- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-27
- Bylos Nr.
- A-520-2141-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00128-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Dalia Višinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Deliuvis“, K. T., A. T.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės tarybai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos
- Kategorijos
- 2.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Deliuvis“, K. T., A. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Deliuvis“, K. T., A. T. skundą atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės tarybai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „Deliuvis“ (toliau – ir UAB „Deliuvis“), K. T., A. T. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydami įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės tarybą (toliau – ir Taryba) ir Panevėžio miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) išnagrinėti pareiškėjų 2012 m. balandžio 18 d. prašymą „Dėl Panevėžio miesto istorinės dalies skelbimo saugoma“ bei pareiškėjams pateikti atsakymą į jį.
Pareiškėjai nurodė, jog jie sužinoję, kad Panevėžio miesto savivaldybės tarybos posėdyje 2012 m. balandžio 19 d. bus svarstomas klausimas dėl Panevėžio miesto istorinės dalies paskelbimo savivaldybės saugomu kultūros paveldo objektu bei naujų istorinės miesto dalies ribų, apimančių ir pareiškėjams priklausančius žemės sklypus, patvirtinimo, 2012 m. balandžio 18 d. raštu kreipėsi į Tarybą bei Administraciją, nurodydami, kad Tarybai teikiamas sprendimo projektas parengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, prašė atidėti šio klausimo svarstymą. Pareiškėjui UAB ,,Deliuvis“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame stovi statinys – pastatas – malūnas, A. T. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), K. T. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Išplėtus miesto istorinės dalies ribas ir į jas įjungus pareiškėjams priklausančius žemės sklypus, juose tapo negalima jokia statyba, nors esama žemės sklypų paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Neatsižvelgdama į pareiškėjų prašymą ir priimdama 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 1-119 „Dėl Panevėžio miesto istorinės dalies (unikalus kodas – (duomenys neskelbtini) kultūros vertybių registre) paskelbimo savivaldybės saugomu Kultūros paveldo objektu“ (toliau – ir Sprendimas), Panevėžio miesto savivaldybės administracija neteisėtai išplėtė istorines miesto ribas, nesant Panevėžio miesto savivaldybės vertinimo tarybos akto, bei paskelbė teritoriją saugoma, nepranešus apie tai raštu toje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkams, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto paveldo apsaugos įstatymas, NTPAĮ) 10 straipsnio 1 dalį. Tik nustačius, kad tam tikra teritorija yra vertybė, gali būti pradėtas specialusis planavimas. Taryba nereagavo į pareiškėjų prašymą, nesustabdė minėto projekto svarstymo, tęsė neteisėtas procedūras. Pareiškėjų 2012 m. balandžio 18 d. prašymas nebuvo išnagrinėtas, pareiškėjai norimos informacijos negavo. Administracijos 2012 m. gegužės 18 d. raštas buvo pateiktas pavėluotai. Pareiškėjai pažymėjo, kad UAB ,,Deliuvis“ įsigyjant žemės sklypą, nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota jokių apribojimų, išskyrus komunikacijų apsaugos zonas. Pagal įregistruotą žemės sklypo paskirtį statyba galima, tačiau Administracija neišdavė projektavimo sąlygų, aiškindama, kad minėtame sklype jokia statyba negalima. Pareiškėjas K. T. papildomai nurodė, kad žemės sklypą jis įsigijo gana seniai, tačiau tik dabar iškilo statybos jame poreikis, o savivaldybė neišdavė leidimo statyti. Pareiškėjas manė, kad savivaldybės veiksmai pažeidžia jo teises, nes savivaldybė savo tokiais veiksmais faktiškai nusavino žemės sklypą.
Atsakovai Panevėžio miesto savivaldybės taryba ir Panevėžio miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovai nurodė, jog pareiškėjų 2012 m. balandžio 18 d. prašymas Panevėžio miesto savivaldybėje buvo registruotas 14 val. 23 min. Tą pačią dieną savivaldybės meras šį prašymą perdavė vykdyti Administracijos direktoriui, o šis – Kultūros paveldo skyriui. Administracija, vykdydama mero nurodymą, parengė ir išsiuntė pareiškėjams atsakymą į minėtą prašymą. Atsakovai teigė, kad prašymas buvo tinkamai išnagrinėtas ir į jį tinkamai atsakyta, todėl nėra jokio pagrindo šį prašymą nagrinėti iš naujo. Tarybos posėdžiams darbotvarkė sudaroma iš anksto, juose svarstomi tie klausimai, dėl kurių nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai, apsvarstyti Administracijoje ir Tarybos komitetuose, pataisos dėl sprendimo koregavimo gali būti pateikiamos prieš 24 valandas. Tarybos posėdžio darbotvarkė buvo patvirtinta, apie pareiškėjų prašymą Tarybos nariai buvo informuoti, tačiau kiekvienas Tarybos narys sprendžia, atsižvelgti į pareiškėjų prašymą ar ne. Panevėžio miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. kovo 31 d. aktu buvo nuspręsta, kad miesto istorinei daliai reikalinga teisinė apsauga, objektas buvo įrašytas į kultūros vertybių registrą. Tuo metu šios teritorijos plotas buvo mažesnis (138,27 ha). 2011 m. gruodžio 9 d. posėdyje buvo nuspręsta patikslinti miesto istorinės dalies ribų planą, šiai vertybei nustatant 314,13 ha plotą. Nauji duomenys buvo įregistruoti kultūros vertybių registre ir galiojo Tarybos 2012 m. balandžio 19 d. sprendimo priėmimo metu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) nurodė, kad pareiškėjų teisės yra pažeistos, abejojo dėl skunde suformuluotų reikalavimų tikslumo, paaiškino, kad miesto istorinės dalies ribos buvo išplėstos nesant savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto ir nenustačius išplėstos teritorijos vertingųjų savybių. Kultūros vertybių registre klaida ištaisyta, panaikinant įrašus dėl naujai įregistruotų ribų ir plotų. Liko galioti 2008 metais padaryti įrašai.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Deliuvis“, K. T., A. T. skundą atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės tarybai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamentui dėl įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjų 2012 m. balandžio 18 d. prašymą „Dėl Panevėžio miesto istorinės dalies skelbimo saugoma“ ir pateikti į jį atsakymą atmetė.
Teismas nustatė, jog Panevėžio miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. kovo 31 d. aktu Nr. PN-RM-18 nekilnojamoji kultūros vertybė – miesto istorinė dalis registruojama kultūros vertybių registre kaip kultūros paveldo vietovė, nustatytos jos vertingosios savybės, apibrėžtos vertybės teritorijos ribos, nutarta, jog šiai vertybei reikalinga teisinė apsauga, prie akto pridėtas apibrėžtų teritorijos ribų planas. Pareiškėjams priklausantys žemės sklypai į šiuo aktu apibrėžtas miesto istorinės dalies ribas nepateko. Administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. A-294 buvo leista pradėti rengti Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonų ribų bei tvarkymo specialųjį planą. Panevėžio miesto savivaldybės meras 2009 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. M-36 inicijavo Panevėžio miesto istorinės dalies skelbimą savivaldybės saugoma vietove. Administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. A-873 pritarta Panevėžio miesto istorinės dalies (unikalus kodas – (duomenys neskelbtini)) kultūros paveldo apsaugos teritorijos ir apsaugos zonos ribų ir paveldotvarkos specialiojo plano koncepcijos I varianto sprendiniams. Panevėžio miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2011 m. gruodžio 9 d. protokoliniu sprendimu nutarta patikslinti 2008 m. kovo 31 d. Panevėžio miesto istorinės dalies (unikalus kultūros vertybių registro kodas – (duomenys neskelbtini)) apibrėžtų teritorijos ribų planą, nustatant šiai vertybei 314,13 ha plotą. Šie protokole nurodyti duomenys buvo įrašyti kultūros vertybių registre. Išplėtus miesto istorinės dalies ribas, pareiškėjams priklausantys žemės sklypai pateko į šios kultūros vertybės teritorijos ribas.
Administracijos Kultūros paveldo skyrius 2012 m. balandžio 11 d. Tarybai pateikė teikimą skelbti Panevėžio miesto istorinę dalį (unikalus kodas (duomenys neskelbtini) kultūros vertybių registre) savivaldybės saugomu kultūros paveldo objektu, parengė ir tarybos sekretoriatui pateikė Tarybos sprendimo patikslintą projektą, projektas buvo apsvarstytas Tarybos kolegijoje bei Tarybos komitetų posėdžiuose. Panevėžio miesto savivaldybės mero 2012 m. balandžio 13 d. potvarkiu Nr. M-41 buvo patvirtinta Tarybos posėdžio 2012 m. balandžio 19 d. darbotvarkė, į kurią įtrauktas ir Sprendimo svarstymas.
Pareiškėjai į Tarybą ir Administraciją kreipėsi 2012 m. balandžio 18 d. raštu (toliau – ir Raštas), kuriame išdėstė argumentus dėl rengiamo Panevėžio miesto istorinės dalies specialiojo plano, jų nuomone, neteisėto rengimo, nurodė, kad Sprendimu ketinama patvirtinti naujas istorinės miesto dalies ribas, pažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. nepranešus raštu visiems asmenims, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus tokio objekto teritorijos ribose yra įregistruotos nekilnojamojo turto registre (pažeidžiama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas) 10 straipsnio 1 dalis), nesupažindinus visuomenės su projektu Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo) bei Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) nustatyta tvarka, prašė pateikti pareiškėjams Panevėžio miesto istorinės dalies (unikalus kodas (duomenys neskelbtini) kultūros vertybių registre) teritorijos ribų plano projektą ir kitą informaciją, susijusią su pareiškėjų kaip žemės sklypų savininkų teisių apribojimais, paskelbus teritoriją saugoma, bei atidėti Sprendimo projekto svarstymą, kol pareiškėjai susipažins su pateiktais dokumentais ir pateiks pastabas (siūlymus) dėl šio projekto. Panevėžio miesto meras 2012 m. balandžio 18 d. rezoliucija ant Rašto nurodė informuoti Tarybos narius, Raštas elektroniniu paštu buvo išsiųstas visiems Tarybos nariams tą pačią dieną 15 val. 55 min. 2012 m. balandžio 19 d. posėdyje Taryba priėmė Sprendimą.
Dėl prašymo pateikti pareiškėjams Panevėžio miesto istorinės dalies (unikalus kodas (duomenys neskelbtini) kultūros vertybių registre) teritorijos ribų plano projektą ir kitą informaciją, susijusią su pareiškėjų kaip žemės sklypų savininkų teisių apribojimais, paskelbus teritoriją saugoma, teismas nurodė, kad fizinių ir juridinių asmenų prašymų nagrinėjimą viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 30 punktas nustato, kad asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje. Į Raštą Administracija pareiškėjams atsakė 2012 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 19.4.5.-1206. Atsakyme buvo nurodyta, kad sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, planavimo darbų programa, kaip ir informacija apie teritorijų planavimo dokumento koncepcijos, jei ji rengiama, patvirtinimą, skelbiami viešai, pateikta informacija, kur galima susipažinti su rengiamo Panevėžio miesto istorinės dalies (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) teritorijos ir apsaugos zonos ribų ir paveldotvarkos specialiojo plano (koncepcijos stadijos) (toliau – ir Specialusis planas) medžiaga, nurodyta tvarka ir terminai pateikti pasiūlymus bei pastabas dėl šio Specialiojo plano. Taisyklių 44 punktas nustato, kad asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu į jo prašymą, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Pareiškėjai Administracijos pateikto 2012 m. gegužės 18 d. atsakymo neapskundė (laiko jį informacinio pobūdžio pranešimu, jo panaikinti neprašo). Administracijai atsakius į Raštą, ir pareiškėjams šio atsakymo neapskundus administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka, įpareigoti atsakovus dar kartą atsakyti į Raštą nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėjai prašė atidėti klausimo, kurio svarstymas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) bei Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-29-1 patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (su vėlesniais pakeitimais), galiojusio Rašto pateikimo bei atsakymo į jį parengimo metu (toliau – ir Reglamentas), nustatyta tvarka buvo įtrauktas į Tarybos posėdžio darbotvarkę ir dėl kurio buvo pateiktas Sprendimo projektas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalį bei Reglamento 59 punktą Tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių Reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nėra tie subjektai, kurie turi teisę teikti Taryboje svarstytinus klausimus. Tarybos nariai apie Raštą buvo informuoti, tačiau pagal teisės aktų nuostatas priimti sprendimą svarstomu klausimu, jį atmesti ar atidėti sprendimo svarstymą yra tik Tarybos narių teisė. Pareiškėjai, prašydami atidėti Sprendimo projekto svarstymą, Rašte pateikė argumentus, iš esmės susijusius su teritorijų planavimo dokumento (Specialiojo plano) rengimo procedūra, kuri nuo 2012 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. gegužės 18 d. nebuvo baigta. Pareiškėjai apie visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese taip pat ir apie Tarybos sprendimą Sprendimo projekto svarstymo klausimu buvo informuoti Administracijos 2012 m. gegužės 18 d. raštu. Teismas nusprendė, kad įpareigoti atsakovus dar kartą atsakyti į Raštą nebuvo pagrindo.
Pareiškėjai savo skundą grindė tuo, kad Raštą adresavus dviem institucijoms, atsakymą gavo tik iš vienos, t. y. iš Administracijos. Taisyklių 11 punktas nustato, kad asmens prašymo, adresuoto kelioms institucijoms ir priklausančio nagrinėti kelių institucijų kompetencijai, nagrinėjimą organizuoja pirmasis adresatas. Vietos savivaldos įstatymo3 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo, pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį savivaldybės institucijos yra dvi: atstovaujamoji (Taryba) ir vykdomoji (Administracijos direktorius, jo pavaduotojai). Raštą užregistravus Panevėžio miesto savivaldybės priimamajame, Panevėžio miesto meras jį nukreipė vykdyti Administracijos direktorei bei Tarybos sekretoriato vedėjai pavedė apie Raštą informuoti Tarybos narius. Teismas nustatė, jog meras tinkamai organizavo Rašto nagrinėjimą.
III.
Pareiškėjai UAB „Deliuvis“, K. T., A. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjų reikalavimų, todėl Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, be to, egzistuoja pagrindas Tarybos sprendimui ištirti. Teismas nevertino, kad Tarybos priimtas sprendimas paskelbti Panevėžio miesto teritoriją saugoma yra neteisėtas, todėl jį privaloma ištirti.
Pareiškėjai pažymėjo, kad teismas neteisingai nusprendė, jog pareiškėjų 2012 m. balandžio 18 d. raštas dėl informacijos pateikimo ir sprendimo priėmimo atidėjimo buvo tinkamai išnagrinėtas bei kad Panevėžio miesto taryba turėjo teisę spręsti, ar atsižvelgti į pareiškėjų 2012 m. balandžio 18 d. rašte išdėstytus argumentus ir sprendimą atidėt,i ar neatidėti. Taigi pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų jų pateiktų reikalavimų, nevertino savivaldybės padarytų teisės pažeidimų ir neįpareigojo jų pašalinti, ignoravo įstatymų viršenybės principo nepaisymą savivaldybei priimant sprendimus, todėl liko nepašalinti padaryti teisės pažeidimai, pažeistos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai.
Atsakovai Panevėžio miesto savivaldybės taryba ir Panevėžio miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime nurodo, jog nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad Kultūros paveldo departamentas ar savivaldybės paveldosaugos padalinys sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objekto paskelbimą saugomu privalo registruoti kultūros vertybių registre ir per 15 dienų po įregistravimo pranešti raštu visiems asmenims, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus tokio objekto teritorijos ribose yra registruotos nekilnojamojo turto registre, kaip tai numato NTPAĮ 10 straipsnio 1 dalis. 2012 m. balandžio 19 d. Panevėžio miesto savivaldybės taryba priimtu sprendimu Nr. 1-119 paskelbė Panevėžio miesto istorinę dalį savivaldybės saugomu kultūros paveldo objektu, tačiau vadovaudamasi NTPAĮ 10 straipsnio 1 dalimi nurodo, kad apie paskelbimą savivaldybės saugomu kultūros paveldo objektu pareiškėjai neturėjo būti informuoti raštu.
Pareiškėjų teisė dalyvauti teritorijų planavimo procese nebuvo apribota ir jie yra informuojami apie sprendimus, susijusius su jiems priklausančiais žemės sklypais, kurie yra rengiamo Panevėžio miesto istorinės dalies specialaus plano ribose, taip kaip tai numato Saugomų teritorijų įstatymas ir Teritorijų planavimo įstatymas. Atsakovai teigia, kad pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Tarybą ir Administraciją išnagrinėti 2012 m. balandžio 18 d. prašymą ir pateikti į jį atsakymą yra nepagrįstas, kadangi Administracija mero nurodymu pareiškėjų prašymą išnagrinėjo ir jiems išsiuntė atsakymą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jis pripažįsta pareiškėjų teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės ir teisėti interesai, ir tokių teisių neginčija.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad tiek skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tiek bylos nagrinėjimo metu ir apeliacinio skundo priėmimo metu, nekilnojamosios kultūros vertybės (vietovės – Panevėžio miesto istorinės dalies (unikalus kodas kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini))) naujų duomenų registracija yra sustabdyta, kadangi naujai surašytas ir pateiktas Panevėžio miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų ir apie tai yra įrašyta kultūros vertybių registre (įrašas: Panevėžio miesto istorinė dalis – Akto 2013 m. vasario 12 d. Nr. PN-RM-18/1 registravimo procedūra sustabdyta 2013 m. kovo 15 d. Galioja Aktas PN-RM-18, 2008 m. kovo 31 d.), kuris yra viešas (interneto svetainės adresas http://kvr.kpd.lt/heritage).
Panevėžio miesto savivaldybės pradėtas rengti specialusis paveldosauginis planas nėra suderintas su Kultūros paveldo departamentu, kadangi parengtas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas neatitiko tokiems dokumentams nustatytų reikalavimų, yra nustatyti trūkumai, kurie turės būti šalinami. Panevėžio miesto savivaldybės pradėtas rengti specialusis paveldosauginis planas nėra patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nėra galiojantis dokumentas ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjų prašymo įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės tarybą ir Panevėžio miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti jų 2012 m. balandžio 18 d. prašymą „Dėl Panevėžio miesto istorinės dalies skelbimo saugoma“ bei pareiškėjams pateikti atsakymą į jį.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 10 d. sprendime konstatavo, kad Administracija į pareiškėjų 2012 m. balandžio 18 d. prašymą atsakė raštu 2012 m. gegužės 18 d., nurodydama, jog visa informacija apie savivaldybės sprendimus ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus buvo paskelbta viešai, buvo nurodyta tvarka ir terminai dėl pastabų ir pasiūlymų teikimo, taigi į pareiškėjų pirmąjį klausimą buvo atsakyta, o kadangi Administracijos atsakymas įstatymų nustatyta tvarka skųstas nebuvo, todėl įpareigoti atsakovus dar kartą atsakyti į pareiškėjų prašymus nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjų prašyme pateikti argumentai susiję su teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūromis, kurios nuo 2012 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. gegužės 18 d. nebuvo baigtos, o informacija apie visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese taip pat ir apie Tarybos sprendimą Sprendimo projekto svarstymo klausimu jiems buvo pateikta Administracijos raštu 2012 m. gegužės 18 d., todėl įpareigoti savivaldybės institucijas dar kartą atsakyti į prašymą nebuvo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Iš bylos medžiagos matyti, jog 2008 m. kovo 31 d. Panevėžio miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. PN-RM-18 buvo nutarta, kad Panevėžio miesto istorinei daliai reikalinga teisinė apsauga. 2008 m. gegužės 23 d. Panevėžio miesto istorinė dalis buvo įrašyta į kultūros vertybių registrą, suteikiant jai unikalų kodą (duomenys neskelbtini), kurios plotas 138,97 ha. 2009 m. kovo 23 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-294 leista pradėti rengti Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų bei tvarkymo specialųjį planą, o 2009 m. birželio 5 d. Panevėžio miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje nutarta pradėti rengti miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonų ribų specialųjį planą. 2009 m. birželio 9 d. buvo inicijuotas Panevėžio miesto istorinės dalies paskelbimas saugoma vietove. 2011 m. rugpjūčio 31 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-873 buvo pritarta Panevėžio miesto istorinės dalies (unikalus kodas – (duomenys neskelbtini) kultūros vertybių registre) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teritorijos ir apsaugos zonos ribų ir paveldotvarkos specialiojo plano koncepcijos I varianto sprendiniams, įvertinus savivaldybės Tarybos komitetų pastabas. 2011 m. gruodžio 9 d. Panevėžio miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje nutarta patikslinti 2008 m. rugpjūčio 31 d. Panevėžio miesto istorinės dalies apibrėžtų teritorijos ribų planą, nustatant šiai vertybei 314,13 ha plotą. Išplėtus miesto istorinės dalies ribas, pareiškėjams priklausantys žemės sklypai pateko į šios kultūros vertybės teritorijos ribas.
Administracijos Kultūros paveldo skyrius 2012 m. balandžio 11 d. Tarybai pateikė teikimą skelbti Panevėžio miesto istorinę dalį (unikalus kodas – (duomenys neskelbtini) kultūros vertybių registre) savivaldybės saugomu kultūros paveldo objektu, parengė ir Tarybos sekretoriatui pateikė Tarybos sprendimo patikslintą projektą, kuris buvo apsvarstytas Tarybos kolegijoje bei Tarybos komitetų posėdžiuose. Panevėžio miesto savivaldybės mero 2012 m. balandžio 13 d. potvarkiu Nr. M-41 buvo patvirtinta Tarybos posėdžio 2012 m. balandžio 19 d. darbotvarkė, į kurią įtrauktas ir minėto klausimo svarstymas. Potvarkis 2012 m. balandžio 16 d. buvo paskelbtas vietiniuose laikraščiuose „Panevėžio balsas“ ir „Sekundė“. Sprendimo projektas 2012 m. balandžio 12 d. buvo paskelbtas interneto svetainėje www.panevezys.lt.
2012 m. balandžio 19 d. Panevėžio miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-119 „Dėl Panevėžio miesto istorinės dalies (unikalus kodas (duomenys neskelbtini) kultūros vertybių registre) paskelbimo savivaldybės saugomu kultūros paveldo objektu“, kuriuo paskelbė Panevėžio miesto istorinę dalį (unikalus kodas – (duomenys neskelbtini) kultūros vertybių registre) savivaldybės saugomu kultūros paveldo objektu ir nustatė, kad Panevėžio miesto istorinė dalis saugoma viešam pažinimui ir naudojimui, jos reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdis yra architektūrinis-urbanistinis, patvirtino Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ribas bei nusprendė tęsti Specialiojo plano rengimą.
Pareiškėjai, iš savivaldybės interneto svetainėje pateiktos informacijos sužinoję, jog 2012 m. balandžio 19 d. Tarybos posėdyje bus svarstomas klausimas dėl Panevėžio miesto istorinės dalies paskelbimo savivaldybės saugomu kultūros paveldo objektu bei naujų istorinės miesto dalies ribų, apimančių ir pareiškėjams priklausančius žemės sklypus, patvirtinimo, 2012 m. balandžio 18 d. raštu kreipėsi į Tarybą bei Administraciją. Rašte nurodė, kad Tarybai teikiamas sprendimo projektas parengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ir prašė atidėti šio klausimo svarstymą. Panevėžio miesto meras 2012 m. balandžio 18 d. rezoliucija ant Rašto nurodė informuoti Tarybos narius. Taigi Raštas elektroniniu paštu buvo išsiųstas visiems Tarybos nariams tą pačią dieną 15 val. 55 min. 2012 m. balandžio 19 d. posėdyje Taryba priėmė Sprendimą. Pareiškėjai Administracijos atsakymą į Raštą gavo 2012 m. gegužės 18 d.
Teisėjų kolegija nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, atsižvelgusi į nurodytus argumentus, pastebi, jog valdžios institucijų sistema yra sukurta taip, kad kiekviena institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas, kompetenciją, kurių privalo laikytis. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ) viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų (3 straipsnio 1, 4 punktai.). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-906/2009, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010).
Taigi nagrinėjamu atveju yra aktualus fizinių ir juridinių asmenų prašymų nagrinėjimo klausimas viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose. Minėtų prašymų nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės.
Taisyklių 30 punkte įtvirtinta nuostata, jog asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje.
Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjai raštą pateikė Panevėžio miesto savivaldybės tarybai ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijai 2012 m. balandžio 18 d., o atsakymą gavo 2012 m. gegužės 18 d. Atsakyme buvo nurodyta, kad sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, planavimo darbų programa, kaip ir informacija apie teritorijų planavimo dokumento koncepcijos, jei ji rengiama, patvirtinimą, skelbiami viešai, pateikta informacija, kur galima susipažinti su rengiamo Panevėžio miesto istorinės dalies (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) teritorijos ir apsaugos zonos ribų ir paveldotvarkos Specialiojo plano (koncepcijos stadijos) medžiaga, nurodyta tvarka ir terminai pateikti pasiūlymus bei pastabas dėl šio Specialiojo plano. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjams į jų 2012 m. balandžio 18 d. raštą buvo atsakyta.
Taisyklių 44 punktas įtvirtina, jog asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu į jo prašymą, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui.
Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjai minėto 2012 m. gegužės 18 d. Administracijos rašto, kuriuo buvo jiems atsakyta, neapskundė. Pažymėtina, jog pareiškėjai nurodo minėtą Administracijos atsakymą esant informacinio pobūdžio pranešimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Administracijai atsakius į pareiškėjų 2012 m. balandžio 18 d. raštą ir pareiškėjams šio atsakymo neapskundus administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka, įpareigoti atsakovus dar kartą atsakyti į pareiškėjų raštą nėra pagrindo.
Pagrindinis pareiškėjų 2012 m. balandžio 18 d. rašto tikslas – atidėti klausimo dėl Panevėžio miesto istorinės dalies (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) paskelbimo savivaldybės saugomu objektu bei naujų istorinės miesto dalies ribų nustatymo nagrinėjimą.
Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių Reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų projektai yra registruojami Reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto tinklalapyje. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Jei meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia savivaldybės taryba (Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 6 dalis). Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jei dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios (Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalis).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, nustatė, jog pareiškėjai nėra tie subjektai, kurie turi teisę teikti Taryboje svarstytinus klausimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog dėl pareiškėjų pateikto 2012 m. balandžio 18 d. rašto joks sprendimo projektas nebuvo parengtas, todėl pareiškėjų argumentas, kad Taryba turėjo išnagrinėti jų pateiktą Raštą, Panevėžio apygardos administracinio teismo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Panevėžio miesto merui 2012 m. balandžio 18 d. nurodžius informuoti Tarybos narius, pareiškėjų raštas elektroniniu paštu buvo išsiųstas visiems Tarybos nariams tą pačią dieną, t. y. 2012 m. balandžio 18 d., 15 val. 55 min.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai buvo pareiškę prašymą ištirti, ar Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 1-119 „Dėl Panevėžio miesto istorinės dalies (unikalus kodas (duomenys neskelbtini) kultūros vertybių registre) paskelbimo savivaldybės saugomu kultūros paveldo objektu“ 1, 3 ir 4 punktai, ta apimtimi, kuria teritorija, kurioje yra pareiškėjams priklausantys žemės sklypai, įtraukta į patvirtintas Panevėžio miesto istorinės dalies (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) ribas, paskelbta savivaldybės saugomu kultūros paveldo objektu ir nuspręsta tęsti joje specialaus plano rengimą, atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 12 dalį, 30 straipsnio 10 punktą, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 ir 6 dalių, 31 straipsnio 4 dalį, ir nustačius, kad jiems prieštarauja, laikyti minėtus sprendimo punktus ta apimtimi, kuria teritorija, kurioje yra pareiškėjams priklausantys sklypai, įtraukta į patvirtintas Panevėžio miesto istorinės dalies (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) ribas, paskelbta savivaldybės saugomu kultūros paveldo objektu ir nuspręsta tęsti joje Specialaus plano rengimą. Šis pareiškėjų prašymas buvo išspręstas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi (b. l. 104-106) ir nebuvo patenkintas tuo pagrindu, jog prašomo ištirti norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimas neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje keliamam individualiam ginčui išspręsti, t. y. pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjų prašymas ištirti Sprendimo teisėtumą nėra susijęs su nagrinėjama individualia byla. Nutartyje yra išdėstyti išsamūs motyvai, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė minėtą išvadą, todėl apeliantų argumentai, kad nebuvo išnagrinėtas jų prašymas, yra visiškai nepagrįsti.
Teisėjų kolegija pasisakydama dėl pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, susijusių su jų nurodomu prašymu ištirti, ar Sprendimas atitinka įstatymus, pažymi, kad norminio administracinio teisės akto, teisėtumo klausimas nagrinėjamas ABTĮ XVI skirsnyje nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 110 straipsnis) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (ABTĮ 111 straipsnis). Pagal šį teisinį reguliavimą privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumą. Tačiau šie asmenys turi galimybę prašyti ištirti norminio administracinio akto nuostatų galiojimą, vadovaudamiesi ABTĮ 111 straipsniu. Norminio administracinio teisės akto teisėtumas ryšium su individualia administracine byla gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 111 straipsnio 1 dalis), arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 111 straipsnio 3 dalis). Teismai turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydami patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (ABTĮ 112 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo atmesti pareiškėjo prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais (ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 111 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-303/2012).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ABTĮ 22, 23 straipsnius teisė suformuluoti skundo pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui, todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą.
Įvertinus pareiškėjų šioje byloje suformuluotą skundo reikalavimą ir šį reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, kurios sudaro skundo pagrindą, t. y. nustatytas nagrinėjamos bylos ribas, atsižvelgus į tai, kad teismas bylą nagrinėja pagal šias ribas, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas ištirti, ar Sprendimas atitinka įstatymus, nėra susijęs su šioje byloje nagrinėtais pareiškėjų skundo reikalavimais.
Apibendrindama nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškė jų skundą ir jo netenkindamas, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, juos įvertino, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, jas kvalifikavo pagal galiojančios materialiosios teisės normas,, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas ir naikinti šį sprendimą pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų UAB „Deliuvis“, K. T., A. T. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.