- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- A18.-739-213/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00088-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Grąžinti bylą iš naujo tirti.
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. G.
- Institucija
- VA VPK Elektrėnų PK
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Vita Lučkauskaitė, sekretoriaujant Sandrai Karpičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui A. G., viešame teismo posėdyje, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini)., bausto administracine tvarka, turinčio galiojančių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 45 str. 4d. , 481 str. 2d., 484 str. 2d., 506 str. 4 (1) d. ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK vyriausiasis patrulis E. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 28ANP-P-2598-2020, kuriame nurodė, kad A. G. 2020 m. balandžio 4d. apie 15 val. 15 min., karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo laikotarpiu buvo viešoje vietoje bendro naudojimo daugiabučio virtuvėje adresu (duomenys neskelbtini) penkių asmenų grupėje taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 3.1.10.1. p reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 45 str. 4d. Buvo duoti aiškūs uniformuoto policijos pareigūno Elektrėnų PK RS vyr. patrulio E. B. ir O. K. nurodymai išsiskirstyti ir eiti namo, tačiau į teisėtus nurodymus nereagavo ir kategoriškai atsisakė eiti namo. Taip pat toje pačioje virtuvėje, būdamas viešoje vietoje, vartojo alkoholinius gėrimus, t.y. degtinę ir keikėsi necenzūriniais žodžiais girdint aplinkiniams asmenims, taip siekdamas atkreipti jų dėmesį ir pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Nutarime taip pat pareigūnas nurodė, kad tokiais veiksmais A. G. padarė viešosios tvarkos pažeidimus, numatytus LR ANK 484 str. 2d., 481 str. 2d., 45 str. 4d., 506 str. 4 (1) d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. savo kaltę dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo pripažino pilnai ir nurodė, kad labai gailisi dėl to, daugiau taip nesielgs. Papildomai Nurodė, kad virtuvė, kurioje jie gėrė buvo rakinama ir kiek jis suprato, kad asmuo, kuris juos įleido į virtuvę gerti, turėjo nuo jos raktą ir jiems atrakino.
Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Ji pasireiškia tam tikrais tikrovėje pastebimais veiksmais (arba nieko nedarymu), dažniausiai sukeliančiais tam tikrus padarinius, dėl to sutrinka nustatyta teisinė tvarka. Tai yra išoriniai, arba objektyvūs, nusižengimo požymiai. Nusižengimu gali būti pripažįstami tik sugebančio suvokti aplinką ir joje vykstančius procesus asmens valingi veiksmai. Tai yra vidiniai, arba subjektyvūs, nusižengimo požymiai. Visus šiuos požymius įprasta skirstyti į keturias grupes arba nusižengimo elementus: a) objektą; b) objektyviąją pusę; c) subjektą; d) subjektyviąją pusę. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nebus faktinio atsakomybės pagrindo.
Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, padarymą. Šios teisės normos yra blanketinės, t. y. nukreipiančios į kitus teisės aktus. A. G. inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu galiojusi Nutarimo 3.1.10.1. p. redakcija numatė, kad asmenys įpareigojami parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius ir globėjus, rūpintojus, laikytis saugaus kontakto (didesnis nei 2 metrų atstumas ir trumpesnis nei 15 minučių kontaktas), vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis asmens higienos reikalavimų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad vieša vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu lankosi kiti asmenys, svarbu, kad būtų laisvas priėmimas ir bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Esminis kriterijus pripažįstant konkrečią vietą vieša yra nustatymas, ar toje vietoje turi teisę laisvai lankytis kiti asmenys. Iš Nutarimo 3.1.10.1. p. matyti, kad minėti įpareigojimai ir jų laikymasis asmenims numatyti „parkuose ir kitose atvirose viešose vietose“. Atlikus loginę ir lingvistinę šio Nutarimo punkto analizę, spręstina, kad pažeidimas norint taikyti atsakomybę šiuo atveju turėtų būti padaromas ne bet kurioje viešoje vietoje, tačiau būtent atviroje. Tai patvirtina ir 2020 m. balandžio 7 d. galiojęs Nutarimo 3.1.10.2. p. numatytas reikalavimas viešosiose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, kurioje viešosios vietos rūšis (atvira, uždara ir pan.) jau nėra detalizuojama. Pažymėtina, kad įstatymuose ar teismų praktikoje nėra detalizuota sąvokos „atvira viešoji vieta“ reikšmė, tačiau, darytina išvada, kad tai yra įvairūs parkai, žaidimų aikštelės, gatvės, miškai ir t. t. Tai yra visos viešos vietos, tačiau kurios nėra tam tikrų statinių, įrengimų, konstrukcijų viduje.
Iš byloje esančio policijos pareigūno E. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. balandžio 4 d., 14 val. 52 min., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio virtuvėje rado girtaujančius 5 asmenis. Įspėjus asmenis, kad už karantino reikalavimų nesilaikymą bus taikyta administracinė atsakomybė, trys iš jų susirinko savo daiktus ir išėjo į savo butus, o du asmenys t. y. A. G. gim. (duomenys neskelbtini). ir D. B. gim. (duomenys neskelbtini) kategoriškai atsisakė išeiti iš viešos
vietos ir eiti į savo gyvenamąsias vietas. Buvo ne kartą perspėti dėl atsakomybės už karantino
nesilaikymą viešose vietose, tačiau į perspėjimus nereagavo. Toliau buvo duoti teisėti uniformuotų
pareigūnų Elektrėnų PK RS tyrėjos O. K. ir jo nurodymai eiti į savo butus ir
nesirinkti viešose vietose didesnėmis grupėmis asmenų, nei du, tačiau į šiuos aiškiai išreikštus
nurodymus A. G. ir D. B. nereagavo, o suagresyvėjo, todėl siekiant išvengti
sužalojimų policijos pareigūnams ar šiems dviem asmenims sulaikymo metu, buvo informuotas
Žemesnės instancijos teismas
OVS budėtojas ir iškviestas papildomas ekipažas. Iki atvyko papildomas ekipažas A. G. vartojo
alkoholinius gėrimus - degtinę, taip pat abu A. G. ir D. B. viešoje vietoje t. y. bendro
naudojimo daugiabučio virtuvėje girdint aplinkiniams asmenims (kitiems namo gyventojams)
garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais taip siekdami pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Atvykus
kitam policijos ekipažui, D. B. ir A. G. buvo sulaikyti dėl karantino nesilaikymo, teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdymo ir viešosios tvarkos pažeidimų, A. G. sulaikant elgėsi itin
Žemesnės instancijos teismas
agresyviai todėl buvo įspėtas apie spec. priemonės antrankių panaudojimą ir uždėjus antrankius abu
sulaikytieji pristatyti į tarnybinius automobilius tapatybės nustatymui ir protokolo
surašymui. A. G. dėl karantino pažeidimo renkantis viešose vietose didesnėmis, nei dviejų asmenų grupėmis, teisėtų-ir aiškiai išreikštų policijos pareigūnų nurodymų nevykdymo, alkoholio vartojimo viešoje vietoje, bei keikimosi necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal LR ANK 506 str. 4(1) d., 481 str. 2 d., 484 str. 2 d. ir 45 str. 4 d.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad protokole minimi du asmenys (apie kitus patalpoje buvusius asmenis duomenų nėra) didesnėje nei 2 asmenų grupėje lankėsi ir (arba) buvo už patalpų ribų, t. y. atviroje viešoje vietoje. Vadovaujantis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad virtuvė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), nėra atvira viešoji vieta, todėl, nagrinėjamu atveju, negalima ir atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.
Nors A. G. yra inkriminuojamas teisės pažeidimų, numatytų LR ANK 481 str. 2d., ANK 484 str. 2d. ir ANK 506 str. 4 (1) 4d. padarymas, pateiktoje medžiagoje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, jog A. G. su kitais asmenimis, vienas iš jų buvo B., kiti asmenys nenurodyti, gėrė viešoje vietoje bei pažeidė viešąją tvarką. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra bendrabutis ir jame esanti virtuvė yra taip pat yra vieša vieta, t.y. ja naudojasi daugiau nei vienas asmuo ir į ją gali įeiti bet kuris asmuo. Iš to seka, kad neidentifikavus pažeidimo padarymo vietos, t.y. neįrodžius tos aplinkybės, kad bendrabučio virtuvė (taip nurodė policijos pareigūnas tiek protokole, tiek tarnybiniame pranešime) yra visiems prieinama vieša vieta. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, joks tyrimas nebuvo atliekamas, buvo apsiribota protokolo surašymu dviem asmenims, nesiaiškinant jokių aplinkybių, kurios yra svarbios, siekiant nustatyti ar asmuo yra kaltas dėl jam inkriminuojamų teisės pažeidimų padarymo. Nors A. G. neginčijo tos aplinkybės, kad gėrė su 4-5 asmenimis virtuvėje, o atvykus policijos pareigūnams, vartojo keiksmažodžius, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, tai nėra pagrindas bausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.
Pagal ANK 481 straipsnio (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) 1dalį (2 dalis- pakartotinumas) atsako toks asmuo, kuris vartojo necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamai kibo prie žmonių, padarė kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau pateiktoje medžiagoje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimo padarymo vieta yra vieša. Pagal ANK 484 straipsnį (Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose) 1d. (2d. pakartotinumas) atsako toks asmuo, kuris Alkoholinius gėrimus ir kitus naudojant spiritą pagamintus svaigalus gėrė gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte, automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, kuriuose savivaldybių tarybų nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ar jų filialams yra išduotos licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais, sporto varžybų metu salėse ir kitose vietose, išskyrus mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietas, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, taip pat atsako asmuo, kuris neblaivus pasirodė viešosiose vietose. Tačiau byloje tokių įrodymų taip pat nėra.
Tačiau teismas, įvertinęs visas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendžia, kad teismui pateikta bylos medžiaga nėra pakankama pripažinti A. G. kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 45 straipsnio 4 dalyje, ANK 481 str. 2d., ANK 484 str. 2d., , o esamų trūkumų teismas be papildomo tyrimo pašalinti negali, todėl administracinio nusižengimo byla A. G. atžvilgiu grąžintina tyrimui papildyti. Nors iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. G. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 506 str. 4d (1), pagal kurį atsako asmuo, kuris nevykdo statutinio valstybės tarnautojo nurodymo ar reikalavimo. Dėl pažeidimo padarymo šioje dalyje ginčo nėra, šioje dalyje protokolas A. G. surašytas pagrįstai ir jis turėtų būti nubaustas, tačiau tik tuo atveju, kuomet būtų atliktas išsamus tyrimas dėl jam inkriminuojamų teisės pažeidimų padarymo pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 627, 656 straipsniais, teismas
nutaria:
Grąžinti administracinio nusižengimo medžiagą kartu su protokolu Nr. 28ANR-P-2598-2020 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui dėl A. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn, tyrimui papildyti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.