- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-10
- Bylos Nr.
- 1A-52-238/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- M. K.
- Advokatai
- Sandra Pilkauskaitė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) metams, įpareigojant M. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
M. K. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne anksčiau kaip 2016 m. sausio 13 d., apie 18.07 val., įgijo ir 2016 m. sausio 14 d., apie 17.03 val., UAB „Lombardo linija“ lombarde, esančiame Vilniuje, A. Mickevičiaus g. 19, pasikėsino realizuoti UAB „Ogmios Astra Laikrodžiai“ priklausančius bendros 16 668 Eur vertės laikrodžius: „Baume Mercier MAO 08609“ – 1 450 Eur vertės, „Baume Mercier MAO10002“ – 3 600 Eur vertės, „Longines L2.893.5.11.7“ – 3 872 Eur vertės, „Longines L2.766.4.52.3“ – 2 360 Eur vertės, „Longines L5.656.4.71.2“ – 1 500 Eur vertės, „Longines L2.128.4.57.6“ – 2 433 Eur vertės, „Longines L5.512.4.71.5“ – 1 452 Eur vertės, žinodamas, kad jie 2016 m. sausio 13 d., apie 18.10 val., plėšimo metu buvo pagrobti iš UAB „Ogmios Astra Laikrodžiai“ laikrodžių salono „Šveicarija“, esančio Kaune, Laisvės al. 33, laikrodžių nerealizavo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes lombardo darbuotojas T. P. atsisakė juos pirkti.Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį pakeisti ir skirti jam švelnesnę bausmę – baudą, o teismui nenustačius pagrindo bausmę švelninti, pakeisti paskirtą įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. į įpareigojimą neišvykti daugiau kaip septynioms dienoms iš gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos leidimo.Skunde nurodo, kad nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta, todėl aiškiai neteisinga. Jam paskirtos bausmės rūšies, t. y. laisvės atėmimo, argumentacija, pateikta nuosprendžio motyvuose yra gana abstrakti ir ne iki galo aiški. Nors nuosprendyje išvardintos ir teigiamai jį apibūdinančios aplinkybės, ir atskiros jam nepalankios aplinkybės, tačiau iš nuosprendžio taip ir nėra iki galo aišku, kodėl jam teismas paskyrė būtent pačią griežčiausią bausmės rūšį iš jam inkriminuoto baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytų. Mano, jog jau vien pačiame nuosprendyje išdėstytos, jį palankiai šioje byloje apibūdinančios aplinkybės, sudaro pagrindą paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šioje byloje pagrįstai konstatuota tai, kad jis pripažino savo kaltę ir gailisi. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos padarė teisingas ir teigia, kad daugiau gyvenime nenusikals. Teismo nuosprendyje paminėta aplinkybė, kad jis anksčiau teistas, tikrai nesudarė ir nesudaro pagrindo paskirti jam griežčiausią bausmės rūšį.Tuo atveju, jei būtų pagrindas šioje byloje jam paskirti būtent laisvės atėmimo bausmę, pastarosios bausmės vykdymas apylinkės teismo nuosprendyje jam atidėtas teisingai, tik šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė sankcijos klausimą, t. y. nepagrįstai jam nustatė įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. Šis įpareigojimas yra perteklinis ir paskirtas gana formaliai, neįvertinus visų bylos aplinkybių, taip pat ir nusikalstamos veikos pobūdžio. Jis nėra nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą nakties ar panašiu metu. Nusikalstamos veikos pobūdis nesuponuoja būtinumo ar pagrindo jam taikyti tokio pobūdžio įpareigojimą ir dar įpareigojimą tokiomis griežtomis jo sąlygomis. Taigi yra pagrindas išvadai, jog apylinkės teismo jam nustatytas įpareigojimas nurodytuoju laiku būti namuose yra vien formalus įpareigojimas, kuris yra perteklinis. Teigia nesiruošiantis daryti jokių nusikalstamų veikų, o šios bylos procesas ir apkaltinamasis nuosprendis jam yra pakankama pamoka, kad ateityje laikytųsi įstatymų reikalavimų. Bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojantys pareigūnai iš anksto nežinos apie jo būtinumą dirbti vėlesniu paros metu, dėl ko gali tekti tas aplinkybes aiškintis retrospektyviai. Tokiu būdu formaliai jam paskirtas įpareigojimas turi ir nepelnytą neigiamą pusę, liečiančią ne vien jį, bet ir nepelnytai apsunkinančią bausmės atidėjimą kontroliuojančių pareigūnų darbą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Nuteistasis prašo sušvelninti jam už nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo prašymas yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, o nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga.BK 189 straipsnio 2 dalyje yra numatytos dvi alternatyvios bausmės rūšys – areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas nurodė, jog skirdamas bausmę M. K. atsižvelgė į tai, kad jo padarytas nusikaltimas yra apysunkis, tyčinis ir baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad M. K. anksčiau yra teistas net šešis kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Apelianto nuomone tai, kad jis anksčiau teistas, nesudaro pagrindo paskirti jam griežčiausią bausmės rūšį. Tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, kad būtent ši aplinkybė yra viena svarbiausių sprendžiant bausmės rūšies parinkimo klausimą. Akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų aplinkybių visumą, pagrįstai skyrė griežtesnę sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą ir bausmės dydį parinko sankcijos ribose, artimą minimaliam jos dydžiui (BK 50 straipsnio 2 dalis), taigi laikytina, kad nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas atsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į atliktų veiksmų pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, ir sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, dėl ko bausmės vykdymą atidėjo. Aukštesnysis teismas sutinka su išvada, kad bausmės tikslai nagrinėjamuoju atveju gali būti pasiekti M. K. paskiriant griežtesnę sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, tačiau jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimą. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. yra perteklinis ir paskirtas gana formaliai, neįvertinus visų bylos aplinkybių, taip pat ir nusikalstamos veikos pobūdžio.BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad teismas turi paskirti bent vieną iš šio straipsnio 2 dalyje numatytų įpareigojimų. Konkretų įpareigojimą teismas paskiria atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę, į tai, ar nuteistasis galės juos įvykdyti, ir kad būtent šis įpareigojimas gali turėti reikiamą poveikį nuteistajam.Aukštesniojo teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ankstesnius nuteistojo M. K. teistumus ir manydamas, kad tai turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, pagrįstai paskyrė įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. Byloje nenustatyta, kad minėtu įpareigojimu nuteistojo M. K. interesai gali būti pažeisti labiau, nei to reikalauja įstatymas. Įpareigojimai skiriami siekiant įgyvendinti bausmės tikslus ir paskirtį, o tai leidžia pagrįstai teigti, kad skiriamas įpareigojimas turi sukelti nuteistajam neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas pagrindu tokį įpareigojimą panaikinti ar pakeisti, o sprendimas tenkinti apelianto norą išvengti bet kokių didesnių suvaržymų, susijusių su bausme, prieštarautų pačiai bausmės paskirčiai. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. net ir asmeniui, nusikalstamą veiką įvykdžiusiam ne nakties metu, yra tikslinga poveikio priemonė, kuri nelaikytina pertekline ar neproporcinga. Pažymėtina ir tai, kad šiuo laikotarpiu nuteistajam nėra draudžiama išeiti iš namų, jei tai susiję su darbu ar mokymusi, tačiau tokiu atveju nuteistasis savo išvykimą darbo ar mokslo reikalais turi derinti su probacijos tarnybos pareigūnais, juos informuoti apie išvykimo priežastis ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas.Kauno apygardos teisme 2016 m. lapkričio 22 d. iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus buvo gauta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už nuteistajam M. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, prašoma išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 65,66 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas netenkintinas. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo priteisti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.