- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- AN2-229-380/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- T. J.
- Kategorijos
- 16.9.8Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria T. J. skundas atmestas ir paliktas galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo rajono policijos komisariato nutarimas administracinio nusižengimo byloje, juo T. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį 200 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. vasario 20 d. T. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2017 m. liepos 1 d., apie 14.42 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį, nesilaikė visų atsargumo priemonių, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, kurio vairuotojui nespėjus sustabdyti, įvyko eismo įvykis, kurio metu nežymiai sutrikdyta keleivio vietoje sėdėjusios N. N. sveikata, kelio statiniai nenukentėjo, apgadinti abu automobiliai.Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo rajono policijos komisariato 2018 m. kovo 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje T. J. pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda – 200 Eur bauda. Šis nutarimas apskųstas apylinkės teismui. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi T. J. skundas atmestas ir paliktas galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo rajono policijos komisariato 2018 m. kovo 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Teismo nutartis apskųsta apeliacine tvarka apygardos teismui. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. J. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, taip pat paskirti autotechninę ekspertizę siekiant nustatyti priežastinį ryšį tarp eismo dalyvių veiksmų ir kilusių padarinių.
Šalies argumentai
4.1. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai, nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės, išaiškintos tiek kaltinančios, tiek teisinančios aplinkybės.
4.2. Apeliantas teigia, jog jis nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, byloje yra nustatytos administracinį nusižengimą paneigiančios aplinkybės:
4.2.1. Apeliantas nurodo, kad faktinės aplinkybės skiriasi nuo procesiniame sprendime išdėstytų aplinkybių. Pažymi, jog 2017 m. liepos 1 d., apie 14.00 val., jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) link sankryžos ir kelio (duomenys neskelbtini). Privažiavęs sankryžą, sustojo, pamatė iš kairės pusės atvažiuojantį lengvąjį automobilį, kuris artėjo link sankryžos, įjungė dešinį posūkio signalą, pradėjo lėtinti greitį ir tapo aišku, kad darys manevrą į šalutinį kelią. Apeliantas aiškina, jog tai supratęs, jis pradėjo važiuoti ir įvažiavo į sankryžą, suko į kairę pusę ir jo automobiliui esant priešpriešinio eismo juostoje į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris tuo metu lenkė priekyje buvusią ir sulėtinusią greitį transporto priemonę, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą.
4.2.2. Apeliantas teigia, jog po eismo įvykio atvykus policijos pareigūnams, buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas pripažino savo kaltę, pasirašė deklaracijoje kaip kaltininkas, nurodydamas, kad ginčo dėl eismo įvykio nėra ir nereikia rinkti papildomai jokių įrodymų. Būtent automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių 136 ir 140 punktų reikalavimus, nes atliko lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje, kirto ištisinę kelio liniją, draudžiančią išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą.
4.2.3. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti S. B. parodymus kaip nepatikimus. Ši liudytoja teismo posėdžio metu parodė, jog ji važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimą. Prieš pasukdama į dešinę, ji matė, kaip priekyje apelianto automobilis iš šalutinio kelio pradėjo važiuoti į pagrindinį, o per kairės pusės veidrodėlį ji matė, kaip iš paskos važiuojantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ parodė posūkio signalą, kirto ištisinę liniją ir pradėjo lenkti. Ji veidrodėlyje matė į priešpriešinę juostą išvažiavusį ir lenkiantį automobilį, tačiau mano, kad apeliantas neteisingai pasielgė išvažiavęs į sankryžą. Šios liudytojos parodymais buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena V. N. (V. N.), taip patvirtinant šios liudytojos parodymų teisingumą. Taip pat apeliantą teisinančius parodymus davė ir įvykio metu kartu su juo buvusi liudytoja I. M.
4.2.4. Apeliantas teigia, jog abu nukentėjusieji teisme patvirtino, kad priekyje automobilio „(duomenys neskelbtini)“ važiavo kitas automobilis, kuris suko į dešinę. Surasti šį vairuotoją buvo policijos pareigūnų pareiga, tačiau tokie veiksmai nebuvo atlikti, nepagrįstai perkeliant įrodinėjimo naštą apeliantui.
4.3. Apeliantas pažymi, jog tuo atveju, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, labai svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio veikos buvo priežastiniu ryšiu susijusios su kilusiais padariniais. Padaryta veika pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, kai analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų. Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas prašymas skirti ekspertizę siekiant nustatyti priežastinį ryšį tarp eismo dalyvių veiksmų ir kilusių pasekmių, nes teismas neturi specialių žinių ir kompetencijos pasisakyti šiais klausimais. Teismas nutartyje imasi eksperto vaidmens, bando nustatyti šį priežastinį ryšį savo iniciatyva, nenuosekliai ir nekompetentingai dėstydamas faktines aplinkybes.
Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. J. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariatas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutartį.
Atsiliepimas
5.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apeliantas nepagrįstai nesutinka su tuo, kad jis nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui, ir teigia, jog jis davė kelią tam automobiliui, kuris važiavo prieš V. N. vairuojamą automobilį. Pagal Kelių eismo taisyklių 154 punktą, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Tai reiškia, kad visos transporto priemonės, artėjančios prie nelygiareikšmių kelių sankryžos pagrindiniu keliu, turi pirmenybę pravažiuoti sankryžą netrukdomos automobilių, išvažiuojančių iš šalutinio kelio. Tai leidžia teigti, jog vairuotojas, išvažiuojantis iš šalutinio kelio, pradėti judėti turi įsitikinęs, kad išvažiuodamas į pagrindinį kelią, juo važiuojantiems automobiliams netrukdys.
5.2. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog susidūrimas įvyko priešpriešinėje eismo juostoje ir kad į priešpriešinę eismo juostą V. N. automobilis išvažiavo lenkdamas sankryžoje, nes tai nepaneigia to fakto, kad eismo įvykis įvyko neteisėtai pagrindiniame kelyje atsiradus T. J. vairuojamam automobiliui.
5.3. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad V. N. galimai padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai turi būti įrodinėjami kitoje administracinio nusižengimo byloje ir turi būti nustatyta, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, draudžiančius lenkti sankryžoje, tačiau tai taip pat nepaneigia fakto, kad automobilis, išvažiavęs iš šalutinio kelio į pagrindinį, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiems visiems automobiliams, nesukeldamas jiems pavojų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų ribų (ANK 652 straipsnis). Apeliacinis skundas yra paduotas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. J., kuris ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.T. J. administracinėn atsakomybėn yra traukiamas už tai, kad jis, vairuodamas automobilį, nesilaikė visų atsargumo priemonių, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, kurio vairuotojui nespėjus sustabdyti, įvyko eismo įvykis, jo metu nežymiai sutrikdyta keleivio vietoje sėdėjusio asmens sveikata ir buvo apgadinti abu automobiliai.Remiantis ANK 423 straipsnio 2 dalimi (2017 m. liepos 1 d. redakcija), administracinė atsakomybė asmeniui kyla už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje ANK numatytus padarinius sukėlė Kelių eismo taisyklių pažeidimai, numatyti:
10.1. Kelių eismo taisyklių 4 punkte (2016 m. lapkričio 2 d. redakcija), kuriame nustatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.
10.2. Kelių eismo taisyklių 9 punkte (2016 m. lapkričio 2 d. redakcija), kuriame nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
10.3. Kelių eismo taisyklių 154 punkte (2016 m. lapkričio 2 d. redakcija), kuriame nustatyta, jog nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.
Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas sukelia jos valdytojui didesnę nei įprastai rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnį pavojaus šaltinį. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) ir Kelių eismo taisykles eismo dalyvių elgesys yra grindžiamas savitarpio pagalba ir atsargumu (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, Kelių eismo taisyklių 4 punktas). Eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles, taip pat privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 2, 5 dalys, 13 straipsnio 12 dalis, Kelių eismo taisyklių 5 ir 9 punktai).T. J., išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio kito automobilio, kurio vairuotojas nespėjo sustabdyti ir dėl to įvyko eismo įvykis. T. J., kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turintis pareigą mokėti Kelių eismo taisykles, privalėjo žinoti, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad kitam automobilio vairuotojui buvo taip pat surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, vairuodamas automobilį, iš anksto matydamas iš šalutinio kelio bandantį išvažiuoti automobilį, privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkti saugų važiavimo greitį, tačiau to nepadarė ir T. J. vairuojamam automobiliui išvažiavus į pagrindinį kelią nespėjo sustoti, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur ir įvyko eismo įvykis. Apeliantas teigia, jog jis įvažiavo į sankryžą tik po to, kai įsitikino, jog pirmasis automobilis pagrindiniame kelyje darys manevrą į šalutinį kelią, o jam jau esant sankryžoje į jį atsitrenkė kitas automobilis, kuris, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, darė lenkimo manevrą. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, skundžiamos teismo nutarties motyvus, negali sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Nagrinėjamoje byloje šalutiniu keliu važiuojantis T. J. privalėjo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Tai reiškia, kad T. J., valdydamas didesnio pavojaus šaltinį, turėjo būti atidus, rūpestingas ir atsargus kelyje ir privalėjo įsitikinti, jog ne tik pirmasis automobilis, kuris buvo įjungęs dešinį posūkio signalą, iš tiesų atliks manevrą į šalutinį kelią, bet apskritai turėjo įsitikinti, ar neartėja prie sankryžos pagrindiniu keliu važiuojančios kitos transporto priemonės, kurioms šalutiniu keliu važiuojantis T. J. privalėjo duoti kelią. T. J. turėjo ne daryti prielaidas, jog po pirmojo automobilio nėra kitų pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių, bet įsitikinti, kad jų iš tiesų nėra, ir tik po to pradėti važiuoti. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu T. J. parodė, jog jis lenkiančio automobilio nematė ir tik įvažiavęs į savo juostą šį automobilį pamatė (t. 2, b. l. 17–18). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, T. J. nepamatė artėjančio automobilio, nes nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir apdairus ir pradėjo važiuoti į sankryžą neįsitikinęs, ar neartėja prie sankryžos pagrindiniu keliu važiuojančios kitos transporto priemonės, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko kilo ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai. Apeliantas teigia, kad jis pamatė iš kairės pusės atvažiuojantį automobilį, kuris artėjo link sankryžos, įjungė dešinį posūkio signalą, pradėjo lėtinti greitį ir jam tapo aišku, kad pirmojo automobilio vairuotojas darys manevrą į šalutinį kelią. Tačiau apeliantas vis dėlto turėjo įsitikinti, jog automobilis, kuris rodo, jog ketina atlikti manevrą į šalutinį kelią, iš tiesų tokį manevrą atliks, įsitikinti, kad jam atlikus šį manevrą nėra kitų transporto priemonių, artėjančių prie sankryžos pagrindiniu keliu, kurioms šalutiniu keliu važiuojantis automobilis turi duoti kelią, įsitikinti, kad įvažiuoti į pagrindinį kelią yra saugu, ir tik tada pradėti važiuoti. Be to, eismo įvykio dieną lijo, o tai reiškia, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas turėjo būti ypač atsargus ir rūpestingas kelyje. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje kitas automobilis neapribojo T. J. galimybės numatyti ANK 423 straipsnio 2 dalyje nurodytų padarinių atsiradimą ir galimybę jų išvengti, nes T. J. turėjo ir galėjo numatyti, kad po pirmojo automobilio pagrindiniu keliu važiuoja ir kitos transporto priemonės, kurios artėja prie sankryžos ir kurioms jis turi duoti kelią. Jeigu T. J. būtų leidęs pirmajam automobiliui užbaigti manevrą į šalutinį kelią, jis būtų pamatęs kitą automobilį, artėjantį prie sankryžos pagrindiniu keliu, ir taip būtų galėjęs išvengti susidūrimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai pažymėjo, jog kito automobilio vairuotojui pažeidus Kelių eismo taisykles važiuojant pagrindiniu keliu, eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu T. J. būtų neišvažiavęs į pagrindinį kelią. Būtent T. J. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio padariniais. Skirti apelianto nurodytą ekspertizę tai konstatuoti nagrinėjamoje situacijoje nebuvo jokio pagrindo.Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, galima daryti išvadą, jog T. J. veiksmai negali būti vertinami kaip atidaus, apdairaus ir rūpestingo eismo dalyvio, kuris laikosi visų būtinų atsargumo priemonių, kaip to reikalauja tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 1 ir 5 dalys, tiek Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktai, dėl to buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių 154 punktas ir įvyko eismo įvykis sukėlęs ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytus padarinius. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai, nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės, išaiškintos tiek kaltinančios, tiek teisinančios aplinkybės. Apeliantas teigia, jog jo kaltę dėl administracinio nusižengimo paneigia tokie byloje esantys įrodymai: eismo įvykio deklaracija, liudytojų I. M. bei S. B. parodymai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali su tuo sutikti.Apeliantas nurodo, jog po eismo įvykio atvykus policijos pareigūnams, buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas pripažino savo kaltę, pasirašė deklaracijoje kaip kaltininkas, nurodydamas, kad ginčo dėl eismo įvykio nėra ir nereikia rinkti papildomai jokių įrodymų. Tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas M. N. parodė, jog T. J. buvo pasakyta, kad jis yra eismo įvykio kaltininkas, ir jis su tuo sutiko, todėl pareigūnai pasiūlė jam pildyti deklaraciją. Liudytojas paaiškino, jog nebuvo užvesta (iš pradžių) administracinio nusižengimo byla, nes abiejų automobilių vairuotojai sutarė dėl kaltės (t. 2, b. l. 31–32). Tas pačias aplinkybes patvirtino ir kitas į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas D. N. (t. 2, b. l. 32). Taigi susidūrusių automobilių vairuotojai iš pradžių pripažino savo kaltę, t. y. kartu ir pats T. J., tačiau abu jie galiausiai užginčijo savo kaltę ir dėl to buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Tai, kad kito automobilio vairuotojas pasirašė deklaraciją, kai T. J. jos nepasirašė, neįrodo kito automobilio vairuotojo kaltės padarius administracinį nusižengimą. Be to, kito automobilio vairuotojo deklaracijos pasirašymo aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad jis tinkamai išreiškė savo valią šią deklaraciją pasirašydamas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kito automobilio vairuotojas nemokėjo lietuvių kalbos ir pripažino savo kaltę todėl, kad policijos pareigūnai pasakė, kad jis yra kaltas, ir padėjo jam užpildyti deklaraciją. Deklaracija buvo parengta lietuvių kalba, kurios kito automobilio vairuotojas nesupranta ir nemoka. Šiam vairuotojui vertėjavo jo mama, kuri eismo įvykio metu buvo sužalota ir šoko būsenos. Pirmosios instancijos teismas darė teisingą išvadą, jog tokioje situacijoje, kai asmuo nesupranta dokumento surašymo kalbos ir šį dokumentą pasirašo, toks dokumentas negali būti pripažintas tinkamu įrodymu byloje. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojos S. B. parodymus kaip nepatikimus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Iš byloje esančių duomenų yra matyti, jog pirmojo automobilio vairuotojas, kuris suko į šalutinį kelią įvykus eismo įvykiui, nesustojo ir savo duomenų nepaliko. Liudytoja S. B. buvo pakviesta į teismo posėdį papasakoti apie jai žinomas su eismo įvykiu susijusias aplinkybes kaip pirmojo automobilio, kuris suko į šalutinį kelią, vairuotoja. Tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė šios liudytojos parodymus laikydamas juos nepatikimais, nes ši liudytoja buvo pakviesta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kuris siekia išvengti atsakomybės, nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ši liudytoja iš tiesų vairavo būtent nurodytą automobilį, o pati liudytoja negalėjo nurodyti savo tuo metu vairuoto automobilio numerio, negalėjo nurodyti ją lenkusio automobilio spalvos. Šie teismo argumentai, kurie sudaro pagrindą vertinti liudytojos parodymus kaip nepatikimus ir juos atmesti, laikytini pagrįstais. Skirtingai, nei mano apeliantas, administracinio nusižengimo teisena kito automobilio vairuotojui buvo pradėta ne liudytojos S. B. duotų parodymų pagrindu, o dėl to, kad T. J. ir V. N. nebesutarė dėl savo kaltės. Apeliantas teigia, jog liudytojos I. M. parodymai paneigia jo kaltę, tačiau su tuo negalima sutikti. Šios liudytojos parodymų turinys susijęs tik su T. J. kelio davimu pirmajam automobiliui, kai jis turėjo pareigą įsitikinti, kad pirmasis automobilis iš tiesų atlieka sukimo į šalutinį kelią manevrą, pirmajam automobiliui atlikus manevrą į šalutinį kelią, turėjo įsitikinti, kad nėra kitų transporto priemonių, artėjančių prie sankryžos pagrindiniu keliu, kurioms šalutiniu keliu važiuojantis automobilis turi duoti kelią, įsitikinti, kad įvažiuoti į pagrindinį kelią yra saugu, ir tik tada pradėti važiuoti. To padaryta nebuvo.Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo konstatuoti teisėjo, nagrinėjusio bylą pirmosios instancijos teisme, asmeninį suinteresuotumą ar daryti išvadas apie nešališkumo principo pažeidimą. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei teismo prašymų išnagrinėjimas ne apelianto naudai nesietini su teismo šališkumu. Bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme vyko vadovaujantis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, įtvirtintomis ANK, apeliantui sudarant galimybes naudotis procesinėmis teisėmis, teismas ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertino padarydamas nešališkas išvadas. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir T. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.