykimą pas tyrėją neblaiviam. Teismas nurodė, jog V. U. pripažino, kad atvyko pas tyrėją jo paliepimu, tačiau už tokį pat elgesį jis jau buvo baustas, išvadų iš savo elgesio nedaro, todėl jam skirta bauda nemažintina.
II.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, V. U. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neatkreipė dėmesio į tai, kas pas tyrėją jis vyko įspėjęs, kad yra išgėręs, jam atsakyta, kad nieko tokio, be to, kvietimas nebuvo raštiškas, o jam skambinta į mobilų telefoną. Pažymi, jog yra II grupės invalidas, dėl kojos traumos eina šlubuodamas, dėl ko kitiems gali atrodyti, kad jis šlitinėja.
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, Vilniaus miesto 1 policijos komisariatas prašo jį atmesti palaikydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 178 straipsnio 2 dalyje inter alia nustatyta, jog atsakomybę užtraukia girto pasirodymas viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, kai tai padaryta pakartotinai per vienerius metus po administracinių nuobaudų paskyrimo. Iš minėtos nuostatos matyti, kad administracinė atsakomybė taikoma ne visais girto asmens pasirodymo viešosiose vietose atvejais, o tik tada, kai dėl to atsiranda ATPK 178 straipsnyje numatytos pasekmės – įžeidžiamas žmogaus orumas ir visuomeninė dorovė, ir tokia aplinkybė turi būti nustatyta atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta, pirmosios instancijos teismas apsiribojo įrodymų pavardijimu ir nenurodė jokių aplinkybių, kurios buvo nustatytos šių įrodymų pagrindu, nepateikė jokio motyvuoto jų vertinimo, kas leidžia teigti, kad teismo priimta nutartis nėra tinkamai motyvuota.
Taip pat pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad V. U. savo kaltę padarius nagrinėjamą pažeidimą neigė pirmosios instancijos teismui nurodydamas, kad pas tyrėją atvyko pagal pastarojo telefoninį prašymą, o ne šaukimą, minėjo, kad yra išgėręs, tačiau jam buvo liepta atvykti paminint, kad viskas truks trumpai (b. l. 1). Tokią pat versiją V. U. palaikė ir teisme (b. l. 39), tačiau tokios aplinkybės teisme nebuvo tirtos, nors apelianto keliama priešinga policijos darbuotojų nurodytai versija - yra įstatymo leidžiama gynybos priemonė, kuri kiekvienu atveju turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo ištirta ir įvertinta. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad analizuojamą pažeidimą betarpiškai stebėjo du pareigūnai – vyresnysis specialistas A. T. ir tyrėjas V. K. (b. l. 13, 14), tačiau nei vienas jų teisme nebuvo apklaustas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
V. U. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.