Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S., išnagrinėjusi J. S. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2016-09-16, apie 18.46 val., J. Tiškevičiaus g. 22, Vilniuje, vairuodama automobilį „Ford Puma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, atsitrenkė į stovintį automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Taip pat J. S. buvo surašytas protokolas, kad ji po šio įvykio iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama KET reikalavimus. (Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.)

Apklausta teisme J. S. parodė, kad buvo su savo draugo automobiliu prie „Maxima“, Trakų Vokėje. Išvažinėjo iš aikštelės, praleido dar automobilį į priekį, išvažiavo. Po to, pranešė iš policijos, kad įvyko eismo įvykis. Policijoje liepė prisipažinti. Ji, J. S. neprisipažino, nes nieko negirdėjo, nepastebėjo jokio įvykio. Pasak J. S., ji vairavo, nes draugas buvo išgėręs. Vaizdo įrašo nematė. Jei ji, J. S. būtų pastebėjusi, ji geriau jau sumokėtų. Tuo metu kai pavažiavo į priekį suskambo telefonas ir kalbėjo juo. Jei matė žmonės, kodėl nepriėjo ir nepasakė.

Apklaustas teisme liudytojas A. K. parodė, kad duodavo J. automobilį, nes jų šeimoje bėdos. Važiavo namo su J., buvo prie parduotuvės. Grįžo iš parduotuvės ir sėdo važiuoti. J. suskambo telefonas, jis, A. K. pasakė: „Pavažiuok į priekį, kad netrukdytum važiuoti kitiems“. Jis, A. K. sėdėjo šalia vairuotojo, keleivio vietoje. J. išvažinėjo automobilio galine dalimi, išvažiavo gal 1,5 m, po to, pavažiavo į priekį. Pakalbėjo telefonu ir nuvažiavo. Pasak A. K., J. normaliai, gerai išvažiavo, nieko negirdėjo, jei būtų ką išgirdęs, būtų pastarajai pasakęs. J. vairavo, nes jis, A. K. buvo išgėręs. A. K. teigimu, jo automobilio apatinis bamperis jau seniau apibraižytas. Ant automobilio naujų pažeidimų kaip ir nepastebėjo. Automobilis senas ir miškais važinėja, kaip nebus apibraižymų.

Apklaustas teisme liudytojas J. B. parodė, kad pasistatė automobilį aikštelėje, atėjo iš parduotuvės ir pamatė kaip automobilis nori išvažiuoti. Matė, kad vairuotoja žiūri į ne tą pusę kur gali kliudyti automobilį, o į kitą. Ir tada taip ir atsitiko, tada pajudėjo į priekį ir sustojo. Jis, J. B. stebėjo kas bus. Tada pastovėjo, įjungė atbulinį ir išvažiavo. Jis, J. B. užsirašė valstybinį numerį. Akivaizdžiai nematė prisilietimo, girdėjo, kad sutraškėjo. Jis, J. B. sėdėjo pas save automobilyje, buvo pravertas jo langas. Pasak J. B., jo manymu, vairuotoja gal galvojo, ai gal praeis. Jis, J. B. dar pasakė moteriškei, žiūrėkit vairuotoja tuoj kliudys automobilį. J. B. teigimu, pagal J. S. veiksmus negalima būtų buvę nepajausti, jis nematė ar J. S. kalbėjosi telefonu.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulio D. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016-09-16 apie 20.10 val., gavo pranešimą, kad J. Tiškevičiaus g. 22, Vilniuje, apgadintas automobilis „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus į įvykio vietą kreipėsi automobilio „BMW 530D“ vairuotojas G. N., kuris paaiškino, kad sugrįžęs prie savo automobilio, kuris buvo pastatytas J. Tiškevičiaus g. 22, prie jo priėjo vyras ir paaiškino, kad greta stovėjęs automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas atbuline eiga dešine puse kliudė automobilį „BMW 530D“, jį apgadino ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Automobilį vairavo mergina. Įvykio vieta filmuojama, yra vaizdo įrašas (saugomas dvi savaites).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykio vieta – J. Tiškevičiaus g. 22, Vilniuje, automobiliui „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis kairės pusės sparnas, galinis bamperis.

Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad automobiliui „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įbrėžtas galinis kairės pusės sparnas ir galinis bamperis kairėje pusėje prie sparno.

Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad automobiliui „Ford Puma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) brėžtas priekinio bamperio dešinės pusės šonas, priekinis dešinės pusės sparnas.

Teismo posėdyje buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas su įvykio aplinkybėmis.

Dėl išdėstyto konstatuotina, jog J. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p, numatantį, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 126 p., numatantį, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. ATPK 127 str. 2 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. Teisme J. S. parodė, kad išvažinėjo iš aikštelės, praleido automobilį į priekį, išvažiavo, kad įvyko eismo įvykis pranešė policija, ji nepastebėjo jokio eismo įvykio. Tai, jog eismo įvykį sukėlė pažeidėja J. S. patvirtina tiesiogiai vairavimo aplinkybes mačiusio liudytojo J. B. parodymai, kad matė, jog vairuotoja žiūri ne į tą pusę kur gali kliudyti automobilį, o į kitą, taip ir atsitiko, tada pajudėjo į priekį ir sustojo. Tada pastovėjo, įjungė atbulinį ir išvažiavo. Pasak J. B., akivaizdžiai nematė prisilietimo, girdėjo, kad sutraškėjo. Pirminiame savo paaiškinime J. B. nurodė, kad šalia jo stovėjo automobilis „Ford Puma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris bandė iš stovėjimo vietos išvažinėti atbuline eiga, jis stovėjo šalia jo, jo automobilio langas vairuotojo šono buvo pravertas, kada automobilis „Ford Puma“ išvažinėjo matė ir girdėjo, kai kliudė kitą automobilį stovėjusį jam iš kito šono, automobilio vairuotoja pavažiavo į priekį ir sustojo, ji pastovėjusi išvažiavo, susidūrimo metu buvo girdėti kai sutraškėjo automobilių plastmasinės detalės. Netikėti liudytojo J. B. parodymais, teismas neturi pagrindo, nes jo parodymai duoti teisme sutampa su byloje esančiu tarnybiniu pranešimu ir neprieštaravo byloje surinktiems kitiems įrodymams, byloje nenustatyta, kad šis asmuo būtų susijęs su atsakomybėn traukiamu asmeniu kokiais nors ryšiais ir siektų jam pakenkti. Transporto priemonių sugadinimo aplinkybes taip pat patvirtina Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulio D. K. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktai.

J. S. surašytas protokolas ir dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J. S. padarė eismo įvykį, dėl ko jos veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 str. 2 d. KET 222 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Duomenų, kad vairuotoja J. S. teisingai įvertino susidariusią situaciją ir žinodama, kad pažeisdama KET 9 p., 126 p. reikalavimus padarė eismo įvykį, teismas nenustatė. Baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. J. S. viso proceso metu parodė, kad įvykio, kuriame dalyvavo jos automobilis ji nepastebėjo. J. S. paaiškino, kad ji nieko negirdėjo, nepastebėjo jokio eismo įvykio, tuo metu kai pavažiavo į priekį suskambo telefonas ir juo kalbėjo, apie eismo įvykį sužinojo iš policijos. Nors liudytojas J. B. paaiškino, kad pagal J. S. veiksmus negalima būtų buvę nepajausti, susidūrimo metu buvo girdėti kai sutraškėjo automobilių plastmasinės detalės, jo manymu, vairuotoja tai girdėjo, todėl ji pavažiavo į priekį, tačiau byloje esančiose fotolentelėse matyti, kad abiejų transporto priemonių apgadinimai nėra žymūs, be to liudytojas apie tai, kad J. S. negalėjo nepajusti kontakto sprendė, nes pastaroji pavažiavo į priekį, pastovėjo ir po kiek laiko išvažiavo, tačiau nepaneigta J. S. paaiškinimas, kad ji grįžo į priekį, nes suskambo telefonas ir ji kalbėjo telefonu. Neatmetama galimybė, kad J. S. važiuodama ir suskambus telefonui, negirdėjo garso, kuris atkreiptų jos dėmesį, juo labiau ji nėra patyrusi vairuotoja, vairuoja automobilį nuo 2016 m. vasario mėn. Byloje esantis vaizdo įrašas J. S. paaiškinimų nepaneigia. Anot liudytojo A. K., automobilio apatinis bamperis jau seniau apibraižytas, automobilis senas, važinėja miškais, kaip nebus apibraižymų, ant automobilio naujų pažeidimų kaip ir nepastebėjo, J. S. apgadinimo galėjo ir nepastebėti. Apklaustas teisme liudytojas A. K. parodė, kad kai J. suskambo telefonas, jis pasakė: „Pavažiuok į priekį, kad netrukdytum važiuoti kitiems“. J. išvažinėjo automobilio galine dalimi, išvažiavo gal 1,5 m, po to, pavažiavo į priekį. Pakalbėjo telefonu ir nuvažiavo. Pasak A. K., J. normaliai, gerai išvažiavo, nieko negirdėjo, jei būtų ką išgirdęs, būtų pastarajai pasakęs. Atsižvelgiant į automobilių apgadinimų pobūdį, apgadinimų atsiradimo mechanizmą, automobilių lokalizaciją įvykio metu, tokia J. S. versija, kad nepastebėjo ant automobilio „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų, išnagrinėjus bylą liko nepaneigta. Atsižvelgiant, į tai, kad, kaip J. S. nurodė, jog automobilyje kalbėjo telefonu, neatmetama tikimybė, kad automobilių plastmasinių detalių sutraškėjimo, galėjo ir negirdėti. Taigi byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti neginčijamą išvadą, kad J. S. iš tikrųjų pajuto smūgį ir suvokė, kad įvyko eismo įvykis. Nesant įrodymų, kad J. S. sąmoningai, t.y. suvokdama, jog kilo eismo įvykis, tyčia pasišalino iš įvykio vietos, ji negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., byla yra nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjos asmenybę, nė karto nebausta administracine tvarka, todėl J. S. skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

J. S. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., paskirti 28 eurų dydžio baudą.

J. S. bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukti nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Vadovaujantis LR ATPK 313 str. 1 d., baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (LR ATPK 314 str. 1 d.).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK Nr. 16063043125 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d., po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.