Kauno apygardos teismo nutarimas

2018-01-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-25-317/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-01-18
Bylos Nr.
AN2-25-317/2018
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00345-2017-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Pažeidėjas
R. M.
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-25-317/2018
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00345-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 18 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. M. atstovo advokato K. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties R. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 256 straipsnio 3 dalį patrauktas už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.1 ir 124.3 punktų reikalavimus, tai yra laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. (duomenys neskelbtini) upės apsaugos zonoje, esančioje prie jam nuosavybės teise priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas Aplinkos ministerijos leidimo, (duomenys neskelbtini) upės vagos šiaurrytiniame kampe supylė 13 m² ploto, o pietrytiniame kampe – 21 m² ploto akmens krūvas, kurios buvo užpiltos žvyro ir skaldos sluoksniu, dėl to pakeitė 16,70 m. (duomenys neskelbtini) upės kranto linijos ir pažeidė 37,21 m natūralios upės vagos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūno 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu R. M. už šio pažeidimo padarymą paskirta 430 eurų bauda. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas netenkintas ir institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir R. M. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingų teisės aktų nuostatas, nepagrįstai išplėsdamas R. M. atsakomybės ribas, netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, pažeisdamas įrodinėjimo taisykles, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas ir nepagrįstai konstatavo esant nustatytą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtį. Apelianto teigimu, apylinkės teismas netinkamai aiškino Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad R. M. teisingai inkriminuoti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.1 ir 124.3 punktų pažeidimai, motyvuojant tuo, kad jam nuosavybės teise priklausančio sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), visame plote galioja specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos: paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ir paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos zonos – ypatingi, išskirtiniai elgesio reikalavimai, kurie sureguliuoti įstatymų lygiu, nes tokio žemės sklypo savininkas, kaip numato Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, privalo laikytis specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų. Norint atlikti tokiame sklype esančio vandens telkinio ir jo pakrančių tvarkymo darbus, būtina laikytis atitinkamų aplinkosauginių reikalavimų, numatytų Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo 35 punkte. Tokiu būdu, apylinkės teismas neatskyrė skirtingų žemės naudojimo ir tvarkymo sąlygų: paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos tvarkymo reikalavimų, nustatytų Specialiųjų žemės ir miškų naudojimo sąlygų 126–127 punktuose, bei specialiųjų vandens telkinių naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės ir miškų naudojimo sąlygų 124 punkte, už kurių pažeidimą R. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad specialieji reikalavimai, nustatyti žemės sklypams, esantiems paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose ar pakrantės apsaugos juostose, yra susiję su ūkinės veiklos vykdymo ribojimu minėtose teritorijose. Tuo tarpu reikalavimų dėl vandens telkinių tvarkymo laikymasis nepriklauso nuo to, ar konkrečiam sklypui yra nustatytos paviršinio vandens telkinių apsaugos zona ar pakrantės apsaugos juosta, ir kokia apimtimi jos yra nustatytos. Todėl teismo išvada, kad R. M. taikomos ypatingos pareigos ir elgesio reikalavimai dėl to, kad jo valdomame žemės sklype yra nustatyta paviršinio vandens telkinio apsaugos zona ir pakrantės apsaugos juosta, yra nepagrįstos, nelogiškos bei be pagrindo išplečia jo atsakomybės ribas.Taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai išplėtė Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo nuostatas bei su tuo susijusias R. M. atsakomybės ribas. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.3. punktas draudžia tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo. Leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja Aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 patvirtintas Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašas, kurio 35 punkte numatyta, kad „Vandens telkinių tvarkymo darbai, atsižvelgiant į jų rūšį, mastą ir tai, ar vandens telkinys yra saugomose teritorijose, vykdomi gavus atsakingos institucijos pritarimą Projektui arba Projekto pakeitimui arba pateikus Pranešimą, arba be šių dokumentų. Vandens telkinio tvarkymo darbai, kada būtina teikti Pranešimą arba gauti pritarimą Projektui, nurodyti aprašo 1 priede“. Remiantis minėto aprašo 1 priedo 2.5 punktu, atliekant pakrantės erozijos židinių tvarkymo darbus, kurių mastas (plotas, ilgis ir kt.) neviršijo 0,04 ha, nebuvo būtina nei pateikti Aprašo 25.1. punkte nurodytą pranešimą atsakingai institucijai, nei gauti jos pritarimą projektui (aprašo 25.2 punktas). R. M. darbai yra atlikti mažesniame plote. Nepaisant to, teismas nutartyje nurodė, kad, kaip patikrinimo akte konstatavo aplinkosaugininkai, būtent dėl R. M. veiksmų buvo pakeista esama upės kranto linija ir natūrali upės vaga, ir kad dėl tokių veiksmų buvo reikalinga kvalifikuotų specialistų išvada, tokie veiksmai turėjo būti prižiūrimi profesionalų ir tokiems veiksmams buvo reikalingas leidimas. Be to, teismas R. M. pareigą derinti veiksmus su kompetentingomis institucijomis nepagrįstai sieja su tuo, jog dėl jo veiksmų buvo pakeista esama upės kranto linija ir natūrali upės vaga. Pažymima, kad upės vagos ir kranto linijos pasikeitimai gali būti laikomi tik atitinkamų veiksmų (šiuo atveju kranto tvarkymo darbų) pasekmėmis, kurios negali būti žinomos ir (ar) nuspėjamos tokių darbų atlikimo metu. Sąmoningas, t. y. tyčinis, R. M. siekis pakeisti upės vagą bei kranto liniją byloje nebuvo nei įrodinėjamas, nei konstatuotas. Jis, aprašo pagrindu atlikdamas vandens telkinių tvarkymo darbus, negalėjo įvertinti, kokia gali būti šių darbų atlikimo pasekmė, todėl galėjo ir turėjo vadovautis tik objektyviais aprašo reikalavimais, pagal konkrečių planuojamų atlikti darbų apimtį sprendžiant, ar jų atlikimui reikalingas pritarimo projektui gavimas ar pranešimo pateikimas, atliekant pakrantės erozijos židinių tvarkymo darbus, kurių mastas (plotas, ilgis ir kt.) neviršijo 0,04 ha. Kadangi nei pritarimo projektui gavimas, nei pranešimo pateikimas nebuvo reikalingi, R. M. neturėjo pareigos gauti „kvalifikuotų specialistų išvadą“, kokį nors „leidimą“, jo atliekami darbai neturėjo „būti prižiūrimi profesionalų“, kadangi to nenumatė jokie teisės aktai. Apelianto veiksmai šiuo atveju besąlygiškai atitiko aprašo nuostatas ir jis visiškai nepagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn už Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.3. punkto pažeidimą.Pažymima, kad apie tai, jog upės pakrantės tvarkymo darbus R. M. gali atlikti be aplinkos apsaugos specialistų leidimo, jį informavo pats ARAAD direktorius S. V.. Būtent po šios konsultacijos dėl upės pakrantės būklės ties jo valdomu žemės sklypu R. M. sužinojo apie galimybę atstatyti erozijos pažeistą (duomenys neskelbtini) upės pakrantę, todėl nusprendė veikti būtent tokiu būdu. Pabrėžtina, kad S. V. asmeniškai padavė R. M. aprašo kopiją, iš kurios jis sužinojo, kad planuojamiems atlikti darbams Aplinkos apsaugos agentūros leidimai ir suderinimai nėra reikalingi. Ši aplinkybė yra konstatuota Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad planuojamus atlikti darbus, susijusius su (duomenys neskelbtini) upės kranto sutvarkymu R. M. aptarė ir su S. K.. Pastarasis, apklaustas kaip liudytojas Druskininkų miesto apylinkės teismo posėdžio metu byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę patvirtino. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju R. M. apie planuojamus atlikti darbus informavo ARAAD atstovus. Skunde taip pat nurodoma, kad, net ir darant prielaidą, kad R. M. privalėjo derinti atliekamus veiksmus su aplinkos apsaugos specialistais ir gauti jų leidimą, nėra aišku, kokios procedūros pagrindu jis galėjo tai padaryti. Susipažinus su Aplinkos ministerijos teikiamomis administracinėmis paslaugomis (nurodytomis tiek pačios Aplinkos ministerijos interneto svetainėje, tiek Lietuvos paslaugų kataloge ir Aplinkos leidimų informacinėje sistemoje), konstatuotina, kad Aplinkos ministerija neteikia tokios administracinės paslaugos kaip leidimo vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus išdavimas (juo labiau neteikia tokios administracinės paslaugos kaip leidimo supilti akmenų krūvas ir užpilti jas žvyro ir skaldos sluoksniu išdavimas). Aplinkos ministerija nėra patvirtinusi ir tokios administracinės paslaugos teikimo aprašymo. R. M. objektyviai negalėjo gauti tokio leidimo, kokio Aplinkos ministerija neišduoda. Teismo argumentas, jog R. M. neatliko jam įstatyme nustatytos pareigos – dėl kranto atkūrimo darbų oficialiai nesikreipė į Aplinkos ministeriją, neinformavo aplinkosaugininkų apie planuojamus atlikti darbus, taigi, negalima teigti, kad Aplinkos ministerija, kaip viešojo administravimo subjektas, nebūtų atsakiusi į jo kreipimąsi, yra prieštaringas, kadangi lieka neaišku, ar, teismo nuomone, R. M. turėjo teikti Aplinkos apsaugos agentūrai Aprašo 25.1 punkte nurodytą pranešimą apie ketinamus vykdyti darbus (pagal kurį leidimas nėra išduodamas), ar visgi turėjo parengti ir pateikti projektą, kaip numato Aprašo 25.2. punkte, kuriam turėjo būti išduotas Aplinkos apsaugos agentūros pritarimas. Juo labiau, kad, nesant patvirtintos administracinės procedūros, jis neturėjo objektyvios galimybės gauti būtent Aplinkos ministerijos leidimą atliekamiems darbams. Skunde taip pat teigiama, kad nepagrįsta apylinkės teismo išvada, jog R. M. atlikti darbai neįeina į Paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbų reikalavimų aprašo 4.5. punkte numatytų darbų sąrašą ir negali būti vertinami kaip vandens telkinio tvarkymo darbai. Aprašo 4.5. punkte nustatyta, jog vandens telkinio tvarkymo darbais laikomi pažeistos pakrantės grunto lyginimo ir (ar) atkūrimo darbai. R. M. atliko būtent pažeistos (duomenys neskelbtini) upės pakrantės grunto atkūrimo ir erozijos židinių tvarkymo darbus – sudėjo vadinamuosius akmenų metinius prie jam priklausančio žemės sklypo šiaurės rytinio ir pietrytinio kampų. Remiantis Aplinkos ministro 2004 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-538 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ 9.1 punktu, akmenų metinys – tai konstrukcinis elementas iš sumestų akmenų, nenaudojant rišamosios medžiagos. Be to, aptariamame aprašo punkte pateiktas vandens telkinių tvarkymo darbų sąrašas apskritai nėra baigtinis, kadangi jame nurodyti ir „kiti darbai, susiję su vandens telkinių morfologinių savybių atkūrimu“.Atkreipiamas dėmesys, jog remiantis aktualia Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 2 punkto redakcija (galiojančia nuo 2017 m. gegužės 1 d.), pakrantės apsaugos juostoje yra leidžiama vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, jei kranto linija, reljefas ar žemės paviršius keičiami taikant erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemones. Pasak Aplinkos ministerijos, šiuo metu tokių darbų atlikimas nėra aiškiai ir išsamiai, t. y. tinkamai, reglamentuotas, todėl aprašas dalyje dėl darbų, susijusių su erozijos pažeistų paviršinių vandens telkinių tvarkymu pakrančių apsaugos juostoje yra tikslinamas. Nors R. M. atliktų upės kranto tvarkymo darbų atlikimo metu nurodytos Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos dar nebuvo, į ją galima atsižvelgti, vertinant jo atliktų veiksmų teisėtumą. Remiantis ANK 3 straipsnio 2 dalimi, įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Todėl, vertinant tai, kad pagal aktualų teisinį reglamentavimą R. M. atliekami erozijos šalinimo darbai vienareikšmiškai laikytini teisėtais, jam neturėtų būti taikoma administracinė atsakomybė už tokių darbų atlikimą.Skunde taip pat nurodoma, kad R. M. nepagrįstai pripažintas pažeidusiu Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.1 punktą. Nenustačius jo veiksmų neteisėtumo, atliekant vandens telkinio pakrantės tvarkymo darbus pagal aprašo reikalavimus, jis negali būti traukiamas atsakomybėn už Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.1 punkto pažeidimą, kadangi už teisėtų veiksmų atlikimą atsakomybė negali būti taikoma. Minėtame punkte numatytas draudimas reguliuoti natūralias upes ir keisti jų vagą, tačiau nenustatytas draudimas keisti upės kranto liniją. Atkreipiamas dėmesys, kad upės vaga ir kranto linija yra dvi savarankiškos ir atskiros sąvokos. Upės vaga ? žemiausioji slėnio dalis, kuria teka upė. Taigi, upės vagos pasikeitimas turėtų būti suprantamas taip, jog dėl tam tikrų priežasčių upė teka kitoje vietoje, nei buvo prieš tai. Vadovaujantis Aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 540 „Dėl Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių patvirtinimo 4 punktu, kranto linija – sausumos ir paviršinio vandens telkinio vandens paviršiaus sąlyčio linija, esant vidutinio vandeningumo metų vandens lygiui vasaros–rudens laikotarpiu. Darytina išvada, kad kranto linija nėra ir negali būti laikoma pastoviu ir statišku dalyku. Todėl kranto linijos pakeitimas (kas, kaip pripažino pats teismas skundžiamos nutarties 5 puslapyje, upės pakrantės tvarkymo darbų atlikimo metu nebuvo draudžiama), savaime nesąlygoja upės vagos pakeitimo. Siekiant konstatuoti teisėtą R. M. patraukimą administracinėn atsakomybėn už Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.1 punkto pažeidimą, teisme turėjo būti įrodyta, kad būtent dėl jo veiksmų buvo pakeista natūrali upės vaga, kas nebuvo nustatyta, kadangi visi įrodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, – 2017 m. kovo 30 d. faktų fiksavimo pažyma, 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo aktas, nurodo apie (duomenys neskelbtini) upės kranto linijos (o ne apie upės vagos) pakeitimus. Pasak apelianto, dabartinis upės vagos plotis ties R. M. priklausančio žemės sklypo šiaurės rytiniu ir pietrytiniu kampais, nustatytas 2017 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini) kontrolinių matavimų plane, sudaro atitinkamai 8,33 m ir 4,49 m. Tačiau jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina to, koks buvo (duomenys neskelbtini) upės vagos plotis iki atliktų upės kranto tvarkymo darbų. Surašant nutarimą, nebuvo atlikti jokie tyrimai ir matavimai, susiję su (duomenys neskelbtini) upės vagos pasikeitimais. Tokie įrodymų trūkumai nebuvo pašalinti ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Todėl vien tik nutartyje minima 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akto išvada, kad vidutinis upės plotis „pažeistame ruože“ sudaro 10,30 m, savaime negali patvirtinti upės vagos pakeitimo fakto, kadangi upės vagos plotis objektyviai gali skirtis skirtingose vietose. Skunde taip pat pažymima, kad (duomenys neskelbtini) upės kranto linija pasikeitė ne dėl R. M. atliktų darbų, tačiau dėl objektyvių gamtinių reiškinių. Tai, kad (duomenys neskelbtini) upės pakrantė yra veikiama erozijos, pripažįstama ne viename Aplinkos ministerijos rašte. Pavyzdžiui, byloje esančiame Aplinkos ministerijos rašte „Dėl R. M. prašymo“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad „visos Lietuvos ar panašiose klimatinėse sąlygose esančių užsienio šalių upės patiria krantų eroziją“, „dėl tekančio vandens hidrodinaminių savybių upių vagos nuolat vingiuoja, jų posūkiuose palaipsniui ardomi krantai“, „tai natūralus gamtinis procesas“, „(duomenys neskelbtini) upelis krantų erozijos požiūriu nėra išskirtinis“, taigi, ministerija pripažino, kad (duomenys neskelbtini) upės krantų erozija vyksta, be to, sutiko, kad erozijos veikiamus krantus reikia tvarkyti. Panaši pozicija pakartota ir Aplinkos ministerijos 2017 m. gruodžio 1 d. rašte. R. M. į bylą pateiktoje 2014 m. spalio 14 d. A. S. universiteto Vandens išteklių inžinerijos instituto profesoriaus P. P. ir to paties universiteto Hidrotechninės statybos inžinerijos instituto dėstytojo V. D. išvadoje „Dėl (duomenys neskelbtini) upės ties (duomenys neskelbtini)“ yra nurodoma, kad bet kuriuo atveju R. M. atlikti akmenų metinio supylimo darbai negalėjo turėti reikšmingos įtakos (duomenys neskelbtini) upės kranto linijos ir vagos pasikeitimui, o upės vaga šioje vietoje galėjo išsiplėsti dėl kranto erozijos poveikio ir (arba) dėl upės vagos kranto valymo nuo krūmų ir menkaverčių medžių darbų. Pažymima, kad tokie darbai buvo atliekami buvusios žemės sklypo savininkės.Apelianto teigimu, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) upės kranto linija sutampa su R. M. priklausančio žemės sklypo riba. Tokią teismo išvadą paneigia byloje esantis 2014 m. balandžio 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietovėje akto Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. 2 – Žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginės bei šio žemės sklypo faktinį naudojimą žyminčios tvoros padėties nustatymo vietovėje schema. Tvoros padėties nustatymo vietovėje schemoje vizualiai matyti, kad (duomenys neskelbtini) upės kranto linija nesutampa su žemės sklypo rytine riba – tarp sklypo rytinės ribos ir kranto linijos yra nedidelis sausumos ruožas. Tai reiškia, jog 2014 m. (duomenys neskelbtini) upės kranto linija buvo už žemės sklypo rytinės ribos, nepateko į sklypo vidų. Antra, Tvoros padėties nustatymo vietovėje schemos sutartiniuose ženkluose aiškiai nurodyta, kad schemoje yra pažymėtos juridinės žemės sklypo ribos ir faktinė (duomenys neskelbtini) upės riba (t. y. kranto linija) ir kad jos yra pažymėtos skirtingomis linijomis. Pažymima, kad paviršinio vandens telkinio kranto linija apskritai nėra ir negali būti stabili, kadangi ji nuolat daugiau ar mažiau kinta, visų pirma, priklausomai nuo vandens lygio, taip pat ir dėl kitų natūralių gamtinių procesų (tame tarpe erozijos).Be to, kaip matyti iš 2017 m. lapkričio 14 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ aiškinamojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priede esančios situacijos schemos (priedas Nr. 3), šią dieną (duomenys neskelbtini) upės vaga yra išplatėjusi tiek, kad vanduo jau apsemia žemės sklypo rytinę ribą, tai yra (duomenys neskelbtini) upės kranto linija yra pasislinkusi gilyn į žemės sklypo vidų. Didžiausias neatitikimas tarp kranto linijos ir sklypo rytinės ribos yra net 0,85 m. Šis įrodymas papildomai patvirtina R. M. įrodinėjamą aplinkybę dėl (duomenys neskelbtini) upės krantų erozijos ir jos įtakos upės vagos pokyčiams: šiuo metu jam neatliekant jokių kranto tvarkymo darbų, upės vaga vis tiek toliau keičiasi ir platėja. Todėl upės vagos pokyčiai niekaip nėra susiję su jo atliktais darbais. Taigi, teismas visiškai nepagrįstai priėjo prie išvados, kad aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) upės kranto linija šiuo metu nesutampa su žemės sklypo riba, įrodo, kad upės kranto linija ir upės vaga pasikeitė dėl R. M. atliktų darbų. Pabrėžtina, kad žemės sklypo ribos ir (duomenys neskelbtini) upės kranto linijos nesutapimas buvo užfiksuotas dar 2014 metais. Darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) upės kranto linija visuomet buvo sąlyginai nepastovi, dėl šios priežasties konstatuoti jo atliktų pakrantės tvarkymo darbų įtaką kranto linijos ir, tuo labiau, (duomenys neskelbtini) upės vagos pasikeitimams, nėra jokio pagrindo.Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi visiškai nepagrįstai atmetė R. M. teismui pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad (duomenys neskelbtini) upė buvo ir yra veikiama erozijos. Kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, erozija – tai procesas ar reiškinys, taigi vertinamas kaip tęstinis vyksmas, kurį būtų galima nustatyti per ilgą laikotarpį. Dėl šios priežasties išvadą dėl erozijos poveikio (duomenys neskelbtini) upės kranto linijai teismas galėjo daryti ne konkretaus byloje esančio įrodymo(-ų) pagrindu ar iš konkrečios institucijos pozicijos šiuo klausimu, o tik iš byloje esančių įrodymų visumos. Dėl šios priežasties teismas visiškai nepagrįstai atmetė į bylą pateiktus įrodymus (2014 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini) upės hidrografijos-hidrotechnikos tyrimų išvadą, 2017 m. balandžio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 2017 m. lapkričio 2 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ aiškinamąjį raštą ir kt.), remiantis vien tik tuo, kad jų sudarymo laikas nesutampa su veiksmų, už kuriuos R. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, atlikimo laiku. Akivaizdu, kad tokio tęstinio proceso kaip erozija faktui nustatyti negali būti pateiktas vienas konkrečios datos įrodymas. Tuo tarpu visi byloje esantys įrodymai, įskaitant institucijų oficialius raštus, patvirtina, kad vienu ar kitu metu (duomenys neskelbtini) upės krantai buvo / galėjo būti veikiami erozijos. Taigi, teismas turėjo atsižvelgti į erozijos apraiškas visais laikotarpiais, įskaitant ir šiuo metu tebevykstančių procesų įvertinimą ir tik tuo pagrindu daryti išvadą dėl erozijos buvimo ar nebuvimo.Be to, pasak apelianto, teismas nepagrįstai atmetė pateiktą įrodymą: 2014 m. spalio 14 d. A. S. universiteto Vandens išteklių inžinerijos instituto profesoriaus P. P. ir to paties universiteto Hidrotechninės statybos inžinerijos instituto dėstytojo V. D. išvadą, remdamasis vien tik tuo, kad teismui pritrūko duomenų, kas ir kuriam tikslui užsakė šią išvadą, kokie duomenys buvo pateikti išvados surašymui, kokia matavimo technika ir metodai buvo naudoti, atliekant skaičiavimus, ir kad išvada neįrodo erozijos židinių buvimo būtent pažeidimo fiksavimo vietoje. Teismas turėjo pareigą įsitikinti šio įrodymo patikimumu. Atkreipiamas dėmesys, kad šios bylos nagrinėjimui dėl upės erozijos proceso nustatymo objektyviai buvo reikalingos specialiosios žinios, o nurodyta išvada yra kone vienintelis byloje esantis įrodymas, surašytas atestuotų šios srities specialistų. Įvertinant tai, kad šis įrodymas turi ypatingą reikšmę teisingam administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui, teismas turėjo galimybę įpareigoti R. M. pateikti patikslintą išvadą arba apklausti išvadą surašiusius specialistus teismo posėdžio metu. To nepadarius, teismo nutartyje liko abejonių ir neaiškumų dėl šio pateikto įrodymo. Juolab, kad išvadoje yra tiesiogiai nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) upės vagos rekognoskuotė buvo atlikta nuo jos ištakų (ežeras (duomenys neskelbtini)) iki (duomenys neskelbtini) ir šiek tiek toliau, ir (duomenys neskelbtini) upės vaga buvo tiriama ruože ties (duomenys neskelbtini), t.y. R. M. priklausančio žemės sklypo ribose. Taigi teismas nepagrįstai nurodė, kad atliekant išvadą nebuvo tiriamas pažeistas upės krantas.Be to, teismas visiškai netyrė ir nevertino kitų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens į bylą pateiktų įrodymų, tokių, kaip Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro žemėlapio ištraukos, kuriose matyti anksčiau buvęs, o šiandien paplautas (duomenys neskelbtini) upės krantas daugiau nei 7 m pločio juosta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1114 patvirtintų Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro nuostatų 17 punkte yra išvardyti kadastro duomenų bazėje tvarkomi ir kaupiami upių ir kanalų specifiniai duomenys. Vieni iš tokių duomenų – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų grafiniai (linijiniai) duomenys (Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro nuostatų 17.9 punktas). Duomenys ir informacija į kadastro duomenų bazę įrašomi tik nustačius teisingus duomenis ir informaciją (Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro nuostatų 30 punktas). Todėl, esant oficialiems nepaneigtiems valstybės tvarkomo kadastro duomenims, patvirtinantiems (duomenys neskelbtini) upės kranto eroziją ties Pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu, teismas privalėjo į tokius duomenis atsižvelgti.Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai atmetė R. M. pateiktas fotonuotraukas, remiantis tuo, kad jam nebuvo aišku, kada šios nuotraukos buvo darytos bei koks objektas jose buvo užfiksuotas. Apelianto atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vienoje iš šių fotonuotraukų, darytoje dar 2006 m., aiškiai matyti, kad tuomet buvo didesnis atstumas tarp žemės sklype stovėjusio ūkio pastato ir buvusios (duomenys neskelbtini) upės kranto linijos, lyginant su šią dieną esančiu atstumu tarp toje pačioje vietoje stovinčio gyvenamojo namo ir kranto linijos. Kitose fotonuotraukose, darytose 2014–2016 m., užfiksuoti konkretūs (duomenys neskelbtini) upės kranto erozijos padariniai. Teismas nepagrįstai neįžvelgė, kad aptariamose fotonuotraukose užfiksuotas tvoros galas, esantis ties žemės sklypo šiaurės rytiniu kampu, „kabo“ virš vandens. Gi nei žemės sklypo plane, nei Tvoros padėties nustatymo vietovėje schemoje tokia aplinkybė (t. y. virš upės vagos išsikišusi tvora) neužfiksuota. Kaip jau minėta, (duomenys neskelbtini) upės pakrantė buvo ir tebėra veikiama erozijos, būtent kuri palaipsniui nuardė (paplovė) kranto gruntą ties R. M. priklausančio žemės sklypo šiaurės rytiniu kampu, dėl ko automatiškai pasikeitė („pasislinko“) ir kranto linija. Teismas, turėdamas abejonių dėl šio pateikto įrodymo, turėjo tas abejones pašalinti, arba aiškinti jas R. M. naudai.Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Apeliaciniame skunde ginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 256 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir prašoma bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo, neteisingai taikė įstatymo nuostatas ir nepagrįstai sprendė R. M. veiksmuose buvus Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343, 124.1 ir 124.3 punktų pažeidimams. ANK 256 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už specialiųjų žemės, miško, vandens telkinių naudojimo sąlygų pažeidimą arba šių (naudojimo) sąlygų neįrašymą ar neteisingą įrašymą į žemės, miško, vandens telkinio nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Pagal šio straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė kyla asmeniui, pažeidusiam Specialiąsias vandens telkinių naudojimo sąlygas, arba jų nevykdžiusiam. 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriuo patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, 2.1–2.3 punktuose numatyta, kad specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos nustatomos konkrečiam žemės (miško) sklypui, priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, sprendimus dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, taip pat sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo, nuomos bei panaudos sutartis. Ir būtent šių, konkrečiam sklypui nustatytų specialiųjų sąlygų pagrindu, gali būti taikomi ūkinės veiklos apribojimai kiekvienam įsigyjamam nuosavybėn, suteikiamam naudotis ar išsinuomojamam žemės sklypui. Žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Vadovaujantis minėto nutarimo 4 straipsniu, dėl nustatytų specialiųjų sąlygų pažeidimo kilusią žalą privalo atlyginti žemės savininkai bei naudotojai. Sistemiškai analizuojant aptartas įstatymo nuostatas, konstatuotina, kad Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos taikomos kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į tai, kurios iš jų priskiriamos nuosavybės teisę į žemės (miško) sklypą patvirtinančiuose dokumentuose, o administracinė atsakomybė už jose numatytų reikalavimų pažeidimus kyla tuomet, kai nustatytas sąlygas pažeidžia asmuo, kuriam nuosavybės teise šis žemės (miško) sklypas priklauso, arba minėto sklypo naudotojas ar nuomininkas. Tuo atveju, kai galimai pažeidimus padaro asmuo toje teritorijoje, kuri jam nuosavybės teise nepriklauso, jis nėra jos naudotojas ar nuomininkas, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos jam nėra taikomos, o atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas vertinant asmens veiksmus kitų teisės normų kontekste. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš VĮ Registrų centro 2014 m. birželio 17 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, žemės sklypui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam R. M., Alytaus apskrities viršininko 2008 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 15-Ž-1634 buvo nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: VI. Elektros linijų apsaugos zonos; XVI. Kurortų apsaugos zonos (skyrius neteko galios nuo 2015 m. rugsėjo 18 d.); XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos – 0,1083 ha, tai yra tuo metu R. M. priklausančio sklypo dydžio, plotui. Šie įrašai galioja nuo 2008 m. liepos 31 d., duomenų apie specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų pakeitimus šiam žemės sklypui byloje nėra. Kaip matyti iš bylos duomenų, (duomenys neskelbtini) upė, esanti prie minėto sklypo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuosavybės teise priklausančio sklypo teritorijai nepriskiriama, todėl jam inkriminuoti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų punktai, kurie numato sklypo savininkams, naudotojams ar nuomininkams draudimus, susijusius su vandens telkinių naudojimu, šiuo atveju R. M. netaikytini. Jam priklausančiame sklype, inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu – nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. balandžio 3 d., galiojo tik Alytaus apskrities viršininko 2008 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų VI skyriaus (18–22 punktai) bei XXIX skyriaus (126–127 punktai) apribojimai ir draudimai. Tačiau nagrinėjamu atveju R. M. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 256 straipsnio 3 dalį dėl specialiųjų vandens telkinių naudojimo sąlygų pažeidimų, tai yra buvo kaltinamas pažeidęs Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXVIII skyriaus „Vandens telkiniai“ 124.1 ir 124.3 punktus, kurie asmeniui gali būti taikomi tik tuo atveju, kai į jo sklypą patenka vandens telkinys. Minėta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) vandens telkinio nėra. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. inkriminuoti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų apribojimai ar draudimai, susiję su vandens telkinių naudojimu, šiam sklypui nebuvo nustatyti, bei įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad R. M., kaip minėto sklypo savininkas, administracinėn atsakomybėn pagal ANK 256 straipsnio 3 dalį dėl Specialiųjų vandens telkinių naudojimo sąlygų, nustatytų būtent Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXVIII skyriaus „Vandens telkiniai“ 124.1 ir 124.3 punktuose, pažeidimo patrauktas nepagrįstai. Kadangi (duomenys neskelbtini) upė, kurios kranto linijos bei vagos pakeitimu buvo kaltinamas R. M., į jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ribas nepatenka, o tik ribojasi su (duomenys neskelbtini) upe, galimos atsakomybės už institucijos nutarime nurodytus pažeidimus klausimas turi būti sprendžiamas, vadovaujantis ne Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygomis, o kitais teisės aktais. Institucijai nenustačius kitų teisės aktų pažeidimo bei žalos gamtai, pradėta administracinė teisena turėtų būti nutraukta. Konstatavus Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų pažeidimo R. M. veiksmuose nebuvimą, vis tik pažymėtina, kad faktiniai duomenys dėl akmenų bei žvyro ir skaldos supylimo į (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juostą ir upės vagos šiaurrytiniame bei pietrytiniame kampuose, galimai pakeičiant dalį kranto linijos ir natūralios upės vagos, yra nustatyti byloje surinktais duomenimis ir nėra ginčijami paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Tačiau pastarasis, teikdamas paaiškinimus dėl nurodytų veiksmų bei įrodymus, patvirtinančius jų būtinumą, savo veiksmus argumentavo tuo, jog atliko upės tvarkymo darbus erozijos pažeistose vietose ties savo žemės sklypu. Šios aplinkybės, kaip ir naujai apeliacinės instancijos teismui pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvada(geodeziniai matavimai) nebuvo tiriamos ir vertinamos nei institucijos, tyrusios galimą administracinį nusižengimą, nei ne teismo tvarka bylą nagrinėjančios institucijos atstovo ir pirmosios instancijos teismo. Be to, kvalifikavus nustatytus R. M. veiksmus pagal ANK 256 straipsnio 3 dalį dėl pažeistų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, kurios gali būti pažeidžiamos tik asmens, kuriam priklausančio arba kurio naudojamo ar nuomojamo sklypo teritorijoje yra numatyta atitinkama specialioji sąlyga, nebuvo vertinamos kituose teisės aktuose nustatomos vandens telkinių naudojimo sąlygos.Administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius nusižengimo sudėtį, o jos nenustačius, administracinė teisena turi būti nutraukta. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis – administracinio teisės pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.ANK 617 straipsnio 2 dalyje įvirtintos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo nuostatos nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog pareigūnas nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga.R. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole bei nutarime skirti nuobaudą dėl jam inkriminuoto nusižengimo, nurodomi jo veiksmais galimai pažeisto norminio teisės akto punktai, kurie negali būti taikomi tuomet, kai galimai nesilaikant teisės aktų reikalavimų, buvo tvarkomas vandens telkinys, nepatenkantis į minėtus veiksmus atlikusio asmens nuosavybės, panaudos ar nuomos teise priklausantį žemės (miško) sklypą. Tokiu būdu jam nepagrįstai inkriminavus Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų pažeidimus, nebuvo tinkamai išanalizuoti ir įvertinti kiti teisės aktai, galimai numatantys atsakomybę už kaltinime nurodytus priešingus teisei veiksmus. Nevertinta, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai gali būti traktuojami kaip neteisėti vandens telkinio tvarkymo darbai, ir, kurios įstatymo nuostatos tuomet buvo pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju institucija nesurinko objektyvių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų įvertinti, kokie kiti teisės aktai buvo pažeisti R. M. (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juostoje ir upės vagoje supylus akmenis, žvyrą ir skaldą. Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės keisti institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole bei institucijos nutarime skirti nuobaudą nurodytų esminių galimo nusižengimo aplinkybių, juolab neturi pagrindo sunkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje aprašant administracinį nusižengimą, dėl kurio padarymo R. M. buvo nubaustas institucijos nutarimu pagal ANK 256 straipsnio 3 dalį, nurodoma, kad jis, pažeisdamas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.1 ir 124.3 punktų (taikomų vandens telkiniams) reikalavimus, (duomenys neskelbtini) upės apsaugos zonoje, esančioje prie jam nuosavybės teise priklausančio sklypo, neturėdamas leidimo, upės vagos kampuose supylė akmenų krūvas, kurios buvo užpiltos žvyro ir skaldos sluoksniu, dėl ko pakeitė dalį (duomenys neskelbtini) upės kranto linijos ir pažeidė dalį natūralios upės vagos. Iš tokio aprašymo galima daryti išvadą, jog į paviršinio vandens telkinio apsaugos zoną patenka upės vaga, o akmenys buvo supilti tik į upės vagą, tačiau ne vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje. Tuo tarpu institucijos nutarime bei R. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodoma akmenų supylimo vieta – (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juosta ir upės vaga. Tokiu būdu apylinkės teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė skirtingas aplinkybes, kurios nebuvo konstatuotos institucijos nutarime, o R. M. inkriminuoto pažeidimo aplinkybės, atsižvelgiant į norminiuose teisės aktuose pateikiamų aptartų sąvokų aprašymą, tapo neaiškios. Kaip matyti iš 2001 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 540 patvirtintų Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo, paviršinio vandens telkinio apsaugos zona– tai prie paviršinio vandens telkinio nustatomas pakrantės (su paviršiniu vandens telkiniu besiribojančios sausumos) ruožas (teritorija), kuriame ribojama ūkinė veikla, galinti neigiamai paveikti paviršinį vandens telkinį; kai tuo tarpu paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta – tai prie paviršinio vandens telkinio nustatoma su paviršiniu vandens telkiniu besiribojanti paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalis, kurioje vykdoma ūkinė veikla gali turėti tiesioginį neigiamą poveikį paviršiniam vandens telkiniui arba riboti jo naudojimo visuomenės poreikiams galimybes, todėl joje draudžiama tam tikra ūkinė veikla. Be to, kranto linija, kurios pakeitimu kaltinamas R. M., tame pačiame apraše apibūdinama kaip sausumos (pakrantės) ir paviršinio vandens telkinio vandens paviršiaus sąlyčio linija, o upės vaga gali būti laikoma žemiausioji slėnio dalis, kuria teka upė. Taigi įvertinus šiuos sąvokų apibrėžimus, darytina išvada, kad, priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nutartyje, nei kranto linija, nei upės vaga nepatenka į paviršinio vandens telkinio apsaugos zoną bei juostą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, nenustatęs ir neįvertinęs R. M. institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyto norminio teisės akto pažeidimo pagrįstumo, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir minėto teisės akto taikymo nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, kuriuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūno 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas panaikinamas ir R. M. byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Panaikinus apylinkės teismo nutartį bei institucijos nutarimą skirti R. M. nuobaudą ir grąžinus jo administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nustatyti administracinį nusižengimą bei taikyti už jį nuobaudą, pripažintina, kad nusižengimo tyrimas atliktas nevisapusiškai ir neišsamiai, o Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų pažeidimai R. M. inkriminuoti nepagrįstai. Esant tokioms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo apeliacinio skundo argumentai dėl R. M. veiksmų atitikimo kitų teisės aktų – Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo ir kt., nuostatoms atskirai nevertintini.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. M. atstovo advokato K. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį ir priimti naują nutarimą R. M. administracinio nusižengimo byloje – panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūno 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas