Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2009-09-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 d. – viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 24 valandas visuomenės labui;2009-12-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-11-26 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;2011-08-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu,paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-12-04 nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams;2011-08-31 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-12-04 nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-02-03 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-08-31 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-02 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 4 mėnesiams. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-01-27 nutartimi paleistas lygtinai, neatlikus 11 mėnesių 11 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: 2014 m. balandžio 21 d., apie 00.05 val., kavinėje „Mėnulis“, esančioje Vilniuje, Ukmergės 387, apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios pagrįstos priežasties kitų žmonių akivaizdoje sukėlė konfliktą su L. V., kurio iki įvykio nepažinojo, ir panaudojo prieš L. V. fizinį smurtą – bandė užlįsti kasoje be eilės, o gavęs iš L. V., kuris stovėjo eilėje prieš jį, pastabą, pradėjo įžeidinėti pastarąjį necenzūriniais žodžiais ir bandė paimti ranka L. V. už lytinių organų, o šiam atstūmus jo ranką, tyčia vieną kartą trenkė kumščiu L. V. į veidą, padarydamas L. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda viršutinėje lūpoje su viršutinio 1-o kairio dantis pilnu išnirimu ir 2-o kairio danties daliniu išnirimu. Šiais veiksmais D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi D. V., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklausiama ikiteisminiame tyrime liudytoja A. B. parodė, kad 2014-04-21 ji kartu su L. V., P. P. ir A. B. užvažiavo į naktinę parduotuvę „Mėnulis“. Parduotuvėje buvo du vyrai, su kurias kilo konfliktas. L. atsistojo į eilę, tada vienas iš vyrų pradėjo prašyti, kad aptarnautų jį pirmiau, pradėjo liesti L., kišdamas rankas kažkur prie juosmens ar žemiau. L. vyro rankas atstūmė. Vyras vėl kišo rankas prie L. L. ištvėręs pasakė jo neliesti, o vyras kumščiu trenkė L. į veidą. L. pradėjo bėgti iš lūpų kraujas. Minėto vyro pažįstas bandė atitraukti pastarąjį nuo L. Ji su R. išėjo į lauką ir iškvietė policiją. Ji taip pat girdėjo, kaip vyrai prašė nekvieti policijos, susitarti. L. nuo smūgio buvo išmuštas vienas dantis, o kitas įlenktas (b. l. 24-25).

Apžiūros 2014-04-11 protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – kavinė „Mėnulis“, esanti Ukmergės g. 387, Vilniuje (b. l. 29).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G1332/14(01) duomenimis, L. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine žaizda viršutinėje lūpoje su viršutinio 1-o kairio dantis pilnu išnirimu ir 2-o kairio danties daliniu išnirimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2014-04-21 nuo smūgio sudavimo (b. l. 11). Apklausiamas teismo posėdyje specialisto išvadą pateikęs specialistas V. K. parodė, kad, nepaisant to, kad L. V. gydymas nėra baigtas, ši aplinkybė neturi jokios įtakos nustatytam sveikatos sutrikdymo mastui (b. l. 136).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad D. V. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios dingsties kitų žmonių akivaizdoje, sukėlė konfliktą, panaudojo prieš nukentėjusįjį L. V. fizinį smurtą, įžeidinėjo jį necenzūriniais žodžiais, ranka bandė paimti už lytinių organų, o, šiam atstūmus, tyčia vieną kartą trenkė kumščiu į veidą, padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie jo veiksmai pilnai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiojo L. V., liudytojų R. S., P. P., A. B., J. Z. parodymais, apžiūros protokolu, specialisto išvada. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje veikimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Laikoma, kad veikimas padarytas viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms. Vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo – būdų yra įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje - kavinėje, kurioje buvo ne mažai žmonių, pastarieji dėl įžūlaus kaltinamojo elgesio patyrė nepatogumų, jiems buvo demonstruojama akivaizdi nepagarba, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. D. V. veikė tyčia, iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog tokiam nusikalstamam poelgiui nebuvo jokių priežasčių. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltinamojo prisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet jis nustatomas tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir pan. Viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numato, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad D. V., viešoje vietoje, be jokios priežasties sukeldamas konfliktą, lįsdamas prie jam iš anksčiau nepažįstamo asmens, įžeidinėdamas pastarąjį necenzūriniais žodžiais bei panaudojęs fizinį smurtą, bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo. D. V. nusikalstama veika baigta, įvykdyta tiesiogine tyčia. Pagal nustatytas aplinkybes veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastarasis pilnai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas D. V. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad D. V. įvykdė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę, teismas įvertina kaltinamojo D. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis: praeityje teistas (b. l. 59-60), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo metu, administracine tvarka baustas (b. l. 50-58), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 77, 79), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 78).

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam griežtesnę BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau jos dydį nustatant šiek tiek mažesnį už galimos skirti bausmės vidurkį.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam D. V. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

D. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 40-41, 42).

Nukentėjusysis L. V. pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (112, 113, 114-123, 134). Nukentėjusysis turtinę žalą įvertino bendrai 3 509 Lt sumai (2801 +708Lt) (b. l. 114-123, 134). Turtinės žalos pagrindimui pateikė odontologijos klinikos „Ovidenta“, vaistinių „Eurovaistinė“ ir „Benu vaistinė“ kvitus. Tuo tarpu neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 5 000 Lt sumai, nurodė, kad dėl prieš jį atliktų nusikalstamų veiksmų patyrė daug nepatogumų (po įvykio nenorėjo eiti į universitetą, negalėjo atlikti prezentacijas, šypsotis, vengė viešumos, negalėjo sportuoti, pradėjo bijoti neblaivių asmenų, dėl nešiojamo dantų protezo buvo priverstas atsisakyti kai kurio maisto, pas gydytoją teko iškęsti skausmus, buvo atlikta operacija, įsriegta dirbtinė šaknis. Odontologinis gydymas nebaigtas iki šiol).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Analizuojamu atveju neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis D. V. tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam L. V. turtinę ir neturtinę žalą, todėl, atsižvelgiant į nurodytas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, turi atlyginti savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis L. V. žalą patyrė dėl nusikalstamų D. V. veiksmų, jo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo (pagrįstas pateiktais čekiais) tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo 3 509 Lt turtinei žalai atlyginti.

Tuo tarpu civilio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

Nagrinėjamoje byloje L. V. dėl nusikalstamų veikų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (padaryta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje su viršutinio 1-o kairio danties pilnu išnirimu bei 2-o kairio danties daliniu išnirimu). Neabejotina, kad sveikatos sutrikdymas sukėlė nukentėjusiajam nepatogumų, teko iškęsti skausmą bei eilę odontologinių procedūrų, kurios nebaigtos iki šiol, pastarajam teko nešioti protezą, kas sukėlė atitinkamus nepatogumus, taip pat, kaip tvirtina nukentėjusysis, atsirado baimė neblaiviems asmenims. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manytina esant tikslinga nustatyti 1 300 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, kai viešosios tvarkos pažeidimo metu nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajam paprastai priteisiamos sumos nuo 400 Lt iki 2000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35/2014). Tokiu būdu laikytina, kad šiuo nuosprendžiu nukentėjusiajam L. V. priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 223,56 Lt ieškinį (b. l. 14-15). Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo L. V. gydymo patyrė išlaidas, jų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašo duomenimis, ieškinys laikytinas pilnai pagrįstu ir tenkintinas pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. V. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir D. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. V. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Kaltinamajam D. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo L. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir priteisti iš D. V. 3 509 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus devynis litus) (atitinkamai 1 016 Eur) turtinei žalai atlyginti, o civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. V. nukentėjusiajam L. V. 1 300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš D. V. 223,56 Lt (64,75 Eur) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.