Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininko Andriaus Bubulio (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį R. M. buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. vasario 6 d.7.25 val., (duomenys neskelbtini) raj., kelio (duomenys neskelbtini) 6-ame kilometre vairavo automobilį AUDI Q7 v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,58 promilių girtumas) ir tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.

Nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos, neargumentuotos, bylos nagrinėjimo metu kilusios abejonės nebuvo pašalintos, nebuvo imtasi veiksmų ir priemonių, todėl prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6-140-308/2016 panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Skunde nurodoma, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Kita vertus, dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių. Aukštesnieji teismai savo formuojamoje praktikoje taip pat yra pasisakę, kad pareiga pareigūnams, tikrinantiems vairuotojų blaivumą įvykio vietoje, papildomai tikrinti nesant Neblaivumo nustatymo taisyklių 5 p. numatytų atvejų, jokiais teisės aktais nėra nustatyta. Taigi pareigūnai skundžiamu atveju nebuvo įpareigoti įstatymu papildomai tikrinti R. M. blaivumą po pirminio patikrinimo alkotesteriu, nes tam nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Be to, aplinkybė, kad nebuvo atliktas pakartotinis blaivumo nustatymo testas taip pat neeliminuoja pirminio atlikto testo rezultatų. Aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeista blaivumo nustatymo tvarka, dėl ko prietaisu užfiksuoti rezultatai galėtų būti nepatikimi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus jo vairavimo metu, todėl pažeidėjo iniciatyva atlikto tyrimo ir kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia asmens blaivumo tikrinimo techninėmis priemonėmis rezultatų. Pastarieji teismui yra neprivalomi ir vertintini pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. kartu su kitais bylos įrodymais (medicininės apžiūros asmens sveikatos priežiūros įstaigoje rezultatais), atitinkančiais ATPK 256 str. reikalavimus. Aukštesnysis teismas taip pat yra nurodęs, kad medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą.

Be to, byloje nėra jokių duomenų apie ligoninėje atlikto D. M. eksperimento metu užfiksuotus rodmenis. Nėra duomenų ir apie tai kiek kartų D. M. purškėsi burnos gaiviklio, todėl jais remtis nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. M. nurodė, jog burnos gaiviklį pirko prieš metus laiko ir jį naudoja kaskart po rūkymo. Rūko nereguliariai tačiau beveik kasdien. Vertinant šią aplinkybę ir teismui prie bylos pateikto pažeidimo dieną R. M. naudoto burnos gaiviklio kiekį butelyje, R. M. nurodyta aplinkybė kelia pagrįstų abejonių. Nėra duomenų ir apie burnos gaiviklio galiojimo laiką. Vertinant tai, kad jis buvo įsigytas prieš vienerius metus, ekspertizės skyrimas dėl alkoholio kiekio koncentracijos skystyje padėtų nustatyti visas reikšmingas bylai aplinkybes ir priimti pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

Asmens blaivumo nustatymas yra paslauga, kurią ligoninė suteikia tik esant tam pagrindui, o būtent asmens prašymui ar organo (pareigūno) siuntimui, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad D. M. būtų kreipusis su prašymu tokią paslaugą jai suteikti. Akivaizdu, kad ši paslauga jai buvo suteikta, tačiau nėra duomenų apie tai, kad D. M. už suteiktą paslaugą mokėjo pagal nustatytą tvarką atitinkamą mokestį, kurio nesant paslauga neteikiama. Be to, ir R. M. prašymas atlikti jam blaivumo nustatymo testą ir kraujo tyrimą blaivumui nustatyti neregistruotas kaip tai yra numatyta ligoninės norminiuose dokumentuose. Apklausta teisme D. G. parodė, kad R. M. už ligoninėje jam suteiktas paslaugas sumokėjo tik jas ligoninės personalui suteikus, t. y. atlikus blaivumo nustatymo testą ir paėmus kraują tyrimams, o liudytoja E. S. parodė, kad apskritai nepamena kada R. M. mokėjo už ligoninės teikiamas jam paslaugas. Nors teismas įvykių (duomenys neskelbtini) ligoninėje seką nustatė priešingai - R. M. parašė prašymą, sumokėjo reikiamą sumą pinigų ir tada jam buvo paimtas kraujas ir atliktas blaivumo nustatymo testas alkotesteriu. Kadangi byloje esantys duomenys yra priešingi teismo nustatytam, lieka neaišku kokiais duomenimis teismas rėmėsi darydamas tokias išvadas. Šios aplinkybės leidžia prieiti prie išvados, kad R. M. ligoninėje buvo suteiktos paslaugos nesant tam teisinio pagrindo ir pažeidžiant ligoninės nustatytą norminiais aktais tvarką.

Byloje esantis ligoninėje atliktas blaivumo testas, o tiksliau jo rezultatas, užfiksuotas ir atspausdintas, atsispindi kvite. Tačiau duomenų, kurie patvirtintų, jog tai yra būtent R. M. atliktas blaivumo nustatymo testas, nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad ant blaivumo nustatymo testo nėra R. M. parašo. Minėtą testą grafoje „Objektas/tiriamasis“ pasirašė D. G.. Apklausta teisme E. S. nurodė, kad R. M. prietaiso atspausdintas kvitas buvo tik parodytas. E. S. teisme taip pat parodė, kad yra supažindinta su alkotesterio naudojimo tvarka, tačiau byloje esantys duomenys tai paneigia. Su alkotesterio naudojimo tvarka ir instrukcija pasirašytinai yra supažindinta tik D. G., o ne E. S.. Taigi lieka neaišku kokiam asmeniui 2016-02-06 (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo nustatomas blaivumas - R. M. ar D. G. ir kieno blaivumo rezultatai visgi atsispindi testo kvite, nes pagal byloje esančius faktinius duomenis (duomenys neskelbtini) ligoninėje nurodytu laiku buvo nustatytas būtent D. G. blaivumas.

Institucija skunde dėsto ir aplinkybes apie bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme atliktą eksperimentą, kurio rezultatai parodė, kad pasipurškus R. M. pateiktu burnos gaivikliu, praėjus 2 min. alkotesteris rodė 0,18 promilių girtumą. Eksperimento atlikimo procedūra buvo komentuojama paties R. M. nurodant, jog jis pažeidimo apdarymo dieną burnos gaiviklio purškėsi iš arčiau, t. y. arčiau burnos laikydamas buteliuką. Tačiau teismo nustatyta, kad eksperimente dalyvavęs pareigūnas burnos gaiviklį purškė ne tiesiai į burną, nors atliekant eksperimentą nebuvo pareikšta jokių pastabų dėl veiksmų neatitikimo. Institucijos nuomone, atlikto eksperimento rezultatai tik patvirtina faktą, jog burnos gaiviklyje yra alkoholio, tačiau R. M. versija bylos nagrinėjimo metu nebuvo tikrinta. Nebuvo imtasi visų priemonių objektyviai tiesai nustatyti - pasitelkti specialistą teismas atsisakė, taip pat atsisakė atlikti ekspertizę burnos gaiviklyje esančio alkoholio kiekio koncentracijai nustatyti, kas skundžiamu atveju yra reikšminga siekiant pašalinti abejonę ar byloje pateiktas burnos gaiviklis po jo panaudojimo praėjus 2 min. galėjo taip žymiai įtakoti asmens blaivumo testo rezultatus, t.y. alkotesterio rodmenis ir ar apskritai tokie rezultatai galimi nuo minėto produkto pavartojimo. Neaišku lieka ir tai, kaip teismas nustatė, kad R. M. burnos gaiviklio purškėsi 3-4 kartus, nes apklaustas teisme R. M. nurodė, jog purškėsi 2-3 kartus. Taip pat teismas nustatė, kad alkotesterio rezultatus galėjo įtakoti ir mobilaus ryšio telefonai bei kiti automobilio charakteristikų poveikiai, tačiau tokių duomenų byloje nėra. todėl teismo išvadų grindimas šiomis aplinkybėmis manome negalimas. Prielaidomis paremtos teismo išvados yra neteisėtos, nes nėra pagrįstos jokiais faktiniais duomenimis. Nėra byloje jokių duomenų apie tai, kad alkotesterio fiksuojamiems rezultatams bent kokios įtakos turi jo nurodyti nutarime veiksniai.

Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nesiėmė būtinų veiksmų iškilusioms abejonėms ir neaiškumams pašalinti, patvirtinti ar paneigti R. M. iškeltai versijai ir taip nesurinkus pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti jam neabejotiną išvadą konstatuojant, kad jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, administracinę teiseną nutraukė. Teismas formaliai įvertino duomenis juos išskirdamas, netikrindamas jų tikrumo ir pagrįstumo, nesivadovavo aukštesniųjų teismų suformuota praktika analogiškose bylose, nesiėmė priemonių objektyviai tiesai nustatyti, neįvertino pažeidimo padarymo dienos visų įvykių, laiko ir vietos atžvilgiu, neskyrė ekspertizės burnos skalavimo skysčiui ir neapklausė eksperto, kas turėjo reikšmės bylos baigčiai. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti ir apklausti asmenys, kurių parodymai reikšmingi nustatant objektyvią tiesą ir vertinant duomenų patikimumą, šalinant bylos nagrinėjimo metu iškilusius neaiškumus. Teismas priimdamas skundžiamą nutarimą vadovavosi medicininės apžiūros aktu, kuris kelia pagrįstų abejonių savo teisėtumu ir jame užfiksuotų duomenų patikimumu dėl procedūros pažeidimų.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininko Andriaus Bubulio apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, Institucija apeliaciniame skunde teigia, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu ir paties pažeidėjo iniciatyva atlikto tyrimo ir kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia asmens blaivumo tikrinimo techninėmis priemonėmis rezultato. Teismas pažymi, kad šis teiginys laikytinas teisingu visa apimtimi tais atvejais, kada abiem atvejais užfiksuojama skirtinga alkoholio koncentracija kraujyje. Tačiau tokiais atvejais, kada vėlesnis kraujo tyrimas parodo, kad kraujyje apskritai nėra etilo alkoholio, būtina kruopščiai vertinti visas nustatytas byloje aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 straipsnio reikalavimus (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013). Toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ATPK nenustato, jog medicininės apžiūros aktas negali būti laikomas įrodymu (turi būti laikomas neteisėtu įrodymu), jei pati medicininė apžiūra atlikta praėjus tam tikram laiko tarpui nuo reikšmingo įvykio (pvz., vairuotojo sustabdymo). Laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Visa tai lemia, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus. Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė yra svarbi todėl, kad bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. vasario 6 d. 7.29 val. alkotesteriu R. M. nustatytas 0,58 promilių neblaivumas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo R. M. surašytas 2016 m. vasario 6 d. 7.45 val. (t. 1, b. l. 7-11), o į VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę R. M. atvyko 2016 m. vasario 6 d. 8.30 val., jo apžiūra pradėta 8.32 val., kraujas tyrimui paimtas 8.35 val., o specialisto išvadoje užfiksuota, kad kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 37).

Aukštesniojo teismo vertinimu, per 45 min. nuo tada, kai buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, iki atvyko į ligoninę, R. M. neturėjo jokios galimybės imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizme dirbtinai sumažinti. Nėra nustatyta, kad R. M. VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje galėjo įtakoti tyrimo rezultatus, nenustatyta, kad kraujo tyrimo rezultatai yra suklastoti. Darytina išvada, kad per tokį trumpą laiką iš R. M. kraujo natūraliai pasišalinti 0,58 promilės alkoholio negalėjo, taigi policijos pareigūnų atliktos patikros alkotesteriu rezultatai laikytini nepatikimais. Institucijos skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais, o ne paties pažeidėjo iniciatyva atlikto tyrimo ir kraujo tyrimo rezultatais, atmetami.

Skunde Institucija taip pat ginčija byloje esančio medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti akto patikimumą ir pagrįstumą, nurodydama, kad jame yra akivaizdžių trūkumų, t. y. nėra tiriamojo asmens parašo, datos, laiko, kuris blanke privalomai nurodytinas minučių tikslumu, nėra netgi išvados ar asmuo vairuoti gali ar ne, o grafoje „vengiant apžiūros nevykdant jos punktų atsisakant pasirašyti - pažymėti atitinkamose grafose ir patvirtinti dviejų liudytojų parašais“ įrašytas medicinos darbuotojo atlikto eksperimento eiga ir rezultatai, bei dėsto kitas aplinkybes, kurios, pasak Institucijos, kelia abejonių, tačiau aukštesnysis teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais taip pat nesutinka ir juos atmeta. Susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje esantis medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas turi tam tikrų formalaus pobūdžio trūkumų (t. 1, b. l. 37), tačiau pagrindo manyti, kad jis yra suklastotas, nėra, tokių duomenų apeliaciniame skunde nepateikė ir Institucija. Minėtame akte nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojos D. M. ir paties R. M. parodymai, liudytojų E. S. ir D. G. parodymai, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas ir kurių parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Vien tai, kad ant byloje esančio alkoholio matuoklio kvito ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto nėra R. M. parašo, ar tai, jog yra prieštaravimų dėl R. M. apmokėjimo už jam suteiktas ligoninės paslaugas ir paslaugų atlikimo sekos, neleidžia paneigti, kad R. M. buvo atvykęs į sveikatos priežiūros įstaigą, jam buvo atlikta medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti, iš jo buvo paimtas kraujas alkoholio koncentracijai nustatyti.

Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kas galėjo įtakoti minėtų rezultatų nepatikimumą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas kruopščiai ir išsamiai ištyrė R. M. versiją dėl burnos purškalo panaudojimo prieš policijos pareigūnams jį patikrinant alkotesteriu, ją objektyviai patikrino teismo posėdžio metu atlikdamas eksperimentą. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atlikti ekspertizę dėl burnos gaiviklyje esančios alkoholio koncentracijos yra visiškai netikslinga, kadangi iš pirmosios instancijos teisme atlikto eksperimento akivaizdu, kad burnos gaiviklyje yra alkoholio, kuris neabejotinai galėjo turėti įtakos alkotesterio parodymams. Be to, kaip jau minėta ankščiau, teismas, spręsdamas dėl R. M. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, remiasi ne įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatu, kuris yra prieštaringas kitiems byloje surinktiems įrodymams, o kraujo tyrimo rezultatais.

Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas kruopščiai ir išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, objektyviai juos patikrino, lygindamas juos tarpusavyje bei su liudytojų nurodytomis aplinkybėmis ir pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju negalima padaryti išvados, kad R. M. 2016 m. vasario 6 d. 7.25 val. automobilį vairavo būdamas neblaivus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, todėl tokiais atvejais būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Konstatuotina, kad apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį R. M. atžvilgiu nutraukti jo veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl naikinti šį procesinį sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme Institucijos apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininko Andriaus Bubulio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.