Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Rimo Švirino, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. C. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. LK-377 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. C..

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. C., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2010-02-11 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-27 nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 147 str. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2009-07-02 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-08 nuosprendžiu, paskirta bei neatlikta bausmės dalimi ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams. Anksčiau teistas keturis kartus.

Bausmės pradžia – 2005-10-12, bausmės pabaiga – 2014-10-12.

Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. LK-377 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė taikyti nuteistajam R. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 2 p.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013-10-15 nutartimi atsisakė tvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. LK-377 taikyti nuteistajam R. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, jog nuteistojo asmenybė, nusikaltimų pobūdis, tai, kad nuteistasis jau ne pirmą kartą nusikalsta, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, neduoda teismui pagrįsto pagrindo manyti, kad nuteistasis yra padaręs reikiamas išvadas ir todėl ateityje laikysis įstatymų bei nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. C. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, t. y. duomenų apie nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pobūdį, epizodiškumą, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą bei kitas svarbias aplinkybes. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, turi būti vertinama aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, visuma

Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas, spręsdamas R. C. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, įvertino visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam R. C. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas.

Iš teismui pateiktos medžiagos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad R. C. atliko gerokai didesnę nei įstatymo reikalaujama paskirtos bausmės dalį (LR BVK 157 str. 2 d. 2 p.), tačiau jis bausmę atlieka už tris sunkius nusikaltimus – prekybą žmonėmis (pagal LR BK 147 straipsnį, 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, ir pagal LR BK 147 str. 2 d. (du nusikaltimai)). Šiuos nusikaltimus R. C. padarė jau būdamas teistas už eilę kitų nusikaltimų: vagystes, plėšimą, turto prievartavimą, turto sunaikinimą ar sužalojimą tyčia, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ir realizavimą. Tai akivaizdžiai parodo, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas nesulaikė R. C. nuo naujų – sunkių nusikaltimų padarymo. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog teismas jau buvo parodęs pasitikėjimą R. C. ir taikęs jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, tačiau lygtinio paleidimo metu R. C. padarė naujas nusikalstamas veikas. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, patvirtina, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, jog jis turi polinkį nusikalsti, o jo padaromi nusikaltimai sunkėja, kas leidžia pagristai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam R. C. efektyvumu, kadangi pagrindo išvadai, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, jog R. C. pakartotinio nusikalstamumo rizika išlieka vidutinė (pagal OASys metodiką – 51 balai). Iš 2013-09-04 Socialinio tyrimo išvados matyti, jog kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, neigiama laisvėje esančių draugų įtaką – yra išlikę. Iš 2013-09-02 Psichologinės grupės išvados matyti, jog nors nuteistasis nusikaltimus prisipažino ir vertina neigiamai, tačiau stebimas polinkis minimizuoti savo kaltę. Kalbėdamas apie pastarąjį nusikaltimą, pabrėžia aukų sąmoningą žinojimą apie pasekmes, dėl šios priežasties nesijaučia tiesiogiai apgavęs ar sumelavęs ir neišgyvena didelės kaltės. Darbinė patirtis epizodiška, darbiniai įgūdžiai menki. Pagrindiniai nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai yra prognostinių įgūdžių stoka ir gyvenimo būdas bei socialinės aplinkos įtaka (b. l. 10-11). Skunde nepagrįstai nurodoma, jog priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas rėmėsi 2010 m. psichologo išvados duomenimis. Iš byloje esančios Psichologinės grupės išvados, kuria vadovavosi apylinkės teismas, matyti, jog ji parašyta 2013-09-02.

Skunde nepagrįstai remiamasi ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo prieš metus priimtu sprendimu taikyti nuteistajam R. C. lygtinį paleidimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-10-15 nutartį, kuria buvo patvirtintas Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. C., Kauno apygardos teismas 2012-11-06 nutartimi panaikino, konstatavęs, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismas visiškai neįvertino nuteistojo asmenybės, padarytos veikos pavojingumo ir pobūdžio, nuteistojo teistumų.

Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, jog bausmės tikslai jau yra pasiekti ir nuteistasis gali būti toliau taisomas probacijos sąlygomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, lygtinai paleidus šį nuteistąjį iš pataisos įstaigos jau dabar, nebūtų įgyvendinta individualizuotos bausmės, kuri yra valstybės prievartos priemonė, paskirtis. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikaltimų darymo, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir nubausti nusikaltimą padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas už padarytus net tris sunkius nusikaltimus gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už tokias pavojingas visuomenei veikas.

Įvertinusi nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kriminogeninius veiksnius, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad R. C. jau yra nebepavojingas visuomenei, o bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant jį neizoliuotą nuo visuomenės.

Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog teismai pažeidė EŽTK 6 str. 1 d., 3 d., 7 str. 1 d., todėl jo skundo netenkinimo atveju ketina kreiptis į Strasbūro teismą, taip pat apylinkės teismo klaida nurodant, jog nuteistasis bausmę atlieka ne už tris, bet šešis nusikaltimus, taip pat nesudaro pagrindo taikyti R. C. lygtinį paleidimą.

Atsižvelgdama į visas šias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakankamai motyvuota, todėl ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, kolegija

nutaria:

nuteistojo R. C. skundą atmesti, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.